- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-98-643/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16994-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- K. T.
- Suinteresuotas asmuo
- N. R., J. B., Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos K. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal K. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. R., J. B., Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja K. T. į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims N. R., J. B., Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. T. tėvas, o K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra P. Z. G., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra.
2. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui tikslu. Pareiškėja taip pat pateikė ir savo gimimo liudijimą, kuriame yra atliktas įrašas apie pareiškėjos tėvą – juo nurodomas P. T.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos K. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos tėvystė yra nustatyta ir K. T. tėvu gimimo liudijime yra nurodytas P. T. (pasak pareiškėjos – tėvystė buvo nustatyta motinos pareiškimu). Manydama, kad gimimo liudijime (įraše) esantys duomenys neatitinka tikrovės, pareiškėja privalėjo kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl duomenų pakeitimo, ištaisymo. Nagrinėjamu atveju teismui nepateikta duomenų, jog pareiškėja šia ikiteismine tvarka pasinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
II. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja K. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį ir jos skundą patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
5.1. Nurodo, jog su nutartimi nesutinka ir laiko ją visiškai nepagrįsta. Priešingai negu nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje, P. Z. G. tėvystė nebuvo nustatyta. Pareiškėjos tėvu gimimo liudijime nurodytas asmuo apskritai nėra identifikuotas (gimimo liudijime nėra jo asmens kodo), todėl ir taisyti civilinės būklės įrašą nelogiška. Kadangi tėvystė nėra nustatyta, P. Z. G. tėvystės taip, kaip to reikalavo tuo metu galioję įstatymai nepripažino, taip pat ir kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą siekiant gauti dokumentus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą nėra prasmės, nes tokio dokumento, kuris patvirtintų P. Z. G. tėvystę nėra. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo tai įvertinti, tačiau to nepadarė ir priėmė visiškai nepagrįstą nutartį.
5.2. Nurodo, kad pareiškėja negali gauti tėvystę patvirtinančių dokumentų, kai tėvystė nebuvo nustatyta (pripažinta). Visi turimi dokumentai iš Civilinės metrikacijos įstaigos yra pateikti kartu su pareiškimu teismui, todėl tai leidžia teigti, kad pareiškėja yra pasinaudojusi galimybe ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą. Kadangi tėvystė niekaip nebuvo nustatyta, juridinę reikšmę turintis faktas pateiktuose dokumentuose (gimimo liudijime) neatsispindi, tėvu nurodomas asmuo nėra identifikuotas. Pažymėtina, kad net ir po papildomo kreipimosi duomenys iš Civilinės metrikacijos bus tokie patys, kurie nurodyti pareiškėjos gimimo liudijime, todėl mano, kad nutartyje išdėstyti reikalavimai yra pertekliniai.
5.3. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog kai ji gimė ir buvo registruojamas jos gimimas Civilinės metrikacijos įstaigoje, galiojo laikinosios Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės. Taisyklėse apibrėžiant gimimo registravimo tvarką nesusituokusiems asmenims nurodyta, kad kai vaiko motina nėra susituokusi su jo tėvu ir kai vaiko tėvystė nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Duomenys apie motiną įrašomi remiantis jos pasu. Vaiko tėvas įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu. Vaiko tėvo tautybė nenurodoma. Vaiko motinai pageidaujant, vaiko gimimo įraše duomenys apie jo tėvą neįrašomi.
5.4. Nurodo, kad įvertinus tai, jog pareiškėjos gimimo liudijime nurodytas tėvo vardas, tėvo pavardė nurodyta pagal motinos pavardę, laikytina, jog iš tiesų tėvystė nebuvo nustatyta. Tai įrodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas klaidingai interpretavo faktines aplinkybes ir priėmė visiškai nepagrįstą nutartį. Aplinkybė, kad pareiškėjos gimimo liudijime yra nurodytas kaip tėvas „Petras“ nereiškia, kad tėvystė buvo nustatyta. Visa tai leidžia teigti, jog pareiškėja neturi galimybių ne teismo tvarka gauti dokumentų patvirtinančių tai, kad P. Z. G. yra jos tėvas, o ji P. Z. G. dukra.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos K. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo
9. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdama, jog nutartis yra nepagrįsta, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, o pareiškimo priėmimo klausimas buvo išspręstas formaliai taikant teisės normas, neatsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes ir pareiškėjos į bylą pateiktus Civilinės metrikacijos įstaigos dokumentus (gimimo liudijimą) ir jų turinį. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad iš tiesų P. Z. G. tėvystė nebuvo nustatyta ir objektyviai nėra galima gauti tai patvirtinančių dokumentų, o į bylą pateikti visi pareiškėjos turimi Civilinės metrikacijos įstaigos dokumentai.
10. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais sutinka.
11. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas atsisakymą priimti K. T. pareiškimą netinkamai pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 56 (toliau – Senato nutarimas), pateiktais išaiškinimais, jog asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Jeigu pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, jis turi teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų juose pakeitimo, papildymo ar ištaisymo.
12. Vertinant šį pirmos instancijos teismo nutarties motyvą, atkreiptinas dėmesys, kad Senato nutarimo 6 punkte kasacinis teismas pateikė išaiškinimus dėl CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo. Kasacinis teismas nurodė, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, vienoks įpėdinių sąrašas ir jų eiliškumas buvo nustatytas 1964 m. CK 573 straipsnyje (pirmojoje redakcijoje), kitoks - to paties straipsnio 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcijoje (įpėdinių sąrašas išplėstas, jų eiliškumas pakeistas). Dar kitaip tai reglamentuota 2000 m. CK 5.11 straipsnyje).Asmenų giminystės faktą patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Jeigu pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, kuriuose matyti giminystės ryšiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Teismo nutartyje nurodoma, kad pareiškėjas turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų ištaisymo (CPK 137 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnio 1 dalis). Kai yra neigiama civilinės metrikacijos įstaigos išvada dėl įrašo ištaisymo, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą CPK 514 straipsnyje nustatyta tvarka. Tame pačiame Senato nutarimo punkte yra nurodyta ir tai, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu negalima nustatyti vaiko tėvystės ar motinystės, taip pat negimininių (pavyzdžiui, svainystės (CK 3.136 straipsnis), įvaikinimo, santuokinių, sugyventinių ir kt.) santykių.
13. K. T. pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų turinys paneigia pirmos instancijos teismo padarytą išvadą, jog K. T. tėvystė yra nustatyta jos gimimo liudijime nurodant tėvą „P. T.“. Pabrėžtina, kad apeliantės gimimo liudijime nesant tėvu nurodytą asmenį apibūdinančių individualių duomenų (gimimo datos ar asmens kodo), galimybės identifikuoti šį asmenį nėra. Vaikų, kurie gimę prieš įsigaliojant 2000 m. CK, gimimo liudijimuose gali būti įrašų apie tėvą, kurio tėvystė iš tikrųjų nenustatyta, arba asmenį, kurio apskritai nėra ir nebuvo. Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 61 straipsnis ir iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 20.2. punkte buvo nustatyta, kad vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, kai nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimo įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu. Jeigu tėvas nurodytas vienišos motinos pareiškimu, tai reiškia, kad konkretus asmuo kaip vaiko tėvas į vaiko gimimo įrašą nėra įtrauktas ir net įrašytiems duomenims sutampant su konkretaus fizinio asmens duomenimis teisinių padarinių neatsiranda.
14. Daugkartinėje ir nuoseklioje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog analogiški pareiškėjų reikalavimai yra nagrinėjami vadovaujantis ne CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, o to paties straipsnio 2 dalies 9 punktu (pvz. Senato nutarimo 14.4 punktas, Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. 2A-560-436/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis Nr. e2A-1265-803/2018), kuriam taikyti proceso normos nenustato privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
15. Apibendrinant anksčiau išdėstytus motyvus darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškinio ir taikė procesines teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis naikintina ir K. T. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui nustatymo priėmimo klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos K. T. skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti K. T. pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.