- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-11-05
- Bylos Nr.
- ATP-855-133/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-21-3-00549-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Romualdas Lincevičius
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2012-07-01 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2012-07-01, 14:45 val., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) k., vairavo transporto priemonę - automobilį Pontiac Trans Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 0,67 promilės neblaivumas (lengvas girtumo laipsnis). Šiais veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2012-08-30 nutarimu už ATPK 126 str. 1 d. padarymą, A. S. paskyrė nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metų laikotarpiui. Teismas padarė išvadą, jog A. S. vairavo transporto priemonę - automobilį Pontiac Trans Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. nustatytas 0,67 promilės neblaivumas, o kraujo tyrimo rezultatais, kuriuose nustatyta, jog A. S. kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta, nesiremĖ kadangi kraujo tyrimo rezultatai, teismo teigimu, neatspindi faktinės aplinkybės ar A. S. buvo neblaivus pažeidimo padarymo momentu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. S. prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-08-30 nutarimą (skunde nurodyta 20 diena vertinama, kaip spausdinimo apsirikimas) administracinėje byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliantas skunde nurodė, jog teismas nutarimą priėmė nesiėmęs visų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti prieštaravimai. Teismas vadovavosi įrodymais, gautais pažeidžiant imperatyvias teisės normų nuostatas ir tokių įrodymų pagrindu priėmė kaltinantį nutarimą, kuris neteisėtas ir nepagrįstas.
Pareiškėjas savo skunde nurodė, jog buvo pažeisti Policijos patrulių veiklos instrukcijos (patvirt. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5V-673) 22 p., Bendros asmens būklės įvertinimo metodika (patvirt. LR sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505) bei Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (patvirt. LR vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr 452) 5 p., 6 p, 10 p.. Policijos patrulis privalėjo įvertinti apelianto būklę, esant požymiams, kad apeliantas yra neblaivus, nušalinti jį nuo transporto priemonės vairavimo ir nedelsiant atlikti apelianto tikrinimą. apelianto neblaivumo fiksavimo tvarka, neatitiko teisinio reglamentavimo, todėl policijos patrulio veiksmai neteisėti ir negali sukurti apeliantui neigiamų pasekmių.
Apeliantas skunde nurodė, jog sustabdžius policijos pareigūnams jo vairuojamą automobilį, JIS paaiškino, kad vos prieš 10 min. buvo išgėręs alaus, todėl paprašė pareigūno leisti pūsti į alkotesterį dar kartą, tačiau pareigūnai atsisakė. Atsižvelgiant į nurodytus sustabdymo, neblaivumo tikrinimo laikus, akivaizdu, kad buvo pažeista alkotesterio Lion Alconeter 500 naudotojo instrukcijos 3 skirsnyje apibrėžta blaivumo testo procedūra bei tikėtina, kad buvo pažeistas ir instrukcijos 5 skirsnis.
Apeliantas taip pat nurodė, kad jo parašas jokia apimtimi nepatvirtina jo sutikimo dėl alkotesterio parodymų, parašas patvirtina tai, kad apeliantas pakluso pareigūno nurodymui susipažinti su testo rezultatais ir tai patvirtino parašu. Kad pareiškėjas nesutiko su patikrinimo rezultatais įrodo tai, kad jis nedelsdamas kreipėsi į medicinos įstaigą neblaivumui nustatyti. Alkotesteriu užfiksuotas girtumas 0,67 promilės netikslus, todėl jis negali būti laikomas tinkamu kaltės įrodymu.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nesivadovavo apelianto pateikta specialisto išvada bei Medicinės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 469. Specialisto išvadoje užfiksuota jog 16:25 val. apelianto kraujyje etilo alkoholio nerasta. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog Taisyklių 27 punkte nėra nustatytas terminas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus vos daugiau nei valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui. girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų.
Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai" (Kauno priklausomybės ligų centras 2006-12-13) rašoma apie tai, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo -30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, todėl suprantama, jog alkotesteris asmens iškvepiamame ore galėjo rodyti 0,67 promilių girtumą, tačiau šie rezultatai galėjo objektyviai neatspindėti galimo alkoholio kiekio tiriamo žmogaus organizme, kadangi iškvepiamo oro koncentracija iš esmės galėjo skirtis nuo koncentracijos kraujyje, tai ir patvirtina specialisto išvada, jog apelianto kraujyje etilo alkoholio nerasta. Byloje nėra įrodymų, kurie verstų suabejoti medicininės patikros patikimumu. Medicininis patikrinimas atliktas Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti metodikoje nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks alkoholio kiekis per nurodytą laiko tarpą galėjo natūraliai sumažėti, nėra pagrįsta jokia bylos medžiaga ar kitais leistinais įrodymais. Dėl tokio alkoholio kiekio skirtumo, apelianto vertinimu, teismo išvada negali būti pagrįsta ir protingumo bei akivaizdumo kriterijais.
Teismas įrodymus turi vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo.
Teismas apsiribojo vien tik abstrakčiu teiginiu, kad nagrinėjamas alkoholio kiekio skirtumas susidarė dėl laiko faktoriaus, nors toks teiginys yra susijęs su medicinos, t. y. specifinėmis mokslinėmis žiniomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turėjo būti imtasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, o tai nepavykus padaryti, administracinių teisės pažeidimų teisenoje visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. S. apliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš A. S. apeliacinio skundo matyti, jog jis neginčija to fakto, kad įvykio metu vairavo transporto priemonę, būdamas tik ką išgėręs butelį alaus, tačiau nesutinka su patikrinimo metu nustatytu alkoholio kiekiu jo organizme, kas turėjo tiesioginės įtakos padarytos veikos kvalifikavimui. Tuo tarpu skundžiamame nutarime nurodyta, kad techniniu prietaisu „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 18728 (patikros sertifikatas Nr. 1059131) nustatytas alkoholio kiekis A. S. iškvepiamame ore – 0,67 prom., objektyviai atspindi pažeidėjo neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu, o remtis pateiktais kraujo tyrimais teismas negali, nes kraujo tyrimo rezultatai neatspindi faktinės aplinkybės pažeidimo padarymo metu, kadangi juose nustatyta, kad A. S. kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta. Tačiau su tokiais apylinkės teismo teiginiais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis sutikti negalima.
Pareiškėjas A. S. nuo pat pažeidimo užfiksavimo momento nurodė, kad jis buvo sode, gėrė alų, kuomet paskambino dukra, kuri paprašė atvažiuoti ją paimti nuo vandens, nes žaibavo, lijo lietus. Jis sėdo į automobilį, išvažiavo iš sodų teritorijos ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino neblaivumą. Jis paaiškino, kad ką tik, prieš 10 min. buvo išgėręs alaus, paprašė pareigūnų jam leisti pūsti į alkotesterį dar kartą, tačiau pareigūnai atsisakė. Jis nedelsdamas paskambino draugui, kad atvažiuotų jo paimti, nuvažiavo į namus pasiimti asmens dokumento ir nuvyko į medicinos įstaigą pasitikrinti kraujo. Patikrinus kraują medicinos įstaigoje, alkoholio kraujyje nebuvo rasta.
Tuo pagrindu buvo Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre buvo surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 469, iš kurio matyti, kad 2012-07-01, 16.25 val. paėmus A. S. kraujo mėginį, jo kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta. Tą patį patvirtino ir specialisto išvada Nr. T-A 6204/12(01)). Nors pažeidėjo kraujas tyrimui buvo paimtas daugiau nei po valandos nuo policijos pareigūnų alkotesteriu nustatyto jo neblaivumo, tačiau per tokį laiko tarpą užfiksuotas pažeidėjo neblaivumo skirtumas (nuo nustatytos 0,67 prom. iki visiško blaivumo), kelia pagrįstų abejonių.
Atsižvelgiant į teismų praktiką, apylinkės teismas nutarime nurodė, kad nagrinėjant tokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio).
Žemesnės instancijos teismas
Iš pareigūno V. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-07-01, 14.45 val. jis su patruliu G. G. dirbo Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, sustabdė automobilį Pontiac Trans Sport 9 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pil. A. S., kurį patikrinus alkoholio matuokliu, buvo gautas 0,67 prom. rezultatas, todėl jam buvo surašytas ATP protokolas už KET 14 p. reikalavimų nesilaikymą.
Liudytojas pareigūnas V. D., bylą nagrinėjant apylinkės teisme, paaiškino, jog jis dirba Kauno rajono policijos komisariate tyrėju, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl A. S.. Protokolo surašymo metu pažeidėjas sakė, jog jis jaučiasi gerai, todėl jis pasiūlė A. S. nuvykti į priklausomybės ligų centrą pasitikrinti neblaivumą. Alkoholio kiekio matuokliu antrą kartą pažeidimo padarymo vietoje pažeidėjo netikrino, nes nėra tokios praktikos.
Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje (p. 5.) numatyta, kad bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo NR. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.4. p. numatyta, kad transporto priemonės vairuotojui prireikus atlikti medicininę apžiūrą, išrašyti siuntimą (3 priedas) ir pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo laiku.
Kaip matyti iš objektyvių bylos duomenų, pagrįstai nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad A. S. padarė pažeidimą 2012-07-01, 14:45 val. (b. l. 5), 14:49 val. buvo atliktas asmens blaivumo testas (b.l. 8), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo A. S. buvo surašytas 2012-07-01 15:10 val. (b. l. 9), į medicinos įstaigą – Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui nustatyti, rekomendavus policijos pareigūnams, A. S. kreipėsi pats, į šią įstaigą atvykęs 2012-07-01 16:20 val. (b.l. 18). 16.22 val. patikrinus medicinos įstaigoje alkotesteriu Dioger 8410 ARSM 0688 (alkotesterio metrologinė patikra atlikta 2012-06-20), A. S. iškvepiamame ore fiksuota 0,00 promilių. Kraujas etilo alkoholio kiekio nustatymui buvo paimtas 2012-07-01, 16:25 val., kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 17, 18). Tokiu būdu, nuo A. S. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo 15:10 val., iki A. S. kraujo paėmimo Kauno apskrities priklausomybės ligų centre 16:25 val. praėjo 1 valanda ir 15 minučių.
Analizuojant šiuos aukščiau paminėtus duomenis, akivaizdu, kad alkotesteriu A. S. buvo tikrinamas 2012-07-01 14.49 val., nustatytas 0.67 promilių neblaivumas, neblaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu Lion alcometer 500. Iš alkotesterio instrukcijos, kuri yra pridėta prie nagrinėjamos bylos (vokas su instrukcija b.l. 27) numatytų reikalavimų tikrinamam asmeniui matyti, kad pareigūnas privalo įsitikinti, kad tiriamasis asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 min. ir nerūkė bent dvi minutes, jeigu reikia, privalu palaukti.
Kaip matyti iš asmens paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokole, A. S. nurodė, kad jis išgėrė butelį alaus ir po to buvo skubiai iškviestas, kadangi jautėsi blaivus, dėl to ir važiavo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. S. taip pat paaiškino, kad jis pareigūnus informavo, kad jis tik ką išgėręs alaus ir prašė duoti pūsti pakartotinai, tačiau pareigūnai atsisakę, nurodę, kad skuba į kitą įvykį, nors akivaizdu, kad nuo patikrinimo alkotesteriu iki A. S. nušalinimo nuo vairavimo buvo praėję net 20 minučių. Vertinant A. S. paaiškinimą, kad vairuoti sėdo iš karto po alaus vartojimo ir tuoj buvo sulaikytas, atsižvelgiant į tai, kad A. S. nesijautė neblaivus, bei atsižvelgiant į tai, kad pareigūno V. D. tarnybine pranešime nurodyta, kad iš automobilio (o ne konkrečiai nuo A. S. sklido alkoholio kvapas), bei liudytojo pareigūno V. D. apklausos teisme metu buvo nurodyta, kad kol jie tikrino, tai praėjo kažkoks laiko tarpas, vertinama kad alkoholio vartojimo (alaus išgėrimo) laikas, sustabdymo laikas ir A. S. patikrinimas alkotesteriu galėjo vykti ir trumpesniame nei 20 minučių intervale, todėl yra pakankamas pagrindas abejoti alkotesterio parodymų objektyvumu.
Kaip matyti iš byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 469, kuriame užfiksuoti A. S. patikrinimo rezultatai, pakartotinai tikrinant alkotesteriu Kauno apskrities priklausomybės ligų centre bei paėmus tyrimams kraują 2012-07-01 16.25 val., alkoholio nei iškvepiamame ore, nei kraujyje nerasta, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šio akto grafoje Nr. 20 „Alkoholio nustatymas iškvepiamame ore iš uoslės“ įrašyti duomenys „labai nežymus“, patvirtina tą faktą, jog iškvepiamas oras nėra neginčytinas ir besąlygiškas rodiklis, sprendžiant klausimą dėl asmens neblaivumo.
Aukštesniajam teismui abejonių dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012-08-30 nutarime išsakytos nuomonės, jog asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, šiuo nagrinėjamu atveju nekilo. Neginčijamai nustatyta, jog A. S. policijos buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) Kauno rajone. Jo veiksmai po patikrinimo – draugo išsikvietimas, nuvykimas į namus K. P. g. dėl dokumentų pasiėmimo ir nuvažiavimas Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą Giedraičių gatvėje, kuomet jis užtruko 1 val. 15 min. yra visiškai realus, nuvažiuojant apie 30 km (www.maps.lt duomenimis) atstumą. Atstumas ir važiavimo trukmė (esant greičio ribojimui mieste) visiškai nesuponuoja manymo, kad A. S. per paminėtą laiką galėjo ar turėjo galimybę imtis kažkokių tai specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti.
Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad alkotesterio Lion alcometer 500 Nr. 18728, kurį savo darbe naudojo pareigūnai, metrologinės patikros terminas buvo prie pabaigos. Jo patikra buvo atlikta 2012-01-19 ir galiojo iki 2012-07-18 (A. S. alkotesteriu tikrintas 2012-07-01), todėl ir ši aplinkybė patvirtina galimą, kad ir nežymų duomenų iškraipymą. Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje vertinama, kad žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15% alkoholio, tuomet ir praėjus 1,5 val. kepenys galėjo suardyti tik jo dalį – 0,25-0,3 promiles, todėl abejones tiek dėl promilių kiekio, tiek dėl tikrinimo alkotesteriu praėjus per trumpam laiko tarpui po alaus išgėrimo, nepanaikina, o tik sustiprina.
Pareiškėjo apeliacinio skundo hipotetiniai argumentai dėl alkotesterio priežiūros tinkamumo, paliekami nenagrinėti dėl objektyvių duomenų nebuvimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, jog visos abejonės, kilusios bylos nagrinėjimo metu, yra vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 126 str. 1 d. A. S. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose LR ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 2 p.,
nutarė:
panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 126 str. 1 d. A. S. atžvilgiu nutraukti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.