- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- II-140-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00544-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. M., Dalyvaujant Institucijos
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyrius
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo pareiškėjo R. M. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) 2022 m. kovo 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2022 m. kovo 16 d. nutarimu R. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį, 451 straipsnio 2 dalį, 454 straipsnio 2 dalį, 455 straipsnio 1 dalį, paskyrė 1170 Eur baudą už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) individualios įmonės transporto vadybininku, 2022-02-23 kontrolės kelyje metu vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežančią medienos rąstus, kategoriškai atsisakė pasverti transporto priemonę. Jis buvo įspėtas jog šio teisėto nurodymo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau jis vis tiek atsisakė pasverti transporto priemonę. Tuo jis kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje ir pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą. Taip pat jis vairuodamas transporto priemonę su įmontuotu tachografu nesuvedė šalies, kurioje pradėjo ir/ar baigė darbą (2022-01- 26, 27, 28 d. ir 2022-02-01, 02, 03, 04, 07, 08, 09, 10, 17 d.). Taip pat jis viršijo maksimalią leidžiamą darbo be poilsio trukmę 44 min (nuo 2022-02-09 08:51 iki 2022-02-09 14:37). Taip pat kontrolės kelyje metu nustatyta, kad įmonėje nėra laikomasi ilgiausių galimų duomenų nuskaitymo iš skaitmeninio tachografo terminų (ne rečiau kaip kas 90 d.), t.y. duomenų nuskaitymo iš transporto priemonės (duomenys neskelbtini) skaitmeninio tachografo laikotarpis viršytas 4 d. (ankstesnis paskutinis nuskaitymas atliktas 2021-11-21). Taip pat kontrolės metu nustatyta, kad įmonėje nėra laikomasi ilgiausių galimų duomenų nuskaitymo iš valiuotojo kortelės terminų (ne rečiau kaip kas 28 d.), t.y. duomenų nuskaitymo iš R. M. vairuotojo kortelės laikotarpis viršytas 7 d. (ankstesnis paskutinis nuskaitymas atliktas 2022-01-17). Jis, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) individualios įmonės transporto veiklą, neužtikrino, kad būtų laiku laikomasi ilgiausiai galimų duomenų iš valiuotojo kortelės nuskaitymo terminų.
Šalies argumentai
R. M. skundu prašo sumažinti skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą. Pareiškėjo manymu, Institucija, parinkdama minimalios ir maksimalios baudos vidurkį ir nepaskyrus jam minimalią baudą, pažeidė Konstitucinio proporcingumo principą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pažeidimus pripažįsta, juos neginčija, dėl pažeidimų padarymo nuoširdžiai gailisi, jis per paskutinius metus nebuvo baustas pagal 505 straipsnio 1 dalį. Apie pažeidimo aplinkybes skunde nurodoma, kad nuvykus į nurodytą aikštelę, pareigūnams pradėjus transporto patikrinimą, pareiškėjas nesutiko dėl krovinio matavimo būdo ir pareigūnams pasiūlė matavimo būdu nustatyti transporto priemonės svorį. Pareiškėjas nurodo, kad jo krovinio pakrovimo vieta yra miškingas sandėlio plotas ir krovimo metu vadovaujasi Techninės ekspertizės pažymomis 2020-10-01 Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvadomis, pateikia paprašius atsakingiems pareigūnams ir kitiems atsakingiems asmenims. Pasisverti Pareiškėjas galimybių neturi. Pareiškėjo manymu, jis pareigūnams atlikti savo pavesto darbo, matuoti, tikrinti dokumentaciją, apžiūrėti, vertinti netrukdė, važiavo į apžiūros aikštelę, tik nesutiko dėl krovinio matavimo būdo, taip transporto pareigūnai kontrolės metu, nenustatė ašių apkrovų. Pareiškėjas pažeidimus pripažįsta, neginčija, dėl pažeidimų padarymo nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jis bendradarbiavo su Institucijos specialiste, išaiškinant bylos aplinkybes, nurodytą dieną nusiuntė paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo bei pažeidimo pripažinimą bei gailėjimąsi, tinkamai informavo apie nedalyvavimą, surašant protokolą elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Atsiliepimas
Institucija savo atsiliepime su R. M. skundu nesutiko, prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad su reikalavimu sumažinti skundžiamu nutarimu paskirtos baudos dydį bei su skunde išdėstytais argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais. Atsiliepime nurodoma, kad transporto priemonių bendroji masė ir/ ar ašies (ašių) apkrovos nustatomos pasveriant transporto priemonę (jų junginius) Institucijos naudojamomis, metrologiškai patikrintomis ir patvirtintomis transporto priemonių ašinėmis svarstyklėmis. Pareiškėjas neturi teisės nustatyti ir/ar nurodyti, kaip ir kokiomis priemonėmis Administracijos pareigūnai turi atlikti kelių transporto kontrolę. Skunde nurodytas nesutikimas dėl krovinio matavimo būdo ir laikomas ANK 505 str. 1 d. numatytu pažeidimu. Institucijos manymu, Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių ir argumentų, kurie paaiškintų ir patvirtintų atsisakymo pasverti transporto priemonę (jų junginį) įprastu būdu pagrįstumą, be to, Pareiškėjo nurodytu transporto priemonės (jų junginio) svorio nustatymo būdu nėra jokios galimybės nustatyti transporto priemonės (jų junginio) ašies (-ių) apkrovos (-ų). Institucijos manymu, administracinio nusižengimo protokole Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog nebuvo galimybės pasverti transporto priemonę, negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjas, būdamas kartu ir transporto vadybininku yra atsakingas už teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 str. 2 d. nuostatų žinojimą ir tokių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, todėl Pareiškėjas turėjo elgtis atsakingai ir rūpestingai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su administracinės nuobaudos, paskirtos už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, dydžiu. Už tokio pobūdžio nusižengimą nubaustas pirmą kartą. Pačio pažeidimo fakto jis neginčija, tik prašo sumažinti Institucijos paskirtą baudą. Gavęs nurodymą važiuoti į aikštelę svertis, jis nesutiko svertis, nes važiuojant iš miško mediena buvo matuota, todėl ir pareigūnai, jo manymu, turėjo matuojant nustatyti krovinio masę. Tokį sprendimą jis priėmė ir nesutiko svertis taip pat ir dėl to, kad jo manymu vieta nebuvo tinkama svėrimui. Jo manymu jis neturi teisės nurodyti pareigūnams jų kontrolės būdus ir priemones, tačiau norėtų kad atsižvelgtu ir į jo nuomonę. Tuo metu nesvarstė galimybės pasverti medieną ir tik po to priimti sprendimą dėl svėrimo rezultatų apskundimo. Tuo metu, jo manymu, aikštelė buvo nelygi todėl ir priėmė sprendimą nesisverti. Jam žinoma, kad pareigūnų reikalavimai yra privalomi ir dabar suvokia, kad jų nurodymų yra privalu laikytis. Per pastaruosius metus buvo baustas už krovinio viršsvorį. Pabijojo, kad tuo metu galėjo būti daugiau svorio. Jo vežama mediena buvo pamatuota miške, kito būdo nustatyti miške svorio nėra, todėl manė, kad ir pareigūnai turėjo atlikti matavimus. Matavimų atlikimui neprieštaravo. Viršsvoris nustatytas nebuvo. Jam žinoma, kad matavimo būdu ašių apkrovos nėra galimybės nustatyti. Techninės ekspertizės akte nurodomos kiekvienos medžio rūšis svoris ir žinodamas kubus jis gali paskaičiuoti kiek sveria mediena, taip pat vertinant jo drėgmę, sužinoma krovinio masė ir sudedama su transporto priemones mase ir sužinoma bendroji masė. Anksčiau pareigūnams pareikalavus svertis neatsisakydavo. Šiuo atveju jam nesutikus svertis, pareigūnai priėmė sprendimą atlikti matavimą, jis tam neprieštaravo. Ateityje pareigūnų nurodymų klausysis.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kelių transporto priemonių bendroji masė ir ašių apkrovos nustatomos pasveriant transporto priemonę ir jų junginius administracijos naudojamomis metrologiškai patvirtintomis svarstyklėmis. Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles, kurios minėjo Pareiškėjas, reglamentuoja apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo tvarką, o ne transporto priemonių junginių matavimo procedūrą. Svoriui nustatyti iš principo naudojamos svarstyklės. Pareiškėjas neturėjo teisės nustatyti kokiomis priemonėmis pareigūnai turėjo atlikti kontrolę. Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad aikštelė buvo nelygi ir kurioje vietoje ji buvo nelygi. Iš pateiktų fotonuotraukų jokių duobių, nelygumų, provėžų nematyti. Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių ir argumentų, kurie paaiškintų ir patvirtintų atsisakymo pasverti transporto priemonę (jų junginį) įprastu būdu pagrįstumą. Pareiškėjo nurodytu transporto priemonės (jų junginio) svorio nustatymo būdu nėra jokios galimybės nustatyti transporto priemonės (jų junginio) ašies (-ių) apkrovos (-ų), ką patvirtino ir pats Pareiškėjas teismo posėdžio metu. Nesutikimas su krovinio matavimo būdu ir atsisakymas pasverti krovinį įprastu būdu, Institucijos manymu ir yra ANK 505 str. 1 d. numatytas kliudymas įstatymų įgaliotiems Administracijos pareigūnams įgyvendinti jų veiklą ar atlikti jiems pavestas pareigas. Pareiškėjas turėjo galimybę prieš išvažiuojant tinkamai pasverti vežamą krovinį, todėl ta aplinkybė, kad krovinio pakrovimo vieta yra miškingas sandėlio plotas ir krovimo metu jis vadovaujasi Techninės ekspertizės pažymomis ir išvadomis, o pasisverti galimybių neturi, nelaikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjas privalėjo elgtis atsakingai ir pareigingai. Pareiškėjas, prieš tapdamas transporto vadybininku, turėjo išsilaikyti profesinės kompetencijos egzaminą, kas patvirtina, jog toks asmuo turi pakankamai žinių, reikalingų vadovauti licencijuojamai kelių transporto veiklai, išmano tokią veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei juose nurodytus reikalavimus. Institucijos manymu, nors Pareiškėjas savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad gailisi, tačiau vertinant visą paaiškinimo turinį, bei tai, kad sąmoningai rinkosi matavimo būdą, tai negali būti pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jis pareigūnais buvo įspėtas, tačiau vis tiek norėjo taip elgtis, veikė tiesiogine tyčia. Institucijos atstovės manymu, Pareiškėjo rašytinio paaiškinimo pateikimas pareigūnui nelaikytinas bendradarbiavimu, o tik pasinaudojimu teise pateikti paaiškinimą. Paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ją mažinti nėra pagrindo. Administracinis nurodymas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį surašytas nebuvo, kadangi vadovaujantis ANK 612 straipsniu, Pareiškėjo veiksmuose nustačius pakartotinumą (pagal ANK 454 str. 1 d.) ir esant galiojančiai nuobaudai, jam dėl visų administracinių nusižengimų surašytas protokolas, be administracinio nurodymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).
Tiek iš Pareiškėjo skundo, tiek iš jo paties paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad Pareiškėjas neginčija ANK 505 str. 1 d., nusižengimo, tik nesutinka su nuobaudos dydžiu, paskirtu už šį nusižengimą. Taip pat nurodė, kad jis pareigūnams atlikti savo pavesto darbo netrukdė, važiavo į apžiūros aikštelę, tačiau nesutiko dėl krovinio matavimo būdo.
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 str. 2 d. numato, kad transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. Valstybinės kelių transporto priežiūros teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.
Pagal ANK 505 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 str. 1 d., 317, 318, 322, 506 str. nurodytus atvejus.
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas pagal ANK 505 str. 1 d. buvo nubaustas už tai, kad jis atsisakė vykdyti teisėtą Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno nurodymą – svertis patikrinimo vietoje mobilių ašių apkrovas fiksuojančių svarstyklių pagalba, nesutiko atlikti svėrimo procedūros, tokiais savo veiksmais kliudydamas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teisės ar atlikti pavestas pareigas, numatytas Kelių transporto kodekso 14 str. 2 d., ir pareigūnų teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą. Atkeiptinas dėmesys, kad joks teisės aktas nereglamentuoja kaip pareigūnai gali įgyvendinti jiems Kelių transporto kodekso 14 str. 2 d. įtvirtintą teisę pasverti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, taigi, jie patys pasirenka, jų manymu, tinkamiausią šios teisės įgyvendinimo būdą ( 2020 m. liepos 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-77-337/2020). Šiuo atveju Pareiškėjui atsisakius vykdyti pareigūnų teisėtą nurodymą svertis, jo vairuojamos transporto priemonės svoris buvo nustatytas matavimo būdu. Šiuo atveju matavimo būdą, nepasydamas nurodymo svertis, pasirinko pats Pareiškėjas. Pažymėtina, kad patikrinimo metu Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių dėl kurių atsisakė svertis įprastu svėrimo būdu. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas paaiškino, kad įvertinęs aikštelės būklę, kuri buvo nelygi priėmė sprendimą nesisverti, be to pabijojo galimo viršsvorio. Nors Pareiškėjas teigia suprantantis, kad pareigūnų reikalavimai yra privalomi, visgi svėrimui prieštaravo. Pareiškėjas pripažįsta tokiu būdu padaręs administracinį nusižengimą. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog Pareiškėjo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė ANK 505 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Sprendžiant klausimą dėl R. M. skirtinos nuobaudos, pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-600-327/2017). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015).
ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Iš nutarimo matyti, kad Institucija už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą Pareiškėjui skyrė 1170 Eur baudą. Taip pat šiuo nutarimu už nusižengimą numatytą ANK 451 straipsnio 2 dalyje Institucija Pareiškėjui skyrė 40 Eur baudą, už nusižengimą numatytą ANK 454 straipsnio 2 dalyje skyrė 80 Eur baudą bei už nusižengimą, numatytą 455 straipsnio 1 dalyje skyrė 450 Eur baudą. Galutinė nuobauda Pareiškėjui paskirta už sunkesnį, t.y. už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimų, t.y. 1170 Eur.
Kaip matyti iš bylos medžiagos bei Pareiškėjo paaiškinimų, jis pripažįsta jam nustatytus pažeidimus, jų neginčija, dėl pažeidimų padarymo nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai bei žada ateityje jų nebekartoti. Pareiškėjas skundu prašo sumažinti skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą.
Pažeidimas, numatytas ANK 505 straipsnio 1 dalyje užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas dirba Individualioje (duomenys neskelbtini) įmonėje, yra (duomenys neskelbtini). Jo gaunamos pajamos per 2022 metų vasario, kovo bei balandžio mėnesį sudarė (duomenys neskelbtini). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie Pareiškėjui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį jis per 5 metus baustas nebuvo. Nors Pareiškėjas praeityje baustas pagal ANK 454 straipsnio 1 dalį ir ne kartą baustas pagal ANK 459 straipsnį, visgi teismo vertinimu tai negali būti laikoma pagrindu už nagrinėjamomis aplinkybėmis pirmą kartą padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, paskirti Institucijos parinktą baudą, kuri yra aukščiau sankcijos vidurkio. Be to ir pati Instituciją skundžiamame nutarime Pareiškėjo prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą bei nuoširdų gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nors teismo posėdžio metu tą pačią aplinkybę nebepripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Visgi teismo vertinimu, Pareiškėjo prisipažinimas padarius nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje ir jo nuoširdus gailėjimasis pripažintini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo nustatomas tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius.
Šiuo atveju vertinant pažeidimo aplinkybes, nustatyta, kad įtakos pažeidimui, numatytam ANK 505 straipsnio 1 dalyje, kilti turėjo ir subjektyvus Pareiškėjo manymas bei įsitikinamas, kad jam gali būti nustatytas viršsvoris, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos ir paties Pareiškėjo paaiškinimų, jis neprieštaravo matavimo procedūrai, su matavimo rezultatais sutiko, jų neginčijo, surašant administracinio nusižengimo protokolą su pažeidimais sutiko, bylos nagrinėjimo metu teikė paaiškinimą. Taip pat pažymėtina, kad nors Pareiškėjas ir atsisakė svėrimo procedūros, visgi svorio pažeidimų nustatyta nebuvo.
Esant paminėtoms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, R. M. skundas tenkintinas. Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas, R. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta bauda 1170 Eur, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, mažintina ir paskirtina bauda žemiau sankcijos vidurkio, t.y. 450 Eur (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Manytina, kad tokia bauda bus pasiekti nuobaudos tikslai (ANK 22 straipsnis). Kadangi pareiškėjas ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė turėdamas galiojančią nuobaudą už kitokio pobūdžio administracinį nusižengimą, teismas neturi pagrindo jam skirti straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą. Pritaikius ANK 38 str. 2 dalies nuostatas, Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl galutinės nuobaudos skyrimo naikintina ir R. M. paskirtina galutinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, t. y., skirtina 450 bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
R. M. skundą tenkinti.
Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. kovo 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuobaudos pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, nuobaudą už administracinį nusižengimą numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje sumažinti ir R. M. paskirti 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Pakeisti nutarimo dalį dėl galutinės nuobaudos skyrimo ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. M. paskirti galutinę nuobaudą pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, t. y., paskirti 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties) baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.