- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-1086-163/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01774-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. D., R. J., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Klaipėdos miesto pirmasis notarų biuras, V. K.
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų I. D. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-21 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Klaipėdos miesto pirmasis notarų biuras, I. D., R. J., V. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam 2005-11-14 po jo motinos Z. J. mirties, priimti. Nurodė, kad jo motina Z. J. 1978-08-04 sudarė santuoką su S. J., po santuokos sudarymo 1992-07-15 Z. J. ir S. J. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po Z. J. mirties šiame bute liko gyventi jos sutuoktinis S. J.. Kadangi jo santykiai su S. J. buvo geri, be to, S. J. susirgo, jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, nes nenorėjo dalytis vieno kambario butą su žmogumi, kuris sirgo ir su kuriuo palaikė artimus santykius. Nurodė, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo, manė, jog po S. J. mirties galės kreiptis į notarą ir paveldėti mamos buto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-21 nutartimi pareiškimą tenkino. Atnaujino pareiškėjui A. Z. terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jo motinos Z. J. mirties. Nurodė, kad iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad jis niekada nebuvo atsisakęs valios priimti po mamos mirties likusį palikimą, tačiau suprato, kad viso turto paveldėti negali, nes buvo gyvas pareiškėjo mamos sutuoktinis, kuriam taip pat priklausė dalis turto. Nurodė, kad pareiškėjas kad yra baigęs septynias klases, neturi specialių teisinių žinių, iš viso nėra įsigijęs jokio išsilavinimo. Taip pat teismas nurodė, kad išvardintos aplinkybės savaime nėra laikomos objektyviai apribojusiomis pareiškėjo galimybes išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo, tačiau jas teismas jas vertino su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pripažino, kad pareiškėjas nesikreipė dėl palikimo, atsiradusio po jo mamos mirties, dėl svarbių priežasčių.
Apeliaciniu skundu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-21 nutarties suinteresuoti asmenys I. D. ir R. J. prašo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų kilo ginčas dėl termino atnaujinimo, todėl teismas turėjo bylą užbaigti teismo sprendimu, o ne nutartimi. Teigia, kad ši procesinių normų taikymo praktika jau buvo išaiškinta Klaipėdos apygardos teismo 2011-08-24 nutartyje šioje byloje. Teigia, kad teismas šia nutartimi nesivadovavo, todėl priėmė netinkamą procesinį sprendimą ir suvaržė suinteresuotiems asmenims teisę pasiruošti apeliaciniam procesui, nes nustatė ne 30 dienų, o 7 dienų apskundimo terminą. Nurodo, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo S. J. asmeninė nuosavybė, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Teigia, kad S. J. priėmė savo mirusios sutuoktinės Z. J. turtą jį pradėdamas faktiškai valdyti todėl termino atnaujinimas nesukels jokių pasekmių A. Z., nes Z. J. neturi jokio turto. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino įpėdinių teises, nes jie nepretenduoja į Z. J. palikimą, jie priėmė savo tėvo S. J. palikimą, toks palikimo priėmimas nėra nuginčytas ir tai reiškia, kad jie yra viso S. J. palikimo įpėdiniai. Teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 5.50 str., nes šios teisės normos nepaminėjo savo nutartyje, todėl mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes atnaujino terminą palikimui priimti ir neatsižvelgė, kad visas S. J. turtas jau yra priimtas įpėdinių R. J. ir I. D., todėl pareiškėjui A. Z. nėra likusio Z. J. palikimo. Nurodo, kad S. J. sunkiai susirgo tik 2009 m.. Teigia, kad teismas nenurodė, kuri konkreti priežastis buvo svarbi dėl termino praleidimo. Teigia, kad teisinio išsilavinimo neturėjimas ar nenoras sugadinti santykių su S. J. negali būti laikomos svarbiomis priežastimis dėl įstatymu nustatyto termino praleidimo. Nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas praėjus daugiau kaip 5 metams kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Mano, kad atnaujinus terminą palikimui priimti būtų pažeidžiamos jų teisės, nes jie jau yra priėmę visą S. J. palikimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į suinteresuotų asmenų I. D. ir R. J. apeliacinį skundą pareiškėjas A. Z. prašo pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad po Z. J. mirties dėl palikimo priėmimo jos sutuoktinis S. J. taip pat nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Nurodo, kad pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimas notarui nėra palikimo priėmimas, kuris bus galimas, kai notaras nustatys sutuoktinių dalis. Teigia, kad praleisto termino atnaujinimas nepažeidžia kitų asmenų teisių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti. Nurodo, kad nepretenduoja į palikimą, atsiradusį po S. J. mirties. Teigia, kad teismas atnaujino terminą dėl objektyvių priežasčių: jo suklydimo, kad palikimą galės priimti po S. J. mirties, nenorėjo dalytis 1 kambario buto su sergančiu patėviu, yra baigęs 7 klases, neturi specialių žinių, nėra įgijęs jokio išsilavinimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiu, kad terminas palikimui priimti atnaujintas nepagrįstai.
Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu. Inter alia šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra tokia, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jei kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbiu priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo A. Z. motina Z. J. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento ji nepaliko, todėl jos turtas turėjo būti paveldimas pagal įstatymą. Įstatyminiai Z. J. paveldėtojai buvo sūnus A. Z. ir sutuoktinis S. J.. Z. J. kartu su S. J. santuokos metu įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). A. Z. dėl palikimo priėmimo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė. S. J. faktiškai pradėjo valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). S. J. mire (duomenys neskelbtini), dėl jo palikimo priėmimo į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą kreipėsi įstatyminiai įpėdiniai I. D. ir R. J.
Kaip minėta pagal Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas pratęsti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, jo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. Z. dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė nuo 2005-11-14 iki 2011-02-11, t. y. beveik 6 metus. Praleisto termino atnaujinimo pagrindais nurodė, kad jo patėvis S. J. susirgo, todėl nenorėjo dalytis vieno kambario buto su žmogumi, kuris sirgo ir su kuriuo palaikė artimus santykius, tačiau pareiškėjas nepateikė teismui duomenų kada S. J. susirgo, nes suinteresuoti asmenys teigia, kad jų tėvas S. J. susirgo tik 2009 metais. Be to, pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui pateikimas ir palikimo priėmimas neįpareigoja asmens dalyti natūra paveldėto turto, tą pareiškėjas būtų galėjęs padaryti ir po patėvio S. J. mirties.
Kita priežastimi pratęsti terminą pareiškėjas nurodė, kad neturėjo teisinio išsilavinimo, yra baigęs tik 7 klases ir manė, jog į notarą galės kreiptis ir po S. J. mirties. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis neturėjo išsilavinimo ir manė, kad galės priimti palikimą po jo motinos mirties, yra tokia svarbi, jog dėl jos galima pateisinti beveik 6 metus praleistą terminą. Tai, jog pareiškėjas neturi išsilavinimo, nereiškia, kad po savo motinos mirties jis neturėjo galimybės kreiptis į palikimo vietos priėmimo notarą arba į kvalifikuotą teisininką, ką padarė kreipdamasis po 6 metų dėl pareiškimo surašymo palikimui priimti, ir išsiaiškinti palikimo priėmimo terminus bei galimybes.
Be to, su termino atnaujinimu nesutinka suinteresuoti asmenys, kurie nurodo, kad A. Z. negali pretenduoti į jų tėvui S. J. priklausantį turtą.
Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas sąmoningai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl ir praleido įstatymu nustatytą terminą ir šio termino atnaujinti nėra teisinio pagrindo (CPK 78 str. 5 d.).
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė termino palikimui priimti pratęsimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo A. Z. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.