- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-03
- Bylos Nr.
- eATP-150-209/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00984-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Pažeidėjas
- A. B.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo adv. Mindaugo Paukštės skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėnesiams; pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – 8 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. B. galutinė nuobauda paskirta – 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. liepos 6 d., apie 8.18 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilės neblaivumas, tikrinančiam policijos pareigūnui, jo reikalavimu, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovas adv. Mindaugas Paukštė prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimą dalyje dėl A. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį panaikinti ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukti; teismui manant, kad pakanka duomenų, patvirtinančių, jog A. B. vairavo neblaivus, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo; išreikalauti institucijos, surašiusios protokolą, vaizdo medžiagą už faktinį laikotarpį nuo A. B. sulaikymo momento iki paleidimo, t.y. ne mažesnį nei nuo 8.15 val. iki 9.30 val. faktiniu laiku (7.15 val. - 8.30 val. vaizdo įrašo laiku); teismui manant, kad skunde išdėstytų prieštaravimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad apylinkės teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, nes buvo suklaidintas institucijos surašiusios protokolą, kadangi abu vaizdo įrašai pateikti teismui apima tą patį laikotarpį nuo 8.30 val. iki 9.26 val. Todėl negalima nustatyti, ar A. B. neblaivumas buvo nustatytas būtent 8.18 val. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad dokumentai A. B. atiduodami 8.25 val. arba faktiškai 9.25 val. Be to, vaizdo įrašas patvirtina, kad yra neatitikimas ne tik tarp vaizdo fiksatoriaus, bet ir policijos pareigūnų naudojamo kompiuterio, nes visi dokumentai buvo pasirašomi nuo 9.19.55 val. Taigi policijos pareigūnai A. B. faktiškai paleido ne 9.04 val., kaip nurodyta nutarimo motyvacinėje dalyje, tačiau 9.25 val. A. B. į Vilniaus nepriklausomybės ligų centrą atvyko 10.00 val. (po 35 min.,) ir 10.02 val. buvo patikrintas alkotesteriu, o 10.05 val. buvo paimtas jo kraujo mėginys (po 40 min.). Taigi dėl A. B. užlaikymo yra atsakinga institucija surašiusi protokolą. Nurodo, kad neprofesionalūs policijos pareigūnų veiksmai ir įrangos gedimai, negali būti traktuojami A. B. nenaudai, kaip pateisinantys jo negalėjimą priduoti kraują per įstatymų nustatytą laiką, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 29 punkte nurodytą terminą, t.y. 1 valandą nuo momento, kada jis buvo patikrintas.
Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės pavadinimas, numeris, patikros sertifikato numeris ir paklaida. Be to, Draeger Alcotest 8610 naudojimosi instrukcijos 16 puslapio pirmoje eilutėje yra nurodyta, kad šio alkotesterio jautrumo poslinkis paprastai yra 0,6% per mėnesį. Tai didina leistiną nuokrypį, kuris galimas po kalibravimo. Be to, teismo posėdžio metu specialistas nurodė, kad skirtingų prietaisų rodmenys gali skirtis. Teigia, kad alkotesterio atveju alkoholio koncentracija, išmatuojama iškvepiamame ore (AKO), nėra tapati alkoholio koncentracijai kraujyje (AKK). 2015 m. Vokietijoje Diuseldorfo universiteto Teismo medicinos institute ir klinikinėje ligoninėje atlikti tyrimai, kurie parodė, kad AKK perskaičiavimo koeficientas visiškai neatitinka priimto skaičiaus 2100, o turi ženklią sklaidą - nuo 1571 iki 2394. Taigi priimtas pastovus AKO perskaičiavimo koeficientas Q, naudojamas ekspertizėse, yra nepatikimas ir nenaudotinas, todėl alkotesterio rodmenys negali būti naudojami kaip įrodymai teismo bylose. Atsižvelgiant į tai, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, negalima konstatuoti A. B. neblaivumo laipsnio, todėl nutarimas turi būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas yra ne kartą konstatavęs, kad esant abejones keliančių duomenų, neblaivumo tikrinimas nesilaikant reikalavimų, duomenų nenurodymas protokole, t.y. visos abejonės, kurių negalima patikrinti arba panaikinti, vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis ATP byloje Nr. ATP-728-107/2012, Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis ATP byloje Nr. ATP-855-133/2012).
Teigia, jog, nors apylinkės teismas pritaikė ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, tačiau nepakankamoje apimtyje: nepakankamai individualizavo nuobaudą ir nepakankamai atsižvelgė į neaiškumus šioje byloje, kurie traktuotini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. A. B. turi 3 mažamečius vaikus, dirba vairuotoju, todėl labai pablogės šeimos finansinė padėtis. Be to, jis nėra linkęs daryti administracinius pažeidimus - net ir padarytas pažeidimas tik vos viršija minimalią neblaivumo normą. A. B. yra išklausęs kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti ne tik trumpinant specialiosios teisės atėmimo terminą, bet ir visai netaikant ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymi, kad teismai tokią praktiką taiko net ir esant didesniam neblaivumui (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartis ATP byloje Nr. ATP-722-348/2014, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis ATP byloje Nr. ATP-360-185/2014).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad pirmos instancijos teismui kompiuterinėje laikmenoje buvo pateikta visa turima, su administraciniu teisės pažeidimu susijusi vaizdo medžiaga, kuri gali būti vertinama kaip papildomas įrodymas paties administracinio teisės pažeidimo faktui nustatyti. Vaizdo registratoriaus užfiksuotame vaizdo įraše nurodytas laikas neatitinka realaus administracinio teisės pažeidimo laiko dėl įrangos gamintojo įdiegtų ir iš anksto nustatytų programinės įrangos duomenų, kurių policijos patrulis pakeisti pats neturi galimybės. Pareigūnai pažeidimą įformino per 27 minutes. Pažymi, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Nurodo, kad paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatūs A. B. neteisėtos veikos rezultatui, už kurį atsakingas yra jis pats. Būtinybė vairuoti transporto priemones, vykdant profesinę veiklą, nėra ypatinga ir išimtinė aplinkybė, kuria remiantis gali būti dar labiau švelninama paskirta mažesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo adv. Mindaugo Paukštės skundas atmetamas.
2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, įsigal. 2017 m. sausio 1 d. (TAR, 2015-07-10) redakcija) (toliau – įstatymas). Šio įstatymo 5 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis).
A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 39P-65468529-16 surašytas 2016 m. liepos 6 d., t.y. iki 2017 m. sausio 1 d., todėl ši administracinio teisės pažeidimo teisena vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas neginčija A. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, nurodo, kad jis nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį galima už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).
Skundą nagrinėjantis teismas atmeta kaip nepagrįstą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato skundo argumentą, jog A. B. automobilį vairavo neviršydamas leistino alkoholio promilių kiekio iškvėptame ore. Iš patikros alkotesteriu kvito matyti, kad 2016 m. liepos 6 d. 08.18 val. patikrinus A. B. blaivumą, jam buvo nustatytas 0,45 promilių girtumas (b. l. 1). Patikros sertifikate Nr. 0433506 nurodyta, jog Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARYK-0096 tikslumas nuo 0,01 iki 1,00 promilių yra su galima 0,017 promilės paklaida (b. l. 15). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu pritaikius Patikros sertifikate nurodytą galimą paklaidą, A. B. nustatytas neblaivumas yra 0,433 promilių (lengvas neblaivumo laipsnis). Kaip jau minėta, atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kyla nustačius, jog alkoholį vartojusio asmens kraujyje ar iškvėptame ore alkoholio koncentracija yra lygi ar viršija 0,41 promilę. Iš Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 39P-65468529-16 matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. su jam inkriminuotais pažeidimais sutiko, dėl jų gailėjosi (b. l. 3). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ką nors valgė ar alkoholį galimai vartojo 15 min. iki patikrinimo ar prieš pat jo patikrinimą rūkė ir tai galėjo turėti įtakos alkotesterio rezultatų objektyvumui. Teismo posėdžio metu A. B. parodė, kad jis alkoholį vartojo praėjusios dienos vakare (b. l. 52). Tai patvirtino ir liudytoja O. P. (b. l. 68). Taigi A. B. blaivumas buvo tikrinamas laikantis alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimų (b. l. 42-49). Be to, liudytojas policijos pareigūnas V. K. patvirtino, jog jis yra apmokytas naudotis alkotesteriais (b. l. 51). Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skunde abejoja alkotesterio, kuriuo buvo tikrinamas A. B. blaivumas, patikimumu, tačiau nepateikia jokių tokias abejones patvirtinančių objektyvių duomenų. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARYK-0096 Lietuvos Metrologijos inspekcijos buvo patikrintas 2016 m. birželio 27 d. Atlikus patikrinimą, nustatyta, jog priemonė yra tinkama naudoti. Patikros sertifikatas galiojo iki 2016 m. gruodžio 27 d. (b. l. 15). Taigi alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARYK-0096 A. B. blaivumas buvo tikrinamas praėjus vos 9 dienoms po priemonės patikros. Todėl, nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skunde nurodo, jog Alkotesterio naudojimo instrukcijoje numatyta, kad priemonės jautrumo poslinkis paprastai yra 0,6 % matavimo vertės per mėnesį, tačiau net ir pritaikius alkotesterio galimą jautrumo poslinkį, A. B. iškvėptame ore nustatytos alkoholio promilės nesumažėtų iki kiekio, leistino vairuoti transporto priemones. Taigi abejoti alkotesterio rezultatų teisingumu pagrindo nėra. Iš Administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog dokumente nėra nurodyta pažeidimui išaiškinti panaudota techninė priemonė, tačiau ši aplinkybė A. B. atsakomybės už padarytą pažeidimą nešalina.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 752, kuriame nurodyta, kad 10.02 val. iškvėptame ore nustatyta 0,20 promilių alkoholio, o 10.05 val. paimtame kraujyje rasta 0,28 promilių alkoholio, tačiau ir ši aplinkybė nepaneigia, jog A. B. 2016 m. liepos 6 d. 8.18 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 punkte numatyta, kad jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. blaivumas buvo patikrintas 2016 m. liepos 6 d. 8.18 val. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas adv. M. Paukštė nurodo, kad neatitinka alkotesteryje nustatytas ir vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo laikas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar A. B. neblaivumas buvo nustatytas būtent 8.18 val., tačiau teismo posėdžio metu Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas V. I. paaiškino, jog alkotesterio kvite yra nurodytas realus laikas, kada buvo nustatinėjama asmens blaivumas. Vaizdo įraše yra vienos valandos laiko neatitikimas, nes gamintojas vaizdo registratorių nustato taip, kad jie rodytų bendrą Europos laiką. Laiką pakeisti galima tik išmontavus vaizdo registratorių iš automobilio, bet jį išjungus ir įjungus, laikas vėl automatiškai persistato ir atsiranda 1 valandos laiko neatitikimas. Todėl atskaitos laikas yra alkotesterio kvite nurodytas laikas ir protokolo surašymo laikas (b. l. 69). Skundą nagrinėjantis teismas abejoti šiuo Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovo paaiškinimu neturi pagrindo, todėl sutinka su apylinkės teismo išvada, jog objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad A. B. blaivumas buvo patikrintas 8.18 val. Be to, apylinkės teismas kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybą dėl vaizdo įrašo dalies, kuriame fiksuotas laikas 2016 m. liepos 6 d. nuo 7 val. 30 min. iki 8 val. 30 min. bei vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo 2016 m. liepos 6 d. nuo 8:30 val. iki 9:30 val. (b. l. 56). Lietuvos kelių policijos tarnybos turėtas vaizdo įrašas buvo pateiktas apylinkės teismui ir prijungtas prie bylos medžiagos (b. l. 58). Todėl dar kartą dėl to paties vaizdo įrašo kreiptis į Lietuvos kelių policijos tarnybą pagrindo nėra. Taigi, atsižvelgiant į laiką, kada buvo nustatytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas, A. B. dėl medicininės apžiūros į sveikatos priežiūros įstaigą turėjo nuvykti ne vėliau kaip 9:18 val. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodo, jog jis per valandą nuo atlikto blaivumo patikrinimo į sveikatos priežiūros įstaigą nuvykti neturėjo galimybės, nes policijos pareigūnai nepagrįstai ilgai pildė su padarytu pažeidimu susijusius dokumentus, tačiau iš 2016 m. lapkričio 17 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos rašto Nr. 39-S-5000-(4.29) matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo pradėtas rašyti 2016 m. liepos 6 d. 8.38 val. Jis buvo baigtas rašyti ir išsaugotas 8.53 val. Policijos pranešimas (paskutinis užpildytas procesinis dokumentas) atvykti į ATP bylos nagrinėjimą buvo baigtas rašyti ir išsaugotas 9.05 val. (b. l. 72, 73). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnai būtų tyčia vilkinę dokumentų surašymo laiką. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad, įforminant administracinį teisės pažeidimą, kilo techninių nesklandumų, kuriuos pareigūnai stengėsi kuo greičiau pašalinti (b. l. 58). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 752 patvirtina, kad A. B. kraujas Vilniaus priklausomybės ligų centre buvo pradėtas tirti 10.05 val., t.y. praėjus 1 val. 47 min. po to kai policijos pareigūnai patikrino A. B. blaivumą alkotesteriu. Specialistas A. L. M. parodė, kad per valandą laiko, jei nustatytas neblaivumas yra iki 1 promilės, sudega nuo 0,08 iki 0,12 promilės – vidutiniškai 0,1 promilės, per dvi valandas – vidutiniškai 0,2 promilės (b. l. 83-84). Todėl įvertinus aplinkybę, jog po pirminio A. B. blaivumo patikrinimo praėjus 1 val. 47 min. jo kraujyje buvo nustatyta 0,28 promilių alkoholio, o per 1 valandą vidutiniškai sudega 0,1 promilės alkoholio (šiuo atveju per 1 val. 47 min. viso ne mažiau kaip 0,178 promilių alkoholio), skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. B. 2016 m. liepos 6 d., apie 8.18 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus (ATPK 126 straipsnio 1 dalis).
Skundą nagrinėjantis teismas atmeta kaip nepagrįstą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato skundo argumentą, jog apylinkės teismas A. B. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskyrė per griežtą nuobaudą.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
ATPK 20 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartyje Nr. 2AT-31-2013 konstatavo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.
Skirdamas nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė, į tai, jog nėra A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertino pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tai, kad pažeidimas buvo įforminamas nepagrįstai ilgai, netikslumai, kilę įforminant padarytus pažeidimus, buvo šalinami bylą nagrinėjant teisme, todėl, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, A. B. paskyrė švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys, jog A. B. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų - jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais veiksmais keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. B. yra trijų vaikų tėvas, vykdo individualią veiklą, susijusią su krovininių kelių transportu ir perkraustymo veikla, tačiau net ir aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones yra šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis, A. B. nuo pažeidimo darymo nesulaikė. Pažymėtina, jog įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog apylinkės teismo paskirta nuobauda yra teisinga ir proporcinga A. B. padarytam pažeidimui, todėl dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo adv. Mindaugo Paukštės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.