- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- 2-1628-302/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- D. S., „Strategy and management group“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės UAB „Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-386-324/2009 procesą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1642-259/2016 pagal pareiškėjų D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai D. S. ir UAB „Strategy and management group“ pateikė prašymą dėl proceso Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 9 punktų pagrindais atnaujinimo. Be to, pareiškėjai prašė:Prašymą dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka;Teismui priėmus prašymą dėl proceso atnaujinimo, sustabdyti prašymo nagrinėjimą iki Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka bus baigta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1A-632-317/2015 (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. Nr. 1-4-840/2015);Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kuriame yra nustatytas (ap)ribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka (o kiti asmenys - tik jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka), bei 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis terminas pateikti prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nesuteikiant ir nenumatant teisės teismui jo atnaujinti, neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui;Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 370 straipsnis ir CPK 370 straipsnio 5 dalis ta apimtimi, kurioje yra nustatyta, kad tas pats pirmosios instancijos teismas ne tik sprendžia prašymo dėl proceso atnaujinimo dėl to paties teismo anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo spendimo techninius – procesinius klausimus: ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar nepraleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, ar sumokėtas žyminis mokestis ir t.t., bet ir to paties pirmosios instancijos teismo teisėjas (teisėjų kolegija) taip pat ir nagrinėja prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės, neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į nepriklausomą ir nešališką, teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, konstituciniam teisinės valstybės principui.Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pagrindais bei atsisakė priimti prašymą dėl 2 ir 9 punktų. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir perdavė nagrinėti šį klausimą iš naujo, kitoje dalyje nutartis buvo palikta nepakeista (c.b. Nr. 2-321-180/2016). Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi, išnagrinėjęs prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje nr. 2-386-324/2009 CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pagrindais, atmetė prašymą atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir atsisakė atnaujinti procesą minėtoje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties, dalis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, buvo panaikinta, o kita dalis, kuria atsisakyta procesą atnaujinti, palikta nepakeista. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi D. S. ir UAB „Strategy and management group“ prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo priimtas nagrinėti. Suinteresuoto asmens BUAB „NBG Grupė“ buvęs bankroto administratorius UAB „Bankrovita“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad BUAB ,,NBG grupė“ dar prieš pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo likviduota dėl bankroto ir 2015 m. spalio 6 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro.Suinteresuotas asmens K. K. atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 pagal D. S. ir UAB „Strategy and management group“ prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bei priteisė UAB „Bankrovita“ iš D. S. ir iš UAB „Strategy and management group“ po 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatęs, kad teismo nuosprendis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-840-2015, kuriuo pareiškėjai grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009, nėra įsiteisėjęs, sprendė, kad pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjai D. S. ir UAB „Strategy and management group“ atskiruoju skundu prašo:Dėl susidariusios specifinės situacijos ir sudėtingumo atskirojo skundo nagrinėjimą perduoti trijų teisėjų kolegijai ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;Sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka bus baigta nagrinėti Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-632-314/2015;Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kurioje kuriame yra nustatytas ribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) bei 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis terminas pateikti prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, neprieštarauja Konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui;Kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje civilinėje byloje;Išreikalauti ir prijungti prie šios civilinės bylos visą ankstesnę pagrindinę civilinės bylos Nr. 2-386-324/2009 medžiagą ir ankstesnių prašymų dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 medžiagą bei Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1A-632-317/2015, kai ji bus baigta išnagrinėti apeliacine tvarka, medžiagą;Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindais ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmos instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjų teisę į sąžiningą ir tinkamą teismo procesą, kadangi pareiškėjams užkirto kelią pateikti argumentus, duoti paaiškinimus, reikšti prašymus bei pateikti įrodymus dėl procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktų. Be to, neužtikrinus tinkamo pareiškėjų dalyvavimo teismo procese, buvo pažeista pareiškėjų teisė būti išklausytiems bei šalių procesinio lygiateisiškumo, žodiškumo, proceso rungimosi, betarpiškumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principai. Nors pirmos instancijos teismas buvo informuotas, kad atsakovė BUAB „NBG grupė“ 2015 m. spalio 6 d. buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, tačiau nepagrįstai ex officio nesprendė klausimo dėl procesinių ir materialinių teisių perėmimo šioje civilinėje byloje. Teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą iki Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka bus baigta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1A-632-317/2015. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo stabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pirminėje civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009, kurios procesą prašoma atnaujinti, buvo nagrinėjami tie patys identiški sandoriai ir aplinkybės bei faktai kaip ir baudžiamojoje byloje. Net ir nenustačius privalomojo bylos stabdymo pagrindo, byla vis tiek galėjo būti sustabdyta teismo nuožiūra remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Teismas nepagrįstai neišreikalavo ir prie šios bylos neprijungė pagrindinės civilinės bylos Nr. 2-386-324/2009 medžiagos ir ankstesnių prašymų dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje medžiagos bei Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1A-632-317/2015.Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir Europos Sąjungos teisės tiesioginio taikymo. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, todėl bet kuris proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste. Esant pagrįstam pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais pagrindais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą. Teismas, formaliai konstatuodamas, kad nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje, nėra galimas aplinkybių įrodinėjimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir spręsdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas iš vis netyrė ir neanalizavo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-70386-06 ir baudžiamosios bylos Nr. 1A-632-317/2015 aplinkybių, reikšmingų civilinei bylai Nr. 2-386-324/2009.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bankroto administratoriui UAB „Bankrovita“ priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertindamas šalies procesinio elgesio tinkamumą ir priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė. Bankroto administratorius yra ekonomiškai ir teisiškai stipresnė šalis. Nagrinėjamas teisinis ginčas nėra sudėtingas, yra susijęs su tiesiogine ir kasdienine bankroto administratoriaus veikla, todėl atsiliepimui į prašymą dėl proceso atnaujinimo nebuvo būtina samdyti advokato. Be to, pats bankroto administratorius nurodė, kad 2015 m. spalio 6 d. jo atstovaujama UAB „NBG grupė“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, todėl laikytina, kad UAB „NBG grupė“ nebėra byloje dalyvaujantis asmuo, o bankroto administratorius nuomonę dėl proceso atnaujinimo pateikė savo iniciatyva, todėl būtų nepagrįsta už tai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl procesinio pobūdžio prašymų
Dėl atskirojo skundo ribų ir teismo sudėties
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-386-324/2009 nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 336 straipsnio 2 dalį atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi vienam teisėjui yra perduotas nagrinėti pareiškėjų D. S. ir UAB „Strategy managment group“ atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties. Bylą nagrinėjanti teisėja, įvertinusi bylos sudėtingumą, taip pat nenustatė pagrindo perduoti minėtą atskirąjį skundą trijų teisėjų kolegijai.
Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme
Pagal bendrąją proceso įstatyme įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai tokį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, netiria iš naujo byloje esančių ir naujai pateiktų įrodymų. Tai galėtų būti daroma tik nagrinėjant bylą atnaujintame procese, jei pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą būtų patenkintas (CPK 370 str. 4 d.). Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį, apeliacinis teismas sprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o pareiškėjų pozicija išsamiai išdėstyta didelės apimties prašyme dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde.Netenkindamas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir civilinio proceso principų, o priešingai, užtikrina civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Be to, sprendžiant pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nėra jokio pagrindo prijungti prie šios civilinės bylos pagrindinės civilinės bylos Nr. 2-386-324/2009 bei ankstesnių prašymų dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 medžiagą ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1A-632-317/2015 medžiagą. Pagal CPK 367 straipsnio 4 dalį prašymas atnaujinti procesą yra nagrinėjamas toje pačioje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimas yra savarankiška proceso konkrečioje civilinėje byloje stadija, bet ne naujas teismo procesas, todėl nėra jokio pagrindo atskirai spręsti klausimą dėl civilinės bylos Nr. 2-386-324/2009 ir joje anksčiau teiktų prašymų atnaujinti procesą prijungimo. Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1A-632-317/2015 medžiaga taip pat negali būti prijungta, kadangi CPK normos nenumato galimybės prijungti prie nagrinėjamos bylos dar neišnagrinėtą baudžiamąją bylą.
Dėl bylos stabdymo
Apeliantai prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka bus baigta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1A-632-314/2015, kurioje, pasak apeliantų, paaiškėję duomenys visiškai paneigtų civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 padarytas išvadas.Įstatymo leidėjas nenumato galimybės stabdyti prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą iki galimai atsiras pareiškėjo nurodomos aplinkybės, sudarančios CPK 366 straipsnyje numatytus proceso atnaujinimo pagrindus. Apeliantų nurodomos aplinkybės turi egzistuoti prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo metu. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog, nagrinėdamas apeliantų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos nagrinėjamoje byloje, teisėtumo ir pagrįsto, Lietuvos apeliacinis teismas jau kartą tai buvo jiems išaiškinęs (c.b. Nr. 2-547-157/2016), o pakartotinis nepagrįstų prašymų teikimas teismui gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinės teisėmis, už kurį gali būti skiriama iki 5 792 Eur bauda (CPK 95 str.).
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą
Apeliantai prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kurioje kuriame yra nustatytas ribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) bei 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis terminas pateikti prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, neprieštarauja Konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje civilinėje byloje.Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Pažymėtina, kad ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta teismo diskrecijai. Be to, atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą negali būti savarankiškas atskirojo skundo dalykas (CPK 337 str.). Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas, o prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi (minėtos nutarties dalis dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-321-180/2016, buvo palikta nepakeista) buvo apskritai atsisakyta priimti, tai nekyla CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo iš esmės klausimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas apeliantų pirmiau aptartas susijęs su šia norma prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl prejudicinio sprendimo šioje byloje priėmimo.
Dėl skundo argumentų
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka pirmos instancijos teisme
Apeliantai tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjų teisę į sąžiningą ir tinkamą teismo procesą.Pagal CPK 370 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nereiškia, jog apeliantams buvo užkirsta galimybė pateikti reikiamus įrodymus ar paaiškinimus, svarbius nagrinėjamam klausimui. Tuo labiau, kad nuo prašymas dėl proceso atnaujinimo priėmimo iki jo nagrinėjimo praėjo daugiau nei 5 mėnesiai. Be to, pastebėtina, kad jokie rašytiniai įrodymai ar paaiškinimai, kurie, apeliantų teigimu, būtų pateikti pirmosios instancijos teismui, jeigu byla būtų buvusi nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nebuvo pateikti ir su atskiruoju skundu. Tai apeliacinės instancijos teismo nuomone, papildomai patvirtina minėtų atskirojo skundo teiginių deklaratyvumą.
Dėl procesinių ir materialinių teisių perėmimo
Apeliantų teigimu, nors pirmos instancijos teismas buvo informuotas, kad atsakovė BUAB „NBG grupė“ 2015 m. spalio 6 d. buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, tačiau nepagrįstai ex officio nesprendė klausimo dėl procesinių ir materialinių teisių perėmimo.CPK 48 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pagal įstatymą civilinėse bylose proceso šalimi gali būti tik civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą turintys juridiniai asmenys (CPK 38 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, vadovaujantis įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-432-343/2015, kuriuo BUAB „NBG grupė“ veikla buvo pripažinta pasibaigusia, BUAB „NBG grupė“ 2015 m. spalio 6 d. buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Ginčo dėl to, kad BUAB „NBG grupė“ veikla nutraukta ir juridinis asmuo yra pasibaigęs, nėra. Remiantis CK 6.128 straipsnio 2 dalimi, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Nei CK normos, nei įstatymai, reglamentuojantys atskirų privačių juridinių asmenų veiklos ypatumus, nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos nenumato, kad priverstine (bankroto proceso) tvarka likvidavus privatų juridinį asmenį, jo prievolės pereitų kitiems asmenims, nepaisant to, ar tokia įmonė yra ribotos, ar neribotos civilinės atsakomybės. Todėl tuomet, kai teismas nusprendžia likviduoti bankrutavusią individualią įmonę (neribotos civilinės atsakomybės privatų juridinį asmenį), teismo sprendimas įsiteisėja ir bankroto administratorius išregistruoja įmonę iš viešo registro, laikoma, kad įmonė pasibaigė ir jos materialiųjų ir procesinių teisių perėmimas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-748/2012).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir negali būti inicijuojami tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2003; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005). Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ex officio nesprendė klausimo dėl BUAB „NBG grupė“ procesinių ir materialinių teisių perėmimo, kadangi, BUAB „NBG grupė“ išregistravus iš juridinių asmenų registro, laikoma, kad įmonė pasibaigė ir jos materialiųjų bei procesinių teisių perėmimas negalimas.
Dėl civilinės bylos atnaujinimo CPK 366 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus.Nagrinėjamu atveju prašydami atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pareiškėjai nurodo tą faktinę aplinkybę, jog 2015 m. balandžio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-4-840-2015 ir priimtas nuosprendis, kuriame yra konstatuotas aplinkybės, paneigia civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 padarytas išvadas, kurių pagrindu buvo priimtas neteisingas sprendimas.Kaip minėta, CPK 369 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad prašyme, be kita ko, turi būti nurodomas ne tik proceso atnaujinimo pagrindas, bet ir proceso atnaujinimo motyvai. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad reikalavimas motyvuoti prašymą nereiškia vien doktrinos, teisminės praktikos taisyklių, procesinės ir materialinės teisės normų, bylos eigos ir joje priimtų procesinių sprendimų motyvų dėstymo arba kritikos.Įvertinus apeliantų prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį, darytina išvada, kad apeliantai, prašydami atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, taip ir nenurodė, kokias konkrečiai aplinkybes, kurios yra neva nustatytos minėtoje baudžiamojoje byloje, jie laiko naujai paaiškėjusiomis ir nepateikė aiškių proceso atnaujinimo motyvų. Jeigu tokios aplinkybės ir yra nurodomos, tai jas įžvelgti pareiškėjo pateiktame 115 lapų prašyme ir 52 lapų atskirajame skunde dėl apeliantų pasirinktos dėstymo specifikos yra daugiau nei sudėtinga. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-4-840/2015 buvo nutraukta, tačiau Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13-317/2016, minėta 2015 m. balandžio 29 d. nutartis buvo panaikinta ir byla buvo grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-179-753/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakyta priimti kasacinį skundą dėl 2016 m. spalio 28 d. nutarties. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad neįsiteisėjus apeliantų nurodomai Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d nutarčiai, nėra esminio būtino elemento - įsiteisėjusio teismo procesinio dokumento, kuriame pasak apelianto, nustatytos kitos nei teismo sprendime aplinkybės, patvirtinančio CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatytų ir pareiškėjų įrodinėjamų neva naujų aplinkybių buvimą, kurios sudarytų pagrindą proceso atnaujinimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme
Apeliantai tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai buvusiam UAB „NBG grupė“ bankroto administratoriui UAB „Bankrovita“ priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą.Tiek CPK 93 straipsnio 4 dalis (numatanti galimybę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių), tiek CPK 94 straipsnio 1 dalis (kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės), kuria atskirajame skunde remiasi apeliantai, numato, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Tarp įmonės bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto sutartiniai pavedimo administruoti nemokios įmonės turtą teisiniai santykiai (ĮBĮ 11 str. 7 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012), kurie baigiasi administruojamą įmonę išregistravus iš juridinių asmenų registro. Pats įmonės bankroto administratorius teismui pateikė duomenis, kad jo administruota įmonė BUAB „NBG grupė“ 2015 m. spalio 6 d. buvo išregistrauota iš juridinių asmenų registro. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad, nors teismas ir pasiūlė pateikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau UAB „Bankrovita“, žinodama, kad ji nebeadministruoja įmonės, neturėjo jokio teisinio pagrindo teikti BUAB „NBG grupė“ vardu atsiliepimo. Bankroto administratorius, kaip savo srities profesionalas, kuriam keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, savo iniciatyva pateikęs atsiliepimą ir patyręs dėl to bylinėjimosi išlaidas elgėsi neapdairiai, kas suponuoja išvadą, kad tokių išlaidų atlyginimą nebūtų teisinga priteisti iš apeliantų.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
Atsižvelgiant į tai, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-321-180/2016, buvo apskritai atsisakyta priimti, atskirojo skundo, argumentai, susiję su CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymu, nevertintini.Dėl atskirojo skundo argumentų, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka bus baigta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1A-632-317/2015 ir nepagrįstai neišreikalavo ir prie šios bylos neprijungė pagrindinės civilinės bylos Nr. 2-386-324/2009 medžiagos ir ankstesnių prašymų dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje medžiagos bei Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1A-632-317/2015, apeliacinės instancijos teismas pasisakė, atmesdamas atskirajame skunde suformuluotus analogiškus prašymus, todėl pakartotinai jau išdėstytų argumentų nebekartoja.Dėl apeliantų kitų argumentų, susijusių su konstitucinių bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes nurodomos aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamo atskirojo skundo dalyku.
Dėl bylos procesinės baigties
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. iš esmės paliekama nepakeista, patikslinant jos rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Patikslinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovita“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.