- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-2391-260/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08715-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Suinteresuotas asmuo
- A. N., T. N.
- Pareiškėjas
- T. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10814-285/2015 pagal pareiškėjo T. P. patikslintą prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys T. N., A. N., antstolė S. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Prašymo esmė
Pareiškėjas T. P. 2015 m. balandžio 21 d. prašymu (t. I, b. l. 114 - 115) ir 2015 m. gegužės 5 d. patikslintu prašymu (t. I, b. l. 121 - 122) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas nustatyti, kad skolininkui T. N. priklauso ½ dalis skolininko ir jo sutuoktinės A. N. darbo užmokesčio ir kitų visų rūšių pajamų. Pareiškėjas T. P. nurodė, kad antstolės S. V. kontoroje vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11 044,96 Eur (38 136,06 Lt) skolos išieškojimo kreditoriui T. P. iš skolininko T. N.. Antstolė S. V. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 14 d. priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolos išieškojimą vykdė daliniais mokėjimais po 115,84 Eur (400 Lt) mėnesinėmis įmokomis iš skolininko T. N. karininko pensijos. Antstolė 2014 m. balandžio 22 d. pasiūlyme Nr. S-11067960 dėl skolininko turto dalies nustatymo nurodė, kad skolininkas realizuotino turto, iš kurio būtų galima išieškoti, neturi, pasiūlė kreditoriui T. P. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kad išieškojimas galėtų būti nukreiptas į skolininko sutuoktinei priklausantį turtą – darbo užmokestį ir kitas jai priklausančias pajamas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. N. atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad jis moka didesnę dalį savo gaunamų mėnesinių pajamų pareiškėjui. Sutuoktinės gaunamos pajamos iš esmės yra vienintelės šeimos poreikiams patenkinti, kurių nepakanka namų ūkio išlaidoms ir dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Pažymėjo, kad nustačius, jog jam priklauso ½ dalis sutuoktinės darbo užmokesčio, nukentės nepilnamečių vaikų interesai, kadangi nebus įmanoma patenkinti net minimaliausių jų poreikių, o taip pat nukentės sutuoktinės interesai. Laikė, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir prašė nustatyti, kad jam priklauso ¼ dalis jo sutuoktinės darbo užmokesčio.
Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), jos priskaičiuoto darbo užmokesčio dydis - 775 Eur, jokių kitų pajamų negauna, iš jos darbo užmokesčio grąžinama paskola bankui, todėl likusių pajamų nepakanka būtiniausioms namų išlaidoms padengti bei nepilnamečių vaikų tinkamam išlaikymui. Prašė nustatyti, kad jos sutuoktiniui T. N. priklauso ¼ dalis jos darbo užmokesčio ir ¼ jo darbo užmokesčio.
I. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo T. P. patikslintą prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tenkino, nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) T. N. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis suinteresuoto asmens A. N. visų gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, priteisė iš suinteresuotų asmenų T. N. ir A. N. valstybės naudai po 8,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad antstolė S. V. pagal jai pateiktą 2013 m. spalio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5880-615/2013 vykdo išieškojimą dėl 11 044,96 Eur (38 136,06 Lt) skolos ir palūkanų išieškojimo iš T. N. išieškotojo T. P. naudai, kuris pagal antstolės 2014 m. kovo 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškomas daliniais mokėjimais po 115,84 Eur (400 Lt) mėnesinėmis įmokomis iš skolininko T. N. karininko pensijos (b. l. 5). Antstolė 2014 m. balandžio 22 d. pasiūlyme Nr. S-11067960 dėl skolininko turto dalies nustatymo nurodė, kad skolininkas realizuotino turto iš kurio būtų galima išieškoti, neturi, pasiūlė išieškotojui per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl T. N. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kad išieškojimas galėtų būti nukreiptas į T. N. sutuoktinei A. N. priklausantį turtą darbo užmokestį (b. l. 33, 41 - 44).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys A. N. ir T. N. yra sutuoktiniai, duomenų apie jų santuokos nutraukimą arba vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų, turto padalijimo ar kitokią sutartį byloje nepateikta, sprendė, kad jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys įstatymų numatytų prezumpcijų dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės ir lygių dalių principo jokiais įrodymais nepaneigė, duomenų apie priežastis, kurių pagrindų būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo byloje nėra. Todėl teismas laikė, jog suinteresuotų asmenų po santuokos sudarymo įgyto turto dalys yra lygios ir pripažino, jog skolininkui T. N. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. N. visų gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. N. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) T. N. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ¼ dalis jos, A. N., darbo užmokesčio. Apeliantė savo atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo lygių dalių principo, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė augina du nepilnamečius vaikus, dengia būsto paskolą, kurios dengimui kas mėnesį skiriama po 300 Eur, į tai, kad nustačius, jog T. N. priklauso ½ dalis jos gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, nukentės nepilnamečių vaikų interesai ir nebus patenkinti net minimaliausi jų poreikiai pažeidžiant vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus.
2. Teismas nevertino apeliantės pateiktų medicininių pažymų apie pablogėjusią jos sveikatos būklę, neatsižvelgė, kad dėl susidariusios situacijos jai nepakanka lėšų net savo būtiniems poreikiams patenkinti.
3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo ir skolininko sandoris dėl paskolos suteikimo buvo sudarytas be apeliantės žinios ir jų bendro verslo vystymui bei plėtotei, o ne šeimos poreikiams tenkinti dėl ko sutuoktiniui solidarioji prievolė negalėjo atsirasti. Pažymėjo, kad šios aplinkybės teisme jau buvo įrodytos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas T. N. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti – pareiškėjo T. P. prašymą atmesti. Nurodo, kad 50 procentų šeimos pajamų jis savanoriškai skiria T. P. skolai dengti, o priteisus ½ jam priklausančią dalį jo sutuoktinės atlygio, antstolis papildomai nuskaičiuos 25 procentus šeimos pajamų, kurių viso sudarys 75 procentai.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindų bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pagal CPK 667 straipsnyje reglamentuojamą tvarką nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, kad būtų nukrypta nuo lygių dalių principo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kaip tai numatyta CK 3.123 straipsnyje.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintina prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantė, prašydama nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, prašė atsižvelgti į jų nepilnamečių vaikų D. N., gimusio (duomenys neskelbtini) ir G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), interesus bei į pablogėjusią jos sveikatos būklę.
CK 3.123 straipsnio 1 dalis nurodo, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Pažymėtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme, teigdama, kad augina du nepilnamečius vaikus, dengia būsto paskolą, nenurodė jokių priežasčių, dėl ko turėtų būti nukrypstama nuo dalintino sutuoktinių turto lygių dalių. Apeliantės elgesys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pasyvus ir ji nesinaudojo Civilinio proceso kodekso suteiktomis teisėmis bei jokių prieštaravimų, įrodymų apie išlaidas susijusias su nepilnamečių vaikų išlaikymu į bylą neteikė. Pažymėtina, kad apeliantė yra nurodžiusi, jog augina du nepilnamečius vaikus, turi sveikatos problemų, į bylą nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį, įrodymų, kad dėl pablogėjusios sveikatos patiria papildomas išlaidas, turimas ir gaunamas pajamas, turtą bei turtines teises. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus išieškojimo procese. Apeliantė nenurodė, kokie nepilnamečių vaikų interesai pažeidžiami ar gali būti pažeisti nenukrypus nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kadangi abiems tėvams taikoma pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, jokių duomenų apie tai, kokio dydžio išlaikymo reikia vaikams apeliantė nepateikė. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad išieškojus iš apeliantės ½ jos sutuoktiniui tenkančią dalį jos darbo užmokesčio, nebebus įmanoma patenkinti net minimalių vaikų poreikių, nėra pakankama padaryti išvadoms dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nes nepilnamečių vaikų interesai gali būti tik vienu iš kriterijų, į kurį atsižvelgdamas, esant poreikiui, teismas galėtų nustatyti skolininkui mažesnę, dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto. Taigi, nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Dėl to, vien apeliantės nurodyti argumentai, kad ji turi nepilnamečių vaikų, ir viena juos išlaiko, turi sveikatos problemų, kam reikia papildomų išlaidų, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, įrodymų, kad toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaikų interesus, apeliantė nepateikė (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė nepilnamečių vaikų ir sutuoktinės interesų, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį.
Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad skolininko prievolė pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti laikoma jo asmenine prievole, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes, pagal įstatymą, vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę gali būti išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kauno apygardos teismas apskųstąją Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.