Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2597-259/2015 pagal atsakovų prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK, 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, jo priėmimo tvarką, reglamentuoja CPK 370 straipsnio 1-4 dalys. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus tokiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą paminėtu pagrindu dėl dviejų pagrindų: dėl to, kad sprendimas, priimtas prašomoje atnaujinti byloje, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka – Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi, ir tai daro prašymo padavimą paminėtu pagrindu negalimą, ir dėl to kad Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 5 d. įsiteisėjusia nutartimi jau buvo atsisakęs priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo tuo pačiu pagrindu (civilinė byla Nr. A2-1545-273/2013). Taigi šį atsakovų prašymą pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertintino kaip pakartotinį, pateiktą tuo pačiu pagrindu. Tokio prašymo pateikimas pagal CPK 374 straipsnį negalimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvadomis ir atmeta atskirojo skundo argumentus dėl jų nepagrįstumo. Be to, pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu gali būti paduodamas tik tada, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai. Šiuo atveju šis terminas yra praleistas.

Dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

Apeliantai prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą padaręs išvadą, kad toks prašymas buvo išspręstas įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. ir 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimis, todėl pakartotinis prašymas negali būti priimtas.

Apeliantų prašyme atnaujinti procesą nurodyta tokia naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, sudaranti, jų teigimu, pagrindą atnaujinti procesą – Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje rėmėsi nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikta suklastota 2009 m. liepos 15 d. specialisto išvada.

Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1594-527/2012 atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau iš teismo nutarties turinio matyti, kad prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas visiškai kitomis faktinėmis aplinkybėmis – procesinės ir materialinės teisės normų netinkamu taikymu ir aiškinimu.

Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nustačius, kad naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė – ieškovo BUAB „NGB Group“ atstovas V. V. neturėjo advokato licencijos, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą (civilinės bylos Nr. A2-2142-390/2014).

Taigi nors paminėtose byloje ir buvo nurodomas tas pats teisinis pagrindas – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, šioje nagrinėjamoje byloje pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas visiškai naujomis, kitomis aplinkybėmis, todėl prašymas negali būti vertinamas kaip tapatus ir pakartotinis. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, neįsigilino į ginčo esmę ir padarė nepagrįstą išvadą dėl prašymo tapatumo, netinkamai taikė ir aiškino ginčo pobūdį reglamentuojančias procesines teisės normas, ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikinama, perduodant šį klausimą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti apeliantų prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje civilinėje byloje ir į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas atitikimo Konstitucijai, nes prašymai yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti (CPK 3 str. 3, 5 d.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų D. S. ir UAB ,,Strategy and management group“ prašymą atnaujinti procesą byloje Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.