Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. patikslintą skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuoti asmenys – notarė Vilija Partaukienė, M. J., draudimo bendrovė Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teisme 2021 m. balandžio 12 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje skundas pateiktas būtent dėl atsisakymo tokį veiksmą atlikti, nes toks atsisakymas nebuvo pagristas ir teisėtas. Tuo tarpu CPK 513 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, patenkinęs skundą (nagrinėjamu atveju pripažinus, jog atsisakymas atlikti notarinį veiksmą teisėtas ir pagrįstas), notarinį veiksmą panaikina arba įpareigoja veiksmą atlikti. Todėl pareiškėjo skundas atitinka tiek CPK 511 straipsnio 1 dalies turinį, tiek CPK 513 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismui pripažinus atsisakymą atlikti notarinį veiksmą nepagrįstu ir neteisėtu bei skundžiamą notarės nutarimą panaikinus, ateityje sprendžiant tapatų prašymą dėl tapačių faktinių aplinkybių, teismo sprendimo motyvų nepaisymas ir tapatus pakartotinis atsisakymas atlikti veiksmą būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Mano, kad registruojant nuosavybės teises į pastatą, VĮ Registrų centras nei konstatavo, nei nurodė nuosavybės teisės atsiradimo momento. Išarše nurodoma, kad įrašas apie nuosavybės teisę galioja nuo 2021 m,. sausio 22 d., o ,,1986 m. sausio 1 d. išrašas iš ūkinių knygų Nr. asm. sąsk. (duomenys neskelbtini) bei 2002 m. vasario 2 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodyti kaip įregistravimo pagrindas, o ne nuosavybės teisių atsiradimo momentas. 1986 m. sausio 1 d. yra ūkinės knygos konkrečios asmens sąskaitos, t. y. asmens sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), pildymo pradžia. Tuo tarpu siekiant nustatyti M. J. nuosavybės teisės atsiradimo momentą yra būtina vadovautis pačios ūkinės knygos išrašų duomenimis, kuriuose aiškiai nurodoma, jog kolūkio kiemo nariu M. J. tapo nuo 1990 m. balandžio 24 d., atvykęs į ūkį gyventi po tėvo J. J. mirties. Mano, kad kitų šalių atsiliepimų teiginiai paremti ne ūkinių įrašu turiniu kolūkiečio kiemo narių nuosavybės teises reglamentavusiomis teisės normomis ir kasacinio teismo nutartyse išplėtota jų taikymo praktika, bet paremti formaliu dokumento, tapusio nuosavybės teises įregistravimo pagrindu, datos, kaip neva patvirtinančios nuosavybės teisės atsiradimo momentą, interpretavimu, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindimo. Teigia, jeigu būtų prieštaravimų, nuosavybės teisės viešame registre nebūtų įregistruotos. Akcentuoja, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijos 2002 m. vasario 7 pažyma yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris tik patvirtina, kad nuosavybės teisių įgijimas vyko kolūkiečių kiemo nuosavybės teisinius santykius reglamentavusių teisės normų pagrindu M. J. 1990 m. balandžio 24 d. tapus vieninteliu šio kolūkiečių kiemo nariu.

7. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai, teismui paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjant tokius skundus taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511 – 513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.

9. Nagrinėjamu atveju notarė Vilija Partaukienė teigia, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nėra notarinis veiksmas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti notaro nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, prieštarauja CPK 513 straipsnyje išdėstytoms teisės normoms. Tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą paveldėjimo procese notaro vaidmuo yra pagrindinis. Notaro funkcijos paveldėjimo procese prasideda nuo pareiškimo dėl palikimo priėmimo tvirtinimo ir baigiasi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, o kartais – paveldimo turto pasidalijimo sutarties tvirtinimu. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.66 straipsnyje, įpėdinis gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas M. J.. Pareiškėjas kreipėsi į notarę Viliją Partaukienę su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mirusio tėvo M. J. vardu registruotą palikimą – nekilnojamąjį turtą - pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Notarė 2021 m. vasario 26 d. priėmė skundžiamą nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Notarė nutarime nurodė, kad atlikus dokumentų ir duomenų, gautų iš viešų registrų, teisinį tyrimą, buvo nustatyta, kad pasatas mirusiojo M. J. vardu įregistruotas 1986 m. sausio 1 d. Išrašo iš ūkinių knygų Nr. asm. sąsk. (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. vasario 2 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nekilnojamojo turto registro išraše nenurodyta, kad pastatas priklauso M. J. asmeninės nuosavybės teise. 1986 m. sausio 1 d. M. J. buvo susituokęs, todėl jam turėtų būti taikomos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises reglamentuojančios teisės normos. Siekiant išduoti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, reikia nustatyti, kokia nuosavybės teisė (asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) M. J. valdė pastatą. Pažymėjo, kad dokumentai, kurių pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į pastatą, patvirtina skirtingus juridinius faktus. Remiantis tuo metu galiojusiu 1964 m. CK teisiniu reglamentavimu (CK 601 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis), bei tuo, kad išrašo iš ūkinio knygos duomenimis M. J. atvyko į seniūniją tik 1990 m. balandžio 24 d., turėjo atsirasti paveldėjimo teisės santykiai, M. J. turėjo kreiptis į notarą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir tuo pagrindu įregistruoti nuosavybės teises į pastatą. Tuo tarpu 2002 m. vasario 2 d. išduotoje pažymoje nurodoma, kad M. J. pastatą paveldėjo po savo tėvo mirties. Todėl notaras negali išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, kol nebus patikslinti duomenys ar pateikti dokumentai, patvirtinantys ar paneigiantys juridinius faktus.

11. Skųsdamas notarės veiksmus, pareiškėjas prašo panaikinti notarės 2021 m. vasario 26 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. Pareiškėjo teigimu, notarei negalėjo kilti jokių abejonių dėl prašomo atlikti notarinio veiksmo, kadangi tarp dokumentų, kurių pagrindu M. J. nuosavybės teisės buvo įregistruotos į gyvenamąjį namą VĮ Registrų centre, jokių prieštaravimų nėra. Tiek 1986 m. sausio 1 d. Išrašas iš ūkinių knygų Nr. asm. sąsk. (duomenys neskelbtini), tiek ir 2002 m. vasario 2 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti kaip įregistravimo pagrindas, o ne nuosavybės teisių atsiradimo momentas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodoma data - 1986 m. sausio 1 d. yra ūkinės knygos pildymo pradžia, o ne nuosavybės teisių atsiradimo momentas, dėl ko, būtina vadovautis pačios ūkinės knygos išrašų duomenimis. 1986 m. sausio 1 d. ūkinės knygos įrašuose aiškiai nurodoma, kad M. J. į kolūkinį kiemą atvyko ir kolūkinio kiemo nariu tapo 1990 m. balandžio 24 d., t. y. po santuokos nutraukimo, todėl nuosavybės teisių įgijimas po santuokos nutraukimo, nepripažįstamas bendra jungtine buvusių sutuoktinių nuosavybe. Be to, nėra pagrindo abejoti, kad įsigaliojus 1990 m. lapkričio 27 d., įstatymui Nr. I-806, kuris panaikino kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę, M. J. nuosavybės teisė transformavosi į asmeninę jo nuosavybės teisę, kadangi jis tuo metu buvo vienintelis kolūkiečių kiemo narys ir išsituokęs. Anot pareiškėjo, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijos 2002 m. vasario 7 d. pažyma yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris tik patvirtina, jog nuosavybės teisių įgijimas vyko kolūkiečių kiemo nuosavybės teisinius santykius reglamentavusių teisės normų pagrindu M. J. 1990 m. balandžio 24 d. tapus vieninteliu šio kolūkiečių kiemo nariu.

12. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2020 27 punktas). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019).

14. Iš 2021 m. vasario 26 d. notarės nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nurodytų aplinkybių matyti, kad notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi jai kilo abejonių kokia nuosavybės teise, t. y. asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, M. J. valdė pastatą.

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos pagal viešus Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjo tėvo M. J. nuosavybės teisė į pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį V. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 22 d. yra įregistruota 1986 m. sausio 1 d. Išrašo iš ūkinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. vasario 7 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Gyventojų registro išrašo duomenimis palikėjas M. J. santuokoje buvo iki (duomenys neskelbtini). Įrašų, jog nurodytas pastatas palikėjo M. J. buvo įgytas ir visą laiką valdomas asmeninės nuosavybės teise, Nekilnojamojo turto registre nėra. Taigi, notarė remdamasi oficialiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nutarime teigia, kad pastatą palikėjas M. J. valdė nuo 1986 m. sausio 1 d. dar būdamas santuokoje. Viena vertus, sutiktina su notare, kad tvirtindama sandorius, ji privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis), o visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Kita vertus pažymėtina, kad notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą. Pavyzdžiui, jeigu sprendžiama dėl turto priklausymo asmeniui (asmenine ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise), tai gali būti svarbios ir turto įgijimo aplinkybės (momentas), informacija apie turtą esantį ne tik registruose, bet ir kiti duomenys. Bylos duomenimis notarei buvo pateikti papildomi įrodymai - 1986 m. sausio 1 d. Išrašas iš ūkinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad M. J. į kolūkio ūkį atvyko po tėvo mirties, t. y. 1990 m. balandžio 24 d. Teismo vertinimu, šiame dokumente nurodytas faktas sudaro prielaidas pagrįstai manyti, kad M. J. nuosavybės teisės į pastatą atsirado po santuokos nutraukimo (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)), o ne nuo 1986 m. sausio 1 d. kaip nurodo notarė. Tokiu atveju akivaizdu, kad nuosavybių teisių įgijimas po santuokos nutraukimo laikomas asmenine nuosavybe. Be to, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, 1986 m. sausio 1 d. išrašas iš ūkinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu įregsitruota M. J. nuosavybės teisė VĮ Registrų centre, nurodytas kaip įregistravimo pagrindas, o ne nuosavybės teisių atsiradimo momentas.

16. Notarė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą grindžia ir tuo, kad dokumentai, kurių pagrindu įregistruota M. J. nuosavybės teisė į pastatą, patvirtina skirtingus juridinius faktus. Anot notarės, remiantis tuo metu galiojusiu 1964 m. CK teisiniu reglamentavimu (CK 601 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis), bei tuo, kad išrašo iš ūkinio knygos duomenimis M. J. atvyko į seniūniją 1990 m. balandžio 24 d., turėjo atsirasti paveldėjimo teisės santykiai, M. J. turėjo kreiptis į notarą bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir tuo pagrindu įregistruoti nuosavybės teises į pastatą. Tuo tarpu 2002 m. vasario 2 d. išduota pažyma patvirtina faktą, kad M. J. pastatą paveldėjo po savo tėvo mirties. Teismo vertinimu šios aplinkybės niekaip nepaneigia M. J. nuosavybės teisės į pastatą. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas kolūkiečių kiemo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto, teisinį statusą bei šio kiemo narių teises ir pareigas reglamentavo 1964 m. CK 132-141 straipsnių normos. Priėmus 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymą Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė buvo panaikinta. Kartu buvo nustatyta, kad, panaikinus nurodytą nuosavybės teisės formą, nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. Pagal naujai priimto (1990 m.) įstatymo normas kolūkiečių kiemo nuosavybė nebuvo nei kieno nors paimta, nei nusavinta, jai tik buvo nustatytas kitas (naujas) teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2008). Taigi sutiktina su pareiškėju, kad bylos duomenimis 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. I-806 įsigaliojimo dieną M. J. buvo kolūkiečio kiemo narys (į kolukiečių kiemą atvyko 1990 m. balandžio 24 d.) ir tuo metu buvo išsituokęs (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)). Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad jokių duomenų, jog kiti asmenys būtų pretendavę į pastatą, nėra, M. J. nuosavybės teisių niekas neginčija.

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

18. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, kad nutarime dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nenurodytos tokios abejotinos aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Remiantis tuo, pareiškėjo skundas tenkintinas ir notaro priimtas nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

19. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatslygintinos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo panaikinti notarės nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, t. y. pareiškėjas siekia pripažinti notarės veiksmą neteisėtu ir panaikinti jos priimtą nutarimą, o notarė nesutinka su tokiu pripažinimu. Tai sudaro teisinį notaro suinteresuotumą bylos baigtimi, kuris skiriasi nuo pareiškėjo suinteresuotumo, t. y. pareiškėjo ir notarės interesai yra priešingi, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų padalijimo arba jų atlyginimo priteisimo iš dalyvavusio byloje asmens, kurio skundas atmestas.

21. Byloje pripažinus, kad notarės nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą yra neteisėtas, esant pareiškėjo ir notarės skirtingam suinteresuotumui, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atlyginimą iš notarės, o suinteresuoto asmens draudimo bendrovė Ergo Insurance SE Lietuvos filialas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo atmesti.

22. Bylos duomenimis pareiškėjas už jam suteiktas teisines paslaugas viso patyrė 471,87 Eur išlaidų, t. y. už skundo parengimą – 280,00 Eur, už rašytinių paaiškinimų parengimą – 120,00 Eur, už vykdymo išlaidas (turto apyrašo tikslinimas) pagal antstolio pateiktą PVM sąskaitą faktūrtą – 71,87 Eur. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad pareiškėjo patirtos išlaidos neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad pareiškėjo patirtos 71,87 Eur vykdymo išlaidos, nesusijusios su byla ir laikytos nepagrįstomis, dėl ko, teismui patenkinus pareiškėjo pareiškimo reikalavimus, pareiškėjui iš notarės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro – 400,00 Eur (CPK 98 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 290-292, 510-513 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo R. J. skundą dėl notarinių veiksmų.

Panaikinti notarės Vilijos Partaukienės 2021 m. vasario 26 d. nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

Priteisti pareiškėjo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš notarės Vilijos Partaukienės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų ir 00 ct) advokato išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.