- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-23
- Bylos Nr.
- 2S-506-492/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08843-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Tatjana Žukauskienė, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- A. P., A.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus, Vilniaus apskrities VMI prie LR Finansų ministerijos, Nora M
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-999-727/2010 pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus raj. 2-asis notarų biuras, Širvintų rajono 1-asis notarų biuras, N. M. S.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. P. 2009-06-02 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pratęsti jam terminą palikimui priimti po testatorės M. S. mirties (mirė(duomenys neskelbtini)) pagal 1999-08-27 sudarytą testamentą bei atlikti kitus tam reikalingus veiksmus. Nurodė, kad M. S. paskutiniu metu gyveno ir mirė JAV, apie jos mirtį pareiškėjas sužinojo jau suėjus įstatymo nustatytam terminui atlikti palikimo priėmimo veiksmus, t.y. 2007 metų vasarą. Jis kreipėsi į notarą, bet jam buvo paaiškinta, kad reikia mirties liudijimo. Kadangi testatorė mirė JAV, mirties liudijimo paieškos užsitęsė, o vėliau, 2009 metų pavasarį, buvo sužinota, kad jos mirtis yra apskaityta Lietuvoje. Pareiškėjas tik 2009-03-10 gavo M. S. mirties liudijimą, 2009-06-02 kreipėsi į teismą. Pareiškėjo atstovo teigimu, termino praleidimą sąlygojo negalėjimas gauti mirties liudijimą, dėl tarptautinio susižinojimo ypatumų užsitęsusios jo paieškos, nepakankamas pareiškėjo suvokimas ir teisinis išprusimas, nes jis manė, jog palikimo gavimą reikia forminti jau esant realiai susigrąžintai nuosavybei į nekilnojamąjį turtą, ką pareiškėjas darė testatorės jam išduoto įgaliojimo pagrindu, o tai daryti jis užbaigė taip pat 2009 metais (b.l. 2-4, 206-210).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI prie LR Finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 26) teigė nesutinkantis su juo, prašė jį atmesti.
Suinteresuotas asmuo Nora M. S. pareiškimą prašė atmesti, kaip nepagrįstą, nurodė, jog ji jau yra priėmusi mirusios motinos palikimą (b.l. 36-37, 101-104). Jos atstovas posėdžio metu teigė, jog nėra pagrindo manyti termino praleidimo priežastis esant svarbiomis (b.l. 206-210).
Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro notarė su pareiškimu nesutiko (b.l. 192).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjo A. P. pareiškimo netenkino. Nurodė, kad logiškai nepaaiškinama aplinkybė, kodėl pareiškėjas tik 2008 metų pabaigoje, liudytojo R. R. teigimu, ėmėsi priemonių užklausti atitinkamas institucijas JAV dėl mirties liudijimo išdavimo (b.l. 206-210). Teismas laikė, kad jokių objektyvių priežasčių, kliudžiusių tinkamai išsiaiškinti situaciją, laiku arba su nedideliu laiko skirtumu realizuoti savo teises į palikimą, nebuvo. Pareiškėjas eilę metų tvarkė mirusiosios nuosavybės grąžinimo klausimus (b.l. 108-124), todėl nėra pagrindo išvadai, jog jis nėra pakankamai išprusęs, jam taikytini didesni sąžiningo, objektyvaus ir rūpestingo asmens standartai bei elgesio reikalavimai. Žinodamas apie jam tenkančios teisės realizavimo tinkamumą ir tvarką, pareiškėjas nesiėmė ją realizuoti per protingą terminą, terminas praleistas žymiai, per tą laiką 2008-05-21 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas N. M. S. (b.l. 48), kuri, būdama ne Lietuvoje ir ne Lietuvos piliete, nežinodama nacionalinės teisės specifikos ir ypatumų, sugebėjo pasirūpinti ir tinkamai sutvarkyti paveldėjimo reikalus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. P. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo tenkinti; priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, lėmusias termino palikimui priimti praleidimą, t.y. į tarptautinį paveldėjimo elementą, apsunkintą mirties liudijimo gavimą (M. S. mirė JAV, todėl ir mirties liudijimą gauti buvo sunkiau), kalbos ir teisinės sistemos skirtumus, specifinį palikimo objektą (atkurtiną nekilnojamąjį turtą), individualias pareiškėjo savybės – menką išsilavinimą, teisinių žinių stoką, paveldėjimo patirties neturėjimą (pareiškėjo šeimoje iš artimųjų dar niekas nėra miręs), - termino palikimui priimti paskirtį (pasyvus įpėdinis praranda savo teises, paveldėjimo procedūras įgyja teisę užbaigti kiti įpėdiniai), suinteresuoto asmens N. M. S. elgesį (nesąžiningumą, žadėjimą atsiųsti mirties liudijimą, bet pažado netesėjimą, trukdymą priimti palikimą) bei termino pratęsimo teisines pasekmes jos atžvilgiu (po testamentinio įpėdinio, teisę priimti palikimą įgyja įpėdiniai pagal įstatymą). Apeliantas pažymėjo, N. M. S. nesąžiningumą įrodo ir tai, kad ji, žinodama, kad pareiškėjas yra testamentinis įpėdinis, jam reikalingas M. S. mirties liudijimas, kad jis nuo 1999 m. savo lėšomis ir jėgomis veikia atstatinėdamas nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, 2008-02-11 pareiškimu kreipdamasi į Širvintų rajono apylinkės teismą dėl paikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, sąmoningai nutylėjo jai žinomą faktą, kad palikėja visą Lietuvoje jai priklausantį turtą 1999-08-27 testamentu buvo palikusi pareiškėjui ir neįtraukė pareiškėjo A. P. suinteresuotu asmeniu toje byloje, dėl ko pareiškėjas praleido galimybę įstoti į paveldėjimo procesą dar 2008 m. pradžioje, t.y. praėjus vos metams nuo sužinojimo apie palikėjos mirtį. Atsižvelgiant į nesąžiningą N. M. S. elgesį, pareiškėjo praleisto termino palikimui priimti pratęsimas neturėtų būti vertinamas kaip jos teisėtų lūkesčių, civilinių teisinių santykių tęstinumo bei civilinės apyvartos stabilumo principų pažeidimas. Kadangi iš testamento turinio aiškiai matyti, kad testatorė įpėdiniu paskyrė pareiškėją, jos laisva valia neturėtų būti paneigta. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, kilus ginčui dėl teisės, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, turėjo priimti sprendimą, o ne nutartį, kurį apeliantas galėtų apskųsti apeliaciniu, o ne atskiruoju skundu per CPK 307 str. nustatytą terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Prašė atkreipti dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kodėl jis nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo po to, kai 2006 m. M. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Pareiškėjas teigė, kad jis pagal įgaliojimą tvarkė M. S. nuosavybės teisių atkūrimo reikalus, vadinasi, žinojo, apie mirusiosios turtą, tačiau net 2,5 metų iki bylos iškėlimo teisme neatliko jokių veiksmų šiam turtui paveldėti. Iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas žinojo apie palikimo atsiradimo faktą, bet nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo N. M. S. prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjas A. P. tik 2007 m. vasario mėn. sužinojęs apie M. S. mirtį, per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo paveldėjimo. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų dėl savo kreipimosi pareiškimu į Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarę dėl palikimo priėmimo 2007 m. viduryje, nepateikė jokių įrodymų apie notarės atsisakymą priimti minėtą pareiškimą, notarė taip pat nepatvirtino šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei teiginių, kad jam nebuvo paaiškinti bendrieji palikimo priėmimo pagrindai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl susirašinėjimo su N. M. S. negali pagrįsti, kad jis siekė nedelsdamas gauti mirties liudijimą, nes elektroniniame laiške nėra nurodyta, kieno mirties liudijimo prašoma, ypač, kai nuo N. M. S. mirties (duomenys neskelbtini) jau buvo praėję daugiau nei 2 metai, kokiu tikslu. Nors apeliantas teigė esantis menko išsilavinimo, prastos materialinės padėties, teismui nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Aplinkybė, kad jis pats velionės vardu veikė nuosavybės teisių atkūrimo procese, leidžia daryti priešingą išvadą. V. P. yra net kelių firmų vadovas, todėl jis negali remtis savo tariamu menku išsilavinimu, menku išprusimu, pateisinančiu savo elementarų palikimo priėmimo terminų nežinojimą. Nėra pagrindo ir išvadai dėl prastos pareiškėjo materialinės padėties, nes jį dar dviejose bylose atstovauja kvalifikuoti advokatai. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymais pagrįstų duomenų, kad N. M. S. žinojo apie pareiškėjo naudai jos motinos 1999 m. sudarytą testamentą, kad veikdama nesąžiningai tikslingai neatsiuntė jos motinos mirties liudijimo ir, nuslėpdama suinteresuotumą byloje, nenurodė pareiškėjo suinteresuotu asmeniu juridinio fakto nustatymo byloje.
Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Pareiškėja A. P. į civilinę bylą pateikė (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, kuriuo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. 9529 S. K. A. (duomenys neskelbtini) 60453, JAV, visą turtą, kuris yra Lietuvos Respublikoje ir priklausys mirties momentu, paliko A. P., pareiškėjui šioje byloje (l. 11). Testatorė mirė (duomenys neskelbtini) (l. 8). Širvintų rajono 1 notarų biuras 2008-05-21 dieną išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios turtą jos dukrai JAV pilietei N. M. S. (suinteresuotajam asmeniui šioje byloje).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. teigia, kad apie testatorės mirtį sužinojo pavėluotai – tik 2007 m. vasaros pradžioje, užsitęsė mirties liudijimo gavimas iš JAV, dėl savo teisinio neišprusimo ir tam tikros gyvenimiškos patirties stokos buvo įsitikinęs, kad galės turtą paveldėti, kai bus užbaigtas testatorės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas. Iš esmės visas šias aplinkybes vertino pirmosios instancijos teismas, taikydamas susiformavusioje teismų praktikoje tokiais atvejais individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus.
Pareiškėjas A. P. civilinės bylos nagrinėjimo metu neneigė fakto, kad be testamento, M. S. buvo suteikusi jam įgaliojimą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Veikdamas pagal įgaliojimą, pareiškėjas dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese į nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą 48 ha Širvintų raj., apskrities viršininko 2006-12-12 sprendimas (t. 1, l. 27), žemės sklypą 50 ha Širvintų raj., apskrities viršininko 2006-12-12 sprendimas (t. 1, l. 105), žemės sklypą 4,74 ha Šilalės raj., apskrities viršininko 2003-03-18 sprendimas (t. 1, l. 28), žemės sklypą 1,55 ha Vilniaus raj., apskrities viršininko 2009-04-20 sprendimas (t. 1, l. 14), žemės sklypą 0,15 ha Vilniaus raj., apskrities viršininko 2009-04-20 sprendimas (t. 1, l. 16), žemės sklypą 2,32 ha Vilniaus raj., apskrities viršininko 2009-04-20 sprendimas (t. 1, l. 18). Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str. 1 d.). Atstovas privalo pateikti ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam (įgaliotojui) už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (CK 2.150 str.). Taigi pareiškėjas, ilgą laiką (2003 m., 2006 m., 2009 m.) veikęs pagal M. S. įgaliojimą, privalėjo jai teikti ataskaitas apie vykdomą pavedimą, tai reiškia, turėjo palaikyti su ja nuolatinius ryšius, todėl negalėjo nežinoti apie jos mirtį, o tuo pačiu ir įgaliojimo pasibaigimą. Šiuo atveju pareiškėjo žinojimas apie įgaliotojos ir testatorės mirtį yra jo objektyvi teisinė pareiga, kurios nevykdymu jis negali grįsti savo termino palikimui priimti praleidimo priežasčių. Apelianto nurodomi subjektyvūs kriterijai – kad testatorė mirė užsienyje, jis nežinojo kalbos, teisinių procedūrų, stokojo išsilavinimo, neturi reikšmės, nes sudarydamas įgaliojimą jis prisiėmė visas su tuo susijusias iš įstatymo kylančias pareigas. Apeliantas nėra pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų, kad veikdamas pagal įgaliojimą, jis palaikė ryšius su M. S.; nurodydamas, kad ryšiai nutrūko po 2005 m., neteikė argumentų, kodėl nesiėmė jokių veiksmų priežastims išsiaiškinti. Toks elgesys laikytinas neatitinkančiu rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto.
Nereikšmingais sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teisėjų kolegija pripažįsta ir kitus apelianto argumentus, t.y. apie tariamą suinteresuotojo asmens N. M. S. nesąžiningumą. Suinteresuotojo asmens veiksmai priimant palikimą niekaip nesietini su pareiškėjo teisėmis paveldėti, laiku pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kita vertus, pareiškėjas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kad N. M. S. žinojo apie motinos sudarytą įgaliojimą ir testamentą. Ji palikimą priėmė užsienyje iš karto po motinos mirties. Kai kreipėsi dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į teismą Lietuvoje (Širvintų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-196-522/2008), ji neturėjo teisinės pareigos žinoti apie testamentinius įpėdinius, objektyvių duomenų, kad pareiškėjas buvo pranešęs suinteresuotajam asmeniui apie testamentą, civilinėje byloje nėra. Apelianto teiginiai, kad jis pats pranešęs suinteresuotajam asmeniui apie testamentą, kai jų nepatvirtina jokie kiti duomenys byloje, tėra prielaidos, kuriomis negali būti grindžiamos teismo išvados.
Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Aplinkybė, kad civilinę bylą, nagrinėjamą ypatingąja teisena, pirmosios instancijos teismas išsprendė kilus ginčui dėl teisės nutartimi, o ne teismo sprendimu (CPK 443 str. 7 p.), laikytina formaliu proceso teisės normų pažeidimu, neturėjusiu esminės reikšmės nei teisingam bylos išnagrinėjimui, nei apelianto procesinėms teisėms, nes civilinę bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, ir apeliacine tvarka byla taip pat buvo išnagrinėta pagal apeliacinių skundų nagrinėjimui nustatytą civilinio proceso tvarką (CPK XVI skyriaus pirmasis skirsnis), pareiškėjui buvo suteikta galimybė naudotis visomis civilinio proceso teisėmis, numatytomis ginčo teisenoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.