- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2S-1087-163/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01774-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. D., R. J., Klaipėdos
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų I. D. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-02 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Klaipėdos miesto pirmasis notarų biuras, I. D., R. J., V. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam 2005-11-14 po jo motinos Z. J. mirties, priimti. Nurodė, kad jo motina Z. J. 1978-08-04 sudarė santuoką su S. J., po santuokos sudarymo 1992-07-15 Z. J. ir S. J. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po Z. J. mirties šiame bute liko gyventi jos sutuoktinis S. J.. Kadangi jo santykiai su S. J. buvo geri, be to, S. J. susirgo, jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, nes nenorėjo dalytis vieno kambario butą su žmogumi, kuris sirgo ir su kuriuo palaikė artimus santykius. Nurodė, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo, manė, jog po S. J. mirties galės kreiptis į notarą ir paveldėti mamos buto dalį.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-21 nutartimi pareiškimą tenkino. Atnaujino pareiškėjui A. Z. terminą palikimui priimti. Suinteresuoti asmenys I. D. ir R. J. 2011-12-28 pateikė teismui prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-21 nutarties išaiškinimo, prašė išaiškinti ir nurodyti, kad teismo 2011-12-21 priimtas procesinis sprendimas yra teismo sprendimas, kuris skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Nurodė, kad nagrinėjant bylą tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų kilo ginčas dėl teisės, todėl teismas bylą turėjo užbaigti teismo sprendimu, o ne nutartimi. Teigė, kad teismas suvaržė jiems teisę tinkamai pasirengti apeliaciniam procesui, nes netinkamai nustatė apskundimo terminą. Taip pat nurodė, kad nutartis buvo priimta viešame teismo posėdyje, todėl nutarties apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nutarties paskelbimo dienos, o ne nuo nutarties įteikimo dienos kaip nutartyje nurodė teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-02 nutartimi pareiškimą patenkino ir išaiškino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-21 nutartį. Nurodė, kad bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka reglamentuoja Civilinio proceso kodekso V dalis, į kurią patenka ir XXXVIII skyriaus normos, nustatančios bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad į šiame skyriuje nagrinėjamų bylų sąrašą patenka ir pareiškimai dėl Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti pratęsimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 578 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi, dėl kurios gali būti duodamas atskirasis skundas. Nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 7 dalį, XXV skyriuje nurodytas bylas, tarp jų ir bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Nurodė, kad pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti, tokio pobūdžio reikalavimas turi būti nagrinėjamas pagal Civilinio proceso kodekso V dalies teisės normas ypatingosios teisenos tvarka, neatsižvelgiant į tai, kyla ginčas dėl teisės, ar ne. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir Civilinio proceso kodekse esantį tokios kategorijos civilinių bylų nagrinėjimo teisinį reglamentavimą, teismas pripažino, kad šioje civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo turėjo būti priimta teismo nutartis, o ne sprendimas. Taip pat teismas nurodė, kad 2011-12-21 nutartis priimta viešame teismo posėdyje, o ne rašytinio proceso tvarka, todėl konstatavo, kad nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant nutarties apskundimo tvarką padaryta rašymo apsirikimo klaida, ir pripažino, kad 2011-12-21 nutartis skundžiama per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos. Pažymėjo, kad dėl šios klaidos byloje dalyvaujančių asmenų teisės nebuvo nepagrįstai suvaržytos, nes buvo nustatytas ilgesnis terminas atskirajam skundui pateikti.
Atskiruoju skundu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-02 nutarties suinteresuoti asmenys I. D. ir R. J. prašo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011-08-24 nutartimi šioje byloje išaiškino, kad kilus ginčui dėl termino atnaujinimo šioje byloje turėjo būti priimtas teismo sprendimas, o ne nutartis, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą iš naujo privalėjo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2011-08-24 nutartimi. Teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė ir aiškino CPK 443 straipsnio ir 578 straipsnio nuostatas, todėl priėmė neteisėtą nutartį.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl proceso teisės pažeidimų yra pagrįsti.
Civilinio proceso kodekso 4 straipsnyje numatyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, jog teismų precedentai negali būti nei suabsoliutinami, nei nemotyvuotai ignoruojami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse akcentuojama, kad teisės norma turi būti taikoma pagal toje normoje nustatytas sąlygas ir konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas tai normai taikyti. Remdamasis konstitucine jurisprudencija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl kasacinio teismo nutartyse išdėstytos praktikos laikymosi, reikia nustatyti, ar: 1) skirtingose nutartyse pasisakyta dėl tų pačių teisės nuostatų; 2) tos pačios nuostatos taikomos esant tapačiam ginčo teisinio santykio teisiniam reglamentavimui; 3) visos galiojančios ir teisiškai reikšmingos teisės nuostatos analizuotos ir taikytos priimant teismo sprendimą ar nutartį; 4) tokios nuostatos išsamiai analizuotos teismo motyvuose; 5) tokios nuostatos tinkamai pagrindžiamos teisės normų, teisės doktrinos ir teismų praktikos argumentais; 6) teisės nuostatos taikytos tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis; 7) teismų sprendimų ar nutarčių teiginiai yra esminės, nusprendžiančios bylos baigtį pagal tas faktines aplinkybes išvados, ar yra tik motyvai, argumentai arba kitos tik papildomai vartojamos motyvavimo aplinkybės. Tai – nebaigtinis kriterijų sąrašas, nes gali būti ir kitokių aplinkybių, iš kurių gali būti sprendžiama, ar atitinkamu klausimu yra suformuota teismų praktika, ar turi būti remiamasi vienos ar kitos nutarties teiginiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. v. Kretingos 1-ojo notarų biuro notarė S. D. N., bylos Nr. 3K-3-552/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje S. D., R. S. v. V. D., V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-385/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 20011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. P., M. I. M. v. Kauno valstybinė mokesčių inspekcija, AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-382/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamu klausimu yra išaiškinęs, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi būti laikomasi bendrųjų civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Tinkamas byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimas inter alia užtikrinamas teisės normų nustatytais procesiniais terminais bei teismo posėdžių forma, kurie skiriasi priklausomai nuo to, ar byloje yra sprendžiamas ginčas dėl teisės. Ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tačiau ypatingoje teisenoje taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-115/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje D.S. v. L.S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011). Pažymėtina, kad tam, jog būtų nustatyta, ar yra kilęs ginčas dėl teisės, visų pirma būtina apibrėžti materialinį teisinį santykį, iš kurio kildinamos šiame santykyje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos. Ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų apima procesus, kuriais siekiama paneigti, perimti, kito asmens teises; sumažinti šių teisių įgyvendinimo galimybes; išvengti pareigų ar sumažinti jų vykdymo apimtį arba intensyvumą ir pan. Visais šiais atvejais viena ginčo šalis siekia sau palankaus teisinio rezultato, kuris tuo pačiu metu yra nepalankus teisinis rezultatas kitai ginčo šaliai. Teisinis rezultatas šia prasme – tai rezultatas, turintis pakankamai reikšmingą įtaką asmens teisių ir pareigų egzistavimui ar jų įgyvendinimui. Taigi, ginčo dėl teisės atveju, civilinės teisės ir pareigos turi būti ginčo objektas arba vienas iš jų, o proceso rezultatas turi būti lemiamas šioms teisėms ir pareigoms. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įpėdinių, kurie praleido įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, vėlesnis įstojimas į paveldėjimo procesą gali turėti įtakos jau palikimą priėmusių įpėdinių teisėms ir pareigoms (pasikeis paveldimo turto dalys ir pan.), todėl byloje dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo priimtas procesinis sprendimas gali būti lemiamas teisei paveldėti ar palikimą jau priėmusių įpėdinių turtinėms teisėms. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 20011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. P., M. I. M. v. Kauno valstybinė mokesčių inspekcija, AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-382/2011).
Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys I. D. ir R. J. jau yra priėmę mirusiojo S.J. palikimą, termino atnaujinimo atveju pareiškėjo A. Z. įstojimas į paveldėjimo procesą gali turėti įtakos jau palikimą priėmusių įpėdinių I. D. ir R. J. teisėms ir pareigoms, todėl yra pagrindas pripažinti, jog yra kilęs ginčas dėl teisės ir kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti sprendimą, kuris skundžiamas apeliaciniu skundu.
Esant šioms aplinkybėms. konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2012-03-02 priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tas pats ginčas nagrinėjamas antrą kartą, dalyvaujantys byloje asmenys turėjo pakankamai laiko susipažinti su nagrinėjama byla, vadovaujantis ekonomiškumo ir operatyvumo principais, byla negrąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, klausimas išspręstinas iš esmės – suinteresuotų asmenų I. D. ir R. J. atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-21 nutarties laikytinas apeliaciniu skundu ir nagrinėtinas apeliacine rašytinio proceso tvarka (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuotų asmenų I. D. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-21 nutarties laikyti apeliaciniu skundu ir nagrinėti jį 2012 m. birželio 14 d. 14 val. Klaipėdos apygardos teisme apeliacine rašytinio proceso tvarka.