- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2-10978-534/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06557-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- IK BALTIC LTD
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.6.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IK BALTIC LTD ieškinį atsakovui A. P. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:pripažinti ieškovės teisę negrąžinti atsakovui pinigų už įsigytą prekę – automobilio „Audi Q7“ bagažinės uždangalą, ir neatlyginti 30,00 Eur (trisdešimt eurų 0 ct) dydžio turtinės žalos; priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad2021-12-02 atsakovas užsisakė iš ieškovės internetinės svetainės www.srotas24.lt prekę – automobilio „Audi Q7“ bagažinės uždangalą (toliau – Prekė). Už šią Prekę Atsakovas sumokėjo Ieškovei 200,00 Eur dydžio sumą. Atsakovas atsiėmė Prekę Ieškovės sandėlyje Vilniuje 2021-12-14.Atsiimdamas Prekę Atsakovas ją įdėmiai apžiūrėjo ir jokių pretenzijų nereiškė. Tai patvirtina ir pridedama Atsakovo pasirašyta PVM sąskaita faktūra, kurią jis pasirašė atsiimdamas Prekę. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta: „prašome Jūsų prieš pasirašant, kad priėmėte prekes, atidžiai jas apžiūrėti, nes pretenzijos dėl netinkamos prekių būklės, prekių pažeidimų, kurių atsiradimo pagrindas priskirtinas ne gamykliniam brokui, bei prekių komplektacijos neatitikimų (tokių, kuriuos galima nustatyti išorinės prekių apžiūros metu) po prekių priėmimo momento nebus tenkinamos“. Tokiu būdu Atsakovas priėmė Prekę ir buvo įspėtas dėl pasekmių, kurios gali kilti neapžiūrėjus Prekės. Atsakovas 2021-12-29 kreipėsi į Ieškovę dėl to, kad Prekė netinka jo automobiliui, ji yra per trumpa. Ieškovės darbuotojas žodžiu paaiškino, kad Atsakovas priėmė prekę, pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, kuri prilygintina Prekės perdavimo-priėmimo aktui, nereiškė pretenzijų dėl jos kokybės ar neatitikimo asortimentui, todėl pinigai už Prekę grąžinami nebus. Pažymėtina, kad Atsakovo žinutė internetinės svetainės konsultantui negali būti prilyginta kreipimuisi dėl prekės grąžinimo, kadangi konsultantas konsultuoja tik dėl užsakomų prekių, o ne dėl netikusių ar netinkamų prekių grąžinimo, dėl ko ir buvo nurodyta telefonu arba elektroniniu paštu orders@srotas24.lt, tačiau minėtu elektroniniu paštu Atsakovas nesikreipė. Tuo labiau, kad žinutė buvo siųsta per šv. Kūčias, t.y. nedarbo dieną, todėl Atsakovas sulaukė automatinio atsakymo.
Ieškinyje taip pat nurodoma, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) 2022-02-17 priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriuo nutarė patenkinti atsakovo reikalavimą, t.y. pripažinti pagrįstu Atsakovo reikalavimą nutraukti Prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už netinkamą Prekę sumokėtus pinigus (200,00 Eur) bei priteisti 30,00 Eur turtinę žalą. Š. S. VVTAT konstatavo, kad Atsakovas gavo asortimento neatitinkančią Prekę, o tą įrodė nuotraukomis bei automobilių serviso pažyma. Atsakovas per protingą terminą kreipėsi į Ieškovę, todėl Ieškovė privalo grąžinti pinigus Atsakovui už įsigytą Prekę. Be to, Atsakovas patyrė 30,00 Eur dydžio žalą, kurią VVTAT priteisė iš Ieškovės, kadangi Atsakovas turėjo kreiptis į automobilių servisą dėl pažymos, patvirtinančios Prekės neatitikimą, gavimo. Su tokiomis VVTAT išvadomis ir Sprendimu Ieškovė kategoriškai nesutinka, todėl teikia ieškinį ir prašo ginčą tarp Ieškovės ir Atsakovo išspręsti iš esmės bei pripažinti Ieškovės teisę negrąžinti pinigų už Prekę Atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė išvadą ir 2022-02-17 nutarimą, kuriuo nutarė patenkinti vartotojo (atsakovo) reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2021-12-02 tarp ieškovės ir atsakovo internetinėje svetainėje www.srotas24.lt buvo sudaryta nuotolinė prekės – automobilioAudi Q74 M15-4M0863553bagažinės uždangalas, pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas ieškovei sumokėjo 200Eur. Prekė buvo atsiimta 2021-12-14.2021-12-24atsakovas kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, jog įsigytos prekės netinka automobiliuiAudi Q7. Ginčo šalims nepavykus rasti bendro sprendimo, atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2022-02-17 priėmė nutarimą „Dėl A.P. prašymo“, kuriuo išsprendė tarp šalių kilusį ginčą – vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 28 straipsniu, tarnyba nutarė tenkinti vartotojo reikalavimą nutraukti prekių pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus 200,00 Eur bei kompensuoti už autorizuoto serviso defektinį aktą patirtas išlaidas (30 Eur).
Ieškovė, nesutikdama su tarnybos sprendimu kreipėsi į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, t. y. pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti jos teisę negrąžinti atsakovui pinigų už įsigytą prekę ir neatlyginti 30,00 Eur dydžio turtinės žalos.
Ieškinys atmestinas
CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą; šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.
Šioje byloje šalių ginčas kilo iš vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, kurios ypatumus reglamentuoja CK 6.350–6.370 straipsniai (CK XXIII skyriaus ketvirtasis skirsnis). Bendrosios pirkimą ir pardavimą reglamentuojančios teisės normos vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja specialiosios CK XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio teisės normos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo – teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).
Esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). CK 6.363 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį; pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. CK 6.363 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančiusįrodymus – atsakovo ir ieškovės paaiškinimus, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadas, susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovo medžiagą, 2021-12-02 prekės užsakymo kopiją, kurioje prie prekės pavadinimo nurodyta ,,Bagažinės užuolaidos (uždangalas) Audi Q7 4 M15-4M0863553 darytina išvada, kad ieškovės atsakovui parduotosprekės savybės neatitiko vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, kadangi prekės nėra galimybės naudoti tam tikslui, kuriam atsakovas ją ketino naudoti – įsigytos bagažinės užuolaidos netinka atsakovo automobiliui, nors pagal užsakymą jos buvo skirtos būtent atsakovo automobilio modeliui. Atsakovas, prieš įsigydamas prekę, susipažino su jos aprašymu ieškovo internetinėje svetainėje ir priėmė sprendimą ją įsigyti kaip tinkamą savo automobilio modeliui. Atsakovas, būdamas vartotoju, bei neturėdamas specialių žinių,prekės atsiėmimo metu negalėjo pastebėti, kad prekė neatitinka užsakymo ir nebus tinkama jo automobiliui.
Ieškovė nurodo, kad atsakovas 2021-12-14 pasirašė 2021-12-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 90639, kuria patvirtino, jog prekę apžiūrėjo ir patvirtino, kad pretenzijų neturi. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad atsakovas vietoje tikrinti prekės tinkamumoatsakovo automobiliui, pagal įstatymą neturėjo. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš priimant daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kuris atitinka protingumo kriterijus, tačiau nepasinaudojimas šia teise niekaip negali paneigti pardavėjo pareigos, įtvirtintos CK 6.327 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
CK 6.338 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas prekę atsiėmė 2021-12-14 o į ieškovę kreipėsi 2021-12-24, t. y. praėjus 10 dienų nuo prekių atsiėmimo, todėl laikytina, kad atsakovas nepraleido teisės aktų nustatytų terminų pareikšti reikalavimus dėl parduoto daikto trūkumo.
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo pirkėjui suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Kasacinis teismas šiuo klausimu išaiškino, kad daikto trūkumas laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės. Pareiga įrodyti, kad daikto trūkumas buvo mažareikšmis, tenka pardavėjui (verslininkui), kuris siekia CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos dėl daikto trūkumo mažareikšmiškumo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020).Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas jam nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018).
Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atsakovui perduotos prekės atsakovas negali naudoti tam tikslui, kuriam ją ketino naudoti, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog daikto trūkumas yra mažareikšmis, todėl atsakovas turėjo teisę reikalauti nutraukti sutartį,grąžinti sumokėtą kainą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, CK 6.249 straipsniu – nuostolių atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo IK BALTIC LTD ieškinį atmesti ir išspręsti ginčą iš esmės – nutraukti tarp ieškovo IK BALTIC LTD, juridinio asmens kodas 09388398, ir atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021-12-02 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti iš ieškovo IK BALTIC LTD, juridinio asmens kodas 09388398, atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai200,00 Eur (du šimtus eurų) sumokėtų pagal 2021-12-02 pirkimo–pardavimo sutartį ir 30 Eur (trisdešimties eurų) nuostolių atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.