- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1962-855/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02320-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- D. Z.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybei
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) D. Z. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 8 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Mažeikių rajono savivaldybei dėl įpareigojimo išnuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. Z. (toliau – Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Mažeikių rajono savivaldybei, kuriuo prašė įpareigoti atsakoves Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir Mažeikių rajono savivaldybę išnuomoti ieškovei 0,0772 ha valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,1426 ha valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., bei priteisti ieškovei iš atsakovių visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Mažeikių rajono savivaldybė pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė su ieškiniu nesutinkančios.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo, dalies žyminio mokesčio grąžinimo ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2024 m. liepos 8 d. nutartimi priėmė ieškovės D. Z. ieškinio atsisakymą, civilinę bylą nutraukė ir grąžino ieškovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 81,75 Eur sumą, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė
5. Nutraukdamas bylą, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog ieškovė ieškinio atsisakė dėl to, kad patikslintu ieškiniu įtrauktai atsakovei Mažeikių rajono savivaldybei išnuomojus valstybinės žemės sklypus nebeliko ginčo dalyko, dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė rengiant patikslintą ieškinį naujai atsakovei Mažeikių rajono savivaldybei, nelaukiant kol bus išnagrinėtas 2024 m. vasario 13 d. ieškovės prašymas dėl nuomos sutarčių sudarymo. Teismas konstatavo, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba savo rašte, kurio pagrindu buvo teiktas pradinis ieškinys, nurodė ieškovei, dėl ko šiuo metu negali sudaryti prašomų valstybinės žemės nuomos sutarčių ir išaiškino pareiškėjai, kokius tolimesnius veiksmus ji turėtų atlikti ir kokius veiksmus atliks pati institucija; pareiškėja buvo pakviesta patikslinti pastato kadastro duomenis VĮ Registrų centre, jeigu pastato statyba yra baigta; taip pat nurodyta, kad nebaigtų pastatų tolimesnės statybos galimybės klausimas yra nagrinėjamas Aplinkos ministerijoje, probleminių klausimų komisijoje, ir gavusi išaiškinimą, Nacionalinė žemės tarnyba galės pateikti informaciją apie būtinus atlikti veiksmus užbaigiant pradėtų pastatų statybą. Taigi, pradinė atsakovė, spręsdama dėl ieškovės prašymo sudaryti ginčo žemės sklypų nuomos sutartis, vadovavosi aktualiais teisės aktais, todėl įvertinus ieškovės reikalavimų pareiškimo pradinei atsakovei priežastis bei pateiktus pradinius dokumentus dėl ieškinio reikalavimų, taip pat ieškinio atsisakymo priežastis, nesant byloje duomenų, kokie dokumentai buvo teikti naujai atsakovei Mažeikių rajono savivaldybei kreipiantis dėl nuomos sutarčių sudarymo, teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, negalėjo įvertinti, ar pagrįstai/nepagrįstai pradinė atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl nuomos sutarčių sudarymo. Vien ta aplinkybė, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui nauja valstybinės žemės patikėtinė tenkino ieškovės prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, pirmosios instancijos teismo nuomone, nesudaro pagrindo priteisti ieškovei iš pradinės atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, vertindamas, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos procesinis elgesys buvo tinkamas, nebuvo nustatyta, kad atsakovė netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ar nevykdė procesinių pareigų bei elgėsi sąžiningai, nutarė ieškovės prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų prieisimo atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė D. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui naujai valstybinės žemės patikėtinei (Mažeikių rajono savivaldybei) tenkinus ieškovės prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, tai nesudarė pagrindo priteisti ieškovei iš pradinės atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, o kokie dokumentai buvo teikti teikiant pakartotinį prašymą, neturi jokios teisinės reikšmės, nes jis iš esmės teiktas raginant bylą nagrinėjančio teismo.
7.2. Be to, prašymas dėl valstybinės žemės nuomos jau buvo atmestas, ir užvesta byla, todėl susidarius tokiai situacijai, kai pradinis atsakovas neišnuomojo valstybinės žemės, ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui valstybinė žemė patikėjimo teise perleista savivaldybėms, naujas atsakovas nematė priežasčių nesudaryti nuomos sutarčių. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad ieškinys buvo pagrįstas, o pradinės atsakovės atsisakymas sudaryti nuomos sutartis neteisėtas ir nepagrįstas.
7.3. Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl to, kad atsakovė atsisakė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, ir šis reikalavimas buvo patenkintas atsakovės – Mažeikių rajono savivaldybės, kuri nematė jokių priežasčių nesudaryti valstybinės žemės nuomos sutarčių, nors jokios aplinkybės nepasikeitė. Taigi ginčas baigtas ne dėl ieškovės kaltės, ieškovė ieškinį pareiškė pagrįstai ir jos reikalavimai buvo pateninti pasikeitus valstybinės žemės patikėtiniui. Dėl to, darytina išvada, kad ieškovė patyrė išslaidas dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos kaltės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškovės D. Z. atskirojo skundo argumentais,prašė atskirąjį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perdavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, rašte, adresuotame ieškovei, ne tik nurodė galiojantį teisinį reglamentavimą, bet ir išaiškino, kad pagal 2023 m. spalio 17 d. faktinio duomenų patikrinimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis pastatų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), pastatyti tik pamatai.
8.2. Nebaigtiems statyti, nenaudojamiems pastatams žemės nuomos sutartys pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą negalėjo būti sudaromos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, rašte ieškovei nurodė, kad galimai pastatyto gyvenamojo namo duomenys nėra atnaujinti VĮ Registrų centre, todėl kvietė ieškovę patikslinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis VĮ Registrų centre, jeigu pastato statyba yra baigta. Rašte taip pat nurodyta, kad nebaigtų pastatų tolimesnės statybos galimybės klausimas yra nagrinėjamas Aplinkos ministerijoje, probleminių klausimų komisijoje.
8.3. Iš ieškovės 2024 m. birželio 14 d. prašymo matyti, jog pati ieškovė aiškiai pasisako, kad tik pasikeitus teisiniam reglamentavimui valstybinės žemės sklypų ne aukciono būdu nuoma žemės sklypuose, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sudaryta. Vien ta aplinkybė, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui nauja valstybinės žemės patikėtinė tenkino ieškovės D. Z. prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, nesudaro pagrindo priteisti ieškovei iš pradinės atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė Mažeikių rajono savivadybė pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškovės D. Z. atskirojo skundo argumentais,prašė atskirąjį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsisakius ieškinio, ieškovas privalo padengti bylos šalių patirtas bylinėjmosi išlaidas, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip arba teismas nustato, kad atsakovas nesąžiningai sąlygojo ieškinio pateikimą. Nagrinėjamu atveju, taikos sutartis nebuvo sudaryta, atsakovų kaltė nenustatyta, todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 8 d. nutartis yra proporcinga ir teisinga bylos esmei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau - CPK, 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, nutraukus civilinę bylą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, iš atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Mažeikių rajono savivaldybės ieškovės naudai nepriteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl naujų įrodymų
16. Prieš pradedant nagrinėti atskirąjį skundą išspręstinas klausimas dėl ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikto naujo rašytinio įrodymo – ieškovės 2024-02-13 prašymo atsakovei Mažeikų rajono savivaldybei sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis – prijungimo.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas rašytinis įrodymas yra datuotas ankstesne, nei pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis, tad įvertinus jo turinį ir apeliantei nenurodžius objektyvių jo ankstesnio nepateikimo priežasčių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jis neabejotinai galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas jį atsisako priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
19. Minėta, kad ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria, nutraukus civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Mažeikių rajono savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – sudaryti valstybės žemės nuomos sutartis ne aukciono tvarka - buvo atmestas ieškovės D. Z. prašymas ieškovės naudai priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės Nacionalinės žemės agentūros prie Aplinkos ministerijos kaltės, t. y. nepagrįsto atsisakymo sudaryti nuomos sutartis, todėl ieškovės inicijuoto teismo proceso metu pasiekus ieškovės norimą rezultatą ir dėl to ieškovei atsisakius nuo ieškinio, būtent iš šios atsakovės ir turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos
20. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų motyvuojama tuo, jog įvertinus ieškovės reikalavimų pareiškimo pradinei atsakovei priežastis, pateiktus pradinius dokumentus dėl ieškinio reikalavimų, taip pat ieškinio atsisakymo priežastis, nesant byloje duomenų, kokie dokumentai buvo teikti naujai atsakovei Mažeikių rajono savivaldybei kreipiantis dėl nuomos sutarčių sudarymo, pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, negali įvertinti, ar pagrįstai/nepagrįstai pradinė atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl nuomos sutarčių sudarymo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, vien ta aplinkybė, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui nauja valstybinės žemės patikėtinė tenkino ieškovės prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, nesudaro pagrindo priteisti ieškovei iš pradinės atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos jos patirtas išlaidas. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka ir laiko ieškovės atskirojo skundo argumentus nepagrįstais.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
22. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
23. Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovei atsisakius ieškinio atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Mažeikių rajono savivaldybei, civilinė byla buvo nutraukta, todėl remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek ieškinio atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, o taip pat kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės.
25. Visų pirma pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2023 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo išnuomoti jai valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būtent po to ir dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė tą padaryti, t. y. atmetė ieškovės jai teiktą prašymą išnuomoti minėtus valstybinės žemės sklypus.. Tai atitinkamai rodo, kad ieškovės procesinis elgesys, kreipiantis į teismą su atitinkamais reikalavimais, pasirenkant leistiną civilinių teisių gynimo būdą, negali būti laikomas netinkamu, aiškiai nepagrįstu ar turinčiu piktnaudžiavimo procesu požymių.
26. Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo spręsti ir apie aiškiai netinkamą atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos procesinį elgesį ir palankaus ieškovei rezultato atsiradimą (sprendimą išnuomoti ieškovei valstybinės žemės sklypus) būtent dėl to, kad valstybinės žemės patikėtinės teises ir pareigas perėmusi Mažeikių rajono savivaldybė nusprendė išnuomoti ieškovei žemės sklypus, taip „pripažindama“ ankstesnės žemės patikėtinės veiksmų ir sprendimų neteisėtumą / nepagrįstumą, netinkamą aktualius valstybinės žemės nuomos klausimas reglamentuojančių teisės aktų taikymą.
27. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad pati ieškovė, dar vykstant minėtos bylos nagrinėjimui, 2023 m. vasario 13 d., kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybę su prašymu išnuomoti jai valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Patikslintas ieškinys, kuriame kaip atsakovė yra įtraukiama Mažeikių rajono savivaldybė, pirmosios instancijos teismui, buvo pateiktas 2023 m. vasario 23 d. Bylos, nagrinėjimas pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sustabdytas iki bus priimtas Mažeikių rajono savivaldybės sprendimas dėl ginčo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo ar nesudarymo pagal ieškovės D. Z. prašymą sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. Taigi, pati ieškovė,, nesulaukusi pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo būtų iš esmės įvertintas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos elgesys, kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybę dėl tų pačių, jau minėtų, objektų nuomos sutarties sudarymo.
28. Byloje esančių duomenų visuma rodo, kad Mažeikių rajono savivaldybės sprendimas išnuomoti ieškovei ginčo žemės sklypus buvo iš esmės priimtas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, išnykus atitinkamiems teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams, susijusiems su žemės sklypuose esančių pastatų baigtumu / registravimu registre, o taip pat ieškovei patikslinus pastatų, apie kuriuos buvo kalbama ankstesniuose Nacionalinės žemės tarnybos raštuose ieškovei, duomenis. Taigi, palankus ieškovei rezultatas buvo pasiektas dėl pasikeitusių teisinių ir faktinių aplinkybių, o ne dėl akivaizdžiai neteisėto ir nepagrįsto ankstesnės valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos veikimo / neveikimo.
29. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos veiksmus vertinti kaip nesąžiningus, laikyti, kad atsakovė šiuo atveju būtų vilkinusi procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusis savo procesinėmis teisėmis., Apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas, jog ieškovės reikalavimas atsakovėms buvo patenkintas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo ir pačios ieškovės papildomai atliktų veiksmų, dalis bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė rengiant patikslintą ieškinį naujai atsakovei Mažeikių rajono savivaldybei, nelaukiant kol bus išnagrinėtas 2024 m. vasario 13 d. ieškovės prašymas dėl Mažeikių rajono savivaldybei nuomos sutarčių sudarymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieškovei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais pagrindais. Taigi, atskirasis skundas atmestinas, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
31. Atmetus atskirąjį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) D. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Telšių aplinkybės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.