Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-488-468/2013 Teisėja Edita Zarembienė Teisminio proceso Nr. 1-88-2-00026-2009-8

2013 m. lapkričio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Pavelo Frolovo, Angelės Ikasalienės,

civilinio ieškovo atstovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir personalo skyriaus vedėjai B. S., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vedėjui J. Č.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. ir civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 04 02 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 str. 2 d. 75 MGL, t. y. 9750 Lt, bauda, kuriai sumokėti nustatytas 3 mėnesių terminas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: iš A. A. priteista 287 025 Lt aplinkai padarytos žalos ir 7614 Lt proceso išlaidų civilinio ieškovo naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2009 07 08 d. iki 2009 07 14 d. (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajone asmeninės nuosavybės teise jam priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šiam sklypui nustatytos kraštovaizdžio draustinių, miškų naudojimo apribojimų, vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų specialios naudojimo sąlygos, žinodamas, kad šis sklypas yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijoje (draustinis įsteigtas 1992 09 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 09 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu išsaugoti (duomenys neskelbtini) upės slėnio kraštovaizdį su raiškiomis erozinėmis formomis, žiobrių nerštavietes), žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, remiantis bendrųjų veiklos reglamentų aprašymu, be kitų draudimų, draudžiama tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas, o atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti, taip pat žinodamas, kad jam priklausantis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) upės ir jos slėnio (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje (įsteigta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 04 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 03 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ 1 priedu, priklauso Natura 2000 tinklui, tikslu saugoti Stepines pievas, Baltijos lašišą, Didįjį auksinuką, Paprastąjį kirtiklį, Pleištinę skėtę, Upinę nėgę, veikė pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, dėl ko atsirado sunkūs padariniai aplinkai, be to, dėl ko galėjo būti padaryta didelė žala gyvūnijai ir augmenijai, o būtent:

A. A., žinodamas, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytos kraštovaizdžio draustinių, miškų naudojimo apribojimų, vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų specialios naudojimo sąlygos, nuo 2009 07 08 d. iš AB (duomenys neskelbtini) užsakęs žemės darbams (kasybai) skirtą techniką – vikšrinį ekskavatorių „CASE CX210“, neatskleidė bendrovei savo ketinimų be reikalingų leidimų vykdyti darbus savame sklype, kuris yra saugomoje teritorijoje. Po to laikotarpiu nuo 2009 07 08 d. iki 2009 07 14 d., neatskleidęs pasamdytam ekskavatorininkui G. D. savo ketinimų be reikalingų leidimų vykdyti darbus savame sklype, kuris yra saugomoje teritorijoje, šiame žemės sklype parodydamas G. D. vietas, kuriose reikia atlikti žemės darbus, nurodydamas G. D., kaip ir kiek dirbdamas tame sklype šis turi su ekskavatoriumi išvalyti (duomenys neskelbtini) upės senvagę tvarkant jos krantus, nurodydamas G. D. gilinti (duomenys neskelbtini) upės senvagę joje kasant ekskavatoriumi, ir G. D., vykdančiam A. A. nurodymus, ekskavatoriumi iškasus ne mažiau kaip 1000 m³ žemių (grunto), nurodydamas G. D., kuriose to sklypo vietose šis turi ekskavatoriumi pervežti, išpilti ir išlyginti iš (duomenys neskelbtini) upės senvagės G. D. iškastąsias žemes, ir G. D., vykdančiam A. A. nurodymus, ekskavatoriumi pervežus, išpylus ir išlyginus tame sklype ne mažiau kaip 1000 m³ žemių (grunto), be to, kai G. D. įvykdė šiuos A. A. nurodytus darbus, A. A., turėdamas tikslą dirbtinai akmenimis patvenkus (duomenys neskelbtini) upę nukreipti dalį (duomenys neskelbtini) upės vandens tekėti į (duomenys neskelbtini) upės senvagę, esančią A. A. priklausančio minėto žemės sklypo teritorijoje, nurodydamas G. D. ekskavatoriumi pervežti tame žemės sklype buvusius iš anksčiau akmenis ir sudėti juos į (duomenys neskelbtini) upę, parodydamas G. D. vietą (duomenys neskelbtini) upės vagoje ir nurodydamas G. D. iškrauti tuos akmenis sudedant juos per visą (duomenys neskelbtini) upės vagos plotį A. A. nurodytoje vietoje, be to, kai G. D. įvykdė ir šiuos jo nurodytus darbus, A. A. organizavo kviečių užsėjimą tame žemės sklype (duomenys neskelbtini) upės senvagės šlaituose ir krantuose, kur G. D. A. A. nurodymu vykdė žemės kasimo darbus.

Taip veikdamas A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p., draudžiantį kompleksiniuose draustiniuose naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus, ir šio įstatymo 9 str. 2 d. 5 p., draudžiantį tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas, taip pat draudžiantį valyti vagas ir atlikti kitus darbus, jei tai nėra reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1. punktą, draudžiantį reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą, 124.3. punktą, draudžiantį tvenkti upes, vykdyti upių vagose valymo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo, 143. punktą, draudžiantį kraštovaizdžio draustiniuose veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 03 15 d. nutarimu Nr. 276 patvirtintų Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų 1 priedo Bendrųjų buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašo 53.1. punktą, draudžiantį Pleištinių skėčių (Ophiogomphus cecilia) buveinėse patvenkti upes, keisti vandens telkinių hidrologinį režimą, 54.1. punktą, draudžiantį Šarvuotųjų skėčių (Leucorrhinia pectoralis) buveinėse keisti vandens telkinių hidrologinį režimą, valyti vandens telkinius ar keisti kranto linijas, 57.1. punktą, draudžiantį Didžiųjų auksinukų (Lycaena dispar) buveinėse keisti hidrologinį režimą, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones, 62.3. punktą, draudžiantį Dvijuosčių nendriadusių (Graphoderus bilineatus) buveinėse ardyti paklotę, viršutinį dirvos sluoksnį ir naikinti vandens augaliją vandens telkinių pakrantėse, 62.4. punktą, draudžiantį keisti natūralų vandens lygį, kadangi, ekskavatorininkas G. D., vykdydamas A. A. nurodymus ir atlikdamas žemės kasimo darbus (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, sugadino natūralias (duomenys neskelbtini) upės rėvas, pakeitė upės vandens lygį, dėl grunto supylimo ant natūraliai nusistovėjusios upinės terasos suniokojo didelį natūralaus kraštovaizdžio plotą (0,86 ha), perkėlė (akmenis) riedulius, supylęs į (duomenys neskelbtini) upės vagą (akmenis) riedulius pakeitė (duomenys neskelbtini) upės vagą, ją užteršė akmenimis (pastačius užtvanką), sugadino (duomenys neskelbtini) upės senvagę, ir dėl to atsirado sunkūs padariniai aplinkai, nes nepataisomai, neatkuriamai valstybės saugomoje teritorijoje tapo sugadintas unikalus (duomenys neskelbtini) upės slėnio kraštovaizdis, be to, padarytas poveikis (duomenys neskelbtini) upės srovės greičiui, dėl ko padaryta 63000 litų žala (indeksavus 107163 litų žala), padarytas poveikis (duomenys neskelbtini) upės vagai, dėl ko padaryta 63000 litų žala (indeksavus 107163 litų žala), padarytas poveikis kraštovaizdžiui, dėl ko padaryta 19500 litų žala (indeksavus 33169,5 litų žala), padarytas poveikis (duomenys neskelbtini) slėniui, dėl ko padaryta 90000 litų žala (indeksavus 153090 litų žala), be to, sunaikinta 10305 m² miško paklotės, dėl ko padaryta 51525 litų žala.

Be to, dėl tokio A. A. veikimo (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje bei vietovėje, atitinkančioje gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 04 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo būti padaryta didelės žalos gyvūnijai ir augmenijai, kadangi (duomenys neskelbtini) upės vagos reguliavimas valstybės saugomoje teritorijoje pasireiškė makrofitų ir bentoso makrodumblių įvairovės, potameidų gausumo sumažėjimu ir įsivyravimu ištiesintoms vagoms būdinga Spargatium emersum bei suprastėjusia ekologine būkle, kuri vertinama kaip bloga. Be to, dėl tokio A. A. veikimo (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje bei vietovėje, atitinkančioje gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, paveiktame (duomenys neskelbtini) upės ruože aplinkos sąlygos tapo netinkamos lašišai ir šlakiui, dėl ko šių žuvų populiacijoms padaryta reikšminga žala.

Teismo ekspertizės įstatymo 24 str. numato, kad teismo ekspertizės rezultatus ekspertas įformina surašydamas ir pateikdamas teismui ekspertizės aktą. Jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Byloje esantys ekspertizės aktai (Gamtos tyrimų centro ir Geodezijos instituto) neatitinka nurodytų reikalavimų. Atlikus ekspertizę abi įstaigos surašė du atskirus aktus, kurių atsakymai iš esmės prieštarauja vienas kitam (atsakymai į c, h, i klausimus), atsakymai į 3 klausimą akivaizdžiai prasilenkia su logika ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms (nurodoma, kad yra poveikis srovės greičiui, tačiau nežinomas srovės greičio pokytis, nes jis nematuotas, be to, nežinomas greitis iki galimų pokyčių; nurodyta, jog iškasta 11200 m3 grunto, kai tuo tarpu kita ekspertinė įstaiga nurodė, jog negalima nustatyti, kiek grunto iškasta; nurodoma, kad užtvenkta upė perkeliant 40 akmenų po 1,8 m³, kas iš viso sudarytų 72 m³, t. y. tokia užtvanka būtų 4 metrų aukščio, be to liudytojas G. D. nurodė, kad jis neturėjo techninių galimybių perkelti 1,8 m³ akmenų, nes ekskavatoriaus kaušas yra 1 m³), ekspertizės aktas nėra vieningas dokumentas (apklausiami teisme ekspertai nurodė, kad kiekviena įstaiga surašė savo aktą nederinusi atsakymų).

Apelianto įsitikinimu, Gamtos tyrimų centro ekspertizės aktą teismas be pagrindo pripažino įrodymu ir nevertino kritiškai. Ekspertai pilnai patvirtino savo išvadą teisme, tame tarpe ir jos dalį, kurioje nustatyta, kad buvo iškasta 11200 m³ žemės. 2012 03 13 d. teismo posėdžio metu apklausiant ekspertą D. B. apie metodus, kurie buvo naudoti nustatant iškastų žemių kiekį, buvo atsakyta, kad jokie tyrimai nebuvo atliekami, o duomenys surasti byloje liudytojo G. D. apklausos protokole. Dar keistesni eksperto paaiškinimai buvo dėl srovės greičio ir vandens lygio pokyčio nustatymo. Ekspertas D. B. nurodė, kad jokių matavimų jis nedarė, o srovės greitį nustatė įmetęs medžio lapą. Taip pat jis nurodė, kad upėje akmenų neskaičiavo, o skaičių 40 nurašė nuo liudytojo G. D. apklausos protokolo, o natūroje jis matė 12 didelių akmenų.

Kaip žinoma esminiais BPK reikalavimų pažeidimais teismų praktikoje laikomi tie atvejai, kai teismai neištiria teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalina prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų – tai vertinama kaip BPK 20 str. 5 d. esminis pažeidimas. Pirmos instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė.

A. A. manymu, norint jį apkaltinti konkrečių veiksmų padarymu, turi būti aiškiai nustatyta ir atribota, kurie akmenys ir kiek jų upėje buvo iki 2009 m. liepos mėn. ir kokio dydžio bei kiek jų tiksliai ten atsidūrė po 2009 m. liepos mėn., kaip to reikalauja materialioji jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad į upę įmesta 40 akmenų po 1,8 m³. Tiek kaltinimas, tiek išvados nuosprendyje grindžiami tik prielaidomis ir spėjimais, bet ne įrodymais, kuriuos galima patikrinti. Liudytojas G. D., pakartotinai apklausiamas teisme, nurodė, kad jo naudota technika negali paimti akmens, kurio kubatūra 1,8 m³, nes ekskavatoriaus kaušas yra kubinis, į kurį tokio dydžio akmenys netelpa. Tai, kad minėtos teismo išvados netelpa į jokius protingus rėmus, patvirtina paprastas matematinis paskaičiavimas. Byloje yra duomenys, kad upė yra 15 metrų pločio, ekspertai nurodo, kad įmesta 40 akmenų po 1,8 m³, t. y. iš viso 72 m³ akmenų. Įvertinus akmenų tūrį ir juos sudėjus viena eile per visą upės plotį gautųsi apie 4 metrų aukščio užtvanka, o sudėjus akmenis dviem eilėmis per visą upės plotį užtvankos aukštis turėtų būti apie 2 metrus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jokios užtvankos upėje nėra, o tokios išvados buvo gautos ekspertui D. B. pačiam nemačius, neskaičiavus akmenų, o tiesiog skaičius nurašius iš liudytojo apklausos protokolo.

Apibendrinant darytina išvada, kad nuosprendžio dalis (21 psl.), kurioje teismas konstatavo padarytą poveikį Siesarties upės vagai ir nurodė, kad dėl to padaryta 63000 Lt nuostoliai (indeksavus 107 163 Lt), yra neįrodyta patikimais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 06 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Argumentai, kad teismo išvada dėl 63000 (indeksavus 107 163) Lt nuostolių buvimo yra daugiau nei nepagrįsta, išsamiai išdėstyti apeliacinio skundo dalyje dėl civilinio ieškinio.

Teismo pozicija dėl įrodymų vertinimo yra nenuosekli. Siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes buvo paskirta ekspertizė, kuri remiantis objektyviais duomenimis turėjo padaryti atitinkamas objektyvias išvadas. Teismas nuosprendyje ne kartą akcentavo ekspertizės, kaip objektyvaus įrodymų šaltinio, svarbą, tačiau konkrečiu atveju yra paradoksali situacija – Geodezijos institutas nurodo, kad iškasto žemių kiekio nustatyti negali, Gamtos tyrimų centras ekspertizės akte nurodo, kad iškasta 11200 m³, teisme šios išvados netvirtina ir jau teigia, kad iškasta 1000 m³, šiuos duomenis gauna ne mokslinių tyrimų pagalba, bet remiasi liudytojo parodymais, kurie yra subjektyvaus pobūdžio. Teismas atmeta Geodezijos instituto išvadą ir remiasi iš esmės tik liudytojo G. D. parodymais. Galima susidaryti nuomonę, kad priimant nuosprendį nebuvo svarbu, ar įrodymai yra objektyvūs, ar ne, ar juos galima patikrinti, ar jie yra patikimi, teismui svarbu tik, kad jie kaltintų A. A.. Kyla retorinis klausimas, kam tada iš viso reikėjo skirti ekspertizę ir gaišti proceso dalyvių laiką ir švaistyti pinigus. Apibendrintai vertinant teismo išvadas dėl aplinkybių, kurios laikomos įrodytomis, jos grindžiamos ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, t. y. iki ekspertizės paskyrimo, o ir ekspertai visus duomenis tiesiog nurašė nuo liudytojų apklausų protokolų. Vienintelis įrodymų šaltinis yra liudytojas G. D., kuris pirminėje apklausoje teisme nurodė, kad galbūt galėjo iškasti apie 1000 m³. Geodezijos instituto mokslininkai to nenustatė, o G. D., papildomai apklausiamas teisme, parodė, jog per tiek valandų galima tokį kiekį perkasti, bet nereiškia, kad tiek faktiškai iškasė. Nuosprendyje remiamasi VGTU Transporto inžinerijos fakulteto dr. V. B. paaiškinimais, tačiau teismo išvados padarytos iš konteksto paėmus vieną sakinį, nesigilinant į visą turinį. Paaiškinime nurodyta - „Manant, kad gruntas buvo kasamas vienoje vietoje, ir priėmus, kad gruntas buvo vežamas iki 50 metrų atstumu važiuojant pėsčiojo greičiu (1 m/s), kiekvieno ciklo trukmė padidėtų iki 130 sekundžių, o ekskavatoriaus našumas sumažėtų iki 27 m³/val. Tačiau čia dar neįvertintas laikas manevravimui, apsisukimui, nes nežinoma darbų eiga, technologija. Todėl, jei buvo dirbama taip, kaip rašoma legendoje, priėmus mūsų prielaidas visai įmanoma, kad bendra darbų apimtis galėjo būti ir 2000, ir net 1000 m. Tačiau, kaip jau minėjau, tokia technologija – iš egzotikos srities.„ Taip pat nurodoma, kad „Deja, dėl pradinių duomenų stokos ir darbų neapibrėžtumo minėto pirmojoje pastraipoje, negaliu daryti vienareikšmiškų išvadų apie vidutinį našumą ne tik kasant, bet ir papildomai perkeliant, lyginant gruntą ir transportuojant akmenis“. Iš to, kas paminėta, daugiau nei akivaizdu, kad dr. V. B., būdamas mokslininkas, išsakė tik prielaidas, kuriomis remiantis vienareikšmių išvadų padaryti negalima.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. A. sugadino (duomenys neskelbtini) upės senvagę, ką patvirtina Gamtos tyrimų centro išvados, kuriose nurodyta: „Senvagė yra ankstesnės upės vaga, kuria vanduo šiuo metu dėl upės režimo nebeteka, todėl bandymai šią vagą „pritaikyti“ naujam hidrografiniam tinklui yra neleistina. Bet koks senvagės gilinimas ar jungimas su iškastu kanalu vienareikšmiškai vertintinas kaip senvagės sugadinimas.“. Byloje nėra jokių duomenų, kad kanalas yra iškastas, nes visi duomenys patvirtina toje vietoje esant senvagę nuo 1932 m. Gamtos tyrimų centro išvadose, kuriomis remiasi teismas, nėra jokių matavimų, skaičiavimų ir pan., netgi nėra jokių užuominų, kaip buvo nustatytas sugadintos senvagės plotas. Teismas nuosprendyje tokių aplinkybių taip pat nenurodė, todėl yra visiškai neaišku, kaip yra gautas 1500 m² plotas, kuris nurodytas skaičiuojant nuostolius. 1995 12 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateikta formulė, kuria galima paskaičiuoti nuostolius dėl senvagės sunaikinimo. Nus=Bus x S; čia Nus — senvagės sunaikinimo nuostolių dydis (Lt), Bus – 1 m² sunaikintos senvagės bazinis tarifas (5,0), S – sunaikintos senvagės plotas.

Byloje nėra duomenų apie srovės greitį iki 2009 m. liepos mėn, nėra duomenų apie jos greitį po šios datos, nėra duomenų, kad srovės greitis pakito, nėra duomenų, kad srovės greitis iš viso buvo matuotas. Paskaičiuojant nuostolius taikyta formulė Nur=Bur x S; čia Nur – nuostolių dydis, sunaikinus (sužalojus) natūralių upių rėvas (Lt), Bur – natūralios upės rėvos bazinis tarifas, S - sunaikintos rėvos plotas (m²). Galima nesunkiai numanyti, kad civilinio ieškovo nuostolių dydis yra analogiškas Gamtos tyrimų centro ekspertizės akte esantiems skaičiams, tačiau kaip Gamtos tyrimų centras nustatė, kad S – sunaikintos rėvos plotas yra 1400 nr, taip ir neaišku. Byloje nėra jokių matavimų ar paskaičiavimų, kuriuos būtų galima patikrinti. Nesant tokių duomenų, negalima teigti apie poveikio srovės greičiui buvimą ir nuostolių (žalos) buvimą.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, iš viso netyrė įrodymų, patvirtina nuosprendžio išvada (nuosprendžio 23 psl.), kurioje konstatuojama padaryti ir įrodyti 63 000 Lt. (indeksavus 107 163 Lt) nuostoliai dėl poveikio (duomenys neskelbtini) upės vagai. Nuostolių dydis 63 000 Lt nesigilinus yra perrašytas iš Patikslinto aplinkai padarytos žalos paskaičiavo grindžiamo formule Na=Ka x Ba x Va= 63 000 Lt, kur: Na – nuostolių dydis, sunaikinus (pažeidus) akmenį (riedulį) (Lt), Ka – akmens (riedulio) dydžio koeficientas (3 lentelė), Ba – akmens (riedulio) bazinis tarifas (1 lentelė), Va – sunaikinto akmens (riedulio) tūris (m³). Gamtos turimų centro ekspertizės akto 3 punkte, kuriuo remiasi civilinis ieškovas, yra nurodyta, kad nuostolių dydis pagal formulę Na=Ka x Ba x V, pritaikius koeficientą 3, yra 281.25 Lt. Teismas ir civilinis ieškovas buvo suklaidinti, nes Gamtos tyrimų centras ekspertizės akto tiriamosios dalies 3 punkte nurodė ir kitą formulę Nur=Bur x S, kuri buvo jau panaudota paskaičiuojant nuostolius ekspertizės akto tiriamosios dalies 1 punkte Poveikis srovės greičiui, kur kaip tik ir gautas skaičius 63 000 Lt, tačiau tai tik patvirtina, kad teismas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai nagrinėjo bylą.

Nuostolių, padarytų sunaikinus (pažeidus) upių senvages, dydis apskaičiuojamas pagal formulę Nus=Bus x S; kur Nus – senvagės sunaikinimo nuostolių dydis (Lt), Bus – 1 m² sunaikintos senvagės bazinis tarifas (1 lentelė), S – sunaikintos senvagės plotas (m²). Tiek Gamtos tyrimų centro ekspertai, tiek teismas nuosprendyje konstatavo, kad senvagė buvo sugadinta. 1995 12 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) nenumato pareigos atlyginti nuostolius dėl senvagės sugadinimo, o nuostoliai atlyginami tik sunaikinus senvagę. Nesant įrodymų, kad senvagė sunaikinta, nėra galimybės formulėje nurodyti S – sunaikintos senvagės plotas (m²), reikšmės. Be to, kaip minėta, nėra jokių paskaičiavimų, kaip buvo gautas taip vadinamas sugadintos senvagės plotas 1400 kv. m.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis, pastarojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o civilinio ieškovo atstovo skundą tenkinti. Civilinio ieškovo atstovas prašė jų skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltinamojo akto trūkumų

Pažymima, kad pakeistame kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės tik plačiau, detaliau aprašo A. A. veiksmus pagal inkriminuoto baudžiamojo įstatymo straipsnio dispozicijoje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį, kuri detalizuota įstatymų ir poįstatyminių aktų nuostatuose. Taip pat pakeistas kaltinimas sukonkretino atsiradusius bei galėjusius atsirasti padarinius, tuo tarpu teisinis inkriminuotos nusikalstamos veikos vertinimas nepakito. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys Nr. 2K-233/2008, 2K-277/2012). Šiuo atveju nebuvo pagrindo pripažinti, kad apelianto teisės dėl tokio kaltinimo patikslinimo buvo suvaržytos. Vien tai, kad nuteistasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad nesupranta kaltinimo, neleidžia tvirtinti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti BPK 219 str. 3 p. reikalavimai, reglamentuojantys kaltinamojo akto turinį (nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes; duomenis apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), juolab, kad pats A. A. pasisakė dėl jam pareikšto kaltinimo esmės, o 2010 11 23 d. teisiamajame posėdyje, kuriame buvo nustatyta jo asmenybė, pastarasis nurodė suprantąs jam pareikštą kaltinimą (t. 2, b. l. 55), be to, pastarasis turėjo gynėją, kuris dėl jo ginamajam inkriminuojamo nusikaltimo pagal BK 270 str. 2 d. pasisakė baigiamosiose kalbose.

Tai, kad kaltinime buvo nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 06 15 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kaltinime nurodytos veikos padarymo metu jau buvo negaliojantis (neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 04 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009 05 08 d.), taipogi nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis aktas (prašymas pakeisti kaltinimą) šioje byloje neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimų. Šis netikslumas buvo pašalintas pirmosios instancijos teismo, nurodant 2009 04 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai nei nurodyta skunde, tokį pažeidimą galėjo ištaisyti apylinkės teismas, tai netraktuotina kaip nagrinėjimo teisme ribos peržengimas BPK 255 str. prasme. Skunde nurodyta BPK 234 str. 2 d. kalba apie bylos perdavimą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, tačiau šių aplinkybių nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, nebuvo nustatyta. Be to, šio kaltinamojo akto netikslumo pašalinimas skundžiamame nuosprendyje, kaip ir kitų (LR Vyriausybės 2004 03 15 d. nutarimu patvirtintų nuostatų priedo pavadinimo įterpimas; aplinkybės, kad akmenys buvo atvežti į sklypą anksčiau, pašalinimas), paneigia apelianto skundo argumentą, kad priimtas nuosprendis visiškai atkartojo kaltinamojo akto turinį.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo nešališkas objektyviąja prasme, nes teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė remdamasis ne teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais įrodymais, bet ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, yra nepagrįsti.

Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas turi subjektyvųjį ir objektyvųjį aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-645/2005, 2K-340/2008, 2K-243/2009, 2K-176/2010, 2K-425/2012, 2K-370/2013 ir kt.; EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras v. Lithuania, Nr. 42095/98, judgement of 10 October 2000 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas subjektyviąja prasme, nes apeliantas nenurodė jokių realių faktų, rodančių bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą. Be to, pats nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas buvo šališkas tik objektyviąja prasme. Visgi, objektyviuoju požiūriu teismo šališkumo šioje byloje taip pat nėra pagrindo konstatuoti. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl nuosprendžio aprašomosios dalies atitikimo kaltinimo ir prašymo pakeisti kaltinimą turinį negali būti pripažinti pagrindu spręsti apie teismo šališkumą. Pažymėtina, kad teismo proceso tikslas yra nustatyti tiesą byloje ir įvykdyti teisingumą. To pirmosios instancijos teismas ir siekė baudžiamojo proceso metu, teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausiami ikiteisminio tyrimo metu apklausti ir papildomai naujai kviesti liudytojai, ekspertai, specialistai, tiriami kiti bylos duomenys. Priešingai apelianto argumentams, vien ta aplinkybė, jog skundžiamame nuosprendyje kai kurių liudytojų parodymų, tam tikrų bylos įrodymų turinys panašus į jų duotus paaiškinimus, turinį, nurodytus kaltinime, nelaikytina teismo šališkumo įrodymu. Tai taip pat, teisėjų kolegijos manymu, nereiškia, kad apylinkės teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą šioje byloje. Pažymima, kad išanalizavus skunde nurodytų liudytojų G. D., P. J., G. K., V. J. ir kt. parodymus, negalima teigti, kad jie visiškai atitinka kaltinime nurodytus parodymus, be to, priešingai nei teigiama skunde, teisme pastarieji davė iš esmės analogiškus parodymus tyrimo metu duotiems, pažymint ir tai, kad liudytojas G. D. teisminio nagrinėjimo patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pareiškė, kad jie yra teisingi (t. 2, b. l. 85-88). Pagal formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teisme buvo apklausta daugiau liudytojų nei ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, skunde nurodytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo konstatuoti nei kokio nors konkretaus teisėjos asmeninio tendencingumo, nei daryti išvadų apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad nuosprendis neatitinka BPK 302 – 307 str. numatytų reikalavimų, o teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 str. 5 d., 44 str. 5 d. ir 301 str. 1 d. įtvirtintus reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, jeigu nuteistajam bylos nagrinėjimo metu teisėjos elgesys sukėlė abejonių, jis galėjo pasinaudoti BPK 57–59 straipsniuose numatyta teise ir pareikšti jai nušalinimą, tačiau byloje nušalinimų pareikšta nebuvo. Kolegija pažymi, jog tai, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų procesinį sprendimą, nėra teismo šališkumą patvirtinanti aplinkybė.

Iš skundo argumentų akivaizdu, kad nuteistojo manymu, teismas tendencingai vertino įrodymus, aptarė plačiau tik nuteistojo kaltę pagrindžiančius duomenis, nesirėmė jo pateiktomis specialistų išvadomis, nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais. Visgi, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, o tai reiškia, kad įrodymais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas, nes teismo išvados šioje byloje dėl įrodymų vertinimo yra motyvuotos, pagrįstos įrodymų visuma, nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

Dėl A. A. kaltės pagal BK 270 str. 2 d.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 04 02 d. nuosprendžio, nustatė, jog apylinkės teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. A. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 270 str. 2 d.

BK 270 str. 1 d. (galiojusi nusikalstamos veikos padarymu metu) numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Asmuo, kuris padarė BK 270 str. 1 d. nurodytą veiką, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (BK 270 str. 2 d.).

Taigi, BK 270 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą. Iš straipsnio pavadinimo akivaizdu, kad straipsnyje nustatyta norma yra blanketinė, kurios turinys atskleistas gamtos apsaugos klausimus reglamentuojančiuose įstatymuose. Šio nusikaltimo objektyvųjį požymį apibūdina gamtos apsaugos įstatymų pažeidimas, todėl sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 270 straipsnyje, sudėties buvimo, būtina nustatyti, kokie reikalavimai gamtos apsaugos įstatymų yra pažeisti (kasacinė nutartis Nr. 2K-25/2009). BK 270 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra pati gamtinė aplinka bei jos elementai: gamtinio pobūdžio saugomos teritorijos ir kitos aplinkos apsaugos požiūriu svarbios teritorijos, garantuojančios kraštovaizdžio stabilumą (pvz. rezervatai, draustiniai, įvairios paskirties apsaugos zonos, valstybiniai parkai ir t.t.), gyvos ir negyvos gamtos paminklai, kuriuos būtina išsaugoti ateičiai ir pan.

Pirmosios instancijos teismas 2013 04 02 d. nuosprendžiu nustatė, kad A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p., 9 str. 2 d. 5 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau tekste – Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų) 124.1. p., 124.3. p., 143 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 03 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų 1 priedo Bendrųjų buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašo (toliau tekste – Bendrųjų buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašo) 53.1. p., 54.1. p., 57.1. p., 62.3. p., 62.4. p.

Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2004 11 12 d. pažymėjimo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Ukmergės r., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 5,45 ha, miško plotas yra 1,94 ha, vandenų plotas yra 0,13 ha, nuosavybės teise priklauso A. A. 2004 11 10 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (t. 1, b. l. 26, 58, 145-148, 149). Minėtame VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2004 11 12 d. pažymėjime nurodyta ir tai, kad žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytos nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos, kraštovaizdžio draustinių, miško naudojimo apribojimų, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos specialios naudojimo sąlygos. Šios specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos numatytos taip pat Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane (t. 1, b. l. 40, 41, 59, 61), kuriame nurodyta ir tai, kad visas plotas šio sklypo (5,45 ha) patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Be to, iš 2009 09 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedo Nr. 2, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 12 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) upės kraštovaizdžio draustinio plano, matyti, kad A. A. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra šio draustinio teritorijoje (t. 1, b. l. 10). Anykščių regioninio parko direkcijos pateiktame 2010 12 30 d. rašte apie (duomenys neskelbtini) valstybinį kraštovaizdžio draustinį nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) valstybinis kraštovaizdžio draustinis įsteigtas Ukmergės rajone Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 09 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, jo plotas 746 ha. Draustinyje saugomas (duomenys neskelbtini) upės slėnio kraštovaizdis su raiškiomis erozinėmis formomis, žiobrų nerštavietėmis. Dalis (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritorijos yra išskirta kaip Natura 2000 teritorija – BAST (Buveinių apsaugai svarbi teritorija) (duomenys neskelbtini) upė ir jos slėnis (LTUKM0005). Joje saugomos šios gamtinės vertybės: stepinės pievos, Baltijos lašiša, paprastasis kirtiklis, upinės nėgė, pleištinė skėtė, didysis auksinukas (t. 2, b. l. 98-99). Šis draustinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (publikuotu Valstybės žiniose, 1998 01 07 d., Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtintas kaip valstybinis kraštovaizdžio draustinis tikslu išsaugoti (duomenys neskelbtini) upės slėnio kraštovaizdį su raiškiomis erozinėmis formomis, žiobrių nerštavietėmis. Taip pat (duomenys neskelbtini) upės atkarpa nuo žiočių iki (duomenys neskelbtini) žiočių (53,8 km) įtraukta į Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, patvirtintą LR Vyriausybės 2004 09 08 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (Valstybės žinios, 2004, Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymima ir tai, kad (duomenys neskelbtini) upė ir jos slėnis yra vietovė, atitinkanti gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, ką patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 04 22 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“, įsigaliojęs nuo 2009 05 08 d. Šiuo įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios kaltinamajame akte paminėtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 06 15 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė kaltinime nurodytą teisės aktą ir skundžiamame nuosprendyje nustatė tą Aplinkos ministro įsakymą, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Kaip jau buvo minėta, ši aplinkybė neleidžia teigti, kad apylinkės teismas peržengė nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 str.) ar pažeidė kitus įstatymo reikalavimus, pažymint ir tai, kad tiek šiuo metu galiojančiu įsakymu, tiek netekusiu galios įsakymu (duomenys neskelbtini) upė ir jos slėnis patvirtintas, kaip atitinkantis gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.

Minėtame Anykščių regioninio parko direkcijos 2010 12 30 d. rašte pažymėta ir tai, kad ūkinę ir kitą veiklą draustiniuose reglamentuoja, jų apsaugos bei naudojimo režimą nustato Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), saugomų teritorijų individualūs apsaugos reglamentai, Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, kiti teisės aktai, bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai bei apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo. Atskiriems draustiniams gali būti patvirtinti atskiri nuostatai, tačiau (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinis atskirų nuostatų neturi. Draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. (t. 2, b. l. 98-99).

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamu atveju yra aktualūs šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Įstatymo redakcija Nr. IX-628, 2001 12 04 d., Žin., 2001, Nr. (duomenys neskelbtini)), Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 12 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 03 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 04 19 d. d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija).

Pagal minėto Įstatymo 8 str. 5 d., kraštovaizdžio draustiniai priskiriami kompleksiniams draustiniams. Kompleksiniuose ir gamtiniuose draustiniuose draudžiamą veiklą numato Įstatymo 9 str. 2 d. Pagal šios dalies 1 p. draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus; pagal 5 p. draudžiama tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas <...>. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti.

124.1. reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą;

124.3. tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo;

Pažymima ir tai, kad vertybės, dėl kurių yra atrinkta (duomenys neskelbtini) upė ir jos slėnis yra tos, kad tai yra svarbios Pleištinės skėtės, Didžiojo auksinuko, Dvijuostės nendriadusės ir Šarvuotosios skėtės buveinės. Dėl to šioje byloje svarbu aptarti ir Bendrųjų buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašo 53.1. p., 54.1. p., 57.1. p., 62.3. p., 62.4. p. nuostatas. Minėto aprašo 53.1. p. draudžia Pleištinių skėčių (Ophiogomphus cecilia) buveinėse patvenkti upes, keisti vandens telkinių hidrologinį režimą, 54.1. p. draudžia Šarvuotųjų skėčių (Leucorrhinia pectoralis) buveinėse keisti vandens telkinių hidrologinį režimą, valyti vandens telkinius ar keisti kranto linijas, 57.1. p. draudžia Didžiųjų auksinukų (Lycaena dispar) buveinėse keisti hidrologinį režimą, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones, 62.3. p. draudžia Dvijuosčių nendriadusių (Graphoderus bilineatus) buveinėse ardyti paklotę, viršutinį dirvos sluoksnį ir naikinti vandens augaliją vandens telkinių pakrantėse, 62.4. p. draudžia keisti natūralų vandens lygį.

Apylinkės teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 03 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 04 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) turinį sudaro du priedai, t.y. 1 priedas „Bendrųjų buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašas“ bei 2 priedas „Bendrųjų paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašas“. Nagrinėjamu atveju yra svarbus 1 priedas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslino kaltinimą, įterpus nutarimu patvirtintų nuostatų priedo pavadinimą.

Teisminio nagrinėjimo metu A. A. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 270 str. 2 d. neprisipažino, tačiau pažymėjo žinojęs, kad 2009 metais jam priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., buvo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, kad jam nustatyti žemės apribojimai, taip pat, kad sklypo statusas nuolat kinta. Be išvardytų aukščiau dokumentų, t.y. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2004 11 12 d. pažymėjimo, Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus pateikto žemės sklypo plano, A. A. dovanoto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), specialios naudojimo sąlygos: nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona, kraštovaizdžio draustiniai, miško naudojimo apribojimai, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, buvo nurodytos taip pat 2004 11 10 d. dovanojimo sutartyje, kurioje buvo pažymėta ir tai, kad šios specialios naudojimo sąlygos buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 145-148). Tai, kad A. A. suprato specialių žemės sklypo naudojimo sąlygų nustatymo paskirtį bei žemės sklypo tvarkymo bei naudojimo tvarką, taipogi rodo aplinkybės, kad pastarasis, norėdamas tvarkyti mišką, kreipėsi dėl leidimų išdavimo ir 2007 01 04 d. bei 2008 12 17 d. jam buvo išduoti leidimai (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., atlikti miško atrankinį sanitarinį kirtimą (t. 1, b. l. 155, 156) bei tai, kad A. A., norėdamas atstatyti užtvanką ant (duomenys neskelbtini) upės kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, iš kurios 2006 m. vasario mėn. gavo atsakymą apie tai, jog planuojama ūkinė veikla (buvusios užtvankos atstatymas) prieštarauja galiojančių teisės aktų reikalavimams – Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 14 str. 3 d. nuostatoms, draudžiančioms statyti užtvankas Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse (t. 3, b. l. 173).

Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, kad 2009 07 07 d. buvo sudaryta Paslaugų atlikimo sutartis Nr. 07-07, pagal kurią AB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo perduoti A. A. laikinai, t.y. nuo 2009 07 07 d. iki 2009 12 31 d., naudotis technika: tralu Man, ekskavatoriumi ir buldozeriu, darbams atlikti pagal sutarties sąlygas. Sutarties 4.3. punkte (pažymėtina, kad minėta sutarties nuostata yra net pabraukta) numatyta, kad užsakovas, t.y. A. A., atsako už visus su darbais susijusius leidimus ir už atliktus darbus (t. 1, b. l. 64-66). Tai paneigia aplinkybę, kad nuteistasis galėjo pagrįstai tikėtis, jog būtent pats darbų vykdytojas, t.y. AB (duomenys neskelbtini), pasirūpins reikalingais leidimais atliekant darbus.

Taip pat pažymima, kad liudytojo G. D. parodymus patvirtina ir jo 2009 12 07 d. pateiktos skaitmeninės nuotraukos, kuriuose užfiksuotas pastarojo atliktų darbų rezultatas A. A. žemės sklype, t. y. naujai formuojamos upės vagos vaizdas, nukastas miško paklotės vaizdas, šviežiai išlyginta žemė, upės vagos slėnis, neapaugęs augalais (t. 1, b. l. 80-92). Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, nors nuotraukų padarymo tiksli data neužfiksuota, tačiau atsižvelgiant į šių nuotraukų pateikimo datą (2009 12 07 d.), darytina išvada, kad jos padarytos ne vėliau kaip 2009 metų šiltuoju metų laiku, kas sutampa su G. D. parodymais, kad šios nuotraukos padarytos po A. A. užsakytų darbų atlikimo. Be to, šiose nuotraukose užfiksuotas vaizdas atitinka Ukmergės rajono agentūros 2009 07 16 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-90 bei 2009 08 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodytus duomenis.

2009 07 16 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros patikrinimo akte Nr. VR-13.10-90 konstatuota, kad A. A. sklype (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatytos specialios naudojimo sąlygos, miško naudojimo apribojimai ir (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio upės apsaugos juostos ir zonos, iškasta ir suformuota nauja upės vaga. Patvenkus (duomenys neskelbtini) upę, tėkmė buvo nukreipta naujai iškasta vaga ir buvo suformuota nauja sala. Važiuojant sunkiąja technika buvo sunaikinta miško paklotė (t.1, b. l. 12-22). Nustatyti pažeidimai buvo užfiksuoti fotolentelėje (t. 1, b. l. 13-22) bei plane (t. 1, b. l. 23).

Aplinkybę, kad po G. D. atliktų darbų pasikeitė A. A. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reljefas, taip pat patvirtino teisme apklausti liudytojai, kurie ginčo teritorijoje buvo iki 2009 m. liepos mėnesio. Iš liudytojo V. J. parodymų matyti, kad A. A. prašė jo konsultacijos, kadangi norėjo atstatyti senvagę, nuvykus į jo žemės sklypą, matėsi senvagė, kurioje buvo balučių, bet vandens nebuvo, reikėjo ir vagas pragilinti. Tada žemės sklype nebuvo jokios transporto technikos, o žemės paviršius nebuvo išvažinėtas. A. A. paklausė, kas galėtų atlikti šiuos darbus, liudytojas pasiūlė kai kurias įmones. Nuvykus po pasirodžiusios televizijos laidos į tą žemės sklypą, matė, kad reljefas yra pasikeitęs (t. 2, b. l. 93-94). Iš liudytojo V. P. (architekto) parodymų matyti, kad 2009 m. pavasarį buvo nuvykęs į A. A. tiriamą žemės sklypą, kuris buvo natūralus, niekas jame nebuvo daryta, senvagė matėsi, tačiau jose nebuvo vandens tėkmės, senvagės krantai buvo apaugę natūraliai. Mašinų, traktorių, ekskavatoriaus nebuvo, bet žmonės sklype dirbo (t. 2, b. l. 90-91). Liudytojas A. B. (atliko žemės sklypo topografinę nuotrauką) parodė, kad apžiūrėjus A. A. sklypą, matėsi senvagė, kurioje buvo kažkiek vandens, ji buvo apaugusi krūmais, medžiais, žole, vėliau jis nebuvo nuvykęs, tačiau buvo nuvykę jo darbuotojai, kurie sakė, kad ten buvo kasinėta (t. 2, b. l. 89-90). Iš liudytojo R. A. parodymų matyti, kad minėtame sklype matė senvagę, kurioje būdavo vandens, jei upėje būdavo daugiau vandens, tai priklausė nuo gamtos. 2009 m. sausio, vasario mėn. (duomenys neskelbtini) upė nebuvo sujungta su senvage (t. 2, b. l. 92-93). Liudytojas V. M. paliudijo, kad ginčo teritorijoje buvo 2009 m., tada matėsi senvagės reljefas, joje nebuvo vandens, senvagė buvo apaugusi krūmais ir žolėmis (t. 2, b. l. 163-165). Liudytojas B. R. paaiškino, kad 2009 m. pavasarį senvagėje tik vietomis buvo vandens (t. 2, b. l. 108-111). Iš liudytojo E. O. (PK tyrėjo), atlikusio įvykio vietos apžiūrą, parodymų matyti, kad 2009 08 14 d. akivaizdžiai buvo matyti suformuota nauja (duomenys neskelbtini) upės vaga, buvo matyti šviežias gruntas taisyklingos formos, buvo akivaizdžiai matyti, kad į upę supilti dideli akmenys (t. 2, b. l. 63). Be to, iš gamtos apsaugos specialistų (D. Bl., R. K., K. B., P. P. ir D. M.), kurie patvirtino jų surašytą 2009 07 16 d. patikrinimo aktą, parodymų matyti, kad ginčo teritorijoje sklypo reljefas iki 2009 m. liepos mėnesio buvo natūralus, o tuo tarpu nuvykus 2009 m. liepos 16 d. ir 2009 m. liepos 27 d. pamatė, jų nuomone, iškastą naują upės vagą, buvo pakelti upės vagos kraštai supilant žemes, į upę buvo supilti akmenys, miško paklotė buvo nukasta, sudarkyta, išvažinėta sunkiuoju transportu, dideliame plote buvo žemė be natūralios augmenijos, buvo pasėtos grūdinės kultūros (t. 2, b. l. 56-59, 59-63,64-65, 80-82, 82-84).

Įvertinus šių liudytojų parodymus bei rašytinius dokumentus, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistojo argumentas, kad byloje nėra informacijos apie jam priklausančio sklypo vietovės buvusį kraštovaizdį iki 2009 m. liepos mėnesio, nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nuteistojo aukščiau nurodytus parodymus, kad jis nedavė nurodymų kasti senvagę, iš dalies paneigia ir liudytojo G. M. parodymai. Liudytojas G. M. pažymėjo, kad pats A. A. jam sakė, jog valė senvagę (t. 2, b. l. 107-108). Be to, iš liudytojo V. M. parodymų matyti, kad toje vietoje buvo senvagė, ji buvo pravalyta (t. 2, b. l. 112-113). Pažymima, kad valant senvagę, ji paprastai būna ir kažkiek prakasta (pavyzdžiui, iškasomas dumblas). Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistasis neginčijo fakto, kad senvagėje buvo atliekami valymo darbai, tačiau pirmosios instancijos teisme, kaip jau buvo minėta, pastarasis nurodė, kad jo sklype vyko natūralus miško tvarkymo procesas, norėjo sutvarkyti teritoriją, nes buvo prigriuvusių medžių, betono luitų ir pan., bet senvagės kasimo ir gilimo darbai nebuvo atlikti, neliepė kasti senvagės. Šie apelianto parodymai paneigti ne tik aukščiau išvardytų liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, patikrinimo aktu, nuotraukomis, tačiau ir paskirta kompleksine aplinkosaugine – geodezine ekspertize.

Kaip matyti iš Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (toliau tekste – Gamtos tyrimų centras) ekspertizės akto, ekspertai biomedicinos mokslų daktarai S. S., J. K., G. V., fizinių mokslų daktaras D. B. padarė išvadą, kad buvo sugadintos natūralios upės rėvos, dėl grunto supylimo ant natūraliai nusistovėjusios upinės terasos suniokotas didelis plotas (0,86 ha) natūralaus kraštovaizdžio, upės vaga pakeista riedulių užtvanka, sugadinta senvagė, iškastos vagos krantai nesutvirtinti, bandyta juos lyginti technikos pagalba, (duomenys neskelbtini) upės vaga užteršta akmenimis (t. 3, b. l. 1-23). Šią išvadą patvirtino ją pateikę ekspertai, apklausti teisminio nagrinėjimo metu (t. 3, b. l. 48; 49-51, 51, 67-68, 69, 70-77).

Apklaustas ekspertas D. B. papildomai paaiškino, kad jie nuvykę į ginčijamą teritoriją 2011 08 29 d. negalėjo apskaičiuoti iškasto grunto kiekio, todėl rėmėsi Ukmergės aplinkos apsaugos padarytais skaičiavimais (11200 m³), šis kiekis jam atrodo nerealus, o 1000 m³ galėjo būti iškasta grunto, jis nustatė poveikį slėniui, kraštovaizdžiui, srovės greičiui, skaičiavo žalą remdamasis 1995 m. įstatymu, taikė dydžius, numatytus metodikoje (t. 3, b. l. 70-77). Taigi, skundo teiginiai, kad, nustatant iškastų žemių kiekį, jokie tyrimai nebuvo atliekami, yra iš dalies pagrįsti, tačiau tai nesuteikia pagrindo abejoti D. B. pateiktais paaiškinimais bei išvadomis, pirmosios instancijos posėdyje ekspertas apskaičiavo poveikį (duomenys neskelbtini) slėniui, kai buvo iškasta 1000 m³ (t. 3, b. l. 71). Nors ekspertas D. B. nurodė, kad užtenka įmesti lapą ir matosi srovės greitis, tačiau taipogi pažymėjo, kad 400 metrų nuo užtvankos iki sumažėjimo srovės atliko skaičiavimus kompiuterine programa, tvirtino, jog srovės greitis iki 2009 m. liepos mėn. buvo didesnis, nes žino, kad srovės greitis sumažėja, kai būna užtvenkiama vaga, nurodė, kad vandens lygis pakito. Taip pat ekspertas paminėjo, kad išvadoje nurodęs 40 akmenų skaičių, rėmėsi liudytojo G. D. parodymais, nors vizualiai matė 12 didelių akmenų, tačiau mano, kad akmenų turėjo būti daugiau, negalėjo prieiti arčiau. Taip pat pažymėjo, jog akmenys negali ten atsirasti natūraliai, upė nesuneša tokių riedulių, akmenys buvo reikalingi tam, kad nukreipti upės vagą. Jei tų akmenų nebūtų, jei nebūtų iškasta vaga, tai srovė būtų natūrali. Mano, kad iš pradžių buvo iškasta vaga, vėliau užtvenkta upė, kad vanduo pasuktų naująja vaga. Pažymima, kad akmenų skaičius šiuo atveju neturi esminės reikšmės vertinant nuteistojo veiksmus BK 270 str. 2 d. prasme, taip pat jis neturėjo reikšmingos įtakos vertinant poveikį (duomenys neskelbtini) vagai, kuriai įtaką turėjo natūralios upės rėvos bazinis tarifas (Bur) ir sunaikintos rėvos plotas (S).

Vien nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti šiuose ekspertizės aktuose tam tikri netikslumai, neleidžia teigti, kad Gamtos tyrimų centro ekspertizės aktas iš esmės prieštarauja Geodezijos instituto ekspertizės aktui, dėl ko šie aktai, nuteistojo manymu, turi būti vertinami kritiškai. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad, nustatant faktines bylos aplinkybes bei sprendžiant asmens kaltės klausimą, šioje byloje ypatingą reikšmę turi specialiosios žinios, tačiau šiuos ekspertizės aktus vertino kitų byloje surinktų bei ištirtų įrodymų kontekste, pateiktas išvadas tikrino kita rašytine bylos medžiaga, liudytojų parodymais ir pagrįstai pripažino juos įrodymais, pažymėjęs, kad šie ekspertizės aktai yra nuoseklus tyrimo rezultatas, gauti duomenys atitinka įstatymo reikalavimus (BPK 20 str.) bei neprieštarauja liudytojų G. D., D. Bl., R. K., K. B., P. P., D. M., V. P., A. B., R. A. bei kitų liudytojų parodymams, duomenims, užfiksuotiems įvykio vietos apžiūros protokole, kitoje bylos medžiagoje. Aplinkybė, kad šioje byloje buvo surašyti du atskiri ekspertizės aktai, taipogi nesudaro pagrindo laikyti ekspertų pateiktas išvadas nepatikimomis.

Tai, kad apylinkės teismas rėmėsi ne tik ekspertizės aktais, bet ir liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga, nesuteikia pagrindo manyti, kad teismas buvo nenuoseklus, kadangi teismas vertino ištirtų įrodymų visetą, o ne atskirus įrodymus. Be to, jokios esminės reikšmės, analizuojant pateiktus ekspertizės aktus, neturi ta aplinkybė, kad jos buvo atliktos iki prokuroro prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Atvirkščiai, kaip jau buvo minėta, šis prašymas buvo pateiktas, nes gavus kompleksinės ekspertizės išvadas, išklausius ekspertų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus kitą bylos medžiagą, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos šią bylą perduodant nagrinėti teismui. Tokia prokuroro teisė numatyta BPK 256 str. 1 d. Taip pat vien skunde nurodyta aplinkybė, kad Gamtos tyrimo centras yra valstybinė biudžetinė įstaiga, kurios steigėjas yra LR Vyriausybė, o šioje byloje civilinis ieškovas – LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, kuris įeina į LR Vyriausybės sudėtį, taip pat yra biudžetinė įstaiga, neleidžia abejoti Gamtos tyrimo centro pateikto ekspertizės akto objektyvumu ir jame nurodytų išvadų teisingumu. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie sukeltų pagrįstas abejones dėl ekspertizės akto patikimumo, tokių duomenų nenustatyta ir baudžiamosios bylos medžiagoje.

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamu nuosprendžiu padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju reljefo formų bei saugomų objektų sunaikinimas ir sužalojimas pasireiškė sugadinimu natūralių upės rėvų, pakeistu vandens lygiu, dėl grunto supylimo ant natūraliai nusistovėjusios upinės terasos suniokotu dideliu plotu (0,86 ha) natūralaus kraštovaizdžio, riedulių (akmenų) perkėlimu, jų supylimu į (duomenys neskelbtini) upę, upės vagos pakeitimu riedulių užtvanka, senvagės sugadinimu. Tokia išvada buvo padaryta Gamtos tyrimų centro ekspertizės akte, ją pagrindžia ir kita bylos medžiaga (įvykio vietos apžiūros protokolas, 2009 07 16 d. patikrinimo aktas, nuotraukos, liudytojų G. D., V. J., V. P., E. O., D. Bl., R. K., K. B., P. P. ir kt. parodymai, šią išvadą pateikusių ekspertų paaiškinimai). Be to, šias aplinkybes iš dalies pagrindžia Geodezijos instituto ekspertai nurodę, kad (duomenys neskelbtini) upės senvagėje atlikti žemės darbai, o atliekant žemės darbus visuomet pakinta prieš tai buvęs reljefas, taip pat B. B., J. B. konsultacinėse išvadose nurodė, kad buvo vykdomi senvagės valymo darbai, buvo iškasta (duomenys neskelbtini) upė.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė Geodezijos instituto išvadomis, kad upės vanduo teka savo natūralia vaga, kad negalima nustatyti, ar vandens lygis yra pakeistas. Be to, aukščiau aptarti duomenys paneigia nuteistojo skunde nurodytus teiginius, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog buvo sunaikintos ar sužalotos reljefo formos, saugomi objektai, kad buvo užtvenkta ir reguliuota upė, pakeista upės vaga ir kad tuos veiksmus atliko būtent A. A..

Skundžiame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad teismų praktikoje proceso dalyvio prašymu privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todėl šių asmenų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme. Toks dokumentas yra proceso dalyviui duota privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, konsultacinė išvada (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis), kuri vertinama visų kitų bylos duomenų kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad A. Ž., B. B. ir J. B. surašytos konsultacinės išvados nėra nuoseklaus tyrimo rezultatas, šios išvados pateikiamos kaip atskirų specialistų nuomonė, todėl negalima pilnai jomis remtis, juolab, kad jose suformuotos tam tikros išvados neatitinka kitų bylos duomenų.

Šios aplinkybės paneigia nuteistojo skundo argumentą, kad teismas nenurodė pagrįstų motyvų, dėl ko nesirėmė pateiktomis išvadomis, todėl taipogi nėra pagrindo manyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistas rungimosi principas, pažymint ir tai, kad nuteistajam ir jo gynėjui buvo suteikta galimybė rinkti ir pateikti teismui įrodymus.

Be to, A. Ž. konsultacinėje išvadoje teigiama, kad (duomenys neskelbtini) upė nagrinėjamoje vietoje buvo dirbtinai pakeista prieš kelis dešimtmečius įrengiant ir eksploatuojant (duomenys neskelbtini) (P. K.) vandens malūno hidromazgą, kuris per kelis dešimtmečius buvo dalinai išgriautas dėl antropogeninio poveikio bei gamtos veiksnių (t. 3, b. l. 65). Geodezijos instituto pateiktame ekspertizės akte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) upėje 1951 m. buvo užtvanka, o per iškastą kanalą tiltas, tačiau tų metų užtvanka nėra išlikusi. Kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo priimtame nuosprendyje, aplinkybė, kad A. A. žemės sklype yra buvęs malūnas ir su juo susiję hidromazgai, nėra teisiškai reikšminga šioje byloje tuo požiūriu, jog šie istoriniai faktai nepaneigia šios teritorijos priskyrimo saugomai teritorijai, t.y. kraštovaizdžio draustiniui. Be to, draustinis įsteigtas 1992 m., įvertinus (duomenys neskelbtini) upę bei jos slėnį, ši teritorija priskirta saugomai, nepriklausomai nuo to, kokie veiksmai joje buvo atlikti iki 1992 m. Todėl nagrinėjamu atveju vertinami tie (duomenys neskelbtini) upėje ir jos slėnyje padaryti pokyčiai, kurie įvyko po 1992 m., taip pat po šios teritorijos priskyrimo kraštovaizdžio draustiniui (duomenys neskelbtini) upei ir jos slėniui yra taikomos specialios naudojimo sąlygos, numatančios ir griežtesnę atsakomybę už jų pažeidimą. Teisėjų kolegija mano, kad šios bylos kontekste (duomenys neskelbtini) upė ir jos slėnis laikytini natūralia gamtos dalimi, t.y. plotu su jiems būdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais visiškai natūraliais ar pusiau natūraliais požymiais, būtent nuo 1992 m. Aplinkybė, kad anksčiau ši teritorija buvo paveikta žmogaus veikla, A. A. kaltės pagal BK 270 str. 2 d. neeliminuoja.

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiame nuosprendyje padaryta išvada, kad bylos medžiaga nustatyta, jog nagrinėjamu atveju buvo iškasta ne mažiau kaip 1000 kubinių metrų žemės. Šios aplinkybės nepaneigia tai, kad Geodezijos instituto ekspertai 2011 m. pabaigoje pateikdami savo išvadas, negalėjo apskaičiuoti tikslaus žemės darbų tūrio. Pažymima, kad liudytojas G. D. parodė, kad jis dirbdamas pas A. A. galėjo iškasti 1000 kubinių metrų žemės. Šios aplinkybės nepaneigė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. V. B. padaryti ekskavatoriaus našumo skaičiavimai, jog visai įmanoma, kad bendra darbų apimtis galėjo būti 1000 m³ (t. 3, b. l. 110). Nors preliminarių matavimų protokole užfiksuota, kad iškasta apie 11 220 kubinių metrų žemių, tačiau D. Bl. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad tokie rezultatai buvo gauti matuojant nuo šlaitų viršaus iki upės dugno, kadangi neturėjo galimybės nustatyti natūralių taškų, nebuvo aišku, koks buvo senvagės gylis, todėl viršutinis atskaitos taškas buvo nenatūralus šlaitas, o suformuotos vagos viršus. Be to, ekspertas D. B., patvirtindamas savo išvadą, pažymėjo, kad ir jam nurodytas iškastos žemės kiekis (11 220 m³) atrodė nerealus, tuo tarpu, jo manymu, galėjo G. D. ekskavatoriumi iškasti 1000 kubinių metrų žemės, todėl prašė nesivadovauti jo įvertintu poveikiu (duomenys neskelbtini) slėniui, o remtis apylinkės teisme atliktais paskaičiavimais (t. 3, b. l. 71). Tai taip pat paneigia nuteistojo skundo teiginį, kad ekspertai patvirtino savo išvadą teisme, tame tarpe ir jos dalį, kurioje nustatyta, kad buvo iškasta 11200 m³ žemės.

A. A. pareikštame kaltinime nurodyta tai, kad jis organizavo kviečių užsėjimą ginčo teritorijoje (duomenys neskelbtini) upės senvagės šlaituose ir krantuose. Šią aplinkybę nurodė liudytojas G. D. bei aplinkos apsaugos specialistai, 2009 metų vasarą tikrinę įvykio vietą, be to, A. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2009 m. vasarą buvo pasodinti javai buvusio miško paklotėje, nors ir negalėjo tiksliai pasakyti, kas ir kokiu tikslu juos pasodino (t. 1, b. l. 171-172). Taigi, ši aplinkybė pasitvirtino, todėl pagrįstai apylinkės teismo buvo nustatyta.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad akmenys į A. A. priklausantį žemės sklypą buvo iš anksčiau atvežti, todėl pagrįstai šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino.

Pagal BK 270 straipsnio 2 dalį aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas pripažįstamas kvalifikuotu nusikaltimu, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Sprendžiant, ar padaryta žala gyvūnijai, augmenijai yra didelė ar ne, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mąstą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. (LAT nutartis byloje Nr. 2K–159/2010).

Kolegijos nuomone, didelė žala padaroma tuomet, kai valstybės specialiai saugomas gamtos objektas visiškai sunaikinamas arba smarkiai apgadinamas, arba jam padaroma didelių materialinių nuostolių. Tarp didelės žalos ar sunkių padarinių aplinkai ir aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo įstatymų pažeidimo turi būtinai būti priežastinis ryšys t.y. didelė žala ir sunkūs padariniai aplinkai turi kilti būtent dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo.

Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta fizinė žala gamtai, t.y. poveikis kraštovaizdžiui (poveikis srovės greičiui, poveikis (duomenys neskelbtini) slėniui bei vagai, taip pat senvagės sugadinimas) ir poveikis natūraliai gamtinei aplinkai (poveikis vandens augalijai, poveikis dugno gyvūnijai, poveikis žuvims, miško paklotės sunaikinimas), dėl ko buvo padaryta materialinė žala gamtai.

Gamtos tyrimų centro ekspertizės akte nustatyta, kad buvo pakeistas upės vandens lygis, nustatyta upės reguliacija ir patvenkimas panaudojus perkeltus riedulius bei poveikis srovės greičiui. Šios išvados Gamtos tyrimų centro Ekspertizės akto tiriamoje dalyje grindžiamos tuo, kad srovės tekėjimo greitis priklauso nuo kelių faktorių, kurių vienas iš pagrindinių – nuolydis, buvo pakeistas supylus akmenų pylimą (duomenys neskelbtini) upės vagoje prieš iškastą kanalą. Vandens masei prasukus į prakastą kanalą pasikeitė vaginiai upės procesai – suaktyvėjo stambesnių dalelių akumuliacija (duomenys neskelbtini) dugne, dėl to pakito upės dugnas ir atkarpoje už akmenų užtvankos sumažėjo nuolydis. Tai sukėlė srovės greičio sumažėjimą (upės atkarpa su sumažėjusiu srovės greičiu sudaro 420 metrų). Pažeistos upės vagos plotas 0,15 ha. Srovės greičio pasikeitimas nulėmė sedimentacinės aplinkos pasikeitimą, upės dugno dumblėjimą ir vaginės (šoninės) erozijos kaitą. Didžiausias poveikis įvyko tada, kai vanduo iš (duomenys neskelbtini) upės buvo nukreiptas iškastu kanalu. Tuo metu upės vaga negavo maitinimo vandeniu, čia nevyko arba tik dalinai vyko upei būdingas vandens maišymasis, sumažėjo medžiagų, reikalingų upės faunai ir florai vystytis pernaša – upė pagal hidrologines charakteristikas tapo panaši į stovinčio vandens telkinį (t. 3, b. l. 5). Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, dr. B. B. teiginiai taipogi nepaneigia, kad senvagės valymas neturėjo visiškai jokios įtakos (duomenys neskelbtini) upės vandens lygiui ir srovės greičiui, kadangi pastarasis pažymėjo, jog šis veiksmas tik didelės įtakos upės vandens lygiui ir srovės greičiui negalėjo turėti. Kaip jau buvo minėta, liudytojas G. D. nurodė, kad A. A. jam nurodė akmenis dėti į (duomenys neskelbtini) upę, mano, kad norėjo sukelti vandens lygį, kad daugiau vandens pritekėtų į naujai suformuotą senvagę, jis akmenis sudėjo per visą (duomenys neskelbtini) upės vagos plotį, o sudėjus akmenis į (duomenys neskelbtini) vagą, vanduo upėje virš užtvankos pakilo apie 20 ar 30 centimetrų. Šiuos savo parodymus liudytojas grindžia tuo, kad prieš sudėdamas akmenis į (duomenys neskelbtini) vagą, jis važiavo ekskavatoriumi per ją ir vanduo vos sėmė ekskavatoriaus vikšrus, o kai sudėjo į upę akmenis, tai (duomenys neskelbtini) upės vanduo, važiuojant per upę, praktiškai buvo jau ties ekskavatoriaus kabina. Be to, iš specialisto A. Ž. parodymų matyti, kad akmenys įmesti į vandenį sumažina vandens tekėjimo greitį. Taip pat jau buvo užsiminta apie liudytojų, buvusių ginčo teritorijoje iki 2009 m. liepos mėnesio, parodymus, kuriuose užfiksuota tai, kad iki atliktų darbų A. A. priklausančiame žemės sklype, esančioje senvagėje vandens nebuvo arba buvo kažkiek balučių, senvagė buvo natūraliai apaugusi augmenija, tuo tarpu nuvykus vėliau matė iškastą naują upės vagą, buvo užpilti akmenys, buvo pakelti upės vagos kraštai supilant žemes.

Šių įrodymų visuma, kaip pagrįstai konstatuota apylinkės teismo priimtame procesiniame sprendime, patvirtina, kad nuteistasis, pažeisdamas gamtos apsaugos reikalavimus ir nurodęs atlikti žemės kasimo ir lyginimo bei akmenų sudėjimo į upę darbus, sugadino natūralias (duomenys neskelbtini) upės rėvas, pakeitė upės vandens lygį, (duomenys neskelbtini) upės vagą užteršė akmenimis, tokiu būdu padarė poveikį (duomenys neskelbtini) upės srovės greičiui, dėl ko padaryti 63 000 Lt nuostoliai (indeksavus 107 163 Lt nuostoliai), poveikį (duomenys neskelbtini) upės vagai, dėl ko padaryti 63 000 Lt nuostoliai (indeksavus 107 163 Lt nuostoliai). Nuteistojo teiginys, kad nežinant tikslaus akmenų skaičiaus, sudėtų į (duomenys neskelbtini) upę, negalima apskaičiuoti poveikį (duomenys neskelbtini) vagai, yra paneigtas aukščiau nurodyta aplinkybe, kad akmenų skaičius šiuo atveju neturėjo reikšmingos įtakos vertinant poveikį (duomenys neskelbtini) vagai.

Bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad A. A. sugadino (duomenys neskelbtini) upės senvagę, ką patvirtina ne tik aptarti liudytojų parodymai, bet ir Gamtos tyrimų centro išvados. Kaip matyti iš tiriamosios ekspertizės akto dalies, senvagė yra ankstesnės upės vaga, kuria vanduo šiuo metu dėl upės režimo nebeteka, todėl bandymai šią vagą „pritaikyti“ naujam hidrografiniam tinklui yra neleistina. Bet koks senvagės gilinimas ir jungimas su iškastu kanalu vienareikšmiškai vertintinas kaip senvagės sugadinimas, dėl ko padaryta žala yra 19 500 Lt (indeksavus 33 169,50 Lt). Nors iškastas kanalas šiuo metu įtakos (duomenys neskelbtini) upės režimui neturi, tačiau darko kraštovaizdį ir negali būti konservacinio kraštovaizdžio dalimi (t. 3, b. l. 6). Priešingai nei pabrėžia nuteistasis, pagal LR Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 12 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką turi būti apskaičiuota ir atlyginta žala, atsiradusi tiek dėl senvagės sunaikinimo, tiek dėl senvagės sugadinimo (pažeidimo).

Be to, Gamtos tyrimų centro išvadose pažymėta ir tai, kad dėl grunto supylimo ant natūraliai nusistovėjusios upinės terasos suniokotas didelis plotas (0,86 ha) natūralaus kraštovaizdžio, kuris atsistatys negreitai. Iškasto grunto supylimas į formuojamą „salą“ pakeitė upės slėnį, suardė terasas, šlaitus ir kitus reljefo elementus. Dėl šios priežasties galima teigti, kad (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustiniui, kurio tikslas išsaugoti erozinį raguvyną, padarytas neatitaisomas poveikis (t. 3, b. l. 5). Byloje įrodžius, kad buvo iškasta ne mažiau kaip 1000 kubinių metrų žemės, kuri išpilta ir išlyginta tame pačiame žemės sklype, nuostoliai dėl poveikio (duomenys neskelbtini) slėniui sudaro 90 000 Lt (indeksavus 153 090 Lt). Nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad nėra jokių duomenų, jog dėl kaltinamojo veiksmų būtų padaryta žala draustinio saugomam objektui, t.y. slėniui su raiškiomis erozinėmis formomis, kadangi nėra jokių įrodymų, kad toje vietovėje, kur buvo valyta senvagė, būtų buvęs toks slėnis. Pažymima, kad (duomenys neskelbtini) upės slėnio kraštovaizdžio draustinio, kurio tikslas saugoti raiškias erozines formas, žiobrų nerštavietes, apsaugos objektas yra visas (duomenys neskelbtini) upės slėnis, tuo tarpu A. A. priklausantis žemės sklypas įeina į draustinio teritoriją. (duomenys neskelbtini) upė ir jos slėnis patenka į gamtinių buveinių apsaugai svarbią teritoriją. Šioje byloje ginčo teritorija ribojasi su (duomenys neskelbtini) upe, todėl ji laikytina (duomenys neskelbtini) upės slėniu, atitinkančiu gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus. Tokią išvadą sutvirtina ir Gamtos tyrimų centro ekspertizės akte esantis 1 paveikslas „Pažeisto kraštovaizdžio plotinė išraiška“, kuriame yra pavaizduotas sugadinto (duomenys neskelbtini) slėnio plotas (t. 3, b. l. 7).

Skunde teigiama, jog nėra aišku, kaip buvo apskaičiuotas pažeistos upės vagos plotas (1500 m²), sunaikintos rėvos plotas (1400 m²), taip pat natūraliai nusistovėjusios upinės terasos suniokojimo plotas (0,86 ha), tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pačiame Gamtos tyrimo centro ekspertizės akto 1 paveiksle buvo pateikta pažeisto kraštovaizdžio plotinė išraiška (t. 3, b. l. 7), be to, ekspertams buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga, tame tarpe ir Ukmergės rajono agentūros pažeisto reljefo ir sunaikintos miško paklotės preliminarių matavimų planas (t. 1, b. l. 23, 24), įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame taip pat buvo atlikti tam tikrų atstumų matavimai (t. 1, b. l. 4-9).

Iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2009 07 27 d. preliminarių matavimų protokolo matyti, kad atliekant kasimo darbus ginčo teritorijoje buvo sunaikinta apie 10 305 m² miško paklotės. Kita vertus, Geodezijos instituto ekspertizės akte nurodyta, kad atlikus žemės darbus senvagėje, sunaikintos miško paklotės plotas yra apie 0,5 ha. Visgi, įvertinus tai, kad Ukmergės rajono agentūros matavimai buvo atlikti iš karto po atliktų neteisėtų darbų A. A. priklausančiame žemės sklype, t.y. 2009 m. liepos mėnesį, tuo tarpu Geodezijos instituto ekspertai matavimus atliko 2011 m. spalio 19 d., apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi Ukmergės rajono agentūros 2009 m. liepos 27 d. preliminarių matavimų protokole išmatuotu 10 305 m² plotu, kurio pagrindu paskaičiuoti nuostoliai dėl sunaikintos miško paklotės yra 51 525 Lt, juolab, kad Geodezijos instituto ekspertai prisipažino, kad dėl to, jog kasimo darbai buvo atlikti 2009 m., kitų vietų 2011 m. pabaigoje identifikuoti jiems nepavyko. Šios aplinkybės taip pat paneigia skundo argumentus, kad apylinkės teismas neargumentuotai rėmėsi Ukmergės rajono agentūros 2009 07 27 d. preliminarių matavimų protokolu dėl sunaikintos miško paklotės dydžio nustatymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi A. A. priklausančio žemės sklypo specifiką, t.y. tai, kad ginčo teritorija yra priskirta prie vertingų ir valstybės saugomų teritorijų, kurioms būtent dėl jų vertingumo taikomas ir specialus režimas (šio žemės sklypo visas plotas įeina į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, be to, (duomenys neskelbtini) upė ir jos slėnis yra vietovė, atitinkanti gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus), kurio nuteistasis, nors ir žinojo apie specialias naudojimo šiam žemės sklypui sąlygas, atlikdamas darbus nepaisė, taip pat atsižvelgusi į atliktų darbų pobūdį ir mastą (padarytas neatitaisomas poveikis (duomenys neskelbtini) slėniui), sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad apelianto A. A. padaryti aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimai vertinami kaip ypač šiurkštūs. Tai, kad padaryti dideli pažeidimai, nepataisomai pakeistas kraštovaizdis teisme nurodė ir gamtos apsaugos specialistai bei ekspertai. Iš Anykščių regioninio parko direkcijos rašto matyti, kad direkcijos gyvavimo laikotarpiu tai pirmas tokio ypač didelio mąsto pažeidimas, lyginant su kitais direkcijos veikloje fiksuotais pažeidimais, šį pažeidimą laiko kaip ypač stambų, neturintį jokių kitų analogų (t. 2, b. l. 99).

Nors ekspertizės akte nurodoma, kad iškastas kanalas šiuo metu įtakos (duomenys neskelbtini) upės režimui neturi, tačiau pažymėta ir tai, kad jis darko kraštovaizdį ir negali būti konservacinio kraštovaizdžio dalimi. Be to, vagų šlaitai dėl apaugimo menkaverte žoline augmenija yra šiuolaikinių dinaminių procesų (vėjo ir lietaus erozijos) potencialaus intensyvėjimo šaltinis. Pabrėžtina ir tai, kad apskaičiuotų materialinių nuostolių dydis dėl gamtai padarytos žalos yra labai didelis (452 110,50 litų).

Esant visoms šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dėl A. A. neteisėtų veiksmų (jo padarytų aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimų) atsirado sunkūs padariniai aplinkai.

Be to, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad byloje esančiomis Gamtos tyrimų centro išvadomis taip pat patvirtinta, kad buvo nustatytas poveikis gyvosios gamtos komponentams:

1. Nustatytas poveikis vandens augalams (hidro-makrofitams), o būtent (duomenys neskelbtini) upės vagos reguliavimo įtaka poveikio zonoje pasireiškė makrofitų ir bentoso makrodumblių įvairovės, potameidų gausumo sumažėjimu ir įsivyravimu ištiesintoms vagoms būdinga Sparganium emersum bei suprastėjusia ekologine būkle, kuri vertinama kaip bloga. Tuo tarpu nepaveiktuose upės ruožuose ekologinė būklė pagal hidro-makrofitus yra vidutinė;

2. Nustatytas poveikis dugno gyvūnijai (bentoso makrobestuburiams), kurių tyrimai (duomenys neskelbtini) upėje visose tyrimo vietose konstatavo labai gerą upės ekologinę būklę (5 kokybės klasė), tačiau tuo pačiu akivaizdžiai įrodė poveikio zonos degradaciją. Saugomos žirgelių rūšies pleištinės skėtės gausumas aukščiau ir žemiau paveikto ruožo beveik dvigubai didesnis (12 ind/10 min) nei paveiktame ruože (7 ind/10 min);

3. Nustatytas poveikis žuvims (ichtiofaunai). (duomenys neskelbtini) upės ekologinė būklė pagal Lietuvos žuvų indeksą aukščiau ir žemiau paveikto ruožo yra labai gera, o paveiktame ruože vidutinė. Paveiktame upės ruože aplinkos sąlygos tapo netinkamos lašišai ir šlakiui, todėl šių žuvų populiacijoms padaryta reikšminga žala.

Taigi, bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad dėl nuteistojo A. A. padarytos veikos galėjo būti padaryta didelės žalos gyvūnijai ir augmenijai, o žuvų populiacijoms padaryta reikšminga žala. Atkreipiamas dėmesys, kad tai, jog BK 270 str. dispozicijoje nenumatyta „reikšmingos žalos“ sąvoka, šiuo atveju esminės reikšmės A. A. veiksmų teisiniam vertinimui neturi, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 270 str. 2 d.

Skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai nurodyta, jog nagrinėjamu atveju, nustačius, kad dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo atsirado skirtingose BK 270 straipsnio dalyse numatyti padariniai: BK 270 str. 1 d. (galėjo būti padaryta didelės žalos gyvūnijai ir augmenijai) bei BK 270 str. 2 d. (atsirado sunkūs padariniai aplinkai), A. A. inkriminuotina tik BK 270 str. 2 d., t.y. ta straipsnio dalis, kuri nustato atsakomybę už sunkiausius iš padarinių.

Teisėjų kolegija taipogi sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl nustatytos A. A. kaltės formos (dėl neatsargumo). Vadovaujantis BK 270 str. 5 d. (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), šiame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad jo tikslas buvo tvarkyti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo teritoriją. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad A. A. tyčia pažeidė aplinkos apsaugos reikalavimus, t.y. norėjo atsiradusių padarinių. Taigi, nors apeliantas ir nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 270 str. numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas - BK 16 str. 3 d.).

Taigi, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia tvirtinti, kad A. A., žinodamas, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytos kraštovaizdžio draustinių, miškų naudojimo apribojimų, vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų specialios naudojimo sąlygos, nuo 2009 07 08 d. iš AB (duomenys neskelbtini) užsakęs žemės darbams (kasybai) skirtą techniką – vikšrinį ekskavatorių „CASE CX210“, neatskleidė bendrovei savo ketinimų be reikalingų leidimų vykdyti darbus savame sklype, kuris yra saugomoje teritorijoje. Po to laikotarpiu nuo 2009 07 08 d. iki 2009 07 14 d., neatskleidęs pasamdytam ekskavatorininkui G. D. savo ketinimų be reikalingų leidimų vykdyti darbus savame sklype, kuris yra saugomoje teritorijoje, šiame žemės sklype parodydamas G. D. vietas, kuriose reikia atlikti žemės darbus, nurodydamas G. D., kaip ir kiek dirbdamas tame sklype šis turi su ekskavatoriumi išvalyti (duomenys neskelbtini) upės senvagę tvarkant jos krantus, nurodydamas G. D. gilinti (duomenys neskelbtini) upės senvagę joje kasant ekskavatoriumi, ir G. D., vykdančiam A. A. nurodymus, ekskavatoriumi iškasus ne mažiau kaip 1000 m³ žemių (grunto), nurodydamas G. D., kuriose to sklypo vietose šis turi ekskavatoriumi pervežti, išpilti ir išlyginti iš (duomenys neskelbtini) upės senvagės G. D. iškastąsias žemes, ir G. D., vykdančiam A. A. nurodymus, ekskavatoriumi pervežus, išpylus ir išlyginus tame sklype ne mažiau kaip 1000 m³ žemių (grunto), be to, kai G. D. įvykdė šiuos A. A. nurodytus darbus, A. A., turėdamas tikslą dirbtinai akmenimis patvenkus (duomenys neskelbtini) upę nukreipti dalį (duomenys neskelbtini) upės vandens tekėti į (duomenys neskelbtini) upės senvagę, esančią A. A. priklausančio minėto žemės sklypo teritorijoje, nurodydamas G. D. ekskavatoriumi pervežti tame žemės sklype buvusius iš anksčiau akmenis ir sudėti juos į (duomenys neskelbtini) upę, parodydamas G. D. vietą (duomenys neskelbtini) upės vagoje ir nurodydamas G. D. iškrauti tuos akmenis sudedant juos per visą (duomenys neskelbtini) upės vagos plotį A. A. nurodytoje vietoje, be to, kai G. D. įvykdė ir šiuos jo nurodytus darbus, A. A. organizavo kviečių užsėjimą tame žemės sklype (duomenys neskelbtini) upės senvagės šlaituose ir krantuose, kur G. D. A. A. nurodymu vykdė žemės kasimo darbus.

Taip veikdamas A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p., 5 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1. p., 124.3. p., 143. p., taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 03 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų 1 priedo Bendrųjų buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašo 53.1. p., 54.1. p., 57.1. p., 62.3. p., 62.4. p. nuostatas, kadangi, ekskavatorininkas G. D., vykdydamas A. A. nurodymus ir atlikdamas žemės kasimo darbus (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, sugadino natūralias (duomenys neskelbtini) upės rėvas, pakeitė upės vandens lygį, dėl grunto supylimo ant natūraliai nusistovėjusios upinės terasos suniokojo didelį natūralaus kraštovaizdžio plotą (0,86 ha), perkėlė (akmenis) riedulius, supylęs į (duomenys neskelbtini) upės vagą (akmenis) riedulius pakeitė (duomenys neskelbtini) upės vagą, ją užteršė akmenimis (pastačius užtvanką), sugadino (duomenys neskelbtini) upės senvagę, ir dėl to atsirado sunkūs padariniai aplinkai, nes nepataisomai, neatkuriamai valstybės saugomoje teritorijoje tapo sugadintas unikalus (duomenys neskelbtini) upės slėnio kraštovaizdis, be to, padarytas poveikis (duomenys neskelbtini) upės srovės greičiui, dėl ko padaryta 63000 litų žala (indeksavus 107163 litų žala), padarytas poveikis (duomenys neskelbtini) upės vagai, dėl ko padaryta 63000 litų žala (indeksavus 107163 litų žala), padarytas poveikis kraštovaizdžiui, dėl ko padaryta 19500 litų žala (indeksavus 33169,5 litų žala), padarytas poveikis (duomenys neskelbtini) slėniui, dėl ko padaryta 90000 litų žala (indeksavus 153090 litų žala), be to, sunaikinta 10305 m² miško paklotės, dėl ko padaryta 51525 litų žala. Be to, dėl tokio A. A. veikimo (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje bei vietovėje, atitinkančioje gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 04 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo būti padaryta didelės žalos gyvūnijai ir augmenijai, kadangi (duomenys neskelbtini) upės vagos reguliavimas valstybės saugomoje teritorijoje pasireiškė makrofitų ir bentoso makrodumblių įvairovės, potameidų gausumo sumažėjimu ir įsivyravimu ištiesintoms vagoms būdinga Spargatium emersum bei suprastėjusia ekologine būkle, kuri vertinama kaip bloga. Be to, dėl tokio A. A. veikimo (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje bei vietovėje, atitinkančioje gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, paveiktame (duomenys neskelbtini) upės ruože aplinkos sąlygos tapo netinkamos lašišai ir šlakiui, dėl ko šių žuvų populiacijoms padaryta reikšminga žala.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog A. A. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 183, 186-188), dirba, vedęs, turi šeimą, psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. Nuteistojo A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. A. padarė neatsargų nusikaltimą bei į kitas aplinkybes, ir pagrįstai paskyrė jam baudą, kurios dydį (75 MGL – 9750 litų) nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai per griežtą.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys, kuriuo, jį patikslinus, prašoma priteisti aplikai padarytą žalą – 452 110,50 Lt dydžio (107163+107163+33169,5+153090+51525).

Pagal BPK 115 str. 1 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Kaip matyti iš ekspertizės akto bei ją surašiusių ekspertų parodymų, kitos bylos medžiagos, nuostolių aplinkai dydis buvo paskaičiuotas iš esmės vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 12 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika.

Byloje nustatyta, kad dėl A. A. padarytos nusikalstamos veikos aplinkai padaryta 452 110,50 Lt žala, kuri yra įrodyta bylos medžiaga. Kaip jau buvo minėta, dėl poveikio (duomenys neskelbtini) upės greičiui padaryti 63 000 Lt nuostoliai (indeksavus 107 163 Lt), dėl poveikio (duomenys neskelbtini) upės vagai padaryti 63 000 Lt nuostoliai (indeksavus 107 163 Lt), dėl poveikio (duomenys neskelbtini) slėniui padaryti 90 000 Lt nuostoliai (indeksavus 153 090 Lt), dėl senvagės sugadinimo padaryta žala yra 19 500 Lt (indeksavus 33 169, 50 Lt), nuostoliai dėl sunaikintos miško paklotės yra 51 525 Lt.

Civilinio ieškinio pagrįstumo nepaneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. Pažymima, kad gamtai padarytą žalą apskaičiavo specialias žinias turintys ekspertai, kurie jos dydį patvirtino teisme. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo abejoti nustatyto žalos dydžio gamtai patikimumu ir teisingumu.

Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad jį priėmęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 113 str., 115 str. 1 d., ir Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 3 d., atsižvelgė į tai, kad žalą padarė fizinis asmuo, kad nustatytas žalos dydis kaip fiziniam asmeniui yra labai didelis, kad žalą A. A. padarė dėl neatsargumo, pagrįstai iš dalies tenkino pareikštą civilinį ieškinį, iš apelianto priteisdamas visišką padarytos realios žalos dydį (287 025 Lt.), t.y. mažindamas ieškinį taikyto indeksavimo suma. Nors apylinkės teismas tiesiogiai nenurodė, kad patenkinus visiškai civilinį ieškinį, atsirastų nepriimtinos bei sunkios pasekmės A. A., tačiau tokią išvadą galima daryti iš nurodytų apylinkės teismo argumentų. Be to, šios išvados nepaneigia vien ta aplinkybė, kad A. A. lėšų ir turto, teisės į kuriuos laikinai apribotos, pilnai pakanka pareikštajam 452 110,50 Lt dydžio civiliam ieškiniui patenkinti, pažymint ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kada A. A. priklausantys turtas buvo įvertintas ir kokia šio turto vertė yra šiuo metu.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

2010 02 26 d. ir 2010 03 01 d. buvo laikinai apribotos A. A. teisės į jam priklausantį nekilnojamą turtą bei piniginius indėlius ir vertybinius popierius, esančius tam tikruose bankuose (t. 1, b. l. 205, 214). Neišnykus laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindui, t.y. siekiant užtikrinti pareikštų civilinio ieškinio įvykdymą, vadovaujantis BPK 151 straipsniu, pagrįstai laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. A. priklausantį turtą, išvardintą 2010 02 26 d. ir 2010 03 01 d. nutarimuose, buvo paliktas iki civilinio ieškinio įvykdymo.

Kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Dėl proceso išlaidų

Apylinkės teismas taipogi pagrįstai proceso išlaidomis pagal BPK 103 str. 1 d. 3 p. pripažino išlaidas, atsiradusias dėl teismo paskirtos ekspertizės atlikimo, kurias apmokėjo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (t. 3, b. l. 93, 120, 94, 95, 119). Todėl jos turi būti priteisiamos BPK 105 str. 1 d. pagrindu iš nuteisto asmens civilinio ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. A. bei civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus atmesti.