Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Antanui Danieliui

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistojo R. Č. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, o juridinio asmens – UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Romualdo Matonio apeliacinis skundas patenkintas visiškai. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalis dėl BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos panaikintas bei dėl tos dalies priimtas naujas nuosprendis: R. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl veikos, numatytos BK 270 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, nesant jų veiksmuose šio nusikaltimo požymių. Pakeista Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalis, kurioje iš nuteistųjų R. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) priteistas 490 193,39 Lt. civilinis ieškinys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamento pareikštas 490 193,39 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Kita Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalis, kuria R. Č. pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 12 350 Lt. (95 MGL) bauda, o UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir nubausta 585 000 Lt (4500 MGL) bauda palikta nepakeista.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžiu R. Č. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 12 350 Lt (95 MGL) bauda, pagal BK 270 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 13 000 Lt (100 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė jam paskirta 13 000 Lt (100 MGL) bauda. Juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 585 000 Lt (4500 MGL) bauda, nuteistas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 650 000 Lt (5000 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 650 000 Lt (5000 MGL) bauda.

Iš R. Č. ir juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) solidariai priteista Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamento naudai 490 193,39 Lt žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios patenkinti kasacinį skundą, UAB (duomenys neskelbtini) atstovo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžiu nuteisti už tai, kad pažeidė gamtos išteklių naudojimo taisykles bei neteisėtai vertėsi ūkine veikla, t. y. laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 4 d. iki 2006 m. birželio 30 d., taip pat iki 2006 m. balandžio 4 d. R. Č. , veikęs individualios R. Č. įmonės interesais, vėliau – UAB (duomenys neskelbtini) interesais, o UAB (duomenys neskelbtini) veikiant teisine individualios R. Č. įmonės forma, po to įmonę reorganizavus į uždarą bendrovę (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., Vištyčio s., Totorkiemio k. 5,05 ha žemės ūkio paskirties sklype, kurio unikalus Nr. 3915-0004-1842, versliškai ir stambiu mastu vykdydami ūkinę – komercinę veiklą, susijusią su gamtos išteklių naudojimu – žvyro išgavimu, neturėdami reikalingo leidimo šiai veiklai, iškasę 92 757 m³ žvyro ir jį pardavę už 345 722,17 Lt., pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles: 1) prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdydamas ūkinę veiklą, negavo reikalingo leidimo (pažeistas Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str.); 2) R. Č. , nebūdamas žemės gelmių savininkas, žemės gelmes naudojo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nesuteikus žemės gelmių naudojimo teisės (pažeistas Žemės gelmių įstatymo 2 str.); 3) žemės gelmių ištekliai buvo naudojami negavus leidimo ir nesudarius su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutarties (pažeistas Žemės gelmių įstatymo 12 str.); 4) neturėdamas leidimo naudoti naudingosios iškasenos – žvyro, žemės gelmių išteklius naudojo ne savo ūkio reikmėms, o parduoti (nesilaikyta 2002 vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių 1 ir 2 punktų; 5) ūkinę – komercinę veiklą vykdė, neturėdamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (pažeistas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2 punktas), dėl to buvo padaryta didelės žalos augmenijai – sunaikinta aplink karjerą vyravusi europinės svarbos buveinėms priskirta stepinių pievų augalija, kurią daugelyje vietų sudarė retos šilagėlinio motiejukyno įvairių singenetinių stadijų bendrijos, padaryta ir kitų sunkių padarinių aplinkai –negrįžtamai suniokotas unikalus kalvotas reljefas ir kraštovaizdis.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo R. Č. ir juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato apeliacinius skundus, 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu R. Č. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, o juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinį skundą patenkino pilnai : panaikino Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį dėl BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl šios dalies priėmė naują nuosprendį, kuriuo R. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl veikos, numatytos BK 270 straipsnio 2 dalyje, išteisino nesant jų veiksmuose šio nusikaltimo požymių. Kauno apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad žemės sklypas, kuriame buvo nukastas viršutinis žemės sluoksnis, priklausė ne valstybei, o privačiam asmeniui; be to, jis nepriskirtas prie vertingų bei valstybės saugomų teritorijų, kurioms taikytinas specialus režimas, ir nėra saugomas pagal specialų valstybinių institucijų sprendimą, dėl to neturėjo būti gautas specialus leidimas sunaikinti prie valstybės saugomų augalų nepriskirtą laukinę pievų augmeniją, laikydamas, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir neargumentavo, kuo pasireiškė didelės žalos vertinamasis kriterijus, sunaikinant specialiu sprendimu neįtrauktą į saugomos augmenijos sąrašą ir konkrečia žala (fizine ar turtine) neįvertintą laukinių pievų augmeniją, ir konstatavo, kad įstatymai apskritai nenumato atsakomybės už laukinių pievų augmenijos sunaikinimą.

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas, nes priimtas klaidingai interpretuojant faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškinant ir taikant BK 270 straipsnio 2 dalies numatytus objektyviuosius požymius – pasekmių buvimą, dėl to buvo padaryta išvada apie nusikaltimo sudėties požymių nebuvimą. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir neįvertino, kad įstatymo leidėjas pagal BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai neišskiria gamtos objekto priklausomybės, todėl ir veikos kvalifikavimui visiškai neturi jokios juridinės reikšmės ta aplinkybė, jog sklypas nuosavybės teise priklausė ne valstybei, o privačiam asmeniui – R. Č. Apeliacinės instancijos teismo konstatavimas, kad žemės sklypas turi būti priskirtas prie vertingų ir valstybės saugomų teritorijų, nepagrįstas jokiais duomenimis, nes BK 270 straipsnio 2 dalies dispozicijoje toks požymis nenumatytas. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apylinkės teismas nemotyvavo ir neargumentavo, kodėl sunaikinus specialiu sprendimu į saugomos augmenijos sąrašą neįtrauktą ir konkrečia žala neįvertintą laukinių pievų augmeniją buvo padaryta didelė žala. Teismas, prokuroro nuomone, visiškai neįvertino, kad BK 270 straipsnio 2 dalies dispozicijoje saugomos teritorijos požymis nenumatytas, kai tuo tarpu dėl saugomų teritorijų ar saugomų gamtos objektų sunaikinimo ar suniokojimo numatyta specialioji nusikaltimo sudėtis, nustatyta BK 271 straipsnio 1 dalyje.

Kasacinis skundas atmestinas.

BK 270 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą. Iš straipsnio pavadinimo akivaizdu, kad straipsnyje nustatyta norma yra blanketinė, kurios turinys atskleistas gamtos apsaugos klausimus reglamentuojančiuose įstatymuose.

Šio nusikaltimo objektyvųjį požymį apibūdina gamtos apsaugos įstatymų pažeidimas, todėl sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 270 straipsnyje, sudėties buvimo, būtina nustatyti, kokie reikalavimai gamtos apsaugos įstatymų yra pažeisti. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pripažinta, kad R. Č. ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), nuteisti pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 1 ir 2 punktų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2 punkto nuostatas. Šios aplinkybės neginčijamos ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendyje, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį panaikinta dėl kito būtino objektyviojo nusikaltimo sudėties požymio nebuvimo.

Nusikaltimo, numatyto BK 270 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materialioji ir jo būtinas požymis yra padariniai, kurie pasireiškia fizinės ir materialinės žalos padarymu. Šie padariniai yra vertinamieji ir išreiškiami tokiais požymiais, kaip „didelė žala“, „daugelio žmonių“, „kiti sunkūs padariniai“.

Baudžiamasis kodeksas šių požymių neaiškina, dar nėra suformuotos ir šios kategorijos baudžiamųjų bylų teismų praktikos. „Didelės žalos“, „daugelio žmonių“, „kiti sunkūs padariniai“ požymių vertinimas yra teismų diskrecija.

Vilkaviškio rajono aplinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. nuosprendžiu R. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) nuteisti pagal BK 270 straipsnio 2 dalį teismui nustačius jų veikoje du šio nusikaltimo objektyviuosius požymius – padaryta didelė žala augmenijai ir atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Didelės žalos augmenijai padarymą teismas motyvavo tuo, kad 5,05 ha žemės ūkio paskirties sklype nuo paviršiaus nuvalytas gruntas 1,2 ha plote ir taip sunaikinta vyravusi europinės svarbos buveinėms priskirta stepinių pievų augalija, kurią daugelyje vietų sudarė retos šilagėlinio motiejukyno įvairių singenetinių stadijų bendrijos. Kiti sunkūs padariniai aplinkai pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį buvo tai, kad negrįžtamai suniokotas unikalus kalvotas reljefas ir kraštovaizdis.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu panaikinta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalis dėl R. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) nuteisimo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, nesant jų veikose šio nusikaltimo požymių, ir nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyti kriterijai, kurie buvo pagrindas teismui pripažinti didelės žalos padarymą augmenijai, taip pat kitų sunkių padarinių atsiradimą.

Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neteisingai interpretuota BK 270 straipsnio 2 dalies dispozicija, nes pažymėta, kad žala augmenijai padaryta teritorijoje, kuri valstybės specialiai nesaugoma. Iš tikrųjų apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nuoroda į teritoriją, kurioje padaryta žala augmenijai, turi reikšmę nustatant žalos dydį, o ne nusikaltimo objektą.

Kasacinio skundo motyvai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadų ir neįtikina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nenustatė BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties.

Iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinama nuoroda, kad kaltinamieji padarė ATPK 51⁸ ir 53 straipsniuose numatytus administracinės teisės pažeidimus, nes apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylų dėl administracinės teisės pažeidimų, taip pat byloje nėra duomenų, kad R. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo bausti pagal ATPK 51⁸ ir 53 straipsnius.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

Pašalinti iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, kad kaltinamieji padarė ATPK 51⁸ ir 53 straipsniuose numatytus administracinės teisės pažeidimus.