- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- e2-626-909/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01814-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Justa Raciūtė (pirm.)
- Ieškovas
- biudžetinės įstaigos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, BĮ Laisvės atėmimo vietų ligoninė
- Atsakovas
- M. T.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo biudžetinės įstaigos Laisvės atėmimo vietų ligoninės patikslintą ieškinį atsakovei M. T. dėl įsiskolinimo priteisimo ir iškeldinimo iš tarnybinių patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Laisvės atėmimo vietų ligoninė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priimti sprendimą dėl atsakovės M. T. iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, išieškoti 2 510,32 Eur skolą ir delspinigius, susidariusius už tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomą; įpareigoti sumokėti įsiskolinimą, susidariusį už komunalinius mokesčius, iš viso 28,48 Eur; išieškoti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad BĮ Laisvės atėmimo vietų ligoninė 1998 m. vasario 26 d. sudarė Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 3 su A. T., atsakovės sutuoktiniu, pagal šią sutartį jo darbo laikotarpiu ieškovas suteikė tarnybines gyvenamąsias patalpas, kuriam ieškovas minėta nuomos sutartimi suteikė už mokestį patikėjimo teise valdyti tarnybines patalpas, esančias J. (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Patalpos ir/ar butas). 2010 m. spalio 11 d. A. T. mirė, o 2015 m. kovo 2 d. ieškovas sudarė Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su A. T., atsakovės sūnumi, kuriam sutartimi suteikė už mokestį patikėjimo teise valdyti Patalpas. 2015 m. gruodžio 28 d. ligoninės direktorius 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. T. atleidimo iš tarnybos“ atsakovės sūnų atleido iš tarnybos. Ieškovas 2016 m. kovo 1 d. raštais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 8 d. raštais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę ir A. T. su prašymu išsikelti iš Patalpų ir perduoti jas ieškovui, pasirašant perdavimo – priėmimo aktą. Atsakovė ir jos sūnus nereagavo į ieškovo teiktus raštus ir nesudarė galimybės patekti į Patalpas. Ieškovas 2017 m. sausio 24 d. gavo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verkių būstas“ Nr. (duomenys neskelbtini) raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informavo, kad Patalpų nuomininkė, atsakovė, nemoka už komunalines ir kitas paslaugas. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 28 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimais kreipėsi tiek į atsakovę, tiek į A. T. dėl susidariusio įsiskolinimo. 2017 m. kovo 7 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovės ir jos sūnaus iškeldinimo iš Patalpų, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad atsakovė išdirbo laisvės atėmimo vietų ligoninėje daugiau nei dešimt metų (nuo 1986 m. rugpjūčio 1 d. iki 1998 m. liepos 1 d.), todėl pagal tuo laikotarpiu galiojusį kodeksą įgijo teisę būti iškeldinama, tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. 2018 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti. 2018 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę dėl įsiskolinimo už Patalpų nuomą pagal pradelstas apmokėti sąskaitas faktūras (1 539 Eur) ir priskaičiuotus delspinigius (16,59 Eur), tuo pačiu primindamas apie įsiskolinimą už komunalines paslaugas. Atsakovė į pranešimą nereagavo, už nuomą, susidariusią skolą komunalinių paslaugų teikėjams per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos neapmokėjo, duomenų įrodančių priešingai, nepateikė. 2018 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas kreipėsi dėl nuomos mokesčio dydžio perskaičiavimo ir patvirtinimo, kuriame atsakovei pagal sutarties 2.3 papunktį perskaičiavo ir patvirtino Patalpų nuomos mokestį, dydis – 61,33 Eur per mėnesį.
Ieškovas atkreipė dėmesį, kad faktiniai nuomos santykiai tarp atsakovės ir ieškovo susiklostė nuo vyro mirties, vėliau, t. y. 2015 m. kovo 2 d., ieškovas sudarė Patalpos nuomos sutartį su atsakovės sūnumi, kuri 2015 m. gruodžio 28 d. ieškovo direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutrūko, tačiau tarp atsakovės ir ieškovo nuomos santykiai tęsiasi. Atsakovė neneigė aplinkybės, kad Patalpose gyvena, nors nuomos sutartis sudaryta su A. T., tai patvirtino atsakovės vardu atlikti pavedimai už Patalpų nuomą. Papildomai šį faktą atsakovė patvirtino ir teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-13741-960/2017. 2019 m. spalio 21 d. ieškovas gavo atsakovės prašymą dėl Patalpų nuomos sutarties sudarymo. 2019 m. spalio 28 d. ieškovas pateikė atsakymą, kad nuomos sutartį ieškovas sutiko sudaryti tik tuomet, kai atsakovė apmokės susidariusias skolas, t. y. už nuomos mokestį ir teiktas komunalines paslaugas – 2 418,48 Eur. 2019 m. lapkričio 11 d. ieškovas gavo pranešimą dėl susidariusios skolos už mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybėje, apie kurį atsakovę informavo paštu, tačiau atsakovė šios skolos, taip didino ieškovo įsiskolinimą. 2020 m. kovo 3 d. pagal ieškovo turto valdymo skyriaus pateiktą pažymą atsakovė ieškovui už Patalpų nuomą skolinga 2 502,96 Eur ir 7,36 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuomos sutarties 7 punktu už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašė atmesti ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakovę iš Patalpų, pritarė šalių sutikimui sudaryti ir išspręsti ginčą taikiai. Atsiliepime paaiškino, kad sutinka apmokėti susidariusią skolą už Patalpų nuomą, komunalines paslaugas bei kitus mokesčius.
Atsakovė byloje teikė priešieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovo prašymą iškeldinti atsakovę iš Patalpų, įpareigoti ieškovą sudaryti su atsakove Patalpų nuomos sutartį, nurodant teismo sprendime nustatytą nuomos sutarties pagrindą. Taip pat prašė pripažinti ieškovo ir A. T. sudarytą sutartį negaliojančia, nes ji nutrūko 2015 m. gruodžio 22 d. pasibaigus jo tarnybos santykiams su ieškovu, ir atleisti atsakovę nuo metinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, tačiau atsakovei nustatytu terminu nepašalinus priešieškinio trūkumų, teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsakovės priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino atsakovei.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį, prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas Patalpas valdo panaudos pagrindu. Atsakovė bute gyvena ilgą laiką faktinių nuomos santykių pagrindu, ginčo dėl, kad atsakovė bute gyvena teisėtai, nėra. Tačiau atsakovė nemoka už buto nuomą ir kitas butui teikiamas komunalines paslaugas, yra susidaręs įsiskolinimas tiek pačiam ieškovui, tiek kitiems paslaugų tiekėjams, skolos ir toliau didėja. Nurodė, kad šiuo metu dalis skolų komunalinių paslaugų tiekėjams yra sumokėta, skolų už vandenį ir elektrą nėra, iš ieškovo buvo priteistas įsiskolinimas už šilumos energiją, ieškovas yra apmokėjęs šią skolą, ketina vėliau kreiptis į atsakovę dėl šios skolos apmokėjimo. Taip pat nurodė, kad ieškovas taip pat yra sumokėjęs rinkliavą už mišrių komunalinių atliekų surinkimą, todėl tampa neaktualus patikslinto ieškinio antrame punkte išdėstytas reikalavimas. Šiuo metu ieškovas palaiko reikalavimą dėl 2 510,32 Eur skolos ir delspinigių priteisimo bei dėl atsakovės iškeldinimo. Taip pat paaiškino, kad ieškovas neturi duomenų, ar atsakovė tinkamai prižiūri patalpas, kadangi pats ieškovas buto apžiūros nėra atlikęs, kadangi ieškovas nebuvo įleistas į butą; skundų dėl atsakovės netinkamo elgesio iš kitų asmenų nėra gavęs, tačiau ieškovas mato piktnaudžiavimą atsakovės elgesyje nemokant nuomos ir kitų mokesčių. Nurodė, kad jei atsakovė būtų iškeldinta, tuomet kitiems asmenims butas nebūtų nuomojamas, o pagal nustatytą tvarką būtų grąžintas Turto bankui.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka tik iš dalies dėl skolos ir delspinigių priteisimo, prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl iškeldinimo. Papildomai paaiškino, kad pačio skolos fakto bei jos dydžio neginčija, bylos nagrinėjimo laikotarpiu ji mokėjo nuomos mokestį 63 Eur per mėnesį, tačiau yra sunkioje finansinėje padėtyje, yra 56 metų, bedarbė nuo 2020 metų lapkričio mėnesio, tačiau ieško darbo valstybės tarnyboje, šiuo metu naktimis slaugo bei prižiūri žmogų, už tai gauna papildomų pajamų, kurias perves ieškovui, pažada, kad skolas sumokės, taip pat ieškovui padengs skolą už šilumą. Taip pat nurodė, kad gauna socialinę išmoką – 800 Eur, bendros per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 1 000 Eur. Nurodė, kad turi sveikatos problemų, dažnai lankosi pas gydytojus, turi problemų su čiurna, numatyta operacija, tačiau dėl pandemijos ji atidėta. Pačiame bute, kurio plotas 33 kv. m., gyvena 24 metus, nuo 2015 metų bute gyvena viena, iki to laiko gyveno su sūnumi, bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, atsakovė užtikrina tvarkingą kaimynystę, jokių skundų nei iš kaimynų, nei kitų asmenų nebuvo, nėra kitų asmenų intereso į šį būstą. Nesutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad ji neįsileido ieškovo į butą, kadangi šis įvykis vyko apie 2017 metais, kai ji buvo įpareigota išsikelti, tuomet ji nesutiko, tačiau nebuvo taip, kad fiziškai pas ją į butą kas nors būtų ėjęs ir prašęs įleisti. Daugiau ieškovo prašymų apžiūrėti ar patikrinti butą nebuvo. Kito nekilnojamojo turto atsakovė neturi, ją iškeldinus iš buto, būtų priversta ieškotis nuomotis kitur, nes sūnus su šeima gyvena irgi nuomojamame bute, ten jai vietos nebūtų. Nuo 2010 metų bandė susitarti su ieškovu, kad sutartis būtų sudaryta su atsakove asmeniškai, nes šiuo metu ji „pakibusi ore“, komunalinių paslaugų įmonės su ja nesudaro sutarčių, tačiau su ligoninės vadovais jai susitarti nepavyksta, pažymėjo, kad jos sprendimas nebemokėti už nuomą buvo tuo tikslu, kad atkreipti ligoninės vadovų dėmesį, kad būtų sudaryta oficiali nuomos sutartis. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ji išdirbo 21 metus, taip pat ir jos vyras bei sūnus ilgą laiką dirbo šioje įstaigoje, sūnus netgi tarnybos metu nukentėjo, iki šiol turi didelių sveikatos problemų. Atsakovė prašo nekeldinti jos iš buto, įpareigoti ieškovą sudaryti su ja nuomos sutartį, nepriteisti procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovas 1998 m. vasario 26 d. sudarė tarnybinės patalpos nuomos sutartį Nr. 3 su A. T., atsakovės sutuoktiniu, pagal kurią jo darbo laikotarpiu ieškovas už mokestį suteikė tarnybines gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2010 m. spalio 11 d. A. T. mirė, mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini).
2015 m. ieškovas sudarė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su A. T., atsakovės sūnumi, kuriam už mokestį suteikė patikėjimo teise valdyti tarnybines gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius.
2015 m. gruodžio 28 d. ieškovo direktorius 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. T. atleidimo iš tarnybos“ atleido A. T. iš tarnybos.
Ieškovas 2016 m. kovo 1 d. raštais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 8 d. raštais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į atsakovę ir A. T. su prašymu išsikelti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų ir perduoti jas ieškovei, pasirašant perdavimo – priėmimo aktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13741-960/2017 atmetė ieškovo ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-898-275/2017 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi (bylos Nr. eCIK-1243/2018) atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad atsakovė, dirbdama pas ieškovą nuo 1986 m. rugpjūčio 1 d., 1998 m. liepos 1 dienai iki kol galiojo 1982 m. gruodžio 2 d. Buto kodekso 105 straipsnio 6 punktas, būdama išdirbusi ne mažiau kaip 10 metų, buvo įgijusi teisę būti iškeldinta tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, todėl vėliau pasikeitęs teisinis reglamentavimas nepanaikino šios atsakovės teisės.
2018 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę su pranešimu dėl įsiskolinimo už tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomą pagal pradelstas sąskaitas faktūras – 1 539 Eur, ir už laiku neapmokėtas sąskaitas faktūras priskaičiuotus delspinigius – 16,59 Eur.
2018 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę dėl nuomos mokesčio dydžio perskaičiavimo ir patvirtinimo, kuriame atsakovei pagal nuomos sutarties 2.3. papunktį perskaičiavo ir patvirtino tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį – 61,33 Eur per mėnesį.
2019 m. spalio 21 d. ieškovas gavo atsakovės prašymą (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo. 2019 m. spalio 28 d. pateikė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovės prašymą, kuriuo dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nuomos sutartį ieškovas sutiko sudaryti, kai atsakovė apmokės susidariusią skolą, t. y. nuomos mokesčio įsiskolinimą – 2 418,48 Eur ir priskaičiuotus delspinigius – 38,18 Eur.
2020 m. kovo 3 d. pagal ieškovo turto valdymo skyriaus pateiktą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė ieškovui už tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomą skoloje yra 2 502,96 Eur ir 7,36 Eur delspinigių, kurie apskaičiuoti vadovaujantis nuomos sutarties 7 punktu, taikant 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėto nuomos mokesčio sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovas delspinigius paskaičiavo už keturis mėnesius – nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.
Byloje nustatyta, kad atsakovė bute gyvena faktinių nuomos santykių pagrindu, nuomos sutartis su ieškove nėra sudaryta, byloje ginčo dėl šių aplinkybių nekilo, ieškovas pripažįsta, kad atsakovė bute gyvena teisėtai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu už tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomą bei ieškovo priskaičiuotus delspinigius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atsakovė neginčija ieškinio reikalavimų, susijusių su skolos ir delspinigių priteisimu, taigi šioje dalyje patikslintą ieškinį pripažįsta. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys iš dalies pripažįstamas, teismas dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovė pripažįsta, surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl skolos priteisimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Kaip jau buvo nurodyta, atsakovė bute gyvena faktinių nuomos santykių pagrindu, po to, kai nutrūko nuomos santykiai su atsakovės sūnumi A. T., su kuriuo 2015 m. kovo 2 d. buvo sudaryta tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė toliau faktiškai gyvendama bute, laikytina perėmusi ankstesnio nuomininko pareigas, tame tarpe ir pareigą mokėti nuomos mokestį. Minėtos sutarties 1 punkte, 2.3. punkte numatyta, kad sutartimi nuomininkas, t. y. šiuo atveju faktiškai Patalpoje gyvenanti atsakovė, įsipareigojo nustatytomis sąlygomis ir tvarka laiku mokėti nuomos mokestį, kuris pagal ieškovo pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuomos mokesčio dydžio perskaičiavimo ir patvirtinimo“ sudarė 61,33 Eur per mėnesį. Remiantis ieškovo patikslinta pažyma „Dėl įsiskolinimo už nuomos paslaugas“ Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. nemokėjo nustatyto nuomos mokesčio ir ieškovui liko skolinga 2 502,96 Eur.
Atsakovė, būdama faktine Patalpos nuomininke, turi pareigą tinkamai vykdyti sutartinę prievolę – mokėti ieškovui nuomos mokestį nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnio 1 dalis, 6.588 straipsnio 6 dalis). Atsakovei to nepadarius, ieškovui iš atsakovės priteisiama 2 502,96 Eur skola už nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad patikslinto ieškinio antrame punkte nurodytas reikalavimas nebeaktualus, kadangi rinkliava už mišrių komunalinių atliekų surinkimą yra sumokėta. Todėl, pasikeitus aplinkybėms, ieškovui nebepalaikant šio reikalavimo, teismas papildomai dėl šio patikslinto ieškinio reikalavimo nepasisako ir jo nesprendžia.
Dėl delspinigių priteisimo
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Ieškovė už termino praleidimą paskaičiavo atsakovei 7,36 Eur delspinigių. Vadovaujantis 2015 m. kovo 2 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7 punktu, nuomininkas, laiku nesumokėjęs tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio už suteiktą naudotis turtą, moka 0,03 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovas, remdamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, delspinigius paskaičiavo už keturių mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.
Atsakovė nesumokėjo ieškovui nuomos mokesčio, todėl privalo sumokėti ieškovei 7,36 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., šio reikalavimo atsakovė neginčija. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 7,36 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.73 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas iš atsakovės ieškovui priteisti 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2 510,32 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl atsakovės iškeldinimo tarnybinių gyvenamųjų patalpų
Ieškovas prašė priimti sprendimą dėl atsakovės M. T. iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius. Iš esmės ieškovas šį reikalavimą grindžia CK 6.611 straipsniu, t. y. atsakovei daugiau nei tris mėnesius nemokant už nuomą. Atsakovė prašė reikalavimą dėl iškeldinimo atmesti.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis).
Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017).
Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant ginčus dėl iškeldinimo, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).
Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (2009 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Čosič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 19) arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Popov ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11); 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas ir (ar) pan. (EŽTT 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2014 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Lemo ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 3925/10 par. 44).
2015 m. kovo 2 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.6. punkte nurodyta, kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui, nurodytam sutarties 8 punkte, atlaisvinti tarnybines gyvenamąsias patalpas kartu su jose gyvenančiais šeimos nariais ir jas kartu su suteiktu naudotis turtu grąžinti nuomotojui. Jeigu nuomininkas vėluoja grąžinti tarnybines gyvenamąsias patalpas, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti tarnybines gyvenamąsias patalpas, taip pat atsiskaitytų už sunaudotą vandenį, energiją ir kitas komunalines paslaugas su šiais paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Toks tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio mokėjimas netampa teisėtu pagrindu toliau naudotis tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis ir suteiktu naudotis turtu. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl iškeldinimo, kaip minėta, remiasi CK 6.611 straipsnio pagrindu, nurodydamas, kad atsakovė ilgą laiką nemoka nuomos mokesčio.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2015 m. kovo 2 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2.3. punktą, Patalpų nuomos mokestis buvo 57 Eur per mėnesį, vėliau, t. y. 2018 m. lapkričio 2 d. pranešimu Nr. S-5138 „Dėl nuomos mokesčio dydžio perskaičiavimo ir patvirtinimo“, nuomos mokesčio dydis pasikeitė ir sudarė 61,33 Eur per mėnesį. Todėl, atsakovei laiku nemokant nuomos mokesčio susidarė skola (2 502,96 Eur už nuomą + 7,36 Eur delspinigių), kurios pagrindu, ieškovas, remdamasis teisiniu reguliavimu, prašo iškeldinti atsakovę iš Patalpų, kadangi atsakovė susidariusio įsiskolinimo už Patalpų nuomą neapmokėjo ir vengė apmokėti, neatsakydama į ieškovo raštus bei pranešimus. Atsakovė procesiniuose dokumentuose išdėstė aplinkybes, teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus, dėl ko nebuvo laiku mokamas nuomos mokestis už Patalpas. Atsakovė nurodė, kad nuo 2017 m. kreipėsi į ieškovo vadovus, prašydama sudaryti su atsakove tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kadangi sutartis, sudaryta su jos sūnumi A. T. negaliojanti, o klausimo dėl naujos sutarties sudarymo niekas nesprendė. Paaiškino, kad bandydama spręsti kilusį ginčą, atsakovė, 2021 m. vasario 23 d. apmokėjo sąskaitą už Patalpos nuomą, tai patvirtino pridėtas 2021 m. vasario 23 d. mokėjimą patvirtinantis kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymėjo, kad negaudama jokio atsakymo iš ieškovo dėl naujos nuomos sutarties sudarymo ir galimybės sudaryti sutartis su Patalpų paslaugų ir priežiūros tiekėjais, atsakovė bandydama atkreipti dėmesį į šią problemą, ėmė nemokėti už paslaugas, dėl ko ir susidarė įsiskolinimas.
Sprendžiant kilusį ginčą svarbu paminėti tai, kad 2017 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-13741-960/2017, kuriuo išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo pareikštą ieškinį atsakovei ir jos sūnui A. T. dėl iškeldinimo iš tarnybinių patalpų. Teismas atmetė ieškovo ieškinį ir konstatavo, kad M. T. išdirbo laisvės atėmimo vietų ligoninėje daugiau nei dešimt metų ir pagal tuo laikotarpiu galiojusį 1982 m. gruodžio 2 d. Butų kodekso 105 straipsnio 6 punktą įgijo teisę būti iškeldinama, tik atsakovei suteikus kitą gyvenamąją vietą. 2018 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo bei nutarė apeliacinį skundą atmesti. Kolegija priėjo išvados, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, teisingai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą bei pabrėžė, kad 1998 m. liepos 1 d. atsakovė ligoninėje buvo išdirbusi dvylika metų. Papildomai pridūrė, atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog ir toliau gyvens ir galės naudotis gyvenamosiomis patalpomis, o iškeldinimas nesuteikiant jai kitos gyvenamosios vietos pažeistų jos teisę į būstą.
Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad atsakovė bute gyvena jau ilgą laiką, duomenų, kad ieškovas turėjo nusiskundimų dėl atsakovės nesąžiningumo nemokant nuomos mokestį prieš kilusį ginčą ar kitų paslaugų, netinkamo jos elgesio ar kt., byloje nėra pateikta. Atsakovė byloje neginčija skolos, aplinkybių, kad už nuomą nemokėjo, siekdama, kad ieškovas su atsakove sudarytų nuomos sutartį. Todėl spręstina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė, nemokėdama už nuomą, pažeidė nuomos sutartį, dėl ko ieškovas įgijo anksčiau nurodytą teisę reikalauti iškeldinti atsakovę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Atsakovė tvirtino, kad dės visas pastangas siekdama sumažinti įsiskolinimą ieškovui, yra sudariusi su komunalines paslaugas tiekiančiomis įmonėmis taikos sutartis, sutarusi dėl skolų apmokėjimo. Teismo posėdžio metu paaiškino ir teigė, kad yra linkusi atsiskaityti su ieškovu, esant geresnei finansinei padėčiai, gavusi papildomų pajamų, nedelsdama atliks mokėjimus. Reikšminga paminėti ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie parodytų, jog Patalpos, gyvenant atsakovei, taptų prastos būklės dėl atsakovės kaltės ir aplaidumo, keltų nepatogumų esantiems kaimynams ir kitų asmenų interesams. Sprendžiant dėl griežčiausios taikomos teisinės priemonės nuomininkei, šiuo atveju pabrėžtina tai, kad bylos duomenys neleidžia spręsti apie atsakovės sąmoningai nesąžiningą elgesį, siekiant išvengti prievolių vykdymo ieškovui. Atsakovė įsiskolinimo, kaip minėta, neneigė, skolą pripažįsta ir mokėti neatsisako. Atsakovės veiksmų visuma leidžia spręsti apie tai, jog ji siekia pašalinti padarytą nuomos sutarties pažeidimą, siekia toliau gyventi Patalpose ir neatsisako bendradarbiauti, ne kartą bandė taikiai susitarti su ieškovu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nepakanka vien nurodyti teisinį pagrindą nuomininkui iškeldinti, būtina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus asmenų interesus, kurie turi būti ginami; ieškovas, reikšdamas reikalavimą iškeldinti nuomininką, turi detalizuoti nuomininko iškeldinimu siekiamą tikslą, nurodyti galimą kitų asmenų teisės į būstą ar kitokios teisės gynybos būtinumą ir pan. Vertinant, ar tam tikras šalių teisių ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių šalių interesų yra tinkama pusiausvyra, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurie yra imperatyvūs. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Iš byloje esančių duomenų, atsakovė žodinių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra našlė, prastos sveikatos būsenos. Duomenų, kad atsakovė turėtų kito nekilnojamojo turto, būsto, kuriame galėtų apsigyventi, byloje nėra. Ta aplinkybė, kad atsakovė ne vieną kartą kreipėsi į ieškovą dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo, bandė taikiai susitarti dėl nuomos mokesčio apmokėjimo dalimis, teismo proceso metu, t. y. 2021 m. vasario 23 d. apmokėjo sąskaitą už tarnybinio būsto nuomą, parodo, kad atsakovė visiškai nevengia savo pareigos atsiskaityti su ieškovu. Be to, įvertinus susidariusią nuomos mokesčio skolą – 2 502,96 Eur, įvertinus, kad ieškovas yra valstybės įstaiga, t. y. tokia skolos suma nėra itin reikšminga, nėra duomenų, kad dėl to būtų sutrikdyta įstaigos veikla, taip pat nėra duomenų, kad nuomos mokesčio skolos susidarymas pažeistų kitų asmenų teises, spręstina, kad atsakovės būsto netekimas būtų neproporcinga priemonė, atsakovės iškeldinimas sukeltų sunkių padarinių būtent atsakovei, tuo tarpu teismas nenustatė ir ieškovas nenurodė, kad dėl atsakovės neiškeldinimo jis patirtų nuostolius, būtų itin suvaržytos jo teisės laisvai disponuoti butu. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad iškeldinus atsakovę iš buto, šis butas nebūtų išnuomotas kitiems asmenims, o būtų perduotas į Turto banko fondą. Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindžia būtinybės bei nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl atsakovės iškeldinimo iš Patalpos, nes tai prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, šiuo konkrečiu atveju neproporcingai pažeistų nuomininkės interesus, jos teisę į būsto išsaugojimą. Iškeldinimas iš būsto atsakovei sukeltų sunkių padarinių, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė šiuo metu būste gyvena nuo 1998 metų, t. y. 23 metus, bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, atsakovė nuolat gyvena bute ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, jos gaunamos pajamos nėra didelės, nuomos mokesčio skolą įsipareigojo padengti, jokių kitų atsakovės pažeidimų, kurie sąlygotų iškeldinimo būtinybę iš ieškovui priklausančių patalpų, nėra nustatyta. Kraštutinės priemonės taikymas – iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nebūtų proporcinga siekiamam tikslui, nes atsakovės palikimas be jokio būsto būtų priežastimi naujų socialinių problemų atsiradimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo patikslintas ieškinys dalyje dėl atsakovės iškeldinimo iš patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, atmestinas. Teismo vertinimu, kad šiuo atveju ieškovui sukeliamų neigiamų pasekmių reikšmė yra mažesnė, nei neigiamų pasekmių mastas atsakovei. Paminėtina ir tai, kad atsakovė turi siekti dengti skolą ieškovui už Patalpos nuomą, taip pat skolas už komunalines paslaugas, stengdamasi kiek įmanoma visokeriopai gerinti savo turtinę padėtį, bendradarbiauti su ieškovu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas šioje byloje sumokėjo 119 Eur žyminio mokesčio. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Taigi už reikalavimą priteisti skolą bei delspinigius ieškovas yra atleistas pagal įstatymą. Tačiau ieškovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštą neturtinį reikalavimą – dėl iškeldinimo. Už šį reikalavimą mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio žyminis mokestis – šiuo atveju 75 Eur, nes ieškinys buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Teismui atmetus ieškovo reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis nepriteistinas iš atsakovės, tačiau grąžinama žyminio mokesčio permoka, t. y. ieškovui sumokėjus 119 Eur, grąžinama 44 Eur žyminio mokesčio permoka (119 Eur – 75 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, šiuo konkrečiu atveju, dėl turtinio reikalavimo – 2 510,32 Eur, kuris teismo tenkintas ir priteistas iš atsakovės. Už minėtą turtinį reikalavimą žyminis mokestis sudaro 56 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškovas yra atleistas nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patikslintą ieškinį tenkinus šioje dalyje yra pagrindas 56 Eur dydžio žyminį mokestį priteisti iš atsakovės valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad atsakovė teismui teikė priešieškinį, už kurį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Tačiau 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi teismas priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino atsakovei, kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą nepašalino priešieškinio trūkumų. Todėl atsakovei grąžintinas jos sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei grąžintas 75 Eur žyminis mokestis bei iš jos valstybei priteistas 56 Eur žyminis mokestis, todėl atlikus įskaitymą, atsakovei grąžintino žyminio mokesčio dalis sudaro 19 Eur.
Dėl pašto išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui biudžetinei įstaigai Laisvės atėmimo vietų ligoninei iš atsakovės M. T. 2 502,96 Eur (du tūkstančius penkis šimtus du eurus 96 centus) skolos už nuomą, 7,36 Eur (septynis eurus 36 centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 510,32 Eur), skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Grąžinti ieškovui biudžetinei įstaigai Laisvės atėmimo vietų ligoninei 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. sausio 17 d. (mokėjimo užduoties kodas – ZJ87388), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Grąžinti atsakovei M. T. 19 Eur (devyniolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugpjūčio 14 d. lėšų pervedimo nurodymu (mokėjimo užduoties kodas - ZJ89980), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.