Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. ir jo gynėjos advokatės Reginos Bertašienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant T. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nurodyta bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu ir 75 straipsnio 5 dalimi, paskirta T. J. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nurodyta grąžinti turto savininkei lizingo bendrovei SIA „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui automobilį „Opel Mokka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Gargžduose. Nuspręsta pripažinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 90 Eur išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti 90 Eur proceso išlaidų iš T. J. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Išaiškinta T. J., kad priteistą sumą jis turi sumokėti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą. Nurodyta T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. J. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: 2023 m. vasario 14 d., apie 6 val., Kretingos r., (duomenys neskelbtini), kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi (duomenys neskelbtini), jis, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį „IVECO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „WIELTON“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo ir kelio sąlygas, esant tamsiam paros metui ir slidžiai kelio dangai, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusio A. P. vairuojamu automobiliu „Opel Mokka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Opel Mokka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. P., kuris (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) ligoninėje“. Šiais savo veiksmais T. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>) ir 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. J. ir jo gynėja advokatė R. Bertašienė prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

5. Apeliantai nurodo, kad atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams, teismas įpareigojo T. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. T. J. yra vairuotojas, kitos profesijos nėra įgijęs. Vadinasi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams – yra nesuderinama su paskirtu įpareigojimu. Uždraudimas naudotis specialia teise reiškia ir darbo santykių pasibaigimą, o tuo pačiu ir stabilių pajamų, reikalingų pragyvenimui bei prievolių vykdymui, netekimą. Nuteistajam yra būtina dirbti. Jis turi kreditinių įsipareigojimų, augina du nepilnamečius vaikus, kurių vienas po santuokos nutraukimo gyvena su juo, todėl privalo vykdyti vaikų išlaikymo pareigą. Dėl nelaimingo atsitikimo kilusios žalos atlyginimo klausimai neišspręsti iki šio laiko, iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusieji nebuvo pareiškę civilinių ieškinių, galbūt civilinis ieškinys bus pareikštas ir nuteistajam, galbūt darbdavys sieks išieškoti dalį patirtų nuostolių iš autoįvykį sukėlusio vairuotojo. Vienerių metų nedarbo laikotarpis ne tik materialiai apsunkins paties nuteistojo ir jo šeimos materialinę padėtį, bet ir atims galimybę įvykdyti trečiųjų asmenų reikalavimus. Negalėdamas vairuoti T. J. negalės susirasti kito, kad ir nekvalifikuoto darbo, nes neturės kaip nuvykti į darbo vietą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., t. y. (duomenys neskelbtini) soduose, kurie yra toli nuo bet kokių įmonių ar galimų darbo vietų. Kaip nurodė pats nuteistasis, susisiekimas viešuoju transportu jo gyvenamojoje vietovėje yra labai sudėtingas: per dieną pravažiuoja tik du autobusai, todėl viešuoju transportu jokios darbo vietos iki darbo laiko pradžios pasiekti neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).‏‏‎

11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik nuteistajam T. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo aspektu (prašoma jos neskirti). Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

12. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014, 2K-183-628/2023 ir kt.).

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonė T. J. buvo skirta nepagrįstai.

14. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas T. J. nustatė 1 metų BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kuris yra minimalus. Baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, turi daryti maksimalų poveikį. Tokios poveikio priemonės taikymu siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t. Darytina išvada, jog aptariamu atveju paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui, baudžiamasis įstatymas nebuvo pažeistas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, buvo pakankamai įvertintos baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimui reikšmingos bylos aplinkybės.

15. Spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo nuteistajam tikslingumo apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad T. J. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą padarė turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, o nusikaltimo padarymo metu, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, pažeidė KET reikalavimus – nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, todėl nesuvaldęs vairuojamo sunkiasvorio automobilio susidūrė su priešpriešine eismo juosta atvažiuojančiu lengvuoju automobiliu, todėl nuo patirtų sužalojimų lengvojo automobilio „Opel Mokka“ vairuotojas po kelių dienų mirė ligoninėje. Teismas, remdamasis, be kita ko, ir nuteistojo gynėjos akcentuojamoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023 išdėstytais išaiškinimais, teisingai nustatė, jog minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, taip pat teisingai pastebėjo, kad net ir minėtoje kasacinėje nutartyje yra konstatuota, jog pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apylinkės teismo vertinimu nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta didelį pavojingumą eismui ir visuomenei rodančių aplinkybių t. y. pateikti T. J. neigiamai charakterizuojantys duomenys apie iki nusikaltimo padarymo padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, todėl šiuo atveju susidaro įspūdis, kad jis sistemingai pažeidinėjo teisės normų reikalavimus. Dėl šių priežasčių apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Spręsdamas klausimą dėl nuteistajam T. J. nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, aplinkybę, kad jis daug kartų buvo baustas už KET pažeidimus, su juo gyvena vienas nepilnametis vaikas. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nuteistajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 68 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės apie teigiamą T. J. asmenybės charakterizavimą, jo visišką prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, gailėjimąsi dėl jos padarymo ir kilusių padarinių, baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo darbo pobūdį, tai, kad vienas iš jo nepilnamečių vaikų gyvena su nuteistuoju, jau buvo įvertintos skundžiamame nuosprendyje, lėmė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sumažinimą vienu trečdaliu, nuteistajam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, taip pat lėmė minimalaus (1 metų trukmės) BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymą. Todėl šios aplinkybės nesudaro jokio pagrindo teigti, jog baudžiamojo poveikio priemonė T. J. buvo netinkamai individualizuota ir nėra adekvati jo asmenybei ir padaryto nusikaltimo sunkumui.

17. Nors apeliaciniame skunde ganėtinai plačiai dėstoma, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę T. J. nepagrįstai konstatavo, jog įvykio metu jis šiurkščiai pažeidė KET, tačiau apeliaciniame skunde yra visiškai sutinkama su T. J. paskirta bausme, o iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad būtent spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo klausimą T. J. apylinkės teismas tokios aplinkybės (dėl šiurkštaus KET pažeidimo) vis dėlto nenurodė. Be to, net ir padarius išvadą, kad T. J. padarytas KET pažeidimas nebuvo šiurkštus, būtina atsižvelgti į tai, jog šis pažeidimas sukėlė eismo įvykį, dėl kurio įvyko negrįžtami padariniai – žuvo žmogus, taip pat į šio procesinio sprendimo 12 punkte aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje yra išaiškinta, jog uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas, be kita ko, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET. Šioje byloje būtent tokios aplinkybės ir buvo nustatytos – iš bylos medžiagos matyti, jog 2023 m. vasario 14 d. įvykio metu T. J. turėjo labai daug galiojančių administracinių nuobaudų už su KET pažeidimais susijusių administracinių nusižengimų padarymą, jam jau ne kartą buvo taikytas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir T. J. tik pakankamai neseniai iki įvykio (2022 m. gruodžio 20 d.) buvo atgavęs teisę vairuoti (t. 3, b. l. 9–16, 29). Šie duomenys aiškiai rodo, jog ir iki jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo T. J. nebuvo pavyzdingas vairuotojas ir eismo dalyvis, ir jam buvo būdinga sistemingai pažeidinėti KET, o šiuo atveju tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl niekaip negalima daryti išvados, kad jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra tikslingas.

18. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama teisės vairuoti transporto priemones turėjimo svarba T. J. darbui, teigiama, kad netekęs teisės vairuoti T. J. neteks darbo, o neturėdamas kitos profesijos ir gyvendamas atokioje vietovėje negalės gauti jokio kito darbo, tačiau Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011). ‏‏‎Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad T. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams – yra nesuderinama su jam paskirtu įpareigojimu dirbti, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas įpareigojo T. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl negalima teigti, kad jam skirtas įpareigojimas yra nesuderinamas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Tai, kad T. J. yra vairuotojas ir nėra įgijęs kitos profesijos, savaime nereiškia, kad uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpiu (kuris nagrinėjamu atveju yra minimalus) jis apskritai negali susirasti ir dirbti jokio (nebūtinai kvalifikuoto) darbo. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad T. J. gyvena atokioje vietovėje, kurioje nėra jokios galimybės rasti darbą, tačiau net ir patys apeliantai neneigia, jog nuteistojo gyvenamojoje vietoje viešasis transportas vis dėlto reguliariai kursuoja, todėl tai taip negali būti vertinama kaip priežastis, visiškai užkertanti jam kelią įsidirbinti vietovėse, kuriose yra daugiau darbo vietų. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie galimus civilinius ieškinius T. J. (kurie šiuo metu dar nėra pareikšti, tačiau gali būti pareikšti ateityje) ir jų atlyginimą, laikytini teorinio pobūdžio pamąstymais.

19. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. J. apylinkės teismo paskirta minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai ir jo asmenybei, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, ir nevaržo nuteistojo akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas T. J. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie jo neatsargūs veiksmai nepasikartotų ir jis ateityje vairuodamas transporto priemones nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui. Todėl nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. J. ir jo gynėjos advokatės Reginos Bertašienės apeliacinį skundą atmesti.