Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12642-920/2014 pagal pareiškėjo T. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. N., A. N., antstolei S. V. dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės S. V. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0114/13/01992 pagal 2013-10-23 pateiktą Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5880-615/2013 dėl 38136,06 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš T. N. išieškotojo T. P. naudai. 2014-03-14 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-11067982 skolą išieškoti dalimis kas mėnesį po 400 Lt iš skolininko T. N. gaunamos karininko pensijos (b. l. 5). Antstolė, atlikdama priverstinio vykdymo veiksmus areštavo skolininko sutuoktinės A. N. vardu registruotas transporto priemones - 1983 m. Mercedes Benz 190, 1996 m. Fiat Bravo, 2001 m. Nissan Almera, kurių natūroje rasti nepavyko. Taip pat antstolė, nustačiusi, kad T. N. priklausančiam nekilnojamajam turuti įregistruota hipoteka, automobiliai nerealizuotini, jo pajamos minimalios, 2014-04-22 priėmė patvarkymą Nr. S-11067960, kuriuo išieškojimą nukreipė į T. N. sutuoktinei A. N. priklausantį turtą, darbo užmokestį, bei pasiūlė išieškotojui T. P. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (b. l. 33, 41-44), ką išieškotojas ir padarė. Pareiškėjas (išieškotojas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui T. N. priklauso ½ dalis T. N. ir jo sutuoktinės A. N. darbo užmokesčio ir kitų visų rūšių pajamų, taip pat kito turto; nustatyti, kad skolininkui T. N. priklauso ½ dalis lėšų, esančių T. N. ir jo sutuoktinės A. N. vardu atidarytuose banko sąskaitose. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo (išieškotojo) prašymą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog skolininko T. N. prievolė pareiškėjui yra asmeninė, todėl pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalies nuostatas solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Pažymėtina, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.); prievolei esant asmeninei - iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas išieškojimo nukreipimo eiliškumas. Antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą išduotą dėl vieno iš sutuoktinių, pirmiausiai privalo išieškojimą nukreipti į skolininko asmeninį turtą. Antstoliui nustačius, kad asmeninio skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, antstolis priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininko fizinio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko turto dalį (CPK 667 str. 1 d.).

Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vienos sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos <...> pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

CK 3.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Pagal CK 3.112 straipsnį, reglamentuojantį sutuoktinių atsakomybę pagal vieno iš sutuoktinių prievoles, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies. Kaip minėta, CPK 666 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Ieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.).

Vienas iš argumentų, kuriuo teismas grindė skundžiamą nutartį yra tas, kad pareiškėjo T. P. ir suinteresuoto asmens T. N. bendra veikla be suinteresuoto asmens A. N. sutikimo buvo skirta ne bendriems T. N. šeimos poreikiams tenkinti. Taigi, byloje teismas nustatė, kad skolininko T. N. prievolė yra asmeninė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje pateiktais bendrą veiklą tarp T. P. ir T. N. pagrindžiančiais įrodymais, t.y. tarp šalių vykusio susirašinėjimo, pateiktomis sąskaitomis, tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartimi ir kitais įrodymais (b. l. 50-75), įrodyta, kad šalys bendru sutarimu nutarė pradėti bendrą verslą Baltarusijoje, kurio pradžiai bei plėtojimui nutarė įsigyti reikalingą įrangą, ir į šio projekto vystymą skolininko sutuoktinė A. N. nebuvo įtraukta, todėl šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti sutuoktinių prievolės bendrumo. Įrodymų, paneigiančių šias teismas nustatytas aplinkybes, apeliantas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Taigi, konstatuotina, kad būtent dėl to, jog skolininko sutuoktinis pagal prievolės teisinę prigimtį nėra skolininkas, vykdytina CPK 667 straipsnio procedūra, priešingu atveju išieškojimas būtų galimas iš bendro sutuoktinių turto ar suinteresuoto asmens A. N. turto. Pažymėtina ir tai, kad būtent skolininko prievolės pobūdžio faktas ir sąlygoja būtinybę nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte. Todėl, vadovaudamasis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi ir CPK 666 straipsnio 1 dalimi, įvertinęs vykdomajame dokumente įvardintą skolininką, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl skolininkui priklausančios bendro turto dalies nustatymo.

Kaip minėta, pagal CPK 667 straipsnį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog antstolė CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka pasiūlė pareiškėjui kreiptis į su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Šioje byloje nėra jokių duomenų apie skolininko ir suinteresuoto asmens A. N. santuokos nutraukimą ar separaciją. Be to, byloje nėra duomenų apie sutuoktinių turtui taikytino bendrosios junginės nuosavybės teisinio režimo pabaigą, vedybų ar povedybinės, o taip pat turto pasidalinimo sutarties sudarymą įstatymo nustatyta tvarka, ir tai byloje nėra ginčijama. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad suinteresuoto asmens A. N. pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo iš jos darbinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 5 p.), kurioje nustatytina skolininko dalis. Tačiau iš skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje gali būti išieškoma tik nustačius, jog skolininko asmeninio turto išieškojimui nepakanka. Antstolės 2014-04-22 patvarkymo turinys liudija, kad antstolė areštavo skolininko sutuoktinei priklausančias transporto priemones. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktus, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, taip pat sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Byloje nėra duomenų, apie skolininko T. N. asmeninį turtą, iš bylos medžiagos matyti, kad teismas šių aplinkybių ir nesiaiškino, teismo išvados nėra pagrįstos nei skolininko, nei jo sutuoktinės paaiškinimais (CPK 186 str.), nei kitais įrodymais byloje, tuo tarpu civilinėje byloje dėl skolininko turto, kuris yra bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, jeigu skolininkas yra sutuoktinis, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ar sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, t. y. tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra nuosavybės atsiradimo pagrindai ir nuosavybės teisės subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2008).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Kad galėtų padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą bei vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau tik tokiu atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimų patenkinimui nepakanka asmeninio skolininko turto. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokį turtą skolininkas turi ir valdo asmeninės nuosavybės teise ir, ar tokio turto apskritai yra, taip pat nenustatė, koks turtas yra įgytas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nors nagrinėjamu atveju privalėjo tai padaryti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad iš pareiškėjo (išieškotojo) prašymo matyti, kad pareiškėjas siekė nustatyti skolininko pajamų dalį vien sutuoktinės A. N. iš darbinės veiklos gaunamose pajamose. Toks reikalavimas suformuluotas ydingai, nes teismas turi nustatyti skolininko dalį visoje bendrojoje nuosavybėje (CK 3.127 str.). Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą, turėjo svarstyti trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę pareiškimo dalykui tinkamai suformuluoti.

Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK ir CPK teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos nagrinėjamu klausimu, dėl šių pažeidimų byla išspręsta neteisingai. Kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimčių ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai padarius apeliacinės instancijos teisme, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų apribota galimybė pasinaudoti procesu žemesnės ir tik po to aukštesnės instancijos teisme, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.