Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo BĮ „Laisvės atėmimo vietų ligoninė“ atstovei Viktorijai Kuznecovai, atsakovei M. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BĮ „Laisvės atėmimo vietų ligoninė“ ieškinį atsakovams A. T. ir M. T. dėl iškeldinimo iš tarnybinių patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. T. teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Viktorija Kuznecova palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog neturi duomenų ir nežino ar atsakovas A. T. gyvena bute, bet šias aplinkybes preziumuoja. Neginčija, jog atsakovė ir atsakovas yra motina ir sūnus, o atsakovės vyras yra A. T.. Byloje reikia taikyti galiojančią CK redakciją. Pasibaigus Algirdo darbo santykiams pasibaigė ir nuomos sutartis. Butų kodeksas taip pat šioje byloje neturėtų būti taikomas, nes negalioja.

Teismo posėdžio metu atsakovės M. T. nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog 1998 m. jos vyro sudaryta nuomos sutartis yra galiojanti ir remdamasi šias sutartimi gyvena bute. Su sūnumi sudarytas sutartis prašo pripažinti negaliojančiomis. Bute A. T. negyvena.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir turto patikėjimo teise valdomas ieškovo. Atsakovė pas ieškovą dirbo nuo 1986 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. liepos 16 d. 1998 m. vasario 26 d. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi (toliau - Sutartis) A. T. jo darbo laikotarpiui buvo suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). 2010 m. spalio 11 d. A. T. (atsakovės sutuoktinis) mirė. 2015 m. kovo 2 d. tarp ieškovo ir atsakovo A. T. buvo sudaryta Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pagal kurią A. T. už nuomos mokestį buvo suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 28 d. A. T. buvo atleistas iš tarnybos Laisvės atėmimo vietos ligoninėje.

Ieškovas reikšdamas ieškinį dėl atsakovo A. T. iškeldinimo iš patalpų, esančių J. (Duomenys neskelbtini), nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, jog atsakovas A. T. šiose patalpose gyvena. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pripažino, jog ieškovas nežino ar A. T. gyvena bute, o tai tik preziumuoja. Teismo posėdžio metu atsakovė M. T. paaiškino, jog jos sūnus A. T. yra išvykęs gyventi į užsienį bei negyvena kartu su ja bute. Teismui byloje taip pat nepavyko atsakovui A. T. įteikti procesinių dokumentų (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės pagrindžia, jog byloje neįrodyta, jog atsakovas A. T. gyvena bute (duomenys neskelbtini), o byloje surinkti įrodymai pagrindžia priešingas aplinkybes, jog A. T. negyvena šiame bute, todėl ieškovo pareikštas reikalavimas dėl A. T. iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), kuriame jis negyvena, laikytinas nepagrįstu ir teismo netenkinamas.

Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog atsakovė M. T. apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 1998 m. vasario 26 d. pagal Sutartį, kaip A. T. šeimos narys – sutuoktinė ir iki šiol gyvena šiame bute. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog Sutartis būtų nutraukta. Tarp šalių iškilusiam ginčui išspręsti taip pat reikšminga yra nustatyta faktinė aplinkybė, jog 2010 m. spalio 11 d. mirė atsakovės sutuoktinis A. T..

Sutarties sudarymo metu 1998 m. vasario 26 d. galiojo 1982 m. gruodžio 2 d. Butų kodeksas (neteko galios nuo 1998 m. liepos 1 d.), kurio 105 straipsnio 6 punktas numatė, jog nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų negali būti iškeldinti asmenys, ne mažiau kaip dešimt metų išdirbę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurios suteikė jiems tarnybinę gyvenamąją patalpą, bei 1964 m. liepos 7 d. Civilinis kodeksas (neteko galios nuo 2001 m. liepos 1 d.), kurio 363 straipsnio 2 punktas (neteko galios nuo 2000 m. liepos 5 d.) numatė, jog suteikiant kitą gyvenamąją patalpą iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinti mirusio darbuotojo, kuriam buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, šeimos nariai. Šios bylos nagrinėjimo metu galioja 2000 m. liepos 18 d. Civilinis kodeksas, kuris numato kitokį Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykių reglamentavimą ir nenumato anksčiau galiojusiame teisiniame reglamentavime paminėtų garantijų nuomininkui ir jo šeimos nariams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas analogiško pobūdžio ginčą dėl taikytinos teisės 2006 m. vasario 13 d. nutartyje Nr. 3K-3-102/2006 yra konstatavęs: „įstatymų pagrindu atsirandančių teisių ir pareigų pobūdį lemia jų atsiradimo metu galiojančios teisės normos. Laikui bėgant teisės normos keičiasi ir naujai priimta teisės norma paprastai neturi grįžtamosios galios, t. y. negalioja atgaline tvarka. Tačiau teisės normų kaita negali turėti įtakos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šių aktų įsigaliojimo. Teisės normos, panaikinančios ankstesniąją, įsigaliojimas reiškia, kad panaikinta norma nebegalioja į ateitį, tačiau nereiškia, kad išnyksta civilinės teisės ir pareigos, įgytos ankstesnės normos pagrindu ir joje nustatytomis sąlygomis. Teismai privalo šias teises pripažinti ir ginti nuo pažeidimų teisių atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad pagal šią taisyklę ginamos tik tos teisės, kurios jau buvo įgytos netekusio galios teisės akto pagrindu“.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog atsakovė iki 2000 m. liepos 5 d. , kol galiojo 1964 m. liepos 7 d. Civilinio kodekso 363 straipsnio 2 punkto redakcija nebuvo įgijusi teisės būti iškeldintai suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, nes jos sutuoktinis A. T. mirė 2010 m. spalio 11 d., kai ši teisės norma jau negaliojo, todėl laikytini nepagrįstais atsakovės motyvai, jog remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 363 straipsnio 2 punktu ji negali būti iškeldinta nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog atsakovė dirbdama pas ieškovą nuo 1986 m. rugpjūčio 1 d., 1998 m. liepos 1 d. iki kol galiojo 1982 m. gruodžio 2 d. Butų kodekso 105 straipsnio 6 punktas, būdama išdirbusi ne mažiau kaip dešimt metų, buvo įgijusi teisę būti iškeldinta tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, todėl vėliau pasikeitęs ir šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nepanaikino šios atsakovės teisės.

Byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, o anksčiau nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog atsakovė yra įgijusi teisę būti iškeldinta tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, todėl toks ieškovo pareikštas ieškinys atsakovei laikomas nepagrįstu, todėl teismo atmetamas.

Teismo posėdžio metu atsakovė prašė teismo pripažinti ieškovo ir atsakovo A. T. sudarytą sutartį negaliojančia. Atsakovė byloje nepareiškė priešieškinio dėl sudaryto sandorio nuginčijimo, teismas šios bylos nagrinėjimo metu nenustatė, jog sutartis yra akivaizdžiai niekiniu sandoriu, todėl nėra pagrindo sutartį teismui ex officio pripažinti negaliojančia (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, netenkinamas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl netenkinamas jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Byloje susidarė 4,17 eurų pašto išlaidos. Kadangi ieškinys buvo atmestas, tai teismas šias išlaidas priteisia iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Netenkinti atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti iš ieškovo BĮ „Laisvės atėmimo vietų ligoninė“, j.a.k. 302561280, Pravieniškių g. 57, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 4,17 eurų pašto išlaidas valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.