- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- 1-91-831/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31170-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Kaltinamasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- D. Š., V. Š.
nepilnametės nukentėjusiosios V. Š. įgaliotajai atstovei M. K.
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota (duomenys neskelbtini), dirbanti taksi vairuotoja, neteista,
kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir artimam giminaičiui, būtent 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 15.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu, kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį, t.y. sutuoktinį D. Š., tyčia pastarajam sugriebė už dešinės rankos dilbio ir „gnybo“, tuo šeimos nariui sukėlė fizinė skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 2 d.
Be to, ji 2023 m. rugpjūčio 17 d., apie 14.00 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio konflikto metu kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį, t.y. sutuoktinį D. Š., tyčia pastarajam sugriebė ranka už plaukų ir šiuos tempė bei dešine ranka suėmė ir suspaudė D. Š. kairę ranką ir tempė, tuo ji šeimos nariui sukėlė fizinė skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 2 d.
Be to, ji 2023 m. rugpjūčio 17 d. apie 14.35 val., namo, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu, kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį ir artimą giminaitį, t.y. dukrą V. Š., tyčia pastarajai sugriebdama už rankų plaštakų ir užlaužė kairės rankos bevardį pirštą, tuo ji šeimos nariui ir artimam giminaičiui sukėlė fizinė skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 2 d.
Kaltinamoji E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2023 m. rugpjūčio 17 dieną, konflikto metu, valandos nepasakys, maždaug apie pietus, ji norėjo pakalbėti su savo vyru, kad vaikai negirdėtų. Pokalbis neįvyko ir ji jam tikrai griebė už rankos ir praslysdama ranka nagais įžnybė. Po to ėjo į dukros kambarį pasiimti pakrovėjo. Dukra supyko labai, ji paėmė pakrovėją iš rozetės, duktė supyko ir ėjo paskui ją tokia agresyvi, su keiksmažodžiais, dėl tam tikrų priežasčių nesakys kokiais, rėkė atiduoti pakrovėją. Dukrai prisiartinus labai arti, gal instinktyviai paėmė ją už kažkur, nežino kaip buvo ir pasodino ant lovos. J. T. tuo laiku stovėjo nematomoje zonoje. Konfliktas įvyko labai greitai, pasodinus mergaitę ant lovos apsisuko ir išėjo. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, jie elgėsi labai įžūliai, be jokio protokolo sugriebė jai rankas už nugaros ir bandė paimti asmeninę „Swedbank“ kortelę. Skundo dėl to nerašė, buvo išvežta į kažkokius laukus, nustatė 0 promilių blaivumą. Tai panašiai tiek.
2023 m. rugpjūčio 13 dieną, jai rodos sekmadienį, grįžo vyras ir irgi buvo konfliktas, nes jie pas juos dažnas atvejis. Tai buvo dėl buities nepriežiūros, tokia priežastis ir skyrybų, dėl neveikimo. Pilietis D. Š. apart gulėjimo lovoje nieko namuose nedarė ir tuo pagrindu kažką pasakė, buvo prie lovos ir jis, pakilęs gal 30 laipsnių kampu, sudavė jai į galvos sritį kumščiu. Ji pasišalino, kad nekiltų didesnis konfliktas. Buvo taip, kad ji ją sumušė ir ji atsigulė į ligoninę.
Rugpjūčio 13 dieną buvo smurtas jos atžvilgiu. Tą dieną, rugpjūčio 13 dieną, jis grįžo iš Vokietijos ir buvo smurtas jos atžvilgiu, ir ji atsigulė į ligoninę. Grįžus iš ligoninės 17 dieną buvo kitas konfliktas. Kai sugriebė, įgnybo tai buvo rugpjūčio 17 diena, kai grįžo iš ligoninės. Kur rašoma, kad rugpjūčio 17 dieną ėmė jam už plaukų tai to nebuvo, tai prasilenkia su realybe. Jos atžvilgiu buvo naudotas smurtas rugpjūčio 13 dieną, o 17 dieną buvo tas konfliktas, kurio pagrindu yra čia. Kada ji sugriebė už rankos buvo 17 diena, o plaukų ji jam netąsė.
Ar yra pradėtas tyrimas dėl smurto prieš ją nežino, jos neinformuoja apie nieką. Ji važiavo į Alytų nusistatyti smurto požymius, ją ten siuntė tyrėja, tuo laiku Marijampolėje laikinai nepriėmė. Ji sakė, kad viskas bus perduota, bet negavo nieko apie tolimesnius veiksmus.
Ji D. Š. už plaukų negriebė, tik už rankos. Pripažįsta, kad paėmė už rankos D. Š. ir įgnybo, praslydo ranka ir taip išėjo, nagai ilgi, aštrūs. Vieną kartą ji jam įžnybė, negali pasakyti kuri tai buvo ranka.
Dukrą ant lovos pasodino, kokia ten jėga, ten buvo inercija, dukra ėjo paskui ją pusės metro atstumu, jai už nugaros su keiksmažodžiais. Kai apsisuko, ji jau buvo koridoriuje ir paėmė už kūno dalies, matomai už rankos, nes ėjo su keiksmažodžiais, buvo labai arti ir už rankos pasodino ant lovos. Pirma pasiėmė pakrovėją, po to pasodino. Kai sodino dukrą pakrovėjas buvo pas ją rankose. Nieko ji dukrai nelaužė, tik iš inercijos paėmė matomai už rankos ir pasodino . (t. 2, b.l. 135)
Kaltinimą E. S. pagrindžia nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei žemiau išvardinti rašytiniai bylos duomenys:
Nukentėjusysis D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 13 dieną, apie 15 val. buvo namuose. Vaikai buvo paimti į (duomenys neskelbtini) globos namus, o sutuoktinę rado girtą gulinčią lovoje, namuose baisi betvarkė. Apsitvarkė ir atsigulė pailsėti po kelionės nes buvo pavargęs, dar reikėjo susitvarkyti namus, kad galėtų pasiimti vaikus. Gulėjo ant nugaros ir pajuto skausmą, kad gnyba. Atsimerkė ir E. S. gnybdama šaukė, kur jos degtinė, reikalavo alkoholio. Visada kai geria taip būna, prašo, kad parvežtų alkoholio. Atsikėlęs nuėjo į jos kambarį, po lova rado daug butelių, paėmęs butelį parodė, kad tai jos gėrimas, ji pasiėmė ir nurimo. Dėl šio atvejo nesikreipė į policiją. Mėlynė buvo ant dešinės rankos. Pirmadienį susisiekė su VTAS ir sutarė, kad vaikus atiduos jei jos nebus namuose. Grįžęs sutarė, kad E. S. išeis iš namų pas jo dukterėčią kol išsipagirios. Normaliai, be konfliktų išvežė pas dukterėčią. Apsitvarkė namus, aplankė iš socialinio J. T., buvo apie 13 val., atvyko iš VTAS, nustatė, kad saugi aplinka vaikams ir nuvažiavęs pasiėmė vaikus. Viskas buvo normaliai. Po to iš dukterėčios išgirdo, kad E. išvežė į Kauną išsiblaivyti. Trečiadienį, 17 dieną, ji paskambino, kad dar ją laikys, kad dar nevažiuotų parsivežti. Po to, po kiek laiko paskambino, kad ją paleidžia, kad atvažiuotų pasiimti. Pasiėmiau mažiukus vaikus E. Š., K. Š. ir dvylikos metų D. Š. ir nuvažiavo pasiimti. Bevažiuojant namo ji šaukė ant jo kodėl grįžo iš Vokietijos, kodėl paliko darbą. Aiškino, kad turi išsiblaivyti ir susitvarkyti, kad vaikų kitaip nebūtų atidavę gal pusę metų, o ji visą kelia šaukė. Grįžus nutarė eiti pasikalbėti. Vaikai išlipo iš mašinos, nuvedė juos į namus, o patys ėjo link sodelio pasikalbėti. Jis ėjo priekyje, ji iš paskos ir jam iš karto griebė už rankos, jis atsisuko staigiai, spėjo išsivaduoti ir žymių neliko. Kalbėjosi, jis laikėsi atstumo, ji dar tapke metė į jį ir jis atsitraukė gal 20 metrų nuo jos. Ji šaukdama nuėjo į namus ir užsirakino. Bijojo, kad ji ko nors nepadarytų vaikams ir iškviečiau socialinę darbuotoją J. T.. Kai ji atvyko E. S. atrakino duris ir jie nuėjo į V. Š. kambarį. Jie visi – jis pats, J. T., V. Š., sūnus S. Š. buvo V. Š. kambaryje. E. S. įėjo šaukdama dėl pakrovėjo, griebė ištraukti iš rozetės, V. Š. puolė neduoti to pakrovėjo ir įvyko trumpas konfliktas. Ji užlaužė dukrai ranką, dukra prisėdo ir ji išėjo iš kambario. Dar norėjo kažką konfliktuoti tai tada S. Š. stojo tarpduryje, jis pats jau nesikišo nes ji visada bando jam pripaišyti, kad smurtauja. Kai ji bandė susikabinti su S. Š. tai stojo į jų tarpą ir konfliktas baigėsi. J. T. paskambino policijos pareigūnams. E. S. buvo pareikšta, kad smurtas įvyko savoje aplinkoje ir ji turi išeiti iš namų, paklausė ar turi kur eiti. Ji neturėjo kur, tai jai pasiūlė (duomenys neskelbtini) kažkokią prieglaudą pernakvoti ir ją išvežė.
Matė, kaip mergaitei ji užlaužė ranką. Jos abi buvo susikabinę rankomis ir su dešine ranka užlaužė mergaitei pirštą ir tada ji prisėdo, nu pasodino dukrą ant lovos.
Jam įtarimai nepateikti dėl smurto prieš E. S.. Ši byla buvo pas vieną tyrėją, o pas kitą tyrėją klausė dėl savęs ir ji sakė, kad byla nutraukta, kad nepagrįsta, bet jokio pranešimo irgi negavo.
Kai į namus įėjo su socialine darbuotoja tai nuėjo į V. Š. kambarį, žmona buvo kitame kambaryje. Iš pradžių kalbėjosi jis, socialinė darbuotoja J. T., V. Š. ir S. Š.. Socialinė darbuotoja inicijavo pokalbį. Jiems bekalbant į kambarį atėjo E. S., tuo laiku jie visi buvo tame kambaryje.
Visi vaikai su juo, viso turi šešis vaikus, tik D. Š. įkalbėtas motinos ir būna su ja. (t. 2, b.l. 136)
Nukentėjusioji V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną tėtis išvyko paimti mamos iš ligoninės nes ji prasiblaivė ir ją išleido. Kai jie grįžo, brolis D. Š. piktas išėjo iš mašinos, ji prie lango priėjusi pasižiūrėjo kas vyksta. Matė, kaip mama išlipo rėkdama ant tėčio, kad susidėtų tašę ir važiuotų į Vokietiją, tada jie nuėjo už tvarto. D. Š. klausė kas atsitiko, jis sakė, kad jie visą kelią pykosi ir pats buvo piktas. Buvo girdėti kaip jie pykosi už tvarto, ten prie sienos. Po to mama atėjo į namus, pradėjo kaltinti ją su S. Š., jie gynė tėtį, o ji kaltino juos ir rėkė ant jų, kad jie jo pusėje, po to ji vėl išsitempė tėtį kalbėtis, konfliktavo ir jis iškvietė socialinę darbuotoją J. T.. Kur tuo metu buvo mama nežino, gal nuėjusi parūkyti. Kai atvyko J. T. ji ėjo su ja, tėčiu ir S. Š. pasikalbėti į jos kambarį. Užsidarė duris, brolis prisėdo prie durų, kad niekas neįeitų, kalbėjosi ir J. T. iškvietė policiją. Dar kol nebuvo iškviesta policija, mama veržėsi į kambarį pakrovėjo, rėkė kur pakrovėjas. Ji mamai sakė, kad pas ją ne toks ir nelįstų, V. Š. irgi kalbėjo pakeltu tonu, ji griebė pakrovėją ir V. Š. tuo metu atsistojo, E. S. sugriebė jos rankas ir užlaužė kairės rankos pirštą. Nuo skausmo prisėdo, įvyko isterija, ji išėjo, brolis stovėjo tarpduryje ir jie dar sukonfliktavo, bet tėtis išskyrė. Po to atvyko policija, paėmė parodymus. Visi finansai buvo pas mamą, pasakė socialinei, kad visi pinigai pas ją, o jiems reikės į mokyklą ir apsipirkti. Mamos buvo paprašyta, kad duotų pinigus, bet jie buvo kortelėje, tai pareigūnai prašė atiduoti kortelę, iš pradžių gražiai prašė. Ji nedavė kortelės ir bandė ją perkirpti, bet pareigūnai ją bandė sulaikyti, paėmė kortelę ir atidavė tėčiui, bet ji matyt ją užblokavo, nes finansų joje nebuvo.
Konfliktai namuose būna, kad ji geria, ir pati nepripažįsta tiesos. Ji valdanti ir jai atrodo, kad visi turi jos klausyti. Tuo metu ji niekur nedirbo, finansai tai vaikų pinigai, alimentai, ji visada juos tvarkė, iš jų buvo perkami produktai. Ten ir buvo alimentai iš tėčio.
Visą vaikystę mačiau kaip jie pykosi, visą gyvenimą pykosi, tik kai tėtis išvykdavo nesipykdavo. Ant tėtės rankos matė mėlynę, jis buvo trumpomis rankovėmis ir matė.
Mėlynė buvo ant dešinės rankos, viršuje ant raumens. Visa tai buvo 2023 m. rugpjūčio 17 dieną. Iki tos dienos jie jau buvo antrą kartą per metus paimti į Alvito globos namus, prieš tai birželį jau buvo paimti. Kada buvo paimti rugpjūtį dienos nepasakys, atrodo, kad pasiėmė juos tėtė ne tą pačią dieną. (t. 2, b.l. 136-137)
Liudytoja J. T. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba su šia šeima nuo 2021 metų birželio mėnesio, prieš tai kolegė dirbo ir žinojo situaciją. Tos dienos įvykis buvo, kad apsilankė šeimoje. Tai buvo 2023 m. rugpjūčio 17 diena, bet neplanavo to vizito, jai paskambino D. Š., kad vyksta konfliktas šeimoje. Buvo netoli, kaip tik vyko iš kitos seniūnijos ir galėjo būti apie 15 val., vyko iš Gižų seniūnijos ir koks laiko intervalas buvo nežino. Dabar jau prasčiau atsimena viską nes viskas vyko rugpjūčio mėnesį, o apklausė ją rugsėjo mėnesį. Panašiai apie 14-15 val. paskambino D. Š. ir sakė, kad vyksta konfliktas, kad parsivežė žmoną iš gydymo įstaigos, kad ji agresyvi, veja jį iš namų. Ji buvo netoli ir atvyko. Nuvykus vaikai namuose buvo nusigandę, D. Š. sakė, kad yra vejamas iš namų, nežino ką daryti. Įvertino situaciją, išklausė vaikų nuomonę ir iškvietė policijos pareigūnus. Kalbėjosi su vaikais, su S. Š. ir V. Š. daugiausiai. V. Š. sakė, kad mama elgiasi kaip išprotėjusi, S. Š. jai pritarė, kad ji rėkia, kaltina, užgaulioja. Sakė, kad jeigu J. T. išvyks jiems bus tas pats, kad jie bijo.
Kai atvyko į namus E. S. buvo vonioje, D. Š. pasitiko lauke ją vienas ir ėjo į vidų, viduje buvo vaikai. Kaip buvo apsirengęs D. Š. nepamena, pastebėjo ant jo sužalojimus. Kai įėjo į kambarį ten buvo mažesni vaikai ir bendraujant pastebėjo mėlynę ant rankos, klausė iš kur ji atsirado. Kiek pamena, kad tai buvo ant dešinės rankos viršuje, ji buvo tamsi, kokios spalvos tiksliai nepasakys, bet tamsi ir dėl to pastebėjo, be to vilkėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis. Ji iš karto jo klausė iš kur mėlynė ir jis papasakojo, kad ji smurtavo kai jis grįžo iš Vokietijos tą dieną. Sakė, kad sudavė smūgį, nežino į kur, kad sudavė ir tampė už plaukų. Tuo metu, kai buvo pas juos, nebuvo smurto iš jos pusės, fizinio smurto nebuvo, bet vertino situaciją, kad vaikai jaučiasi nesaugūs ir iškvietė pareigūnus. Jie visi perėjo į V. Š. ir jos sesės K. Š. kambarį. Kambaryje buvo jis su D. Š., V. Š. ir S. Š.. Prieš tai, dar jiems neperėjus į V. Š. kambarį, E. S. atėjo iš vonios, vyko kaltinimai, agresyvus bendravimas ir todėl jie ėjo į kitą kambarį. Jai buvo siūlyta nusiraminti, bet ji nenusiramino ir jie nuėjo į kitą kambarį. Todėl įvertino tai, kad D. Š. sužalotas, vaikų būseną ir pasiūlė pačiam D. Š. kviesti pareigūnus, jis nesutiko pats kviesti, paklausė ar jis sutiks paaiškinti, atsakė, kad taip. Ir jau būnant V. Š. kambaryje iškvietė pareigūnus. Būnant tame kambaryje nuolat E. S. ateidinėdavo, pakrovėjo reikalavo. V. Š. teisinosi, kad neturi, tuo metu ir mažiukai ateidinėdavo, E. Š. ir K. Š.. Ji tai ateidavo, tai išeidavo, pareigūnai jau buvo iškviesti, bet dar laukė atvykstant. Tuomet ji susikibo su V. Š. nes ištraukė pakrovėją. Pirmą kartą D. Š. jas gražiai išskyrė, po to ji susikibo su S. Š., laukė policijos. Kai vyko konfliktas tarp jos ir V. Š. tai ji vis ateidinėdavo, prašė pakrovėjo, išsakė kaltinimus, bet nepamena, kad būtų prašymai, kaltino nuolatos. Kai ištraukė pakrovėją V. Š. stojo, kad atiduotų ir jos susirėmė, berods mama užlenkė V. Š. pirštą. Jos stovėjo susikibę rankomis ir D. Š. po to jas išskyrė. Jos abi šaukė, ginčijosi, buvo žodinis konfliktas ir buvo susikibę rankomis.
D. Š. rugpjūčio 17 dieną jai nurodė, kad grįžus iš Vokietijos 13 dieną ji jį sužalojo. Ji taip ir sakė tyrime, o tą dieną ji jokio konflikto nematė. Netiesa, kad jis nurodė, kad 17 dieną jį tampė už plaukų. Jis tik 17 dieną pasakojo, kad 13 dieną ji smurtavo.
Kai susikibo V. Š. su mama buvo tame kambaryje, tas kambarys gal 12 kv/m, prie durų E. S. buvo, toliau V. Š., prie lango stovėjo D. Š., S. Š. ir ji pati, toks ratas gavosi. Kai jos susikibo įvyko pasistumdymas, priėjo D. Š. ir jas gražiai išskyrė, kiek pamena buvo taip, po to V. Š. atsisėdo. Negali teigti, kad ypatingai gerai viską atsimena. Jeigu reikėtų įvardinti kas ką konkrečiai darė, kokioje padėtyje buvo, negalėtų to pasakyti. Po to V. Š. atsisėdo, ji ir prieš tai buvo atsisėdusi, ir po to.
Dirba su šia šeima nuo 2002 metų. Vadyba joje pradėta dėl E. S. vartojamo alkoholio. Ji darė veiksmus, negali sakyti, kad nieko nedarė. Buvo tam tikros priemonės ir ji jas vykdė. Vaikai kelis kartus buvo paimti į globos namus dėl tos pačios priežasties, dėl alkoholio vartojimo. Ji nesakydavo, kad ir toliau vartos, ir nevartodavo kurį laiką. Jai asmeniškai ji yra pasakiusi, kad pripažįsta bėdą, lankėsi pas specialistus, bet po kurio laiko įvykdavo atkrytis.
Nepamena kaip buvo apsirengęs D. Š., negali pasakyti kokios spalvos, ar su džinsais ar kuo, tik žino, kad trumpomis rankovėmis, o kokie rūbai buvo įvardinti negali. (t. 2, b.l. 137-138)
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsintas nepilnamečio liudytojo S. Š. apklausos protokolas, kuriame užfiksuota, kad jis sutinka sakyti tiesą bei kalbėti apie šeimos narius. Šiuo metu jis su broliais ir seserimis gyvena su tėčiu, nes motinai uždrausta su jais bendrauti po smurto prieš seserį V. Š. pavartojimo. Tą dieną, kurią nepamena konfliktas vyko tarp tėvo ir motinos namo, esančio (duomenys neskelbtini)viduje. Kiek pamena tai tėvai pykosi šaukdami vienas ant kito, ką tiksliai jau nepamena. Konfliktas tarp V. Š. ir motinos dėl įkroviklio įvyko V. Š. kambaryje, kuriame be jo dar buvo tėvas ir V. Š.. Konflikto metu motina norėjo paimti V. Š. įkroviklį, tačiau ši to padaryti neleido, todėl motina sugriebė V. Š. už rankų ir vieną iš jų užlaužė. Po to, motina paėmusi pakrovėją išėjo iš kambario. Visų aplinkybių nepamena, nes nenori prisiminti. Po to buvo atvykę policijos pareigūnai ir medikai. Medikai be kitų apžiūrėjo ir jį, kodėl nežino, nes pas jį jokių sužalojimų nebuvo, o ar buvo pas kitus rasta sužalojimų, nežino. Su motina daugiau nebendrauja, nes motina vartoja alkoholinius gėrimus, todėl jie ne kartą buvo išvežti kitus į prieglobstį, nes motinos naktį nebūdavo namuose. Dažnai jie vienas kitą prižiūrėdavo patys. Norėtų, kad ateityje juos prižiūrėtų tėvas, o motina gyventų kitus. (t. 1, b.l. 97-99)
Asmens apžiūros metu nustatyta, kad ant D. Š. dešinės rankos žasto yra hemotoma, kuri galėjo atsirasti 2023-08-13 (t. 1, b.l. 53-57).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) bei namo patalpos (t. 1, b.l. 23-32).
Tarnybiniais pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejų nustatyta, kad D. Š. nurodė, kad 2023-08-17 apie 14.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje sutuoktinė E. S. konflikto metu sugriebė jam už dilbio ir suspaudė bei tąsė už plaukų dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Taip pat nurodė, kad smurtą vartojo ir 2023-08-13 kai jis atsisakė pastarajai nupirkti alkoholio, tuomet įgnybo į dešinę ranką dėl viso smurto jis jautė fizinį skausmą. Taip pat 2023-08-17 apie 14.35 val. E. S. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje konflikto dėl įkroviklio metu užlaužė dukros V. Š. kairės rankos bevardį pirštą (t. 1, b.l. 34-39, 40-43).
Vaiko situacijos vertinimo anketa nustatyta, kad yra nustatyti šie vaiko teisių pažeidimai: 1) 2021-09-21 galimas smurtas prieš vaiką ir nesmurtiniai veiksmai, kurio meti vaiko motinai nustatytas - 2,41 prom. neblaivumas; 2) 2021-10-14 galimas smurtas prieš vaiką, kurio metu vaiko motina galimai naudojo fizinį ir psichologinį smurtą , todėl nepilnameti išreiškė suicidines mintis; 3) 2021-10-29 galimi nesmurtinei veiksmai darė įtakos pas globėjus buvusiai V. Š. dėl ko V. Š. susipjaustė riešą; 4) 2021-11-29 galimas smurtas prieš vaiką, kurio metu motinai nustatytas 3,04 prom. neblaivumas; 5) 2022-01-11 galimas smurtas prieš vaiką, kurio metu vaikų motina juos paliko be priežiūros; 6) 2022-05-25 galimas smurtiniai prieš vaiką, kurio metu motinai nustatytas - 2,31 prom. neblaivumas; 7) 2022-06-03 nustatyti galimi nesmurtiniai veiksmai įvykus konfliktui tarp S. Š. ir motinos; 8) 2022-08-01 galimas smurtas prieš vaiką, kai motinai nustatytas 3,32 prom. neblaivumas; 9) 2023-06-20 galimi nesmurtiniai veiksmai prieš vaiką, kurio metu motina akivaizdžiai neblaivi, tačiau nusistatyti neblaivumą atsisakę; 10) 2023-08-08 galimi nesmurtiniai veiksmai prieš vaiką, kurio metu motinai nustatytas 2,85 prom. neblaivumas (t. 1, b.l. 128-197, t. 2, b.l. 1-14, 18-29).
Pranešimu bendrojo pagalbos centrui nustatyta, kad socialinė darbuotoja J. T. pranešė, jog motina naudoja fizinį, psichologinį ir ekonominį smurtą prieš vaikus ir sutuoktinį (t. 2, b.l. 41-42).
Body Cam vaizdo stebėjimo kameromis padarytais įrašas nustatyta, kad E. S. pareigūnams aiškina, kad ji tik norėjusi pakrovėjo, o dukra ją puolė, todėl ji gindamasi ir neturėdama kitos išeities kaip ją nuo savęs atsistumti (t. 2, b.l. 43-48).
Specialisto išvada Nr. 93TPK-1094/2023 nustatyta, kad E. S. netikslinga skirti psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b.l. 91).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų leistinumą, liečiamumą, patikimumą juos pripažįsta įrodymais šioje baudžiamojoje byloje, ir jais grindžia savo išvadas.
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.
Kaltinamoji E. S. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., prisipažino iš dalies, nurodė, kad Ji D. Š. už plaukų negriebė, tik už rankos. Pripažįsta, kad paėmė už rankos D. Š. ir įgnybo. Vieną kartą ji jam įžnybė, negali pasakyti kuri tai buvo ranka. Dukrą ant lovos pasodino. Nieko ji dukrai nelaužė. Kaltinamosios pozicija vertintina kritiškai, kaip noras išvengti atsakomybės.
Kaltinamosios E. S. kaltinimai grindžiami liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, kurie neprieštaringi, vieni kitus papildantys. Dėl 2023 m. rugpjūčio 13 d. įvykio. Nukentėjusysis D. Š. nurodė įvykio aplinkybes, yra nustatytas sužalojimas. Jeigu vertinti kaltinamosios parodymus, kad ranką sugnybo rugpjūčio 17 dieną tai nukentėjusiajam būtų nustatytas tik paraudimas, o šiuo atveju mėlynė mėlynos spalvos, kuriai susidaryti reikalingas pakankamai ilgas laiko tarpas. Liudytoja J. T. nurodė tai ką jai aiškino 2023-08-17 d. vykusio įvykio metu nukentėjusysis D. Š., kuris paaiškino kokius veiksmus prieš jį atliko E. S.. Dėl veikos, įvykdytos 2023 m. rugpjūčio 17 d., prieš D. Š. kaltė įrodyta taip pat tiek nukentėjusiojo parodymais, teik š dalies ir pačios kaltinamosios parodymais. Dėl nukentėjusios V. Š. sužalojimo. Kaltinamosios E. S. kaltę patvirtina, nukentėjusios parodymai, kurios patvirtina ir nukentėjusiojo D. Š., tiek ir liudytojų J. T. parodymai bei posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nepilnamečio liudytojo S. Š. parodymai. Liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymus taip pat patvirtina ir kiti rašytiniai bylos duomenys - pareigūnų body kamerų įrašai, skambutis pagalbos centrui bei kita.
Teismas nustatė, kad buvo padarytos trys nusikalstamos veikos numatytos BK 140 str. 2 d., nusikaltimų kvalifikacijos yra pagrįstos, ir šias nusikalstamas veikas padarė kaltinamoji E. S., ji pripažintina kalta ir jai skirtinos bausmės.
Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 140 str. 2 d. yra priskiriamos nesunkiems tyčiniams nusikaltimas ( BK 11 str. 3 d.).
Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į padarytus nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansą.
Taip pat atsižvelgia į tai, kad sunkių pasekmių neatsirado, į tai, kad kaltinamoji iš dalies pripažino padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 str. 2 d. dirbanti, anksčiau teismo neteista (t. 2, b.l. 108-109).
Įvertintina tai, kad kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės ir baigtos. Kaltinamoji administracine tvarka per metus bausta (t. 2, b.l. 104-106).
Įvertinus veikų padarymo motyvus ir aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, asmenybę, E. S. už nusikalstamų veikų numatytų BK 140 str. 2 d. padarymą skirtinos laisvės apribojimo bausmės mažesnės nei įstatymo numatytas vidurkis.
Kadangi E. S. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už šias nusikalstamas veikas skirtinos bausmės bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis) pridėtinų bausmių dalis nustatant atsižvelgiant į bausmių parinkimo bei skyrimo motyvus bei BK 48 straipsnio 2 dalies bei BK 63 str. 4 d. nuostatas.
Skirtini įpareigojimai bei draudimai - visą laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., kiek išvykimas nėra susijęs su darbu, uždrausti visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 str. 1 d. nustato, kad nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Todėl bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.
E. S. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompiuterinė laikmena su nepilnametės V. Š. apklausos vaizdo įrašu (t. 1, b.l. 87), CD kompiuterinė laikmena su nepilnamečio S. Š. apklausos vaizdo įrašu (t. 1, b.l. 100), CD kompiuterinė laikmena su pareigūnų turėtų body cam fiksuota medžiaga bei skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašu voke (t. 2, b.l. 48), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,
nusprendžia:
E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. rugpjūčio 13 d. epizodas) ir jai skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. rugpjūčio 17 d. epizodas su D. Š.) ir jai skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
E. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. rugpjūčio 17 d. epizodas su V. Š.) ir jai skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu E. S. paskirtas bausmes subendrinti, prie griežčiausios 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnių laisvės apribojimo bausmių dalis, po 3 (tris) mėnesius už kiekvieną epizodą ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Skirti įpareigojimus bei draudimus - visą laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., kiek išvykimas nėra susijęs su darbu; uždrausti visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti – panaikinti.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompiuterinę laikmeną su nepilnametės V. Š. apklausos vaizdo įrašu (t. 1, b.l. 87), CD kompiuterinę laikmeną su nepilnamečio S. Š. apklausos vaizdo įrašu (t. 1, b.l. 100), CD kompiuterinę laikmeną su pareigūnų turėtų body cam fiksuota medžiaga bei skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašu voke (t. 2, b.l. 48), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti bylos medžiagoje.
Nuteistajai išaiškintina, kad laisvės apribojimo laikotarpiu ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdys paskirtų įpareigojimų ir draudimų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.