- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-748-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01241-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- L. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui L. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
II. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. K. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui L. B. (toliau – atsakovas) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuriuo ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo L. B. materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms L. B. ir L. B. po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja skirti L. K.; 3 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovas 2023 m. kovo 8 d. pateikė teismui priešieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiui vaikui, kuriuo teismo prašo priteisti iš ieškovės materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. B. po 270,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju skirti atsakovą, priteisti iš ieškovės 10 245,76 Eur išlaikymo įsiskolinimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo L. B. priešieškinį ieškovei L. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovu buvo sutarę ir teismas patvirtino jų sutartį, pagal kurią dviejų nepilnamečių vaikų – dukters L. B. ir sūnaus L. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu L. B., o nepilnametės dukters L. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. K.. 2022 m. vasarą L. B. išreiškusi norą atsikraustė gyventi pas mamą. L. B. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nustojo teikti materialinį išlaikymą L. B. ir L. B.. Ieškovė, ketindama kreiptis ieškiniu į teismą, kreipėsi į mediatorių dėl privalomos mediacijos šeimos bylose atlikimo. Iš 2022 m. spalio 18 d. pažymos dėl mediacijos atlikimo matyti, jog mediatorė G. B. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. spalio 17 d. vykdė mediaciją šalių civiliniame ginče dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos pakeitimo bei kitų su tuo susijusių klausimų. Mediacija pasibaigė, pasiekus taikų susitarimą dėl nepilnametės L. B. gyvenamosios vietos pakeitimo.
5. Teismas nurodė, jog atsakovas, nepateikė rašytinių įrodymų, jog mediacijos metu buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo L. B., todėl darė išvadą, kad atsakovas neįgyvendino įstatymuose nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąja mediacija ir neturi teisės kreiptis į teismą dėl ginčo dėl nepilnamečio vaiko L. B. išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išsprendimo (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijs įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas sprendė, jog atsakovas nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl priešieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas L. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo Kauno apylinės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Prieš ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu, šalys dalyvavo privalomojoje mediacijoje, kurioje bandė susitarti dėl išlaikymo, teikiamo visiems šalių nepilnamečiams vaikams, išlaikymo įsiskolinimo ir L. B. gyvenamosios vietos nustatymo.
6.2. Nėra aišku, kokius įrodymus atsakovas galėjo pateikti teismui jog mediacijos metu buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo L. B.. Nei ginčo šalys, nei mediatorius, negali protokoluoti mediacijos eigos, negali atlikti garso įrašų, ar kitaip rinkti įrodymų apie tai, kaip vyko mediacijos eiga, ar kas buvo aptarta jos metu. Teismas, nustatydamas, kad atsakovas į bylą nepateikė rašytinių įrodymų dėl to, kad mediacijos metu buvo tartasi ir dėl L. B., o ne tik dėl L. B., turėjo įvertinti aplinkybes, kad tokių rašytinių įrodymų atsakovas negalėjo nei surinkti, nei jų pateikti teismui, kadangi tai prieštarauja Mediacijos įstatymo ir CPK nuostatoms.
6.3. Iš pateikto ieškinio ir atsakovo priešieškinio, matyti, kad nuo pat santuokos nutraukimo, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d., šalys nesutaria dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir gyvenamosios vietos nustatymo. Nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 25 d. šalys atliko neteisminę mediaciją, iškilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Tačiau mediacijos metu šalims nepavyko ginčo išspręsti taikiai – taikos sutartis sudaryta nebuvo.
6.4. Teismas vertindamas, ar mediacijos metu buvo tartasi tik dėl klausimų, susijusių su L. B., ar buvo tartasi dėl klausimų, susijusių su visais šalių turimais nepilnamečiais vaikais, turėjo įvertinti ne tik rašytinius įrodymus – mediacijos pažymą, tačiau ir šalių nurodytas faktines aplinkybės procesiniuose dokumentuose, kurios pagrindžia, kad šalys jau ilgą laiką nesutaria dėl klausimų, susijusių su visais trimis šalių turimais nepilnamečiais vaikais.
6.5. Priešingai nei atsakovo priešieškinis, ieškovės ieškinys buvo priimtas, nors remiantis atitinkamu teismo vertinimu ieškovės atžvilgiu, dėl reikalavimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku – L. B., mediacijos metu taip pat nebuvo tartasi. Teismui nustačius, kad mediacijos metu buvo tartasi tik dėl klausimų, susijusių su vienu nepilnamečiu vaiku – L. B., ieškovės pateiktam ieškiniui ir atsakovo pateiktam priešieškiniui, turėjo būti taikomos vienodos taisyklės.
6.6. Nors mediacijos metu buvo tartasi dėl klausimų, susijusių su visais, šalių turimais nepilnamečiais vaikais, dėl nežinomų priežasčių, mediacijos pažymoje buvo nurodyta, kad mediacijos būdu buvo sprendžiami klausimai dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir gyvenamosios vietos nustatymo. Mediacijos pažymoje, taip pat, buvo nurodyta, kad buvo susitarta tik dėl nepilnamečio vaiko L. B. gyvenamosios vietos nustatymo.
6.7. Šalys, prieš ginčui persikėlus į teismą, net keletą kartų bandė ginčą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išspręsti mediacijos būdu: šalys vykdė mediaciją laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 25 d., ir nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. spalio 17 d. Abu kartus, vykdant mediaciją, šalims nepavyko susitarti, tačiau ši reikšminga aplinkybė teismo nebuvo įvertinta.
6.8. Atsakovas pateikia naują rašytinį įrodymą – 2021 m. spalio 25 d. pažymą dėl mediacijos atlikimo, kuri pagrindžia, kad šalys nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 25 d. šalys yra atlikusios neteisminę mediaciją, iškilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Šios pažymos anksčiau pateikti atsakovas nematė prasmės, nes pažyma neatrodė susijusi su nagrinėjama byla, tačiau teismui nepagrįstai atsisakius priimti priešieškinį, šis rašytinis įrodymas pagrindžia aplinkybes, kad jau ilgą laiką šalys nesutaria dėl išlaikymo ir išlaikymo priteisimo visiems šalių nepilnamečiams vaikams.
Atsiliepimas
7. Ieškovė L. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo 150 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas negalėjo įvertinti 2021 m. spalio 25 d. pažymos dėl mediacijos atlikimo, nes atsakovas jos nebuvo teismui pateikęs. Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas pasinaudojo privaloma ikiteismine mediacija, byloje nebuvo. Atsakovui nebuvo užkirstas kelias prašyti mediatorės pateikti pažymą, tačiau akivaizdu, kad tai nebuvo padaryta dėl to, kad klausimai dėl L. B. išlaikymo ir tariamo išlaikymo įsiskolinimo bei dėl tariamo L. B. išlaikymo įsiskolinimo nebuvo spręsti mediacijos metu ir mediatorė negalėjo tokios pažymos išduoti.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovė nesutinka su skunde dėstoma pozicija, kad nuo pat santuokos nutraukimo šalys nesutaria dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir gyvenamosios vietos nustatymo. Priešingai – šalys visada kilusius tarpusavio nesutarimus išspręsdavo taikiai. Ginčų dėl vaikų gyvenamosios nebuvo kilę iki pat 2022 m. vasaros, kai L. B. pareiškė norą gyventi su ieškove, tačiau teismas šią dalį ginčo išsprendė taikiai.
7.3. Teismas spręsdamas ieškinio ar priešieškinio priėmimo klausimą, neprivalo nuodugniai įvertinti visų procesiniame dokumente išdėstytų argumentų ir aplinkybių, nes tai reikštų bylos išnagrinėjimą iš esmės. Juo labiau teismas negali pateikti savo preliminaraus vertinimo dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, nes tokiu būdu teismas galimai parodytų savo išankstinę poziciją. Teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai nevertino ieškovo priešieškinyje dėstomos pozicijos, kad neva šalys jau ilgą laiką nesutaria dėl klausimų, susijusių su visais trimis šalių turimais nepilnamečiais vaikais. Tokių aplinkybių ieškovės ieškinyje nurodyta nebuvo, kadangi jos yra paties atsakovo išgalvotos ir nepagrįstos jokiais įrodymais, o tik paties atsakovo teiginiais.
7.4. Dėl atsakovo pateikiamo rašytinio įrodymo 2021 m. spalio 25 d. pažymos dėl mediacijos atlikimo, laikytina, kad turėtų būti vadovaujamasi CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendrąja procesine taisykle, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kartu su atskiruoju skundu pateikta mediacijos pažyma buvo atsakovo dispozicijoje ir teikiant priešieškinį, tą jis pripažįsta atskirąjame skunde, todėl šį įrodymą jis galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Teismui kartu su priešieškiniu šis rašytinis įrodymas pateiktas nebuvo, todėl priimant skundžiamą nutartį jis nebuvo vertinamas.
7.5. Ieškovei buvo įteiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pranešimas dėl sutikimo vykdyti mediaciją, kurią inicijavo atsakovas. Ieškovė pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui atsakymą, kad sutinka vykdyti mediaciją, todėl akivaizdu, kad yra reali galimybė, kad šalys šį ginčą išspręs taikiai dar iki parengiamojo teismo posėdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
8. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė mediatorės V. P. 2021 m. spalio 25 d. pažymą dėl mediacijos atlikimo. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2021 m. spalio 25 d. taikos sutartį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. kovo 24 d. raštą dėl sutikimo vykdyti privalomąją mediaciją, 2023 m. kovo 31 d. sutikimą vykdyti privalomąją meditaciją.
9. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (įrodymų sąsajumo principas) (CPK 180 straipsnis). Kadangi atsakovo su atskiruoju skundu, bei ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės atskirojo skundo išsprendimui, šalių pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.
10. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovo priešieškinį.
11. Atsakovas gali gintis nuo iškelto ieškinio naudodamasis įstatymo numatytais gynimosi būdais. Vienas iš jų yra priešinių reikalavimų pareiškimas. Kai atsakovas turi savarankiškų reikalavimų ieškovui, tam tikromis sąlygomis jis gali juos pareikšti jau iškeltoje civilinėje byloje, prašydamas pradinį reikalavimą (ieškinį) ir jo priešinį reikalavimą (priešieškinį) išnagrinėti kartu. Pareikšti priešieškinį galima tik esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jo įgyvendinimo sąlygoms. CPK 143 straipsnis nustato priešieškinio padavimo sąlygas. CPK 143 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti, ir kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 338 straipsnį, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 4 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
12. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). CPK 143 straipsnio, reglamentuojančio priešieškinio institutą, 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) numatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Vadinasi, joks tolesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties negalimas. Poziciją, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį yra neskundžiama apeliacine, yra suformulavęs ir kasacinis teismas savo precedentuose, kuriuose nurodoma, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013).
13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008, 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009, 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015 ir kt.) išaiškinta teismo precedento taikymo taisyklė ir nurodoma, jog teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Pažymėtina, jog apygardos teismai dėl nutarties atsisakyti priešieškinį šeimos bylose neskundžiamumo laikosi analogiškos praktikos ir kitose išnagrinėtose bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-871-390/2022; 2020 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-371-324/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-663-524/2021 ir kt.).
14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2023 m. kovo 13 d. nutartyje nurodė, jog teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti priešieškinį yra skundžiama per 7 dienas Kauno apygardos teismui. Kaip minėta, teismo išspręstas procesinis klausimas dėl priešieškinio atsisakymo priimti įstatymų leidėjo valia nepatenka į atskirai nuo teismo sprendimo skundžiamų nutarčių kategoriją.
15. Kadangi teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika paneigia procesinę galimybę apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, tokia nutartis negali būti apeliacijos objektas. Todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto L. B. atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 334 straipsnio 3 dalis).
16. Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, nes šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties, bus paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 336 straipsniu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4973-1172/2023.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.