- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-50-300/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11405-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Civilinis ieškovas
- E. Š., G. S.
- Advokatai
- Donatas Lengvinis
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.25.4.2.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamoji byla nutraukta.
Taip pats nutrauktas procesas pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. Š. ir G. S. civilinį ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. Ž. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. balandžio 12 d. apie 18.15 val., kelio (duomenys neskelbtini) 3,2 km, vairuodamas automobilį „I. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Tauras 3500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimu, 9 p., 208.4 p. reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad automobilio „I. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šoninės daiktadėžės durelės tinkamai uždarytos, todėl atsidarius daiktadėžės durelėms, iš jos iškritusi automobilio detalė (variklio turbina) atsitrenkė į prieš priešais važiuojantį automobilį „S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. Š., išmušė stiklą ir atsitrenkė į automobilio „S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją V. Š., kuris 2021 m. balandžio 12 d. 22.40 val. dėl daugybinių galvos ir kaklo sužalojimų, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mirė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
2. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Ž. Generauskas apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 3 m. laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę - 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 1 m. įpareigojant: tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise, vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nutraukti procesą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. Š. ir G. S. civilinį ieškinį. Daiktus: sunkvežimį su priekaba, grąžinti savininkui nuolatiniam naudojimui nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį S. I., grąžinti savininkui nuolatiniam naudojimui nuosprendžiui įsiteisėjus; variklio turbiną, perduotą saugoti pagal kvitą Nr. 0004894 Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, grąžinti V. Ž..
2.1. Skunde nurodo, kad nuosprendis dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo ir kvalifikavimo yra pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, tačiau netinkamai taikytas BK 38 straipsnyje numatytas susitaikymo institutas, kadangi V. Ž. atžvilgiu jo negalima taikyti, be to, teismas netinkamai nagrinėjo baudžiamojo poveikio priemonės taikymą.
2.2. Prokuroro teigimu, teismas nuosprendyje teisingai nurodo, kad kaltinamasis V. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai, savo veiksmus vertina kritiškai, teisiamojo posėdžio metu ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad dėl įvykio gailisi, yra susikrimtęs. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir jo elgesys iš karto po įvykio, kai dalyviai iš karto nesuprato priežasties nulėmusios autoįvykio. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, pamatęs „Facebook“ paskyroje, kad įvykis įvyko dėl iškritusios detalės, patikrinęs daiktadėžę ir jos ten neradęs, pats paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir nurodė esąs atsakingas dėl sukelto įvykio. Nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu atleido kaltinamajam, patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Tačiau vertinant BK 38 str. sisteminiu ir gramatiniu, bei įstatymo leidėjo suformuota nuomone, darytina išvada, kad asmeniui, padariusiam BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką, negalima taikyti BK 38 str. numatyto susitaikymo instituto. Taip pat, teismas visiškai netinkamai motyvuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Nesutiktina ir su teismo vertinimu, vien tik padaryti administraciniai nusižengimai, kurių dalis susijusi su aplinkosauginių reikalavimų nepaisymu, ar pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymu, vairavimas transporto priemonės, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, negali būti prilyginti asmens pavojingumui kriminaliniu aspektu. Priešingai, privaloma atsižvelgti į tai, kad per metus iki eismo įvykio V. Ž. ANK tvarka baustas 9 kartus už KET pažeidimus, o 2021-04-06 surašytas ANK protokolas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, nes vairavo krovininį automobilį (Nl) kategorijos) ir vežė automobilį, kuris nebuvo pritvirtintas, kaip nurodyta Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakyme Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ reikalavimuose. Pabrėžtina, kad po 6 dienų, t. y. 2021-04-12 įvyko eismo įvykis taip pat analogiškai susijęs su krovinio vežimu ir kilusiomis itin sunkiomis pasekmėmis. Net ir po nusikalstamos veikos padarymo V. Ž. nepadarė tinkamų išvadų ir toliau pažeidinėja įstatymą ir netinkamai vykdo KET reikalavimus. Tai patvirtina 2021-09-29 surašytas protokolas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021-09-22 vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat be privalomosios techninės apžiūros. V. Ž. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir duomenys apie jo KET pažeidimus rodo, kad eismo įvykis, sukėlęs itin sunkias pasekmes, nebuvo atsitiktinis, tačiau dėsningas ir sietinas su sistemingu KET nesilaikymu. Visos šios aplinkybės nesudaro pagrindinės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos - pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl negalima taikyti nei BK 38 str., nei BK 40 str. instituto.
2.3. Dėl bausmės skyrimo prokuroras nurodo, kad V. Ž. yra nevedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, dirba, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas. Atsižvelgtina į tai, kad V. Ž. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, dėl šios veikos padarymo kaltinamasis V. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kas laikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savanoriškai atlygino dalį žalos nukentėjusiesiems, dėl likusios žalos dalies nukentėjusieji sudarė susitarimą su draudimo bendrove. Taip pat atsižvelgtina į padarytos žalos dydį bei padaryto nusikaltimo pavojingumo mąstą - padaryta veika sukėlusi nukentėjusiojo mirtį. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bausmės tikslai ir teisingumas bus įvykdytas skiriant V. Ž. su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje nurodytos bausmės vidurkis ir jos vykdymą atidedant.
2.4. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, neskirdamas BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės motyvuoja tuo, kad iš į bylą pateiktų dokumentų, V. Ž. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kurio veikla kraštovaizdžio tvarkymas, statinių nugriovimas ir statybvietės paruošimas, kaltinamasis yra vienas darbuotojas savo įmonėje ir savo darbu susikuria sau pajamas ir moka mokesčius (3 t. b. 1. 20, 24). Taip pat kaltinamasis verčiasi ūkininko veikla (3 t. b. 1. 37-45). Atėmus teisę vairuoti jis šių veiklų vykdyti negalės, tačiau aplinkybė, jog V. Ž. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant savo darbines funkcijas, savaime nelaikytina sudarančia pagrindą netaikyti jam šios baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi, teismo nuosprendyje nurodyti argumentai - atėmus teisę vairuoti V. Ž. savo veiklų vykdyti negalės, neduoda pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, kai kiti aukščiau nurodyti bylos duomenys patvirtina jos skyrimo reikalingumą. Svarstant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą V. Ž. atsižvelgtina į tai, kad V. Ž., padarydamas KET taisyklių pažeidimus sukėlė itin sunkias pasekmes - įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas tik paskiriant V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę.
Atsiliepimas
3. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašo prie bylos prijungti 2021 m. spalio 28 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos elektroninį laišką.
3.1. Atsiliepime nurodo, kad 2021 m. spalio 28 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos elektroninis laiškas paneigia apeliaciniame skunde dėstomus niekuo nepagrįstus prokuratūros teiginius, esą „net ir po nusikalstamos veikos padarymo V. Ž. nepadarė tinkamų išvadų ir toliau pažeidinėja įstatymą, netinkamai vykdo KET reikalavimus“, kadangi administracinių nusižengimų registre buvo padaryta klaida, t y., jokio administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 29 d. surašytame protokole V. Ž. nepadarė. Šis dokumentas paneigia tokius prokuratūros teiginius ir patvirtina, kad po nusikalstamos veikos padarymo V. Ž. padarė išvadas ir gerbia nustatytą tvarką, t. y., daugiau teisės pažeidimų, juolab, KET pažeidimų nepadarė.
3.2. Atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, esą „vertinant BK 38 str. sisteminiu ir gramatiniu, bei įstatymo leidėjo suformuota nuomone pakeisti minėtą straipsnį, darytina išvada, kad asmeniui, padariusiam BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką, negalima taikyti BK 38 str. numatyto susitaikymo instituto“. Nei BK 38 straipsnio įtvirtintas teisinis reguliavimas, nei teismų praktika tokių išimčių dėl šio instituto taikymo asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d. nenumato. Aiškinimas, kad kaltininkas gali susitaikyti tik su pačiu nukentėjusiuoju, t. y., šiuo atveju eismo įvykio metu žuvusiu asmeniu, o tai savaime suprantama neįmanoma, ir dėl to, neva kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. yra negalimas šiam padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281 str. 5 d. yra ydingas, nesuderinamas su teisine logika ir prieštaraujantis suformuotai teismų praktikai (žr. 2009-03-24 Teismų praktikos Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos Nr. AB-30-1, 64 lapo 3-4 pastraipos/ 22 išvada). Šiuo atveju nėra abejonių, kad teismas įvertino ne tik kaltininko ir nukentėjusiųjų susitaikymą, bet ir kitas svarbias BK 38 str. taikymui aplinkybes, kas ir matoma iš skundžiamo nuosprendžio.
Atsiliepimas
3.3. Taip pat nesutinkama ir su apeliacinio skundo argumentais, esą „pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai motyvuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas“. Nors prokuratūra šį argumentą motyvuoja aplinkybėmis, kad „V. Ž. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir duomenys apie jo KET pažeidimus rodo, kad eismo įvykis, sukėlęs itin sunkias pasekmes, nebuvo atsitiktinis, tačiau dėsningas ir sietinas su sistemingu KET nesilaikymu“, tačiau su tokia pozicija nesutiktina. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jau pasisakė dėl tokios prokuratūros pozicijos priimdamas nuosprendį. Tai, kad prokuratūra nesutinka su tokiu teismo aplinkybių vertinimu, kad apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismas jau pasisakė, tokiu būdu siekdama, jog apeliacinės instancijos teismas priimtų kitokį, prokuratūros poziciją atitinkantį sprendimą, savaime nereiškia, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.
3.4. Teigia, jog po nusikalstamos veikos padarymo V. Ž. padarė išvadas ir gerbia nustatytą tvarką, t. y., daugiau teisės pažeidimų, juolab KET pažeidimų, nepadarė, kas tik dar kartą patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, buvo ir yra pagrįstos ir teisingos. Prie šio atsiliepimo pateikiama informacija apie atšauktus procesinius sprendimus patraukti V. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal 2021 m. rugsėjo 29 d. ir du 2020 m. liepos 30 d. administracinius nurodymus.
3.5. Nors apeliaciniame skunde pasisakoma dėl bausmės skyrimo nuteisus kaltinamąjį, tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis V. Ž. byloje buvo pateikęs prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau šis klausimas nebuvo spręstas teismui nutarus taįkyti kaltinamojo atžvilgiu BK 38 straipsnį. Tad, jeigu apeliacinės instancijos teismas, kažkokiu būdu prieitų prie išvadų, kurios teiktų pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla turėtų būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kur būtų sprendžiamas, inter alia, kaltinamojo prašymas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tuo tarpu klausimas dėl bausmės skyrimo apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti svarstomas būtent šios bylos nagrinėjimo kontekste.
Atsiliepimas
3.6. Nurodo, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad V. Ž. eismo įvykį sukėlė šiurkščiai pažeisdamas KET, t. y., sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo. Nuosprendyje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nustatyta, kad kaltinamasis V. Ž. tiesiog nesilaikė KET reikalavimų, t. y. KET 9, 208.4 punktų, todėl atsidarius daiktadėžės durelėms, iš jos iškritusi automobilio detalė (variklio turbina) atsitrenkė į prieš priešais važiuojantį automobilį, todėl pagrįstai neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės (ne) taikymo, būtina atsižvelgti ir į asmens sukėlusio įvykį asmenybę, jo veiksmus prieš ir po įvykio. Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kurio padarymo aplinkybės nebuvo nulemtos didelio aplaidumo, akivaizdžiai ir grubiai ignoruojant saugumo taisykles, eismo įvykio metu buvo blaivus, kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, administracine tvarka baustas ne už šiurkščius nusižengimus, dirba, vystydamas verslą, savarankiškai užsidirbantis pragyvenimui. Kas itin svarbu ir ką pažymėjo teismas, kad „kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo surinktos medžiagos, kaltinamasis pats pamatęs „Facebook“ paskyroje, kad įvykis įvyko dėl iškritusios detalės, patikrinęs daiktadėžę ir jos ten neradęs, pats paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir nurodė esąs atsakingas dėl sukelto įvykio“. Po eismo įvykio kaltinamasis bendravo su žuvusiojo artimaisiais, t. y. nukentėjusiaisiais, atlygino 2800 Eur proceso išlaidas ir susitaikė su nukentėjusiaisiais 2021 m. spalio 27 d. susitarimu bei 2021 m. spalio 26 d. susitaikymo protokolu.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. Ž. ir jo gynėjas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokurorė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti kaip pagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Prokuroras Ž. Generauskas apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių V. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant prokuroro apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertintini. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendimu V. Ž. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiaisiais, ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Prokuroro įsitikinimu, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas BK 38 straipsnyje numatytas susitaikymo institutas, o be to, V. Ž. neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto reikalavimo.
7. BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad nukentėjusiu asmeniu BK 38 straipsnio prasme pripažįstamas tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, o jam mirus – šeimos nariai (BPK 38 straipsnis) ar (ir) artimieji giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais šių asmenų susitaikymas su kaltininku iš esmės galimas, tačiau teismas, be kitų BK 38 straipsnyje numatytų aplinkybių, turi įvertinti, ar susitaikymas nėra formalus, ar atlyginta visa žala (susitarta dėl jos atlyginimo) ir pan. (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. AB-30-1).
9. BPK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu.
10. 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 28 straipsniu, E. Š. pripažinta nukentėjusiąja (1 t. b. l. 97). 2021 m. birželio 18 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 109, 110 straipsniais, E. Š. pripažinta civiline ieškove dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 118). 2021 m. birželio 23 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 28 straipsniu, G. S. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t. b. l. 150). 2021 m. birželio 23 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 109, 110 straipsniais, G. S. pripažintas civiliniu ieškovu dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 159).
11. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestina prokuroro apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad šiuo atveju negalimas susitaikymo institutas tarp mirusiojo žmonos ir posūnio, t. y., tarp nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ir V. Ž..
12. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo tai, kad V. Ž. neatitinka ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, pagal kurią asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tik tada, kai yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
13. Teismų praktikoje konstatuota, jog teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą). Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis V. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas), atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnio 1 dalis), nukentėjusieji jam atleido, susitarė dėl žalos atlyginimo. Įvertino ir paties V. Ž. elgesį po įvykio, kad supratęs, jog dėl jo kilo eismo įvykis, pats kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą, be to, teisiamojo posėdžio metu ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad dėl įvykio gailisi ir yra susikrimtęs. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad V. Ž. anksčiau teistas 1 kartą, tačiau teistumas išnykęs, 4 metų laikotarpyje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu (2 t. b. l. 40-41), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t. b. l. 42-54), yra dirbantis (3 t. b. l. 20), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VĮ (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas kaip labai sąžiningas ir darbštus asmuo (3 t. b. l. 21-23). Nustatytos dvi V. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. (BK 60 straipsnis).
14. Pastebėtina aplinkybė, kad nagrinėjant skundą apeliacine tvarka nepasitvirtino prokuroro skunde nurodoma aplinkybė, kad po nusikalstamos veikos padarymo V. Ž. nepadarė tinkamų išvadų ir toliau pažeidinėja įstatymą ir netinkamai vykdo KET reikalavimus, kadangi iš V. Ž. pridėtų dokumentų matyti, kad 2021 m. spalio 12 d. V. Ž. pasikreipus į Lietuvos kelių policijos tarnybą dėl galimai įvykusios klaidos dėl baudos už vairavimą be techninės apžiūros ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, 2021 m. spalio 28 d. V. Ž. atrašė, kad patikslinus gautą informaciją, registre buvo nustatyta klaida (3 t. b. l. 122). VMI pranešime V. Ž. nurodyta, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba dėl nustatytos klaidos atšaukė 2021 m. rugsėjo 29 d. administracinį nurodymą (3 t. b. l. 123). Kas rodo, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, V. Ž. daugiau administracinių nusižengimų nepadarė.
15. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu V. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio bei jo asmenybės vertinimu ir išvada, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. Ž. ateityje nebedarys nusikalstamų veikų. Neginčytina prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad tai, kad V. Ž. iki įvykio buvo 9 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (dominuoja pažeidimai transporto priemonės eksploatavimo be techninės apžiūros ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo), tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo abejoti, kad V. Ž. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. Ž. tuos 9 administracinius nusižengimus padarė per pakankamai ilgą laiko tarpą – 5 metus, o įvertinus tai, kad jo darbas susijęs būtent su vairavimu, negalima teigti, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės nuolat, piktybiškai ir grubiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles.
16. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, neskirdamas atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės V. Ž. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones, neteisingai įvertino veiką padariusio asmens padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, taip pat neteisingai įvertino kaltininko asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumą, neatsižvelgė į tai, jog kaltininkas padarė šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių žuvo žmogus.
17. Iš teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose matyti, kad BK 68 straipsnio numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat, sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-644/2012, 2K-252-677/2015). Šiurkščiu pripažintinas toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).
18. Manytina, kad padarinių sunkumas, atsietai nuo eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, negali būti kriterijus vertinant KET pažeidimo šiurkštumą, nes padariniai kelių eismo saugumo taisyklių bylose neretai yra atsitiktiniai ir ne visada priklauso nuo pažeidimo pobūdžio. Šiuo atveju sunkius padarinius – vieno asmens žūtį lėmė ne sąmoningi veiksmai (kaip antai – greičio viršijimas, pavojingas manevravimas, vairavimas apsvaigus ir pan.), o aplinkybės, susijusios su nepakankamu rūpestingumu ir atidumu.
19. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę - anksčiau už analogiško pobūdžio nusikaltimus nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiukščius KET pažeidimus, yra dirbantis, gyvena su seneliais, kuriems reikalinga pagalba, kaltę visiškai pripažino, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, siekė padėti ir padėjo nukentėjusiesiems, įvykio metu buvo blaivus, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, nors prokuroras akcentuoja aplinkybę, jog V. Ž. turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau, kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, šie atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens padaryti pažeidimai neeliminuoja teismo vidinio įsitikinimo, kad šiuo atveju V. Ž. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones, paskyrimo.
20. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygų visumą ir pagrįstai taikė BK 38 straipsnio nuostatas V. Ž. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiesiems E. Š. ir G. S. susitaikius, yra teisėtas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas savo procesinį sprendimą, įvertino kiekvieną iš BK 38 straipsnyje nustatytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, priėmė motyvuotą sprendimą ir teisės taikymo klaidos dėl BK 38 straipsnio taikymo nepadarė. Svarbu ir tai, kad toks sprendimas atitinka ir nukentėjusiųjų valią. Todėl tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.