- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-09
- Bylos Nr.
- ATP-360-185/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00201-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pažeidėjas
- V. Ž.
- Advokatai
- Gitana Martyšienė, Gitana Martišienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. įgaliotos atstovės advokatės Gitanos Martyšienės apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
V. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2014 m. balandžio 28 d. 11.20 val. (duomenys neskelbtini) g., Anykščių m., vairavo krovininę transporto priemonę „DAF FAR 95.400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,60 promilės girtumas), šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.
Anykščių rajono apylinkės teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skundžiamu 2014 m. liepos 7 d. nutarimu V. Ž. už šio pažeidimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių V. Ž. būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Nutarime apylinkės teismas konstatavo, kad V. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą be jo paties dalinio prisipažinimo įrodyta ir liudytojos I. L. paaiškinimu, 2014 m. balandžio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), Utenos rajono vyriausiojo policijos komisariato Anykščių policijos komisariato pareigūno 2014-04-28 tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymų kvitu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo.
Nutarime pažymėta, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 18 p. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 p. asmeniui suteikia teisę nesutikus su tikrinimo rezultatais, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Kaip nustatyta, V. Ž. pats nesikreipė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Teismas atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Ž. atstovės advokatės Gitanos Martišienės argumentą, jog policijos pareigūnai nepagrįstai atliko pakartotinį V. Ž. patikrinimą alkotesteriu dėl neblaivumo nustatymo (atliko tiesioginį patikrinimą), nes nei V. Ž., nei jo atstovė advokatė nepateikė jokių netinkamą alkotesterio naudojimą, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, patvirtinančių duomenų. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi įrodyti V. Ž. padarytą KET pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pažeidėjo V. Ž. įgaliota atstovė advokatė Gitana Martyšienė prašo apylinkės teismo nutarimą panaikinti arba pakeisti ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str., nuobaudos V. Ž. neskirti ar paskirti švelnesnę arba mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje minimali. Nurodo, kad apylinkės teismas V. Ž. kaltę nustatė tik remdamasis dokumentais, kuriuos pateikė Anykščių rajono policijos komisariatas, ir visiškai nepasisakė dėl V. Ž. ir jo atstovės pateiktų dokumentų, informacijos ir pan. Teismo nutarime nurodyti įrodymai, kurie neva patvirtina V. Ž. padarytą teisės pažeidimą, yra formalūs ir jokių aplinkybių dėl neva padaryto pažeidimo neįrodo. Teigia, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esantys protokolą surašiusio pareigūno parodymai neatitinka faktinės atsakomybės traukiamo asmens nurodomos situacijos. Kaip liudytoja apklausta I. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo vykdomas reidas ir ji sustabdyto automobilio vairuotojo V. Ž. neblaivumą tikrino netiesioginiu būdu. Tačiau atkreipia dėmesį, kad pagal informaciją, pateiktą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato oficialioje internetinėje svetainėje, tą dieną policijos pareigūnai jokios specialios akcijos (reido) transporto priemonių vairuotojų neblaivumui (girtumui) nustatyti nevykdė. Todėl pareigūnės parodymai neatitinka tikrovės. Nurodo, kad tik policijos specialiųjų akcijų metu transporto priemonių vairuotojai gali būti tikrinami alkoholio kiekio matuokliu ar taikomos kitos greito tyrimo priemonės. Be to, siekdami nustatyti, ar vairuotojas yra blaivus, pareigūnai pirmiausia turi įvertinti bendrą asmens būklę pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką. Tačiau pareigūnė nei savo tarnybiniame pranešime, nei teismo posėdžio metu nenurodė, pagal kokius požymius ji įtarė, jog V. Ž. yra neblaivus, todėl apylinkės teismas nutarime nepagrįstai nurodė, kad pareigūnės I. L. tarnybiniame pranešime yra nuosekliai išdėstytos visos V. Ž. inkriminuojamo ATPK pažeidimo aplinkybės. Be to, net ir buvus tokiems požymiams, pareigūnė privalėjo laikytis metodikos ir vertinti bendrą V. Ž. būklę. Tik po to ir esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus, jo patikrinimas turėjo būti tęsiamas nustatyta tvarka, t. y. policijos pareigūnai privalo žodžiu paaiškinti atsisakymo tikrintis teisinius padarinius, o po to, asmens sutikimu tikrinti vairuotojo neblaivumą. Tačiau nagrinėjamu atveju jokių teisės aktais reglamentuotų pirminių veiksmų pareigūnė I. L. neatliko, todėl nuo pat V. Ž. neblaivumo tikrinimo pradžios buvo nesilaikyta nustatyto teisinio reglamentavimo, policijos pareigūnė nevykdė jai teisės aktais nustatytų pareigų, tik vienašališkai naudojosi jai suteikta teise. Nurodo, kad tik teismui pateikus prašymą išreikalauti iš Anykščių rajono policijos komisariato išrašus iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo, policijos įstaiga pateikė dokumentą, jog V. Ž. neblaivumas buvo tikrinamas du kartus. Atkreipia dėmesį, kad teismui nebuvo pateikti pirminiai tikrinimo alkotesteriu parodymai, kai V. Ž. buvo fiksuotas 0,15 promilės neblaivumas. V. Ž. neblaivumas buvo tikrinamas specialiąja technine priemone – alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“. Pagal šios specialiosios techninės priemonės aprašymą, ši priemonė turi du darbo režimus: gali matuoti ir netiesioginiu, ir tiesioginiu būdu. Skirtumas yra tik tas, kad pasyviam testui nereikalingas vienkartinis antgalis ar kitokie priedai, pučiama per atstumą. Tačiau nė vienas Lietuvos Respublikoje galiojantis teisės aktas nenumato policijos pareigūno teisės tikrinti to paties asmens neblaivumą du ar daugiau kartų, savo nuožiūra pasirinkti „jam patinkantį rezultatą“ ir už jį surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nenurodo, jog vienas iš matavimo būdų yra nepatikimas ir jo rodmenis būtina „pertikrinti“. V. Ž. tikrinimo alkotesteriu atvejis buvo registruotas atitinkamame žurnale, jam buvo nustatytas 0,15 promilės neblaivumas, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo atlikti dar vieną neblaivumo patikrą ir tik jos rezultatą pateikti teismui, kaip neginčytiną neblaivumą įrodantį įrodymą. V. Ž. nuosekliai tvirtino, kad alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, tačiau net ir 0,15 promilės rodmuo jam buvo netikėtas, nes jis turi didesnį kaip 30 metų vairavimo stažą, visą tą laiką dirbo krovininio automobilio vairuotoju ir nė karto nebuvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimą (todėl nežinojo, kad tikrinimo metu buvo būtinas jo sutikimas, kad turėjo teisę vykti į gydymo įstaigą ir pan.), puikiai žinojo alkoholio įtaką savo organizmui, jautėsi visiškai blaivus. Nurodo, kad policijos pareigūnė, vykdydama savo funkcijas, pažeidė nustatytą asmenų neblaivumo tikrinimo tvarką. Policijos pareigūnė teisme parodė, kad neblaivumo patikrinimas per atstumą yra greitesnis būdas. Jeigu tokio patikrinimo metu specialioji techninė priemonė parodo 0,00 promilės blaivumą, tai vairuotojai pakartotinai netikrinami. Tačiau esant tokiai paklaidai, kai V. Ž. netiesioginiu būdu nustatytas 0,15 promilės neblaivumas, o tiesioginiu būdu po kelių minučių nustatytas 0,60 promilės neblaivumas, darytina išvada, jog netiesioginiu būdu nustačius 0,00 promilės blaivumą, tiesioginiu būdu po kelių minučių būtų nustatytas 0,45 promilės ar didesnis neblaivumas, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį. Be to, pagal alkotesterio „Lion alcolmeter 500“, kuris buvo naudotas nustatant V. Ž. neblaivumą, aprašymą, galima rodmenų paklaida yra 5 procentai, t. y. esant registruotam 0,15 promilės neblaivumui, po kelių minučių ta pati techniškai tvarkinga priemonė negalėjo rodyti 0,60 promilės neblaivumą, nes vėlesnis tikrinimas turėjo nustatyti mažesnį promilės kiekį, kadangi organizmas alkoholį skaido. Taigi šios bylos kontekste pažymi, kad V. Ž. tariamai padarytas teisės pažeidimas, už kurį jam skirta nuobauda, užfiksuotas ir įformintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pareigūnai „savo nuožiūra“ parinko vieną iš dviejų alkoholio matuoklio rodmenų ir jam surašė protokolą. Nurodo, kad V. Ž. savo elgesiu jokios grėsmės aplinkiniams nesukėlė, nebuvo apgadintas asmenims priklausantis turtas, nebuvo padaryta jokia kita žala fiziniams, juridiniams asmenims ar visuomenei. Inkriminuojamu pažeidimu ir elgesiu V. Ž. savaime nesukėlė jokių pasekmių, nepasunkino tariamo pažeidimo aplinkybių tyrimo. Byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Per daugiau kaip 30 metų vairavimo stažą V. Ž. nė karto nebuvo baustas administracine tvarka, be to, jo pastovus darbas ir pragyvenimo šaltinis yra vairuotojo specialybė. V. Ž. dirba UAB „K.“ vairuotoju, yra gerbiamas ir mėgstamas kolektyve, jo darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu, todėl siekiant gyventi pilnavertišką gyvenimą, užtikrinti savo šeimos narių socialinį gyvenimą, jam būtina nuolat naudotis transporto priemone. Mano, kad V. Ž. paskirta nuobauda – bauda ir ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Todėl, jeigu ir manant, kad V. Ž. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, šios nuobaudos jam neskirti. Nurodo, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, juolab kad jau pats teisminis procesas bet kuriuo atveju asmeniui sukelia tam tikras pasekmes, V. Ž. paveikė emociškai, prevenciškai, jam inkriminuotas pažeidimas paveikė jo autoritetui darbe, nuvylė juo pasitikėjusį darbdavį, kuris kreipėsi į teismą su prašymu V. Ž. neskirti bent jau papildomos nuobaudos, nes siektini administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti jam paskyrus ir piniginę baudą, o teisės vairuoti atėmimas reikštų V. Ž. darbo ir pragyvenimo šaltinio praradimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininkas R. Č. prašo palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, nes V. Ž. neblaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu „Lion alcometer 500“, kurio naudotojo instrukcijos 3.4 p. yra nurodyta galimybė, naudojant šį alkotesterį, atlikti pasyvų testą, t. y. šis testas atliekamas norint nustatyti, ar tikrinamasis asmuo yra vartojęs alkoholį. Kaip nurodyta minėtoje instrukcijoje, jei pasyvus testas parodo, jog asmuo yra vartojęs alkoholį, tuomet blaivumo testas yra kartojamas ant alkotesterio uždėjus antgalį. Nagrinėjamu atveju V. Ž. neblaivumas būtent ir buvo tikrinamas tokiu būdu, nepažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukcijos. Taip pat nesutinka ir dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo V. Ž. atžvilgiu. Teigia, jog V. Ž. padarė vieną pavojingiausių ir šiukščiausių teisės pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus. Skunde nėra nė vienos išskirtinės aplinkybės, dėl kurios V. Ž. galėtų būti švelninama administracinė nuobauda. Mano, kad V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta teisingai, atsižvelgus ir įvertinus visas administracinėje byloje esančias aplinkybes.
Tenkinama apeliacinio skundo dalis.
Skundžiamu teismo nutarimu V. Ž. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, kurio sankcija užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 1 500 litų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju V. Ž. paskirta minimali bauda (1000 Lt) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui (vieneriems metams).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. Ž. atstovė advokatė prašo V. Ž. atžvilgiu bylą nutraukti, o pripažinus, jog V. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. patrauktas pagrįstai, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad policijos pareigūnė, nustačiusi V. Ž. neblaivumą ir įforminusi teisės pažeidimą, netinkamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tikrino ir vertino alkotesterio parodymus, t. y. V. Ž. atlikto pasyvaus testo metu nustačiusi 0,15 promilės girtumą policijos pareigūnė negalėjo jo neblaivumo tikrinti antrą kartą, duodama pūsti į alkotesterį su uždėtu antgaliu, o turėjo fiksuoti būtent pirminius alkotesterio rodmenis, nes jokie teisės aktai nenumato jų (rodmenų) „pertikrinimo“.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nenustatė, kad apylinkės teismas būtų jas taikęs netinkamai ar jas pažeidęs.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 18 p. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. balandžio 28 d. 11 val. 18 min. Anykščių m., (duomenys neskelbtini) g. policijos pareigūnų buvo sustabdytas V. Ž. vairuojamas automobilis „DAF FAR 95.400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. Ž. blaivumui patikrinti alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18986 buvo atliktas pasyvus testas, kurio metu buvo užfiksuotas 0,15 promilės girtumas. 15.21 val. tuo pačiu alkotesteriu V. Ž. buvo atliktas pagrindinis blaivumo testas, kurio metu buvo užfiksuotas 0,60 promilės girtumas. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18986 rodmenimis ir jų tikslumu, nes 2014 m. vasario 28 d. buvo išduotas šio prietaiso patikros sertifikatas Nr. 1522622, galiojęs iki 2014 m. rugpjūčio 27 d., t. y. ir administracinio teisės pažeidimo padarymo dieną (2014-04-28). Be to, ir pats V. Ž. teismo posėdžio metu pripažino, kad iš vakaro vartojo alkoholį, tačiau kitą dieną vairavo transporto priemonę, nes jautėsi blaivus.
Kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad policijos pareigūnė antrą kartą negalėjo tikrinti V. Ž. neblaivumo, o turėjo vadovautis pirminiais tikrinimo alkotesteriu parodymais, kai V. Ž. buvo fiksuotas 0,15 promilės neblaivumas. Pažymėtina, kad alkotesterio, kuriuo V. Ž. buvo tikrinamas blaivumas, naudotojo instrukcijos 3.4 p. yra numatyta galimybė, naudojant šį alkotesterį, atlikti pasyvų (per atstumą tikrinamas iškvepiamas oras) testą, t. y. šis testas atliekamas norint nustatyti, ar tikrinamasis asmuo yra vartojęs alkoholį. Pasyvus neblaivumo tikrinimas, neuždėjus antgalio ant alkotesterio, parodo tik apytikslinę alkoholio koncentraciją, kuri gali būti neteisinga, todėl tokiu būdu gauti alkotesterio rodmenys neturi įrodomosios galios (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N62-7687/2010). Kaip nurodyta pirmiau minėtoje instrukcijoje, jei pasyvus testas parodo, jog asmuo yra vartojęs alkoholį, tuomet blaivumo testas yra kartojamas ant alkotesterio uždėjus antgalį. Nagrinėjamu atveju vairuotojo neblaivumas būtent ir buvo tikrinamas tokiu būdu, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. Ž. neblaivumo patikrinimas policijos pareigūnų buvo atliktas netinkamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 p., nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, V. Ž. tokia teise nepasinaudojo ir nesikreipė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti. V. Ž. atstovės advokatės apeliacinio skundo teiginys, kad V. Ž. apie tokią teisę nežinojo, nes per visą vairavimo stažą (daugiau kaip 30 metų) jis nė karto nebuvo baustas administracine nuobauda už KET pažeidimą, šiuo atveju nepaneigia alkotesterio parodymų, gautų atlikus normalų patikrinimą (ant prietaiso uždėjus antgalį) ir nešalina pažeidėjo atsakomybės. Taigi apibendrinus darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje V. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra įrodyta surinktais, teismo posėdyje ištirtais ir apylinkės teismo tinkamai įvertintais bei skundžiamame nutarime nurodytais įrodymais, todėl V. Ž. atžvilgiu nutraukti teiseną, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.
Tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti V. Ž. paskyrus ir švelnesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali.
Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. 5 p. nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str. (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi ATPK 30¹ str. numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Tačiau organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio pirmąja dalimi, privalo motyvuoti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
Nėra pagrindo abejoti tuo, kad V. Ž. padarytas ATPK 126 str. 1 d. numatytas pažeidimas laikomas vienu iš pavojingiausių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. Ž. nustatytas girtumo laipsnis – 0,60 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,03 promilės) pažeidėjo naudai, jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,57 promilės), nežymiai viršija minimalią ATPK 126 str. 1 d. nustatytą girtumo ribą (0,40 promilės). Be to, V. Ž., vairuojant automobilį neblaiviam, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, t. y. jam inkriminuotu pažeidimu ir elgesiu V. Ž. savaime nesukėlė jokių pasekmių, nepasunkino pažeidimo aplinkybių tyrimo. Byloje nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad V. Ž. teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs prieš daugiau kaip 30 metų, o iš teismui pateiktoje medžiagoje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad jis per visą šį gana ilgą vairavimo laikotarpį nė karto nebuvo baustas administracine tvarka, t. y. aptariamą pažeidimą V. Ž. padarė pirmą kartą, kas rodo, jog V. Ž. nėra linkęs pažeidinėti KET, nėra piktybinis pažeidėjas, kad tokio pobūdžio pažeidimas jam nėra būdingas, o greičiau yra atsitiktinio pobūdžio. Be to, bylos medžiaga nepaneigtas V. Ž. paaiškinimas, kad jis nevartojo alkoholinių gėrimų įvykio dieną (juos vartojo išvakarėse), kas leidžia teigti, jog pažeidėjo veikoje nebuvo tyčios padaryti KET pažeidimą. Taip pat byloje yra duomenų apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemones V. Ž. yra reikalinga darbo funkcijoms vykdyti (dirba UAB „K.“ vairuotoju), dėl šios specialiosios teisės atėmimo jis gali prarasti savo darbą, o kartu – ir šeimos pragyvenimo šaltinį. V. Ž. darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Pažymėtina, kad į paminėtas aplinkybes, formuodamas praktiką dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo, atsižvelgia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2011, 2AT-4-2011 ir kt.).
Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, V. Ž. asmenybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju V. Ž. skundžiamu teismo nutarimu skirta administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padaryto teisės pažeidimo ir pažeidėjo asmenybei. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir skyrus V. Ž. švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, t. y. nepaskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimo dalį, kuria V. Ž. pagal ATPK 126 str. 1 d. skirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., panaikinti V. Ž. pagal ATPK 126 str. 1 d. skirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metam.
Kitą nutarimo dali palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.