Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. B. ir J. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. U., M. U., V. O., Valstybės įmonei Turto bankas, Klaipėdos miesto 5-asis notaro biuras, notarė R. K., dėl praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarei R. K. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta laiku ir tinkamai, tačiau į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Teismas daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo notarė R. K. su pareiškėjo reikalavimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš pareiškimo turinio ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų senelis J. B. (b. l. 5). J. B. 2013-06-17 Klaipėdos miesto 5-jo notaro biuro notarės R. K. patvirtintu testamentu savo turtą paliko pareiškėjams –vaikaičiams, M. B. J. U., M. U. ir V. O. bei dukrai V. U. (b. l. 6). 2019-05-27 VĮ Registrų centro, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašu nustatyta, kad nuosavybės teise J. B. vardu yra registruotas butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). 2019-05-29 VĮ Registrų centras, išrašu Nr. SR10-4667(19) iš “Testamentų registro" nustatyta, kad testatorius J. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2013-06-17 sudarė testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir notaras, patvirtinęs ir priėmęs saugoti testamentą yra R. K.. Klaipėdos miesto 5-asis notaro biuras. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, taipogi nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Nėra įregistruotų registre palikėjo atsisakymo faktų, bei dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (b. l. 7-9). Suinteresuoti asmenys V. U., M. U., V. O., neprieštarauja, jog jiems atitenkanti turto dalis pagal testatoriaus testamentą, atitektų pareiškėjams, ką patvirtina jų rašytiniai sutikimai ir paaiškinimai teismo posėdyje (b. l. 21, 22, 23).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 str. 1 d.). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.).

Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

Pareiškėjų teigimu, jie nepriėmė po senelio J. B. mirties atsiradusio palikimo. Pagal įstatymą, J. B. palikimo pirmos eilės paveldėtoja yra jo dukra V. U. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), tačiau ji į palikimą nepretenduoja, neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškimas. Duomenų apie tai, kad yra daugiau pirmos eilės paveldėtojų, byloje nėra.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 str.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). J. B. mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjai ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki 2019-04-23, taigi pareiškėjai terminą priimti palikimą praleido 1 mėnesį ir 19 dienų.

Pareiškėjai nurodo, kad jie apie atsiradusį po senelio mirties palikimą nieko nežinojo. Pareiškėjai apie nepriimtą palikimą sužinojo 2019 m. balandžio mėnesio pabaigoje, t. y., jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog nežinojimas apie paveldimą turtą nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, bei, kad įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011, 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste teismo vertinimu būtent aplinkybė, kad pareiškėjai nežinojo, jog yra surašytas senelio testamentas, o J. B. dukra V. U., būdama pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, ilgą laiką sirgo, lėmė tai, kad pareiškėjai laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Taip pat paminėtina, kad duomenų apie tai, kad pareiškėjai turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir žinojo, jog pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti notarui per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo, byloje nėra. Todėl spręstina, kad teisinių žinių neturėjimas bei suinteresuoto asmens V. U. sveikatos problemos, galėjo apriboti pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų galimybes laiku priimti palikimą.

Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo taip pat svarbu tai, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido nežymiai, apie palikimo atsiradimą sužinojo tik 2019 m. balandžio mėnesio pabaigoje, teismo vertinimu jie ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į teismą, o duomenų apie tai, jog atnaujinus pareiškėjams įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 str., 577 str., 578 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., 5.52 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti 3 (trims) mėnesiams testamentiniams įpėdiniams M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą ir praleistą terminą J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.