Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Gruodienės,

dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei (dalyvavimas užtikrintas pasitelkus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 12 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tai yra tuo, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir iš anksto žinodamas, kad neatsiskaitys už prekes, veikdamas kartu su A. V., 2022 m. vasario 2 d. apie 18.00 val. atėjęs į UAB „R“ priklausančios parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salę, pardavėjos paprašė dviejų butelių degtinės „Stumbro“, 1 litro talpos, vieno butelio degtinės „Auksinė Lithuanica“, 1 litro talpos, dviejų butelių alaus „Gaspadorių“, po ko, susidėjęs prekes į kuprinę, atvirai, matant pardavėjai pabėgo pro kasas su pagrobtomis prekėmis tyčia už jas nesusimokėdamas, po ko, bandant parduotuvės pardavėjai I. S. sustabdyti, A. V. priėjęs iš už nugaros, pastarąją pastūmė, bei paėmęs ant M. K. peties laikytą kuprinę su pagrobtomis prekėmis abu kartu pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „R“ priklausantį viso 63,26 Eur vertės turtą.

1.1. Be to, M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tai yra tuo, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir iš anksto žinodamas, kad neatsiskaitys už prekes, 2022 m. vasario 6 d. apie 12.36 val. parduotuvėje „N“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai, t. y. matant parduotuvės darbuotojai, paėmė ir į kurpinę įsidėjo 7 butelius 1 l talpos alaus „Tauro tradicinis“, kurio 1 vnt. vertė 1,67 Eur ir praėjo pro kasas už prekes nesumokėjęs, o parduotuvės darbuotojai bandant jį sustabdyti bei paėmus už kuprinės, siekdama neleisti išsinešti neapmokėtų prekių, grumtynių metu iš kuprinės iškrito jame buvęs alus, po ko M. K. pagriebęs nuo grindų du 1 l talpos alaus butelius „Tauro tradicinis“ pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „N“ priklausantį bendros 3,34 Eur vertės turtą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo M. K. paieška ir jam taikyta kardomoji priemonė ? įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ? pakeista į kardomąją priemonę ? suėmimą. 2022 m. spalio 10 d., 13.30 val. paieškomas kaltinamasis M. K. buvo sulaikytas ir 2022 m. spalio 12 d. pristatytas bylą nagrinėjančiam teismui.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi, nustačius, kad kaltinamajam M. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose, bei BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatytos suėmimo taikymo sąlygos nėra išnykusios, jam nustatytas 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 12 d. Nutartimi padaryta išvada, kad tik kaltinamajam taikant kardomąją priemonę – suėmimą, galima pasiekti tikslus, numatytus BPK 119 straipsnyje.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos Nr. 1-1754-1123/2022 medžiaga ir joje esančiais duomenimis, įvertinusi kaltinamojo M. K. skunde nurodytus teiginius, patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir daro išvadą, jog šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra įmanomas tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas, todėl M. K. pagrįstai taikoma kardomoji priemonė ? suėmimas.

7. Vykdydamas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir svarstydamas prašymą paskirti arba pratęsti asmeniui kardomąją priemonę – suėmimą, teismas patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šiuo aspektu įvertinus paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo apklausos metu išreikštą prisipažinimą dėl jam pareikšto įtarimo, kitus duomenis – liudytojų parodymus, objektų, vaizdo įrašų protokolus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis M. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Būtina pabrėžti, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo pagrįstumo, nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo ir ikiteisminio tyrimo duomenų netiria.

8. Griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama, pratęsiamas jos taikymo terminas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Teisėjų kolegija pastebi, jog suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnyje, yra alternatyvūs, todėl skiriant suėmimą ar tęsiant jo terminą pakanka bent vieno iš šių pagrindų.

9. M. K. kardomoji priemonė – suėmimas, buvo paskirta bylą nagrinėjančiam teismui manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas įtariamajam suėmimą šiuo pagrindu, t. y. įžvelgdamas kaltinamojo pasislėpimo riziką, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įstatyme numatytos kaltinamajam gresiančios bausmės dydį kitų kardomosios priemonės taikymui reikšmingų aplinkybių kontekste. Analizuodama BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui nustatyti reikšmingas aplinkybes, nurodytas minėto straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija sprendžia, jog kaltinamojo šeiminė padėtis, nesant stiprių, nepertraukiamų socialinių ryšių, turinčių realų teigiamą poveikį suimtajam, nenutrūkstamų darbo santykių nebuvimas, iliustruojančių asmens ekonominius ryšius su gyvenamąja aplinka, nuolatinės gyvenamosios vietos nebuvimas bei gresiančios bausmės griežtumas, rodo realią kaltinamojo pasislėpimo riziką nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog M. K. praeityje teistas 11 kartų, daugiausiai už turtinius nusikaltimus, tai, kad jis nagrinėjamoje byloje yra kaltinamas dviejų tyčinių apysunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, kurių sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, padarymu, jog jam už šioje byloje inkriminuojamus nusikaltimus gresia reali laisvės atėmimo bausmė, padarė išvadą, jog jis, būdamas laisvėje, suvokdamas atsakomybės neišvengiamumą ir siekdamas neleistinais būdas išvengti jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės gali bėgti (slėptis) (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte).

11. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, remiantis teismų praktika, gresiančios bausmės dydis priskiriamas prie „kitų aplinkybių“ ir gali sudaryti pagrindą skirti suėmimą, tačiau jis negali būti esminiu ir vieninteliu (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-357-1076/2020). Kita vertus, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, kaltinamajam paskirdamas griežčiausią kardomąją priemonę, įvertino procesinio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės nei vienai iš jų. Nustatant kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) riziką skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsižvelgta į suimtojo ekonominius ryšius – tai, kad įtariamasis iki pritaikyto kardomojo kalinimo oficialiai niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, pažeidė jam skirtą švelnesnę kardomąją priemonę ? įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, be pateisinamų priežasčių neatvyko į suplanuotus teismo posėdžius. Taigi kaltinamasis nėra saistomas nepertraukiamais ekonominiai ryšiais su gyvenamąja aplinka, o jo skunde nurodomos aplinkybės, jog kardomąją priemonę jis pažeidė, nes nesuprato tyrėjos išaiškinimo, nepaneigia galimybės, jog M. K. bėgs, slėpsis nuo teismo. Tokią tikimybę sustiprina ir tai, jog net dar vykstant ikiteisminiam tyrimui M. K. buvo taikoma procesinė prievartos priemonė ? atvesdinimas, taip pat buvo skelbiama, jo kaip įtariamojo paieška. Tad įvertinant šias aplinkybes kartu su M. K. teistumais praeityje, nėra pagrindo tikėti, jog 11 kartų teistas ir realiai atlikęs bausmę asmuo, nesuprato, kad kardomosios priemonės sąlygų reikia laikytis ir bylos nagrinėjimo metu, ne tik kol vyksta ikiteisminis tyrimas.

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Kaip matyti iš kaltinamojo akto M. K. inkriminuojami du apysunkiai nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis), kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą baigtinį nusikaltimų sąrašą. Be to, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas įtariamajam suėmimą šiuo pagrindu, t. y. įžvelgiant naujų nusikaltimų darymo riziką, tinkamai įvertino kaltinamajam inkriminuojamos veikos pobūdį kitų kardomosios priemonės taikymui reikšmingų aplinkybių kontekste. Šiuo atveju pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, patvirtinta inkriminuojamo nusikaltimo pobūdis, duomenys apie asmens teistumą, silpni įtariamojo ekonominiai ryšiai, kurių visuma sąlygoja pagrįstą manymą apie galimą įtariamojo pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamų veikų.

13. Remiantis nagrinėjamo ikiteisminio tyrimo duomenimis, M. K. kaltinamas kvalifikuotu svetimo turto pagrobimu, vienu atveju ? veikiant bendrininkų grupe, t. y. savanaudiško pobūdžio nusikaltimais, kurie rodo tai, jog inkriminuojamos veikos galimai buvo padarytos neatsitiktiniai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o iš savanaudiškų paskatų, planingai įgyvendinant išankstinį sumanymą. Šiame kontekste būtina įvertinti tai, jog baudžiamosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad suimtasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kaip pats nurodo ? dirbo pavienius darbus, Sodros duomenimis ? paskutinį kartą dirbo nepilnai 3 savaites nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. birželio 12 d., Užimtumo tarnyboje neregistruotas (paskutinė registracijos data 2021 m. sausio 26 d. Šios aplinkybės, įvertinus inkriminuojamos veikos pobūdį, kelia pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo ekonominių ryšių – realių pragyvenimo lėšų kilmės. Šių teismo išvadų negali paneigti ir skunde išreikštas ketinimas įsidarbinti (duomenys neskelbtini) ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, kadangi šie nėra savalaikiai ir negali pagrįsti kaltinamojo ekonominių ryšių stiprumo. Taip pat teismo išvadų nepaneigia ir kaltinamojo nurodomi socialiniai ryšiai dėl mažamečio sūnaus išlaikymo, kadangi net ir skunde deklaruojama būtinybė išlaikyti savo vaiką, kuris gyvena ne kartu su M. K., ne kartą teistam suimtajam suvokiant, kad jo veiksmai sukels teisines pasekmes tiek jam, tiek jo artimiesiems, neturėjo įtakos pastarojo apsisprendimui dėl jo elgesio galimai dalyvaujant nusikalstamų veikų padaryme. Kaip jau paminėta, remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis M. K. 11 kartų teistas, be kita ko, daugiausia už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą; kaltinamajam inkriminuojamos veikos galimai buvo padarytos nepraėjus pilnai metams laiko po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės atlikimo (2021 m. vasario 26 d. paleistas atlikęs bausmę), atliekant ikiteisminį tyrimą dėl šioje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų pastarajam buvo taikoma švelnesnio pobūdžio kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie didesnį M. K. asmenybės pavojingumą bei galimą naujų nusikalstamų veikų riziką, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl alternatyvaus BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimo.

14. BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, t. y. tai, kad šiuo atveju viešąjį interesą sudaro siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti asmenį, įvertinus inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, kaltinamajam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų pažeidimą, šioje proceso stadijoje alternatyvios kardomosios priemonės, neizoliuojant kaltinamojo, neužtikrins kardomąja priemone siekiamų tikslų, taigi, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be kaltinamojo teisių suvaržymo, neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. K. kardomąją priemonę ? suėmimą, neteisingai nurodė, jog pratęsia kardomosios priemonės terminą 2 mėnesiams. BKP 123 straipsnis reglamentuoja suėmimo skyrimo tvarką. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog suėmimo nutarties pagrindu suimtą asmenį (kuris nebuvo sulaikytas ir jam teismo nutartimi skirtas suėmimas) ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo suėmimo momento pristačius teismui, teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo, ir apklausęs suimtą asmenį, priimti vieną iš šių sprendimų: nutartį skirti suėmimą palikti galioti (šiuo atveju teisėjas nustato konkretų suėmimo terminą) arba pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti. Taigi, akivaizdu, jog tuo metu nesprendžiami suėmimo pratęsimo klausimai, o sprendžiami suėmimo palikimo galioti ir termino nustatymo klausimai. Įvertindama tai, jog tokia teismo formuluotė dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo yra klaidinanti tiek skaičiuojant kardomosios priemonės terminus, tiek jos taikymo procedūrą, įvertindama tai, jog M. K. buvo sulaikytas 2022 m. spalio 10 d. ir sulaikymo laikas yra įskaitomas į suėmimo laiką, siekdama teisinio aiškumo teisėjų kolegija patikslina skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį nurodydama, jog kaltinamajam M. K. paliekama galioti 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė ? suėmimas, jos terminą nustatant 2 (dviem) mėnesiams šį terminą skaičiuojant nuo M. K. sulaikymo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 10 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo M. K. skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties rezoliucinės dalies pirmą pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Palikti galioti 2022 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi M. K. paskirtą kardomąją priemonę ? suėmimą, jos terminą nustatant 2 (dviem) mėnesiams skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 10 d.“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.