Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IK BALTIC LTD apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IK BALTIC LTD ieškinį atsakovui A. P. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantės manymu A. P. neįrodė, kad užsakyta prekė neatitiko asortimento, t. y. neatitiko tos prekės, kuri buvo nurodyta apeliantės skelbime.

10. Anot apeliantės, teismas nepagrįstai rėmėsi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. vasario 17 d. nutarimu, priėmė nemotyvuotą spendimą dalyje dėl patirtų A. P. nuostolių ir neįrodžius apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teismo sprendimas sudaro absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

15. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties pagrindu, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2022 m. lapkričio 15 d. prašymu dėl naujų papildomų įrodymų prijungimo (DOK-40822) teismui pateikė įrodymus: 1) Vartotojo A. P. 2021 m. gruodžio 29 d. prašymą (Priedas Nr. 1), 2) Informacija apie prekės užsakymą (Priedas Nr. 2), 3) Elektroninio laiško išrašas, kuriame paaiškinama, kad dėl prekės neatitikimo į pardavėją buvo kreiptasi 2021 m. gruodžio 24 d. internetu, naudojantis interneto svetainėje esančiu „Chat“ langeliu (Priedas Nr. 4), 4) Susirašinėjimo su konsultantu elektroninėje svetainėje išrašas (Priedai Nr. 5, 6), 5) 2021 m. gruodžio 6 d. pinigų priėmimo kvitą, kuriuo pranešama, kad buvo sumokėti 200 Eur (Nr. 8), 6) Išrašas apie internetinėje svetainėje užpildytą prekės grąžinimo formą (Priedas Nr. 9), 7) Ieškovės 2022 m. vasario 6 d. atsakymas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuriuo prašoma atmesti vartotojo prašymą (Priedas Nr.8, 9) UAB „Autojuta“ 2021 m. lapkričio 21 d. defektinis aktas, kuriame užfiksuota, kad įsigyta prekė nėra tinkama vartotojo mašinai (Priedas Nr. 21).

16. Pateikti įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (CPK 314 straipsnis), atsižvelgiant į tai, kad šalims įrodymai kurių pagrindu buvo priimtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas yra žinomi.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 2 d. iš apeliantės IK BALTIC LTD internetinės svetainės A. P. įsigijo prekę – automobilio Audi Q7 4 M15-4M0863553 bagažinės uždangą ir šios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu A. P. apeliantei sumokėjo 200 Eur. Prekė buvo atsiimta 2021 m. gruodžio 14 d. ir 2021 m. gruodžio 24 d. A. P. kreipėsi į apeliantės internetinės svetainės konsultantą su pretenzija, nurodydamas, jog įsigyta prekė netinka automobiliui Audi Q7, kuri buvo netenkinta.

18. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2022 m. vasario 17 d. priėmė nutarimą „Dėl A. P.prašymo“, kuriuo išsprendė tarp šalių kilusį ginčą – vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 28 straipsniu, tarnyba nutarė tenkinti A. P. reikalavimus nutraukti prekių pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus 200 Eur bei kompensuoti už autorizuoto serviso defektinį aktą patirtas 30 Eur išlaidas.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

19. Iškilusiam ginčui spręsti taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kadangi pirma, prekes įsigijo fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigijo ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes patiekė verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁸ straipsnio 1 dalis, 6.228¹⁰ straipsnio 1, 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018).

20. CK 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalis nurodo, kad vartotojas sudaręs nuotolinę pirkimo – pardavimo sutartį, turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta 6.228¹¹ straipsnyje, išlaidų, per 14 dienų atsisakyti tokios sutarties. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, kad sutartis patenka į CK 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių sąrašą. Nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dienų, nuo tos dienos, kurią vartotojas prekę gavo (CK 6.228¹⁰ straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju prekė perduota 2021 m. gruodžio 14 d.

21. CK 6.228¹⁰ straipsnio 6 dalyje nustatyta, vartotojas praneša verslininkui apie nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą: 1) pateikdamas tinkamai užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Šią formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; arba 2) pateikdamas aiškų pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties.

22. Byloje nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į atsakovą dėl netinkamos prekės internetiniame portale 2021 m. gruodžio 24 d. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytinai įrodymai, kurie paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad buvo kreiptasi tik 2021 m. gruodžio 29 d. ir laikytini vartotojo aiškiu pareiškimu dėl sutarties nutraukimo. Tokio vertinimo nekeičia ir apeliacinio skundo argumentai, kad žinutė internetinės svetainės konsultantui negali būti prilyginama tinkamam pranešimui, nes kaip minėta teisiniu reguliavimu nustatytas reikalavimas pateikti aiškų pareiškimą pardavėjui, o ne konkretų būdą ir/ar asmenį, atatstovaujantį pardavėją.

23. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas dėl sutarties nutraukimo kreipėsi per įstatyme nustatytą terminą, ir taip tinkamai įgyvendino savo teises nutraukti nuotoliniu būdu sudarytą prekių pirkimo- pardavimo sutartį. Tuo tarpu, apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju nebuvo vertintas CK 6.363 straipsnio nuostatų, apibrėžiančių prekių kokybės reikalavimus, (ne)taikymas, iš esmės neturi jokios teisinės reikšmės, nes vartotojas kaip minėta CK 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalies pagrindu turi teisę atsisakyti nuotolinės pirkimo – pardavimo sutarties, apskritai nenurodydamas priežasties.

24. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įvertinus byloje esančius įrodymus – atsakovo ir ieškovės paaiškinimus, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadas, susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovo medžiagą, 2021 m. gruodžio 2 d. prekės užsakymo kopiją, kurioje prie prekės pavadinimo nurodyta ,,Bagažinės užuolaidos (uždangalas) Audi Q7 4 M15-4M0863553 darytina išvada, kad ieškovės atsakovui parduotos prekės savybės neatitiko vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, kadangi prekės nėra galimybės naudoti tam tikslui, kuriam atsakovas ją ketino naudoti – įsigytos bagažinės užuolaidos netinka atsakovo automobiliui, nors pagal užsakymą jos buvo skirtos būtent atsakovo automobilio modeliui.

25. Taigi, konstatavus, kad ieškovės parduota prekė, kuri pagal skelbimo aprašymą turėjo tikti atsakovo automobiliui, tačiau netiko, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju prekė neatitiko CK 6.363 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

26. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, jog atsakovo įsigyta prekė neatitiko ieškovės skelbime nurodyto asortimento, nes priešingai, atsakovo byloje pateikti rašytiniai įrodymai, defektinis aktas, vaizdo įrašai patvirtina, kad įsigyta bagažinė netiko automobiliui, kuri pagal ieškovės skelbime nurodytus prekės duomenis apibūdinantį atitikimą konkrečiam automobiliui, būtent ir netiko.

27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teigimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Tarnybos 2022 m. vasario 17 d. nutarimu, nes po šio nutarimo priėmimo, apeliantė kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, prašydama nagrinėti kilusį ginčą iš esmės.

28. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

29. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

30. Apeliacinės instancijos teisėjų vertinimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad nagrinėtinu atveju Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. vasario 17 d. nutarimu „Dėl A. P.prašymo“ kaip rašytiniu įrodymu, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis, kaip neatitinančiu CPK 177 straipsnyje nustatytų įrodymų leistinumo reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad teismas nesirėmė išimtinai tik Tarnybos nutarimu, o jį vertino nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, įvertindamas visų byloje surinktų įrodymų visetą.

31. Nesutiktina ir su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo, nesant jokių įrodymų, priteisė atsakovui 30 Eur nuostolių atlyginimą, susijusių su defektinio aktu sudarymu, nes pastarieji įrodymai buvo pateikti dar nagrinėjant ginčą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyboje ir apie juos apeliantei buvo žinoma.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

34. Apeliantės skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės IK BALTIC LTD apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.