Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. A. laikotarpiu nuo 2009-07-08 iki 2009-07-14, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise jam priklausančiame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šiam sklypui nustatytos kraštovaizdžio draustinių, miškų naudojimo apribojimų, vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų specialios naudojimo sąlygos, žinodamas, kad šis sklypas yra S. kraštovaizdžio draustinio (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijoje (draustinis įsteigtas 1992-09-24 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1992-09-24 nutarimu Nr. I-2913, tikslu išsaugoti (duomenys neskelbtini) upės slėnio kraštovaizdį su raiškiomis erozinėmis formomis, žiobrių nerštavietes), žinodamas, (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje remiantis bendrųjų veiklos reglamentų aprašymu, be kitų draudimų draudžiama tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas, o atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti, taip pat žinodamas, kad jam priklausantis žemės sklypas yra S. upės ir jos slėnio (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje (įsteigta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-22 įsakymu Nr. D1-210), kuri, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-15 nutarimo Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ 1 priedu, priklauso Natura 2000 tinklui, tikslu saugoti Stepines pievas, Baltijos lašišą, Didįjį auksinuką, Paprastąjį kirtiklį, Pleištinę skėtę, Upinę nėgę, veikė pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, dėl ko atsirado sunkūs padariniai aplinkai, be to, dėl ko galėjo būti padaryta didelė žala gyvūnijai ir augmenijai, o būtent:

Be to, dėl tokio A. A. veikimo S. kraštovaizdžio draustinyje bei vietovėje, atitinkančioje gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210, galėjo būti padaryta didelės žalos gyvūnijai ir augmenijai, kadangi S. upės vagos reguliavimas valstybės saugomoje teritorijoje pasireiškė makrofitų ir bentoso makrodumblių įvairovės, potameidų gausumo sumažėjimu ir įsivyravimu ištiesintoms vagoms būdinga Spargatium emersum bei suprastėjusia ekologine būkle, kuri vertinama kaip bloga. Be to, dėl tokio A. A. veikimo S. kraštovaizdžio draustinyje bei vietovėje, atitinkančioje gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus paveiktame S. upės ruože aplinkos sąlygos tapo netinkamos lašišai ir šlakiui, dėl ko šių žuvų populiacijoms padaryta reikšminga žala.

Kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007-2008 m. vadovaujantis Miškų įstatymu, teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) buvo tvarkomas miškas. Žemė jam priklauso nuosavybės teise. Jis vykdė sanitarinį kirtimą, samdė rangovus, techniką, kuri važinėjo po teritoriją ir galėjo pažeisti miško paklotę. Buvo iškirsta apie 150 kubų medienos. Turėjo du leidimus, išduotus 2007 m. ir 2008 m., kadangi dėl prastų oro sąlygų procesas užtruko. Jam nuosavybės teise priklauso 5,5 ha miško, todėl jis kaip savininkas privalo jį tvarkyti. Nuo seno toje vietoje buvo malūnas, gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai, pylimas, perkasas. 2010 m. nusistatė juridinę reikšmę turintį faktą. Procesas vyko nuo 2005 m., susirašinėjo su aplinkos apsaugos agentūra. 2009 m. liepos 7 d. sudarė sutartį su AB „Ukmergės keliai“, buvo sutarta, kad jie atliks darbus, sutvarkys senvagės teritoriją. Projekto atlikti darbams nebuvo, nes jo nereikia. Jis turėjo miško kirtimo leidimus, pasisamdė rangovus, kad sutvarkytų teritoriją, nes buvo prigriuvusių medžių, betono luitų ir pan. Kasti senvagės neliepė, tačiau bevažinėdamas ekskavatorius galėjo sujudinti senvagės žemes. Senvagės kasimo ir gilinimo darbai atlikti nebuvo, iškasta 1000 kubų nebuvo, dirbtinai patvenkti S. upės jis nurodymų nedavė ir dėl senvagės valymo darbų nebuvo sugadintos upės rėvos. Byloje nėra duomenų, koks vandens lygis buvo iki 2009 m. Vyko natūralus miško tvarkymo procesas. Žemių specialiai niekas nepylė. S. upėje yra pavienių akmenų ir jų statiniais vadinti negalima. Tvarkydamas mišką rėmėsi specialistų konsultacijomis. Jam žinoma, kad 2009 m. žemės sklypas buvo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, šis statusas nuolat kinta. Jo nuosavybės dokumentuose nurodyta, kad yra kraštovaizdžio draustinis, nustatyti žemės ribojimai, bet kad reikia specialių leidimų, jis nežinojo. Sudarydamas sutartį tikėjosi, kad AB “Ukmergės keliai“ pasirūpins reikalingais leidimais atliekant darbus, nes jo jokių leidimų neprašė ir tikėjosi, kokių darbų negalima atlikti toje teritorijoje, jie nedarys.

Nors kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.

Liudytojas G. D. parodė, kad jis dirba įmonėje AB „Ukmergės keliai“. Ekskavatoriumi yra kasęs ne vieną tvenkinį, kasęs ir tvarkęs upių pakrantes. 2009 m. liepos pradžioje A. Č. IĮ darbuotojas, kurio vardo neatsimena, pasiūlė dirbti sklype, kur reikia sutvarkyti sklype esančią senvagę. Jam buvo tekę anksčiau ne kartą dirbti su A. Č. IĮ darbuotojais. Kartu su tuo A. Č. įmonės darbuotoju nuvažiavo pažiūrėti į sklypą. Važiavo į Lyduokių seniūniją, kaip vėliau sužinojo, į A. A. priklausantį žemės sklypą. Iki tol jis pastarojo nepažinojo. A. A. aprodė darbus, kuriuos ekskavatoriumi reikėtų padaryti. A. A. aprodė buvusią S. upės senvagę. A. A. norėjo senvagę išvalyti, sutvarkyti krantus, ją įgilinti. Tuo metu senvagėje buvo vandens, tačiau jis netekėjo. Kai kur vandens buvo visai nedaug. Vandens buvo tiek, kad ne bet kur galima buvo per ją pereiti apsiavus guminiais batais. Senvagė buvo užaugusi žolėmis. Ar buvo pačioje senvagėje medžių, neatsimena. Senvagė buvo akivaizdžiai matyti iš reljefo, kadangi matėsi buvę jos krantai, iš buvusių krantų buvo matyti jos vaga. Senvagės vietoje, ties pirmu stačiu jos posūkiu, jei žiūrėti nuo S. aukštupio, buvo lyg ir tvenkinys, ar kūdra, toje vietoje vandens buvo daugiau. Ten yra status kairysis šlaitas. Taip pat daugiau vandens buvo tiesiojoje senvagės dalyje, kuri eina link buvusio vandens malūno liekanų, bei jos užsisukusiame gale, kurį būtų galima pavadinti „apendiksu“, ten buvo daugiau vandens ir šlapia. Šiame „apendikse“ jis sunkiai galėjo pravažiuoti ekskavatoriumi. Kad pravažiuotų, jam reikėjo po vikšrais prisidėti stambesnių nupjautų medžių šakų, krūmelių. Per buvusio vandens malūno liekanas vanduo netekėjo, tačiau ties pamatais buvo stovintis vanduo. A. Č. IĮ darbuotojai remontavo pamatus, betonuodami pakėlė pralaidos pagrindo aukštį. Jie taip pat darė pralaidos sparnus, klojo betonui klojinius, kaip jis suprato, ketindami sutvirtinti buvusio malūno sienas. Pagal A. A. pageidavimus jam daugiau kasti reikėjo tik toje vietoje, kur į buvusią senvagę įteka vanduo. Toje vietoje buvo aukščiau ir apie 8 ar 9 metrų atstumą reikėjo gerai išgilinti. Toje vietoje S. krantas buvo praktiškai lygus. Toje vietoje į gylį reikėjo iškasti apie du metrus ar apie du su puse metro. Apžiūrėjęs sklypą ir išklausęs A. A. pageidavimus, jis pasakė A. A., kad šis važiuotų į AB „Ukmergės keliai“ sudaryti sutarties dėl technikos nuomos ir darbų atlikimo. Jis A. A. neklausė, ar šis turi reikiamus projektus ir leidimus atlikti tokius žemės formavimo darbus. Jis nepagalvojęs, kad A. A. gali neturėti projekto, nes net paprastam „prūdeliui“ dažniausiai projektas yra reikalingas. Jeigu būtų žinojęs, kad A. A. neturi leidimo tokiems žemės darbams, jis būtų nesutikęs dirbti A. A. pageidaujamų darbų. A. A. per kelias dienas sudarė sutartį su darbdavio administracija. Sudarius sutartį, P. J. tralu atvežė ekskavatorių į objektą. Tuo metu A. A. sklype dirbo A. Č. IĮ darbuotojai ir minėtas A. Č. IĮ darbų vadovas. Nusikrovus ekskavatorių nuo tralo, kartu su P. J. laukė A. A., kad šis pasirašytų P. J. ant kelionės lapo. Atvykęs A. A. davė nurodymus, kur ir kiek kasti formuojant naują vagą. A. A. sakė, kad giliau metro nekasti, t.y. senvagės negilinti daugiau nei metrą. Jam A. A. sakė buvusios senvagės krantus išlyginti pagal matomą buvusios senvagės reljefą ir nelabai skrupulingai lyginti šlaitus naujai formuojamos vagos bei neypatingai lyginti žemes, kur jos supiltos lygumoje. Kai ekskavatoriumi kasė žemes, jas pylė į naujai suformuotos vagos vidinę dalį, į taip vadinamą „salą“. Toje vietoje buvo palikti medžių kelmai. Didesnę dalį kelmų A. A. liepė iškasti. Kelmus užkasė formuojamų šlaitų krantuose. Kiek formuojant naują vagą buvusios senvagės vietoje įgilino reljefą, tiksliai pasakyti negali. Brėžinių ar projektų jam A. A. nedavė ir nerodė, o viską aiškino žodžiu. Per visą senvagės ilgį kasė žemiausioje buvusios vagos vietoje, kad reikėtų mažiau kasti. A. A. norėjo, kad senvagės vietoje formuojamos vagos kranto linija būtų lygesnė, tačiau ji gavosi ne tokia lygi, nes buvo kasama žemiausioje vietoje. Jis galvoja, kad giliausiose vietose jis buvusią senvagę pagilino apie metrą, o daugiausia tai nenukasė ir metro. Daugiausia kasimo buvo toje vietoje, kur iš S. upės vanduo dabar įbėga į naujai suformuotą vagą. Jis A. A. sklype dirbo viso tris dienas. Dvi dienas kasė ir ekskavatoriumi perkėlinėjo iškastą gruntą bei jį lygino. Dar vieną dieną ekskavatoriumi dėliojo akmenis. Jis galvoja, kad apytikriai iškasė apie vieną tūkstantį kubinių metrų grunto. Jeigu ekskavatoriumi dirbtų taip, kad šis stovėtų vietoje ir būtų kasama ir toje pačioje vietoje kraunama, tai per dieną tuo ekskavatoriumi jis galėtų perkasti apie 1000 kubinių metrų žemės. Ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini) kaušo talpa yra apie 1,18 kubinio metro. Per dvi dienas perkasti dešimt ar vienuolika tūkstančių kubinių metru yra techniškai neįmanoma. Tokiomis sąlygomis, kai reikia žemes prasilyginti ir perkrauti, norėdamas iškasti vienuolika tūkstančių kubinių metrų grunto, turėtų dirbti apie mėnesį laiko. Pabaigus žemės kasimo ir buvusios senvagės formavimo darbus, A. A. jam pasakė suvežti akmenis. A. A. jam parodė A. A. sklype sukrautus akmenis, parodė, kur juos dėti į Siesarties upę. Tada jis suprato, kad tokiu būdu A. A. nori S. upėje padaryti užtvanką, kad sukeltų vandens lygį ir kad daugiau vandens pritekėtų į naujai suformuotą senvagę. Akmenys, kurių vidutiniškai vieno svoris buvo apie 4 ar 5 tonos, buvo sukrauti toje vietoje, kur už naujai suformuotos vagos, žiūrint į S. upės aukštupį, yra pasodinto jaunuolyno ir upės krūmų riba. Akmenų viso buvo apie 30 ar 40, gal šiek tiek daugiau. Šiuos akmenis A. A. nurodymu paėmęs ekskavatoriaus kaušu, po vieną vežęs į tą vietą, kur iš S. upės vanduo įbėga į naujai suformuotą vagą, t.y. įgilinta senvagė, ir žemiau įtekėjimo dėjo į S. upę, tokiu būdu formuojant užtvanką. Akmenis sudėjo per visą S. upės vagos plotį. Sudėjus akmenis į S. vagą, vanduo upėje virš užtvankos pakilo apie 20 ar 30 centimetrų. Prieš sudėdamas akmenis į S. vagą, jis važiavo ekskavatoriumi per ją ir vanduo vos sėmė ekskavatoriaus vikšrus, o kai buvo pakeltas vandens lygis, tai S. upės vanduo, važiuojant per upę, praktiškai buvo jau ties ekskavatoriaus kabina. A. A. visas dienas, kuomet jis dirbo ekskavatoriumi, buvo savo sklype, nuolat stebėjo darbus ir duodavo nurodymus. Jis dirbo pagal A. A. nurodymus. A. A. iš sklypo išvažiuodavo tik trumpam ir vėl sugrįždavo. Pabaigus žemės kasimo darbus, A. A. atvežė kažkokį jaunuolį, kuris naujai suformuotos vagos šlaituose ir krantuose pasėjo kviečius. Baigus darbus, jis ekskavatoriumi pervažiavo į kitą S. upės krantą, kur ekskavatoriaus pasiimti atvyko P. J..

Savo parodymus G. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. I, b.l. 94-98), taip pat pateikė 34 elektronines bylas – nuotraukas, kuriose užfiksuotas darbų rezultatas ir kurios įrašytos į kompaktinę plokštelę bei iš nuotraukų padaryta fotolentelė (t. I, b.l. 80-93).

Liudytojas P. J. parodė, kad dirba AB „Ukmergės keliai“ vairuotoju. Vairuoja tralą MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis 2009 m. liepos 8 d. tuo tralu vežė įmonės darbuotojo G. D. vairuojamą vikšrinį ekskavatorių į Lyduokių seniūnijoje esantį žemės sklypą. Kam priklauso žemės sklypas, tuomet nežinojo. Atvykęs žvyruotoje aikštelėje nukėlė ekskavatorių ir išvažiavo iš sklypo. Žemės sklypo neapžiūrinėjo, kur dirbs G. D., nematė. Kokius darbus jis dirbs, nežinojo. Kai atvežė ekskavatorių, matė tris ar keturis vyrus, dirbančius kažkokius tai statybos darbus prie upelės. Kokius darbus jie dirbo, pasakyti negali. Kai atvežė ekskavatorių į objektą, niekas nepriėjo ir nekalbėjo. 2009 m. liepos 14 d. iš V. B. gavo nurodymą parvežti į bendrovę G. D. ekskavatorių. Su G. D. susitarė, kad jį su ekskavatoriumi paims iš Medinos kaimo. Kadangi ekskavatorių tik nuvežė ir parvežė, paties objekto nematė. Ką objekte dirbo G. D., nematė.

Savo parodymus P. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. I, b.l. 71-73).

Liudytojas G. K. parodė, kad 2007 metų rudenį į jį, kaip į architektą, kreipėsi A. A., prašydamas pagal pateiktus prieškarinius brėžinius paruošti pagalbinio pastato ir lauko tualeto brėžinius. A. A. jam nepateikė visų būtinų projekto derinimui ir statybos leidimo gavimui reikiamų dokumentų, todėl jis tik įsipareigojo nubraižyti brėžinį. Paties sklypo jis nematė.

Liudytojas V. J. parodė, kad jis dirba A. Č. IĮ direktoriumi. Įmonė, be kitų darbų, atlieka melioracijos ir hidrotechninius statybos darbus. 2009 metų gegužės pradžioje ar birželio viduryje į jį kreipėsi iš matymo pažįstamas A. A., kuris paprašė apžiūrėti ir įvertinti žemės sklype (duomenys neskelbtini)esančių buvusio vandens malūno pamatų atraminių sienučių būklę ir galimus bei reikalingus remonto sienučių būklei stabilizuoti darbus. Tą pačią savaitę su A. A. nuvyko į A. A. žemės sklypą. A. A. parodė seno vandens malūno liekanas. Iš seno vandens malūno buvo išlikę malūno perteklinio vandens praleidimo angos atraminės sienutės. Jis A. A. pasiūlė atlikti darbus dėl minėtų vandens malūno angos sienučių esamos būklės stabilizavimo, sustiprinant dugną, užtinkuojant esamus plyšius sienučių šonuose ir įrengiant labiausiai pasvirusios sienutės dalies atotampas iš plieninio troso. Tuo metu, kai apžiūrinėjo malūno liekanas, per malūną vanduo netekėjo. Pats malūno praleidimo angos dugnas buvo aukščiau senvagės paviršiaus. Prie vienos malūno sienutės buvo maždaug iki vieno kvadratinio metro kelios balutės, galimai lietaus vandens. Nuo malūno liekanų link S. upės žemupio, iki pat S.upės vagos, buvo stovinčio vandens apie 20 ar 30 cm gylis. Senvagė buvo užžėlusi į žemupio pusę vandens žolėmis, meldais, ajerais. Nuo malūno liekanų į aukštupio pusę kas kelis metrus taip pat matėsi balutės, tik čia vanduo netekėjo, jo praktiškai čia nebuvo, tiek, kiek galėjo matyti nuo malūno liekanų. Upės senvagė į aukštupio pusę buvo užžėlusi žolėmis, krūmais. Dėl reikalingų atlikti darbų, jis žodžiu pateikė pasiūlymą asmeniškai A. A.. Jokių rašytinių išvadų jis nepateikė. A. A. paklausė, ar negalėtų rekomenduoti asmenų, kurie galėtų šiuos darbus padaryti. Jis A. A. pasiūlė kelias statybines organizacijas, kokias neatsimena.

Liudytojas V. P. paliudijo, kad 2009 metų pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, į jį, kaip į architektą, kreipėsi iš matymo pažįstamas A. A., kuris norėjo ant esamų išlikusių pamatų suprojektuoti atstatymui statinius, aiškino, kad nori atstatinėti vandens malūną ir gyvenamąjį namą. A. A. jam aiškino, kad dėl malūno atstatymo yra daug sudėtingų formalumu, todėl norėjo atstatyti gyvenamąjį namą. Pokalbio metu paaiškėjus, kad A. A. neturi pilnai sutvarkytų žemės sklypo, kuriame reikėtų projektuoti, nuosavybės dokumentų, bei neturi to žemės sklypo geodezinių matavimų, jis A. A. paaiškino, kad A. A. prieš statinių projektavimą reikia atlikti eilę darbų. Maždaug savaitei laiko praėjus nuo pokalbio, su A. A. buvo nuvykęs apžiūrėti minėto žemės sklypo. Tas sklypas yra už Lyduokių kaimo, prie S. upės. Žemės sklype buvo aiškiai matyti seno vandens malūno pamatų liekanos. Jos buvo prie reljefe matomos upės senvagės. Taip pat buvo matyti sklype ir namo pamatai, kurie yra netoli nuo įvažiavimo į žemės sklypą, prie įrengtų įvažiavimo vartų, pievoje. Prie vandens malūno pamatų, kaip jam aiškino A. A., ant dalinai išlikusių buvusio lauko tualeto pamatų liekanų, kurių jis pats nematė, buvo statoma medinė rąstinė pavėsinė. Tada A. A. jam aiškino, kad jis nori atstatyti buvusį gyvenamąjį namą, kaip medžioklės namą. Jis pats matė ir apžiūrėjo vandens malūno pamatų liekanas. Jos buvo sutrupėjusios, buvo atskilę jų fragmentai, neremontuotos. Taip pat matė prie malūno pamatų buvusią upės senvagę. Senvagė buvo sausa, visiškai be vandens, tačiau aiškiai galima buvo suprasti, kad čia buvo senvagė, iš jos aplinkos reljefo, kadangi matėsi buvę krantų šlaitai, kai kur jie buvo pakankamai aukšti. Per malūno pralaidą vanduo visiškai netekėjo, nors gal toliau pralaidos ir buvo kelios lietaus balos. Buvusi senvagės vaga buvo nešvari, sunkiai praeinama, apaugusi dilgėlėmis, avietėmis, krūmais. Daugiau jis nebuvo A. A. priklausančiame žemės sklype. A. A. žadėjo susitvarkyti nuosavybės dokumentus, žemės sklypo matavimus ir planus, po to susisiekti ir tęsti statinių atstatymo projektavimo darbus. Tuo metu sklype jokios technikos ar savaeigių mašinų nebuvo. Tik keli vyresnio amžiaus asmenys, kurių neįsidėmėjo ir apibūdinti bei pažinti negali, kirviais tašė minėtos statomos pavėsinės rąstus.

Liudytojas A. B. paliudijo, kad 2009 metais, gal liepos mėnesį, į jį kreipėsi dėl geodezinių matavimų atlikimo A. A.. Jam buvo reikalinga sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), topografinė nuotrauka. Po pokalbio su A. A. jis nuvyko į A. A. priklausantį žemės sklypą. Kartu į sklypą buvo nuvykęs ir architektas V. P.. Jis matė sklypo ribose vandens malūno pamatus. Nuo malūno liekanų buvo galima matyti buvusią senvagę, pagal šlaitus ir reljefą, tačiau senvagėje vandens nebuvo visiškai. Senvagė buvo apaugusi augmenija, tačiau medžiais apaugusi nebuvo. Toje vietoje, kur yra malūno pamatai, jei žiūrėti Lyduokių kaimo link, tai nuo pamatų į dešinę buvo vandens, o kairėje pusėje buvo sausa. Jo įmonės darbuotojai R. Š. ir A. U. 2009 metų rugsėjo antroje pusėje buvo nuvykę į minėtą A. A. sklypą atlikti paruošiamųjų darbų, ir grįžę paaiškino, kad su reljefu yra daryti kažkokie žemės darbai, kad reljefas yra pasikeitęs.

Liudytojas A. U. parodė, kad maždaug 2009 metų gegužės ar birželio mėnesį, kartu su įmonės direktoriumi A. B. bei asmeniu, kuris norėjo užsakyti matavimus, vyko į žemės sklypą, esantį už Lyduokių k., prie S. upės. Be jų trijų sklype dar buvo projektuotojas ir dar vienas asmuo. Vienas iš jų buvo stambesnio kūno sudėjimo, tai lyg ir projektuotojas, o kitas, liesesnis, aukštas, tai lyg ir sklypo savininkas. Po sklypą vaikščiojo ir objektą apžiūrinėjo R. Š., A. B., projektuotojas. Prie S. upės ar jos senvagės jis nebuvo priėjęs ir nematė, kaip atrodo upė, ar kokia nors S. upės senvagė. Vandens malūno liekanas matė iš tolo, detaliai jų neapžiūrinėjo. Matė malūno pralaidą, vanduo per ją nebėgo. 2009 metų rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje jis su R. Š. važiavo į tą patį žemės sklypą prie S. upės atlikti matavimų, nes reikėjo pradėti darbus. Sklype buvo tik su R. Š.. Upės vagos neapžiūrinėjo, bet pastebėjo iš tolėliau, kad nuo medinio namuko žiūrint į vandens malūno liekanas, teritorija išvalyta, lyg ir buvo iškirsti krūmai. R. Š., grįžus į įmonę, A. B. pasakė, kad sklype viskas yra pasikeitę. Po to dar kartą jis su R. Š. vyko į tą sklypą, darė taip vadinamą niveliaciją, t.y. nustatinėjo reljefo aukščius.

Liudytojas R. Š. parodė, kad jis yra inžinierius – geodezininkas, dirba UAB „Geodarbai“, 2009 m. gavę užsakymą, nuvyko į vietą apžiūrėti objekto. Kartu buvo A. A., A. B. ir A. U.. 2009 m. rugsėjo 22 d. nuvažiavę sustatė geodezinius ženklus. 2010 m. kovo mėnesį pradėjo vykdyti matavimus, viskas buvo apsemta, kad kažkas padaryta, nebuvo matyti.

Liudytojas R. A. parodė, kad jis pažįsta A. A., kartu medžioja Lyduokių medžiotojų klube. Jis yra Lyduokių medžiotojų klubo vadovas, medžioklės plotai yra keliuose A. A. priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)miestelio apylinkėse (duomenys neskelbtini). 2009 metų sausį A. A. dažnai važinėdavo į savo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), atveždavo į savo žemės sklypą žmones, kurie dirbo jo žemės sklype, juos po darbo dienos parveždavo į Ukmergę. A. A. jo namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kelis kartus paliko dyzelino talpas, traktorių MTZ 82, kuriuo traktorininkas, dirbęs A. A., išveždavo medžius. Maždaug tuo metu A. A. jo paklausė, ar šiam nereikalingos malkos. Jis susitarė su A. A., kad jis padės A. A. sutvarkyti nugenėtas nupjautų medžių šakas. Jis dirbo su pjaunamais medžiais gal tris ar keturias dienas. Nuvykdavo į A. A. priklausantį žemės sklypą. Kokiame kaime yra šis sklypas tiksliai nežino, bet žino, kad ten esantis miškas yra vadinamas Felinkos mišku, o kaimas galbūt yra (duomenys neskelbtini), nes tame sklype yra buvusio (duomenys neskelbtini) vandens malūno liekanos. Medžiai buvo pjaunami aplinkui buvusio vandens malūno pamatų liekanas, buvusioje senvagėje bei aplinkui senvagę. Medžius pjovė kažkokie darbininkai iš (duomenys neskelbtini) miesto. Šiems darbininkams vadovavo pats A. A., kuris atvažiuodavo kartu su darbininkais iš ryto ir nurodydavo darbus, o pats išvykdavo ir grįždavo vakare. Kai padėjo tvarkyti kertamų medžių nugenėtas šakas, matė žemės sklypą, kuriame dirbo. Šį sklypą žino ir iš ankstesnių laikų, kadangi yra medžiotojas, ir šio sklypo apylinkes žino apie 20 metų. Toje vietoje, kur sklype yra buvęs vandens malūnas, ir yra dalinai išlikę jo pamatai, iš reljefo galima buvo suprasti, kad ten yra kažkokia buvusi S. upės senvagė. Kadangi keliose vietose būdavo matyti statūs šlaitai, lyg ir buvę kažkada krantai. Taip pat, jei žiūrėti išilgai per vandens malūno pralaidos liekanas padaryto tiltuko, tai toliau eina senas pylimas. Kokia būdavo šio pylimo paskirtis, jis nežino. Kai dirbo, vandens S. upės senvagėje nebuvo. Toje vietoje, kur buvo matyti senvagė nuo malūno liekanų link S. aukštupio, buvo pjaunami medžiai, per senvagę važinėjo asmens vardu Petras vairuojamas traktorius. Anksčiau, prieš kelis metus, buvusioje senvagėje nuo vandens malūno pamatų link S. upės žemupio taip pat augo medžiai, tačiau tuo metu, kai jis padėjo tvarkyti šakas, jie jau buvo prakirsti ir praretinti. Tai buvo padaryta šiek tiek anksčiau. Pavasariais, potvynių metu, į senvagę nuo žemupio pusės link malūno liekanų, atplūsdavo S. upės vanduo, kuris pasiekdavo vandens malūno pamatų liekanas, ir šiek tiek aukščiau pritekėdavo į buvusią senvagę. Jis kategoriškai pasakyti negali, tačiau vanduo senvagėje būdavo iki gegužės, kartais iki birželio mėnesio. Bet iš S. aukštupio pusės, link buvusio vandens malūno, upės vanduo nebėgdavo, nes natūraliai nepratekėdavo. Ten nuo vandens malūno pamatų link Lyduokių k. pusės yra kalniukas. Ant šio kalniuko, netoli malūno pamatų, buvo įkasta keletas medinių stalų, ir aplink šiuos stalus buvo padėta keletas nedidelių akmenų. A. A. jam aiškino, kad čia galvoja statyti pastatą, kaip pavėsinę, ar kažką panašaus. Maždaug 2009 metų rugpjūtį, jis kalbėjo su (duomenys neskelbtini) kaime, kuris yra šalia šio A. A. sklypo, gyvenančiu V. L., ir jo sutuoktine V. L.. L. jam sakė, kad yra iškasta S. upės vaga ir dabar, anot Liukomo, vanduo upėje bėga atgal. Tuo metu, kai jis padėjo tvarkyti šakas, S. upės senvagė, esanti A. A. priklausančiame žemės sklype, nebuvo iškasta ar išgilinta. Senvagės vietoje augo dilgynės, avietės, krūmai, alksniukai, ievos.

Liudytojas B. R. parodė, kad 55 metus dirba hidrotechnikos specialistu Žemės ūkio universitete, jo pareigybė nuo 1962 m. – docentas, technikos mokslų daktaras. Nuo nepriklausomybės atgavimo metų įsijungė į atsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimą, o vienas iš objektų – S. upė. Prie Smetonos buvo 10 hidroelektrinių S. upėje. Nuo 2004 m. yra uždrausta statyti hidroelektrines S. upėje. Upės vingis – taip vadinama upės meandra ir tas vingis susidarė veikiant gamtai. Yra duomenų apie tai 1932 metais. Upė S. teka, o meandra gauna vandens didesnio potvynio metu. A. A. jam yra pateikęs žemėlapį. Iš esmės niekas nebuvo pakeista, tai gamtos padarytas kūrinys. Į vietą buvo nuvykęs du kartus. 2009 m. matė, kad atliekami medžių kirtimai. Toje vietoje taip pat lankėsi 2010 m. pavasarį. Minimus 340 m jis išmatavo, meandros ilgis yra 320 metrų. Neteisinga tai priskirti žmogui. Objektas natūroje ir žemėlapyje yra tas pats. Meandra iš naujo nebuvo lyginama ir taisoma, ji tokia susiformavo. 2009 m. balandžio mėnesį A. A. draugiškai jį ir V. M. iš universiteto lydėjo nuo S. iki (duomenys neskelbtini), jų tikslas buvo užfiksuoti buvusias hidroelektrines. V. M. fotografavo, nuotraukoje matyti meandros vaizdas. 2009 m. buvo atsivežę matuoklį, matavo gylį, plotį. Kad į S. upę supilti akmenys, nematė. Atsitiktiniai akmenų supylimai neturi reikšmės, upė teka ir per akmenis.

Liudytojas V. M. parodė, kad jis dirba Žemės ūkio universiteto vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto vandentvarkos katedros laboratorijos vedėju. Su A. A. matėsi vieną kartą prie S.. Jo paprašė nuvežti prie S. upės užtvankos. Važiavo B. R. ir studentė. Tai buvo apie 2009 metus. Jis fotografavo ir viską atidavė B. R.. A. A. aiškino, kad tai jo tėviškė ir jis nori įsikurti, A. A. daugiau bendravo su docentu B. R.. Jų kelionės tikslas buvo apžiūrėti užtvankas. Senvagėje vandens nebuvo, matėsi senvagės reljefas. Yra matyti, kur upė tekėjo. Senvagė buvo apaugusi krūmais ir žolėmis. Matėsi hidrotechniai įrenginiai, seni pamatai iš betono. Senvagė ėjo per malūną, ištekėjimo vietoje buvo vandens.

Liudytojas P. S. parodė, kad jis darbdavio VĮ „Ukmergės miškų urėdija“ nurodymu traktoriumi MTZ su priekaba dirbo (duomenys neskelbtini), už taip vadinamo (duomenys neskelbtini) miško. Darbai vyko 2010 metais. Jo darbas buvo išvežti krūveles malkinės medienos. Jis pasidaręs kelią, nuo vandens malūno, esančio sklype, liekanų, nes prieš tai nusileido į senvagę, ir po to nebegalėjo išvažiuoti. Šio sklypo savininkas buvo atvažiavęs pirmą jo darbo dieną ir parodė, kad malkas reikia vežti iš buvusios užliejamos pievos, kitoje senvagės pusėje, prie medinių stalų. Kiek dienų jis dirbo, neatsimena. Kai pradūrė ratą, skambino A. A.. Senvagėje, kuri yra nuo buvusio vandens malūno liekanų S. aukštupio link, vandens nebuvo visiškai, nes jis važinėjo traktoriumi per senvagę šioje vietoje. Ar buvo senvagės vietoje medžių, neatsimena, bet toje vietoje buvo malkų. Kad tame sklype buvo senvagė, buvo matyti akivaizdžiai, nes buvo matyti senos upės vagos šlaitai.

Savo parodymus P. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. I, b.l. 102-104).

Liudytojas G. M. parodė, kad jis yra inžinierius – hidrotechnikas, žvejys mėgėjas, jaunystėje S. upę yra išvaikščiojęs ir jį stebina teiginiai dėl žalos padarytos gamtai. Upės kilpų, iškastų apie 340 m yra labai daug, kadangi upės srovė didelė, tai jos sumažina tėkmę. Jis matė senvagę, kuri vasarą išdžiūna, tokių senvagių ten pilna. Paskutinį kartą toje vietoje buvo 2010 metų lapkričio mėnesį. Jis pats nemano, kad buvo naujai suformuota upės vaga. Kaip prieš tai atrodė upės vaga, jis nežino. Pats A. A. jam 2010 m. gruodžio mėnesį sakė, kad valė senvagę.

A. V. M. parodė, kad tame kaime turi sodybą, senvagė buvo, A. A. senvagę pravalė. Gimė 1940 m., malūnas veikė, kol jis ėjo į mokyklą, prie malūno buvo didelis namas. Senvagė pilna buvo vandens. Senelis aiškino, kad kilpa buvo sujungta, iškasta rankomis. Pavasarį tą vietą užlieja vanduo ir kasimas neturi reikšmės. Kilpa yra natūrali vaga. Kada statė užtvanką, buvo sukalti poliai, išbetonuoti krantai. Jis toje vietoje paskutiniu metu nėra buvęs, bet nuo kalno mato visą panoramą, kadangi gyvena kitoje upės pusėje.

Liudytojas A. R. parodė, kad jo motinos tėviškė (duomenys neskelbtini) kaime, malūnas buvo jo senelio žemėje. Dabartinėje A. A., kuris yra jo sūnėnas, žemėje buvo (duomenys neskelbtini). Dabar yra likę tik malūno pamatai, turbina ten stovėjo, užtvankos pamatai likę. Upė labai vingiuota buvo, daug kilpų buvo. Kai malūnas sudegė, vanduo tekėjo, apaugo sala, apsigyveno bebrai. Prieš pusantrų metų buvo toje vietoje. Kai buvo paskutinį sykį, senvagėje tekėjo vanduo žemyn pro malūną, pro stulpus turbinos. Pavasarį, potvynio metu užtvindydavo pievas, salos neužtvindydavo, nes vanduo prabėgdavo, kadangi buvo dvi upės vagos. Viena pusė dirbtinai iškasta. Upė kaip tekėjo taip tekėjo.

Liudytojas R. K. parodė, kad dirba Ukmergės rajono agentūroje, 2008 m. vasarą, A. A. ir A. A. prašymu atvyko su K. B. apžiūrėti želdinių. Buvo sodintas miškas, apžiūrėjo želdinius, išdavė pažymą. 2009 m. vasarą su K. B. vėl buvo nuvykę į tą vietą, tuo metu buvo vykdomi miško sanitariniai kirtimai pagal išduotą leidimą. Šį leidimą jis pats išdavė. Mišką reikėjo tvarkyti. Medžius sužymėjo girininkas. A. A. buvo siūlyta kirsti mišką plynai ir jį atsodinti. Medžius tuo metu traukė ratinis traktorius su priekaba. Kasimo darbai tuo metu dar nebuvo pradėti, kasimo technikos nebuvo. 2009 m. liepos 16 d. kartu su D. B. ir K. B. nuvykę pagal gautą pranešimą, pamatė, kad yra iškasta nauja upės vaga. Buvo užpilti akmenys, kad pakreipti upės tėkmę ir ją pristabdyti. Kai vyko kirtimo darbai, nauja vaga dar nebuvo iškasta. Jis dalyvavo 2009 liepos 27 d. matuojant sunaikintos paklotės plotą, jis matavo upės ilgį, kiti darbuotojai atliko kitus matavimus. Paklotė buvo naikinama ją užpilant žemėmis, dalis paklotės buvo išvažinėta traktoriumi. Taip paklotė sunaikinta kertant mišką negalėjo būti.

Liudytoja K. B. parodė, kad dirba Ukmergės rajono agentūroje vyr. specialiste, 2009 m. liepos 16 d. pagal gautą pranešimą su R. K. ir D. B. nuvyko į nurodytą vietą bei pamatė, kad yra naujai iškasta upės vaga, suniokota miško paklotė. Antrą kartą nuvyko su sudaryta komisija, buvo atlikti matavimai, pamatuotas upės ilgis, plotis, sunaikintos miško paklotės plotas ir surašytas protokolas, nubraižytas planas. Matavimus atliko turimomis priemonėmis, t.y. ruletėmis, matavimo siūlu. Toje vietoje buvo buvusi 2008 m. su kolega R. K., tuo metu apžiūrėjo A. A. želdinius. Dar vyko su R. K. apžiūrėti, kaip vykdomi sanitariniai kirtimai, tačiau tuo metu suformuotos naujos upės vagos dar tikrai nebuvo. O nuvykus jau 2009 m., pamatė naują suformuotą upės vagą, buvo pakelti upės vagos kraštai, supilant žemes, miško paklotė buvo sunaikinta, saloje buvo pasėtos grūdinės kultūros.

Liudytojas P. P. parodė, kad 2009 metų liepos pabaigoje (duomenys neskelbtini)regioninio parko direkcija gavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros raštą, kuriame buvo prašoma dalyvauti apžiūrint užfiksuotus aplinkosaugos pažeidimus A. A. žemės sklype (duomenys neskelbtini). Kartu su kolege D. M. 2009-07-27 nuvyko į nurodytą sklypą, čia susitiko Ukmergės aplinkos apsaugos agentūros darbuotojus ir atliko matavimus, t.y. su rulete matavo krantus ir pažeistos miško paklotės plotą. 2009 m. pavasarį jis kartu su D. M. apžiūrinėjo S. kraštovaizdžio draustinio teritorijas. Šis draustinis nėra Anykščių regioninio parko teritorijoje, bet yra priskirtas administruoti. Kraštovaizdžio draustinis – tai yra saugomas kraštovaizdis bei išskiriamas iš kitų draustinių savo grožiu, t.y. krantai, šlaitai. S. kraštovaizdžio draustinyje yra žuvų nerštavietės, šis draustinis įkurtas siekiant išsaugoti žiobrių nerštavietes. 2009 m. kovo 12 d. šioje S. vietoje nesimatė naujai iškastos upės vagos. Pavasarį apžiūrint toje pačioje vietoje S. upės vagą, joje nebuvo iš akmenų suformuotos užtvankos, kokia matėsi 2009 metų liepą. Supilti į vagą akmenys pakeitė kraštovaizdį, pakėlė tekančios upės lygį, kas turi reikšmės kraštovaizdžiui, nes keičiasi krantai. Taip pat šioje vietoje matėsi šviežiai išraustos žemės dideliame plote ties S. upe, iškastos žemės buvo neapaugusios, matėsi nauji kasimai naujai suformuotos S. upės vagoje, naujai iškastos vagos šlaitai buvo nulyginti, neapžėlę, per naujai suformuotą vagą tekėjo vanduo. Iš naujai suformuotos vagos iškastos žemės buvo išlygintos į krantus. Lyginant vaizdą matytą šioje vietoje 2009 metų pavasarį su matomu liepos mėnesį, pastaruoju metu buvo iškirsti čia buvę krūmai ir menkaverčiai medžiai, aplink sugadintos miško paklotės, nukasti dirvožemio plotai, buvo matyti plotai išvažinėti sunkios technikos. Šiuose technikos išvažinėtuose plotuose augmenija praktiškai buvo sunaikinta. S. upės senvagės buvusioje vietoje buvo iškasta nauja upės vaga, o iškastas dirvožemis buvo išlygintas krantuose, nors įstatymas neleidžia nieko daryti su senvagėmis. Vietose, kur buvo stumdomas dirvožemis, buvo iškirsti krūmai. Į direkciją jokie asmenys dėl tokių darbų derinimo nesikreipė. Norint atlikti darbus kraštovaizdžio draustinyje, tokius darbus reikia suderinti su aplinkos apsaugos agentūra.

Liudytoja D. M. parodė, kad 2009 metų liepos pabaigoje Anykščių regioninio parko direkcija gavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros raštą, kuriame buvo prašoma dalyvauti apžiūrint užfiksuotus aplinkosaugos pažeidimus A. A. žemės sklype (duomenys neskelbtini) S. upės kraštovaizdžio draustinį prižiūri Anykščių regioninio parko direkcija, kurioje ji dirba vyr. biologe, vykdo monitoringus, kitas funkcijas. 2009 m. liepos 27 d. ji su Anykščių regioninio parko vyr. inspektoriumi P. P. nuvyko į Lyduokių seniūnijoje esantį A. A. žemės sklypą. Prisimena, kad dar 2009 metų pavasarį, t.y. kovo 12 d., ji buvo atvykusi su P. P. į tą patį sklypą, kuriame tuo metu jau pastebėjo, kad yra vykdoma sklype tam tikra ūkinė veikla: buvo praretinti medžiai. Pavasarį sklypo reljefas buvo natūralus, lygus, vandens toje vietoje, kur dabar matė suformuotą senvagę, nebuvo. Anksčiau nebuvo pastebėjusi ir pačių vandens malūno pamatų liekanų. Atvykus 2009 metų liepą pastebėjo sklypo didelėje teritorijoje pažeistą miško paklotę. Akivaizdžiai matėsi, kad miško paklotė yra nukasta. Kadangi dideliame plote buvo plika žemė, be natūralios augmenijos, vietomis ir be jokios augmenijos. Taip pat lyginant su vaizdu, matytu 2009 metų pavasarį, senvagėje jau buvo daug vandens, kuris tekėjo naujoje vagoje. Apžiūrint sklypą 2009 metų liepą nauja buvo tai, kad netoli naujai suformuotos upės vagos buvo pastatytas statinys iš rąstų. Buvo matyti naujai atsiradusi senvagė, kuri yra žmogaus rankų darbas, nes naujai suformuotos vagos vaizdas buvo panašus į anksčiau kitose vietose matytas išvalytas senvages. Naujai suformuotos senvagės ribos buvo geometriškai lygios ir tvarkingos, tai patvirtina, jog greičiausiai senvagė buvo suformuota dirbtinai. 2009 m. liepos 27 d. ji padėjo atlikti matavimus. Jos nuomone, kraštovaizdis pasikeitė ženkliai.

Liudytojas E. O. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato tyrėjas ir atliko įvykio vietos apžiūrą. 2009 m. rugpjūčio 14 d. akivaizdžiai buvo matyti suformuota nauja S. upės vaga, buvo matyti šviežias gruntas, taisyklingos formos, akivaizdžiai matyti, kad supilti dideli akmenys į upę. Matėsi malūno liekanos. Buvo nubraižyta schema.

Iš 2009 m. rugpjūčio 14 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)., A. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota vietovėje esančių objektų tarpusavio išsidėstymas ir jų būklė. Įvykio vieta pradėta apžiūrėti nuo naujai iškasto suformuotos upės vagos intako. Intake žemiau dešiniojo naujos vagos kranto užfiksuota suformuota iš akmenų užtvanka, išmatuoti suformuotos upės vagos dešinysis ir kairysis krantai, vagos plotis, sugadintoje miško paklotėje esančių reljefinių, įspaustinių transporto priemonės vėžių plotis, vėžės be pertrūkio naujai sudygusiuose želmenyse ir sugadintoje miško paklotėje, kurios yra suformuotos vikšrinės transporto priemonės vikšrais ir dešiniame, ir kairiame naujai suformuotos vagos krante, taip pat išmatuotas naujai suformuotos upės vagos gylis, pažeistos miško paklotės plotas, apžiūrėtos buvusio malūno pralaidos gelžbetoninės konstrukcijos, nustatyta, kad virš betoninės kanalo pralaidos iš naujai suformuotos upės vagos teka vanduo į natūralią upės vagą. Nuo betoninės pralaidos ir tiltelio, tolyn nuo upės į Lyduokių k. pusę yra įrengtas keliukas ir atvira pavėsinė (t. I, b.l. 4-11).

Iš 2009 m. rugpjūčio 14 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo priedo Nr. 2, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-29 Nutarimu Nr. 1486 patvirtinto S. upės kraštovaizdžio draustinio plano fragmento, matyti, kad A. A. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0417-3539, yra šio draustinio teritorijoje (t. I, b.l. 10).

2009 liepos 16 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros patikrinimo akte Nr. VR-13.10-90 konstatuota, kad A. A. sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatytos specialios naudojimo sąlygos, miško naudojimo apribojimai ir S. kraštovaizdžio draustinio upės apsaugos juostos ir zonos, iškasta ir suformuota nauja upės vaga. Patvenkus S. upę, tėkmė buvo nukreipta naujai iškasta vaga ir buvo suformuota nauja sala. Važiuojant sunkiąja technika buvo sunaikinta miško paklotė (t. I, b.l. 12-22).

VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2004-11-12 pažymėjimas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., kurio bendras plotas yra 5,45 ha, miško plotas yra 1,94 ha, vandenų plotas yra 0,13 ha, priklauso A. A.. Sklypui nustatytos kraštovaizdžio draustinių, miško naudojimo apribojimų, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos specialios naudojimo sąlygos (t. I, b.l. 26).

Iš Ukmergės rajono notarų biure 2004 m. lapkričio 10 d. patvirtintos Sutarties matyti, kad tai yra dovanojimo sutartis, pagal kurią A. A. buvo padovanotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 145-149).

Iš leidimų kirsti mišką matyti, kad A. A. 2007 m. sausio 4 d. ir 2008 m. gruodžio 17 d. buvo išduoti leidimai atrankiniam sanitariniam kirtimui (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 155-156)

Iš AB „Ukmergės keliai“ rašto matyti, kad 2009 m. liepos 7 d. su A. A. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 07-07, darbai buvo vykdomi A. A. žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., o darbus 2009 m. liepos 8, 9, 13 dienomis vykdė ekskavatoriaus mašinistas G. D. ir vairuotojas P. J. (t. I, b.l. 63).

Iš 2009 m. liepos 7 d. Paslaugų atlikimo sutarties Nr. 07-07 matyti, kad AB „Ukmergės keliai“ su A. A. sudarė paslaugų atlikimo sutartį, pagal kurią AB „Ukmergės keliai“ įsipareigojo perduoti A. A. laikinai, t.y. nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., naudotis technika: tralu Man, ekskavatoriumi ir buldozeriu darbams atlikti pagal sutarties sąlygas. Sutarties 4.3. punkte numatyta, kad užsakovas, t.y. A. A. atsako už visus su darbais susijusius leidimus ir už atliktus darbus (t. I, b.l. 64-66).

Iš AB „Ukmergės keliai“ pateiktų kelionės lapų matyti, kad P. J. ekskavatorių A. A. pristatė 2009 m. liepos 8 d., paėmė 2009 m. liepos 14 d., o G. D. pagal nuomos sutartį ekskavatoriumi pas A. A. dirbo 2009 m. liepos 8 d., liepos 9 d. ir liepos 13 d. nuo 7.00 val. iki 16.00 val. (t. I, b.l. 67-69).

Iš Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro 2011 m. gruodžio 29 d. Ekspertizės akto (t. III, b.l. 2-23) matyti, kad ekspertai į užduotus klausimus atsakė taip:

1. Ar S. valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje esančioje privačioje valdoje, žemės sklype, kurio kadastro Nr. 8132/0001-200, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sunaikintos ir sužalotos reljefo formos bei saugomi objektai.

Atsakymas. Taip. Sugadintos natūralios upės rėvos, pakeistas upės vandens lygis, dėl grunto supylimo ant natūraliai nusistovėjusios upinės terasos suniokotas didelis plotas (0,86 ha) natūralaus kraštovaizdžio, riedulių perkėlimas, upės vagos pakeitimas riedulių užtvanka, senvagės sugadinimas.

2. Ar užtvenkta ir reguliuota natūrali S. upės vaga (ar vaga ir vandens lygis pakeisti)?

Atsakymas: Taip. Upės vandens lygio pakeitimas, upės reguliacija ir patvenkimas panaudojus perkeltus riedulius.

3. Ar atstatyta buvusi užtvanka ir hidrotechniniai statiniai?

Atsakymas: Ne. Bandymo atstatyti P. K. 1932 m vandens malūną nebuvo, tačiau kažkokie hidrotechniniai statiniai pradėti atstatinėti. Jie neveikia.

4. Ar yra sutvirtinti krantai?

Atsakymas: Ne. Iškastos vagos krantai nesutvirtinti, bandyta juos lyginti technikos pagalba, tačiau dabartinė krantų būklė rodo, kad toks bandymas tvirtinti nebuvo vykęs.

5. Ar išvalyta S. upės vaga?

Atsakymas: Ne. Atvirkščiai. S.upės vaga užteršta akmenimis (pastatyta užtvanka) ir užvirtusiais medžiais (dėl natūralių procesų).

6. Ar įrengtas dirbtinis vandens telkinys?

Atsakymas: Dabartiniu metu (2011 08 31) nė vieno darinio žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negalima vadinti dirbtiniu vandens telkiniu, nes nė viename iš jų nėra pastovaus vandens kiekio ir krantų. Vandens telkiniu galima laikyti tik sklype sugadintą senvagę.

7. Ar suformuota nauja S. upės sala?

Atsakymas: Ne. Negalime sala įvardinti dirbtinai sukurto darinio, nes jis nėra supamas vieno ir to paties vandens telkinio.

8. Kokie darbai 2009 m. fiziniams asmenims S. kraštovaizdžio draustinyje buvo leidžiami atlikti tvarkant kraštovaizdį be leidimo ir kokiems darbams buvo reikalingi leidimai ir projektinė dokumentacija, jei taip, tai kokie? Jei buvo atlikti pirmame klausime nurodyti darbai ar dalis jų, kokie įstatyminiai aktai buvo pažeisti?

Atsakymas: <...> Gamtos tyrimų centras akcentuoja, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne tik S. kraštovaizdžio draustiniui, bet ir vietovei atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. Dl-302). Vertybės, dėl kurių yra atrinkta S. upėje ir jos slėnyje yra svarbios Pleištinės skėtės, Didžiojo auksinuko, Dvijuostės nendriadusės ir Šarvuotosios skėtės buveinės, apytikslis šių buveinių plotas yra 4 ha. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ (2004 m. kovo 15 d. Nr. 276) Pleištinių skėčių (Ophiogomphus cecilia) buveinėse: negali būti patvenkiamos upės, keičiamas vandens telkinių hidrologinis režimas; skatinama šienauti vandens telkinių pakrantes. Šarvuotųjų skėčių (Leucorrhinia pectoralis) buveinėse: negali būti keičiamas vandens telkinių hidrologinis režimas, vandens telkinių negalima valyti ar keisti kranto linijos; skatinama reguliuoti vandens telkinių pakrančių užžėlimą medžiais ir krūmais. Didžiųjų auksinukų (Lycaena dispar) buveinėse: negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; negali būti naudojamos trąšos ir pesticidai arčiau kaip 150-200 metrų iki buveinės; skatinama šienauti ir šalinti savaime plintančius medžius ir krūmus paupių pievose. Dvijuosčių nendriadusių (Graphoderus bilineatus) buveinėse: vandens telkinio pakrantėse negali būti įrengiamos poilsiavietės ir stovyklavietės; negali būti naudojami pesticidai arčiau kaip 100 metrų atstumu iki vandens telkinio; negali būti ardoma paklotė, viršutinis dirvos sluoksnis ir naikinama vandens augalija vandens telkinių pakrantėse; negali būti keičiamas natūralus vandens lygis; skatinama išsaugoti kaip potencialias vabalų žiemavietes mažus išdžiūvančius vandens telkinius, esančius aplink nuolatinį vandens telkinį; skatinama ekologiškai ūkininkauti vandens telkinių apsaugos zonose.

9. Jei buvo atlikti pirmame klausime nurodyti darbai ar dalis jų, tai koks padarytas poveikis ir žalos mastas aplinkai, o būtent, šio draustinio kraštovaizdžiui, S. upei, saugomiems gyvosios gamtos komponentams - miško paklotei, augalams, žuvims ir kitoms draustinyje saugomoms gyvosios gamtos rūšims?

Atsakymas: Išsami poveikio analizė kraštovaizdžiui ir žalos skaičiavimai pateikiami ekspertizės dalyje „Poveikis kraštovaizdžiui“. Žemiau pateikiama tik apskaičiuota žala pagal atskirus kraštovaizdžio komponentus:

Poveikis srovės greičiui - apskaičiuota žala 63000 LtP. S. slėniui - apskaičiuota žala 1008000 LtP. S. vagai - apskaičiuota žala 63000 LtPoveikis kraštovaizdžiui - apskaičiuota žala 19500 Lt

Poveikis gyvosios gamtos komponentams:

Poveikis vandens augalams (hidro-makrofitams)

S. upės vagos reguliavimo įtaka poveikio zonoje pasireiškė makrofitų ir bentoso makrodumblių įvairovės, potameidų gausumo sumažėjimu ir įsivyravimu ištiesintoms vagoms būdinga Sparganium emersum bei suprastėjusią ekologine būkle, kuri vertinama kaip bloga. Nepaveiktuose upės ruožuose ekologinė būklė pagal hidro-makrofitus yra vidutinė.

Poveikis dugno gyvūnijai (bentoso makrobestuburiams)

Bentoso makrobestuburių tyrimai S. upėje visose tyrimo vietose konstatavo labai gerą upės ekologinę būklę (5 kokybės klasė), tačiau tuo pačiu akivaizdžiai įrodė poveikio zonos degradaciją. Saugomos žirgelių rūšies pleištinės skėtės (Ophiogomphus cecilia) gausumas aukščiau ir žemiau paveikto ruožo beveik dvigubai didesnis (12 ind/10 min) nei paveiktame ruože (7 ind/10 min).

Poveikis žuvims (ichtiofaunai)

S. upės ekologinė būklė pagal Lietuvos žuvų indeksą aukščiau ir žemiau paveikto ruožo yra labai gera, o paveiktame ruože vidutinė. Paveiktame upės ruože aplinkos sąlygos tapo netinkamos lašišai ir šlakiui, todėl šių žuvų populiacijoms padaryta reikšminga žala.

Teisme apklausti ekspertai S. S., J. K., G. V. ir D. B. patvirtino ekspertizės išvadas.

Iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto Ekspertizės akto (t. III, b.l. 25-29) matyti, kad ekspertai į užduotus klausimus atsakė taip:

Ar S. valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje esančioje privačioje valdoje, žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra iškasta 340 m ilgio, 11 m pločio ir 3 m gylio S. upės vaga?

Atsakymas. <...> Analizuojant 1, 2 ir 3 priedus galima teigti, kad buvo bandymas atstatyti 1932 ir 1946-1951 metais buvusią upės vagą (senvagę).

Ar yra sunaikintos ir sužalotos reljefo formos bei saugomi objektai?

Atsakymas. Apžiūrint ginčytiną teritoriją vietovėje matėsi S. upės senvagėje atlikti žemės darbai. Taip pat analizuojant kartografinę medžiagą [2], [3], [7] ir [8] matyti, kad po 2005 metų nutiestas žvyrkelis iki buvusio malūno, tuo galima įsitikinti tapatinant 1 priedą su 4 ir 5 priedais. Atliekant žemės darbus visuomet pakinta prieš tai buvęs reljefas.

Ar užtvenkta ir reguliuota natūrali S. upės vaga (vaga ir vandens lygis pakeisti)?

Atsakymas. Apžiūrint ginčytiną teritoriją vietovėje S. upėje aptikta prie jos senvagės sudėta akmenų eilė, kuri atvaizduota kartografinėje medžiagoje [7] ir [8], tačiau S. upės vanduo teka savo natūralia vaga. Pagal Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto ekspertų 2011 10 19 atliktus matavimus akivaizdžiai matyti, kad S. upės senvagėje esantis vanduo, pavaizduotas rausva štrichuote (1 priedas), neteka. Ar vandens lygis yra pakeistas atsakyti negali, nes nėra informacijos apie upės lygį prieš atliekant žemės darbus senvagėje.

Ar atstatyta buvusi užtvanka ir hidrotechniniai statiniai?

Atsakymas. Analizuojant kartografinę medžiagą [10] matyti, kad S. upėje 1951 metais buvo užtvanka, o per iškastą kanalą - tiltas. Apžiūrint vietovę, o taip pat nagrinėjant kartografinę medžiagą [7] ir [8] matyti, kad užtvanka neišlikusi. Šiuo metu tiltas per iškastą kanalą yra, tačiau ar jis išlikęs nuo 1951 metų, ar atstatytas vėliau atsakyti negali, nes neturi tikslios informacijos.

Ar yra sutvirtinti krantai:

Atsakymas. Apžiūrint S. upės ir upės senvagės krantus, jų sutvirtinimo požymių nerasta.

Ar išvalyta S. upės vaga?

Atsakymas. A. S. upės vagos valymo darbus informacijos neturi, o jos senvagėje buvo vykdomi žemės darbai.

Koks kiekis žemių iškastas?

Atsakymas. Apskaičiuoti žemės darbų tūrių negali, nes kartografinė medžiaga [7] ir [8] parengta po atliktų žemės darbų, o kitoje kartografinėje medžiagoje reljefas neatvaizduotas, išskyrus kartografinę medžiagą [1], [5] ir [6]. Kartografinėje medžiagoje [1], [5] ir [6] horizontalės, kurių laiptas atitinkamai 2 metrai ir po 10 metrų, išbraižytos stereofotogrametriniu būdu pagal aeronuotrauką. Norint tiksliai apskaičiuoti žemės darbų tūrius reikia turėti kartografinę medžiagą parengtą pagal antžeminius matavimus, kurie turėtų būti atlikti prieš žemės darbų vykdymą ir po jų įvykdymo.

Ar yra sunaikinta miško paklotė, jei taip, dėl kokių priežasčių ir kiek miško paklotės sunaikinta?

Atsakymas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto ekspertai 2011 10 19 atlikdami matavimus apytiksliai nustatė vietas, kuriose sunaikinta miško paklotė. Sunaikintos miško paklotės vietos 1 priede atvaizduotos raudonomis taškinėmis linijomis ir sunumeruotos raudonais skaičiais 1, 2 ir 3. Atlikus žemės darbus senvagėje, iškastas gruntas buvo supiltas sunumeruotose vietose. Kitų vietų, kuriose sunaikinta miško paklotė, identifikuoti nepavyko, kadangi žemės darbai buvo atlikti 2009 metais. Sunaikintos miško paklotės plotas yra apie 0,5 ha.

Ekspertai A. N. ir D. Š. apklausti teisme patvirtino ekspertizės išvadas.

Byloje taip pat yra ir pagal kaltinamojo A. A. bei jo gynėjo užsakymą atliktų tyrimų konsultacinės išvados.

A. Ž. – A. S. universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Hidrotechnikos katedros lektoriaus, atestuoto eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (statinių grupės: hidrotechnikos statiniai, susisiekimo komunikacijos: vandens uostų statiniai, inžineriniai tinklai: vandentiekio ir nuotekų šalinimo. LR Aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestatas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) Konsultacinėje išvadoje hidrotechniniu požiūriu (t. III, b.l. 65) nurodoma, kad S. upė nagrinėjamoje vietoje buvo dirbtinai pakeista prieš kelis dešimtmečius (pastatyti tėkmę patvenkiantys hidrotechnikos statiniai, pakeistas vandens lygis bei jo kaita, upės hidrodinaminiai procesai) įrengiant ir eksploatuojant (duomenys neskelbtini) (P. K.) vandens malūno hidromazgą, užtvenkus upę ir suformavus tvenkinį ruože aukščiau Antatilčių (P. K.) vandens malūno hidromazgo. Per kelis dešimtmečius (duomenys neskelbtini) (P. K.) vandens malūno hidromazgas buvo dalinai išgriautas dėl antropogeninio poveikio bei gamtos veiksnių, tačiau hidrotechnikos statinių elementai išlikę. Esamos hidromazgo liekanos dar įtakoja upės vandens lygį, upės hidrodinaminius procesus, ypač - potvynių metu, tad laikyti šį S. upės ruožą natūralia upės vaga negalima. Norint nustatyti, ar pastaraisiais metais pakito hidromazgo liekanų padėtis, būtina turėti vietos topografinę nuotrauką, fotofiksaciją iki pokyčių ir po jų. Kadangi tokių duomenų neturima, tiksliai atsakyti, ar hidromazgo liekanos paveiktos ir kaip paveiktos konkrečiu metu, nėra galimybių.

Dr. B. B. – VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto vyriausiojo specialisto (daktaro diplomo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 1994 m. vasario 28 d.; LR Aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestatas Nr. 0571) išvadoje miško paklotės atžvilgiu (t. II b.l. 81) nurodoma, kad prieš 2-3 metus vykdyti sanitariniai kirtimai, vykdant sanitarinius miško kirtimus atlikti šie darbai: išimti visi nulūžę ir išversti medžiai, iškirsta dalis perbrendusių medžių (pagrinde baltalksniai), išvalyta nuo išvartų S. upės senvagė. Atliekant šiuos darbus, naudota miško technika, arkliai ir žmogaus fizinė jėga. Darbo rezultate atverta S. upės senvagė, pamažu formuojama miško parko aplinka. Nagrinėjama miškų teritorija pavasarį būna apsemta vandeniu ir dalis miško paklotės nuplaunama. Šiuo atveju žalos miško paklotei nėra padaryta tiek vykdant sanitarinius miško kirtimus, tiek išvalant senvagę. Mano, kad miško paklotės mineralizacijos proceso intensyvumas net pagerėjo, kadangi jį lemia daugelis veiksnių: šviesa, drėgmė, azoto ir kalcio kiekis organinėje medžiagoje, nes paklotės irimą itin paspartina žolių priemaiša, kuri šiuo metu yra gan gausi ir joje yra daug azoto ir kalcio.

J. B. – Kauno technologijos universiteto Kraštotvarkos centro direktoriaus, Architektūros ir kraštotvarkos katedros profesoriaus, habilituoto daktaro, Rytų Europos kultūrinių kraštovaizdžių nominacijai į Pasaulio paveldo vietovių sąrašą, nepriklausomo eksperto, 2012 m. rugsėjo 9 d. Konsultacinėje išvadoje dėl kraštovaizdžio pokyčių ir veiksmų S. upės slėnyje į advokato užduotus klausimus buvo atsakyta, kad buvo mėginta išvalyti iki 1932 metų buvusią senvagę ir atkurti S. upės tėkmę senupi bei 1946-1956 m. iškasta nauja vaga, aplenkiančia senvagę. 2009 m. A. A. atlikti S. vagos valymo ir pakrančių tvarkymo darbai buvo padaryti iki nepriklausomybės atkūrimo iškastoje upės vagoje. Senvagė pradėta valyti, tačiau 2012 metais nebuvo valymas baigtas. Negalima nustatyti, ar S. senupio (upės senvagės) rėvos (senvagės slenksčiai, seklumos, dugno altitudės) buvo išlikę prieš išvalant savininkui A. A. senvagę. Senvagės išvalymas - tai bandymas atstatyti kaip buvo, kas deklaruojama kaip privaloma būtinybė. Išvalytas senupis S. upės vandens lygio kitimui ir srovės greičiui didelės įtakos negalėjo turėti. S. upės vagai, t.y. upės takui fizinės žalos nėra padaryta. Išvalant senvagę pamėginta atkurti S. upės būseną iki malūno ir patvankos įrangos. Upės slėnis - tai siaura pailga su pažemėjimas ir aiškiais šlaitais kraštovaizdžio vizualioji erdvė. Poveikį slėniui reikia vertinti ne tik fiziniu, bet ir vizualiuoju požiūriu, t.y. kiek ir kokius malonios savijautos potyrius slėnio kraštovaizdžio observacija gali suteikti stebėtojui. Upių slėniui ypač svarbi vizualioji kokybė, teikianti pasigėrėjimo ir pasigrožėjimo pojūčius.

Teismų praktikoje proceso dalyvio prašymu privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todėl šių asmenų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas LR BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto išvada LR BPK 90 straipsnio prasme. Toks dokumentas yra proceso dalyviui duota privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, konsultacinė išvada (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis), kuri vertinama visų kitų bylos duomenų kontekste. Kai kurie A. Ž., B. B. ir J. B. teiginiai patvirtina ekspertizės išvadas, tačiau teismas negali pilnai remtis šiomis atskirai specialių žinių turinčių asmenų pateiktomis išvadomis, kurios nėra nuoseklaus tyrimo rezultatas ir pateikiamos kaip atskirų specialistų nuomonė. Be to, J. B. išvadose vertinimai pateikti žmogaus potyrių požiūriu, kas šioje byloje nėra reikšminga teisiniu aspektu.

LR BK 270 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą. Nagrinėjant bylą teisme, LR BK 270 straipsnis buvo pakeistas, papildant tiek pirmąją, tiek antrąją jo dalį naujais objektyviaisiais požymiais. Šie pakeitimai įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. ir neatitinka LR BK 3 str. 2 d. numatytų kriterijų, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas yra laikotarpis nuo 2009-07-08 iki 2009-07-14, atitinkamai teismas taiko tuo metu galiojusią LR BK 270 str. redakciją (Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. X-272, 2005-06-23, įsigaliojęs 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 81-2945).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 5,45 ha, miško plotas yra 1,94 ha, vandenų plotas yra 0,13 ha, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. A. 2004 m. lapkričio 10 d. Dovanojimo sutarties pagrindu. Šiam žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos: nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, kraštovaizdžio draustiniai, miško naudojimo apribojimai ir vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas priklauso S. kraštovaizdžio draustiniui, kuris įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu Nr. I-2913, išsaugoti S. upės slėnį su raiškiomis erozinėmis formomis. Šis draustinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 patvirtintas kaip valstybinis kraštovaizdžio draustinis tikslu išsaugoti S. upės slėnio kraštovaizdį su raiškiomis erozinėmis formomis, žiobrių nerštavietes.

Kaltinamasis A. A. pripažįsta, jog 2009 m. jis žinojo apie jo žemės sklype nustatytas specialiąsias naudojimo sąlygas, jam buvo žinoma, kad žemės sklypas yra kraštovaizdžio draustinyje, taip pat, kad žemės sklypo statusas nuolat kinta. Kaip matyti iš 2004 m. lapkričio 10 d. Dovanojimo sutarties, jau A. A. priimant dovanojamą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), specialios naudojimo sąlygos: nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona, kraštovaizdžio draustiniai, miško naudojimo apribojimai, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos buvo nustatytos ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre bei nurodytos dovanojimo sutartyje. Kad kaltinamasis A. A. suprato specialių žemės sklypo naudojimo sąlygų nustatymo paskirtį bei žemės sklypo tvarkymo bei naudojimo tvarką, rodo tai, jog norėdamas tvarkyti mišką, jis kreipėsi dėl leidimų išdavimo ir 2007 m. sausio 4 d. bei 2008 m. gruodžio 17 d. jam buvo išduoti leidimai (duomenys neskelbtini)., atlikti miško atrankinį sanitarinį kirtimą.

Draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija), saugomų teritorijų individualūs apsaugos reglamentai, Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, kiti teisės aktai, bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai bei apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo. S. kraštovaizdžio draustinis atskirų nuostatų neturi.

Šioje byloje yra aktualūs šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Įstatymo redakcija Nr. IX-628, 2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3902), Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija), bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 276 Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 380 redakcija).

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 8 str. 5 d., kraštovaizdžio draustiniai priskiriami kompleksiniams draustiniams. Šio įstatymo 9 str. 2 d. yra įtvirtina eilė draudimų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, tarp kurių:

pagal 1 punktą draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus;

pagal 5 punktą draudžiama tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas <...>. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124. punkte nustatyta, kad pagal specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas draudžiama:

124.1. reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą;

124.3. tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo;

143. Kraštovaizdžio draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje.

Kaltinamasis A. A. neneigia, kad 2009 m. liepos 7 d. sudarė sutartį su AB „Ukmergės keliai“ dėl darbų atlikimo, tikslu sutvarkyti senvagės teritoriją, taip pat patvirtino, kad projekto šiems darbams atlikti neturėjo. Kaltinamojo duoti parodymai, kad pasisamdė rangovus, jog sutvarkytų teritoriją, nes buvo prigriuvusių medžių, betono luitų ir pan., o kasti senvagės neliepė, bevažinėdamas ekskavatorius galėjo sujudinti senvagės žemes, tačiau senvagės kasimo ir gilinimo darbai atlikti nebuvo, iškasta 1000 kubų žemės nebuvo, dirbtinai patvenkti S. upės jis nurodymų nedavė, žemių specialiai niekas nepylė, o sudarydamas sutartį tikėjosi, kad AB “Ukmergės keliai“ pasirūpins reikalingais leidimais atliekant darbus, nes jo jokių leidimų neprašė ir tikėjosi, kokių darbų negalima atlikti toje teritorijoje, darbus vykdanti įmonė nedarys, byloje paneigti ištirtais įrodymais.

Pirmiausia, 2009 m. liepos 7 d. Paslaugų atlikimo sutarties 4.3. punkte nustatyta, kad užsakovas, t.y. A. A., atsako už visus su darbais susijusius leidimus ir už atliktus darbus. Ši sutarties nuostata yra net pabraukta.