Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-17 · Civilinė byla Nr. 2-547-157/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-17
Bylos Nr.
2-547-157/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
D. S., uždarosios akcinės bendrovės ,,Strategy and management group“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-547-157/2016Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2597-259/2015, kuria atmestas atsakovų prašymas atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir atsisakyta šį procesą atnaujinti Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai D. S. ir UAB ,,Strategy and management group“ (toliau – pareiškėjai, atsakovai) pateikė prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 9 punktų pagrindais.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 pagrindais bei atsisakė priimti prašymą šio straipsnio 2 ir 9 punktų pagrindais, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių ir dėl aiškių teisės normos taikymo klaidų.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi panaikino teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą byloje CK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir perdavė šį klausimą nagrinėti iš naujo; kitas teismo nutarties dalis paliko nepakeistas (civilinė byla Nr. 2-321-180/2016).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovų prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 pagrindais, atmetė atsakovų prašymą atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 ir atsisakė atnaujinti šį procesą minėtoje civilinėje byloje pagal atsakovų prašymą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai nepateikė teismui jokio teismo nuosprendžio ar nutarties, kurioje būtų nustatytos CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos būtinos aplinkybės; kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės ir cituojami procesiniai dokumentai neatitinka įsiteisėjusio teismo nuosprendžio sąvokos. Pažymėjo, kad patys pareiškėjai teigia, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-840/2015 nėra įsiteisėjęs, nes byla apeliacine tvarka nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta konkreti įrodinėjimo priemonė (įsiteisėjęs teismo sprendimas) negali būti patvirtinama jokiomis kitomis aplinkybėmis, teismas atsisakė atnaujinti procesą (CPK 177 str. 3 d., 178 str.).

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 padavė pavėlavęs metus nuo CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 5 metų naikinamojo ieškinio senaties termino pabaigos. Pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje galėtų prieštarauti teisingumo principui, todėl atmetė jų prašymą atnaujinti terminą šiam pareiškimui pateikti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjai D. S. ir UAB ,,Strategy and management group“ dėl teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą ir prašo: sujungti šį atskirąjį skundą su šioje civilinėje byloje Lietuvos apeliaciniam teismui jau pateiktu 2015-11-16 atskiruoju skundu (2-2209-XX/2015, 2-2210-XX/2015) į vieną civilinę bylą; sujungtus atskiruosius skundus perduoti nagrinėti trijų teisėjų kolegijai; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; sustabdyti šią civilinę bylą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Kauno apygardos teismo kreipimąsi (prašymas Nr. 1B-22/2015, byla Nr. 15/2015) ir Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1A-632-317/2015; išreikalauti ir prijungti prie šios civilinės bylos pagrindinę civilinę byla Nr.2-386-324/2009 ir ankstesnių prašymų dėl proceso atnaujinimo šioje byloje medžiagą bei Kauno apygardos teismo baudžiamąją bylą Nr. 1A-632-371/2015, kai ji bus baigta išnagrinėti; panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų pagrindais ir priimti naują procesinį sprendimą – grąžinti bylą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų pagrindais, o jeigu atskirieji skundai būtų sujungti – ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktų pagrindais – iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų pagrindais ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neišsiaiškino pareiškėjų prašyme nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą procesui atnaujinti, pažeidė CPK 270 straipsnį, įrodymų vertinimo taisykles, atsakovo ir sąžiningų jo kreditorių bei valstybės interesus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos proceso atnaujinimo klausimu, ignoravo sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus. Palikus galioti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 būtų neužtikrintas teisingumas, nes teismo sprendimas toje civilinėje byloje buvo priimtas netinkamai pritaikius tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos.Nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (nutarties), teismas turėjo iš karto atsisakyti priimti pareiškimą šioje dalyje, arba nustatyti trūkumų šalinimą, arba spręsti dėl šios civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės paneigia civilinės bylos Nr. 2-386-324/2009 nagrinėjimo metu įvardytas dviprasmiškas aplinkybes.Teismas neteisingai nusprendė, kad yra suėjęs 5 metų naikinamasis terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 73 str., 74 str. 1, 5 d. 331 str. 6 d.). Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-278/2010 buvo priimta 2010-11-02. Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka yra nagrinėjama baudžiamoji byla, todėl teismo procesinis sprendimas joje dar nėra įsiteisėjęs, todėl yra apsunkinta pareiškėjų galimybė prašyti atnaujinti civilinę byla Nr. 2-386-324/2009 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų pagrindais. Tačiau pareiškėjai turėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nes 2015-11-03 būtų suėjęs 5 metų naikinamasis terminas. Tuo tarpu 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-632/2015. Šioje baudžiamojoje byloje Konstitucinis Teismas 2015-12-08 priėmė nagrinėti teismo prašymą.Teigia, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, Konstitucinio Teismo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimų, netinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų nuostatas.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „NBG Grupė“ bankroto administratorius UAB „Bankrovita“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o teismo nutartį palikti nepakeistą; skirti D. S. 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, pusę šios sumos priteisiant bankroto administratoriui; priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į ikiteisiminio tyrimo instituciją, dėl galimai D. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnyje bei kitų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Kauno apygardos teismo 2007-05-10 nutartimi UAB „NGB Grupė“ buvo iškelta bankroto byla; teismo 2007-10-29 nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; teismo 2015-05-27 sprendimu pripažinta bendrovės pabaiga ir 2015-10-06 ji išregistruota iš juridinių asmenų registro. Nors faktiškai bankroto procedūros buvo baigtos 2010 m., tačiau buvęs bendrovės akcininkas ir direktorius D. S. nepagrįstais skundais, prašymais dėl proceso atnaujinimo, bylų inicijavimu šią procedūrą užtęsė iki 2015 m. Pareiškėjas proceso teisėmis naudojasi nesąžiningai, nes nepateikė įrodymų, įgalinančių spręsti dėl proceso atnaujinimo.Baudžiamosios bylos Nr. 1-4-840/2015 ir 1A-632-317/2015 neišnagrinėtos, nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų pagrindais.Teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį 5 metų senaties terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nes teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009, priimtas 2009-06-16, įsiteisėjo 2010-11-02 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-278/2010).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinis teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl patikrina jos teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirojo skundo argumentus (CPK 329, 338 str.).

Dėl atskirojo skundo ribų ir teismo sudėties

Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 ir kuria atsisakyta atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje, nes pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta.

Apeliacinis teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl apeliantų argumentų, susijusių su Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, dėl šios teismo nutarties tų pačių kaip ir šioje byloje apeliantų paduoto atskirojo skundo argumentų bei sujungimo šioje byloje nagrinėjamo atskirojo skundo su atskiruoju skundu dėl minėtos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties, nes dėl pastarosios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pasisakęs 2016 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-321-180/2016.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. vasario 25 d. nutartimi vienam teisėjui yra perduotas nagrinėti pareiškėjų D. S. ir UAB „Strategy managment group“ atskirasis skundas dėl teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties. Bylą nagrinėjanti teisėja, įvertinusi bylos sudėtingumą, taip pat nenustatė pagrindo perduoti minėtą atskirąjį skundą trijų teisėjų kolegijai (CPK 62 str., 336 str. 2 d.).

Dėl žodinio proceso

Pagal bendrąją proceso įstatyme įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai tokį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį, apeliacinis teismas sprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose (CPK 185 str.).

Dėl atsisakymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų pagrindais ir bylos sustabdymo

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė procesą civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 pagrindais, konstatavęs, kad pareiškėjai nepateikė teismui įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo grindžiami jų reikalavimai.

Apeliantai neginčija to, kad įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nėra, nes Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nutraukta baudžiamoji byla D. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (baudžiamoji byla Nr. 1-4-840/2015), yra apskųsta apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui (baudžiamoji byla 1A-632-317/2015) ir ši byla dar neišnagrinėta. Šioje byloje teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jei suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, ta apimtimi, kuria draudžia tęsti procesą teisme, kai tęsti procesą prašo kaltinamasis, – neprieštarauja Konstitucijos 21, 22, 29, 31 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis teismo prašymas Konstituciniame Teisme yra priimtas (www.lrkt.lt). Būtent remdamiesi šia aplinkybe, apeliantai nesutinka su teismo nutartimi, tvirtindami, kad byla turėjo būti sustabdyta CPK 163 straipsnio pagrindu. Apeliacinis teismas sprendžia, kad tokie apeliantų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nagrinėjamu klausimu teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuriuo vadovaujantis, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res iudicata galią įgijęs teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Taigi prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas.

Apeliacinis teismas pažymi, kad procesas gali būti atnaujinamas esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose įtvirtintais pagrindais, kai teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti faktai turėjo reikšmės priimant sprendimą civilinėje byloje, t. y. susiję su ginčo metu įrodinėtomis aplinkybėmis, paneigia, patvirtina ar pakeičia jų teisinį kvalifikavimą. Kaip teisingai nurodė teismas, tokiu atveju prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Dėl to nesant į bylą pateiktų įrodymų apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, melagina eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009, ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų asmenų, teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant bylą, – teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų pagrindu. Tokių įrodymų (įsiteisėjusio teismo nuosprendžio) pareiškėjai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, kaip fakto instancijai, o atskirajame skunde patvirtino, kad jo dar nėra, nes baudžiamoji byla nėra išnagrinėta. Taigi apeliaciniam teismui nekyla abejonių teismo išvada, kad minėti teisiniai proceso atnaujinimo pagrindai šioje byloje neįrodyti (CPK 178, 185 str.).

Dėl to apeliacinis teismas palieka šią skundžiamos teismo nutarties dalį nepakeistą, be kita ko, pažymėdamas tai, kad įstatymo leidėjas nenumato galimybės stabdyti prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą iki galimai atsiras pareiškėjo numanomos aplinkybės, sudarančios CPK 366 straipsnyje numatytus proceso atnaujinimo pagrindus (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl prašymo padavimo termino

CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas atnaujina procesą, jei išnagrinėjęs prašymą nustato, kad jis paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje įtvirtinto termino ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad 2015-11-05 pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 paduotas pavėlavus metus nuo įstatymo leidėjo įtvirtinto 5 metų naikinamojo termino pabaigos ir nėra nurodytų jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jis turėtų būti atnaujintas. Apeliantai nesutinka su tokia teismo išvada, tvirtindami, kad šis terminas nėra praleistas.

Apeliacinis teismas, būdamas tiek fakto, tiek teisės instancija, iš civilinės bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-386-324/2009 buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas 2009-06-16, o Lietuvos apeliacinio teismo nutartis šioje civilinėje byloje buvo priimta 2010-11-02 (bylos Nr. 2A-278/2010).

CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei 5 metai. Taigi priešingai nei nurodė teismas, terminas tokiam prašymui pateikti skaičiuojamas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo, o ne nuo priėmimo dienos ir jo pabaiga šiuo nagrinėjamu atveju laikytina 2015-11-03. Tuo tarpu pareiškėjo prašymas pašto įstaigai buvo įteiktas 2015-11-02 (www.post.lt) (CPK 73 str., 74 str. 7 d.), t. y. nepraleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino. Be kita ko, šiame kontekste paminėtina ir tai, kad apeliantas teisingai nurodo, jog CPK 368 straipsnyje 1 dalyje numatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-632/2015, tačiau, kaip jau ne kartą minėta nutartyje, ši iki šiol yra neišnagrinėta.

Dėl to apeliacinis teismas panaikina šią skundžiamos teismo nutarties dalį, kaip neatitinkančią faktinių ir teisinių aplinkybių (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl baudos pareiškėjui D. S. skyrimo ir atskirosios nutarties priėmimo

Ieškovės BUAB „NBG Grupė“ bankroto administratorius UAB „Bankrovita“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti pareiškėjui D. S. baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, teigdamas, jog pareiškėjas buvęs bendrovės akcininkas ir direktorius D. S. nepagrįstais skundais, prašymais dėl proceso atnaujinimo, bylų inicijavimu bankroto procedūrą nepagrįstai užtęsė nuo 2010 m. iki 2015 m., o reikšdamas prašymą atnaujinti procesą tęsia šiuos piktnaudžiavimo veiksmus.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-146/2013).

Apeliacinis teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus nurodytus argumentus, sprendžia, kad nors pareiškėjas A. S. iš tiesų teikia pareiškimus dėl proceso atnaujinimo skirtingais pagrindais, tačiau toks pareiškimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 4 punkto pagrindais pateiktas pirmą kartą ir vertinant prima facie nėra pagrindo spręsti, jog jis yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į tai, kad tokia teisė asmeniui yra užtikrinta įstatyme, apeliacinis teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti sankciją (baudą) už piktnaudžiavimą proceso teisėmis šioje byloje (CPK 95 str. 2 d.).

Bankroto administratorė taip pat prašė priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant išsiaiškinti, ar apeliantų veiksmuose nėra BK 302 straipsnyje numatytų ar kitų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Šis prašymas netenkintinas, nes į prokurorą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo gali kreiptis pats bankroto administratorius.

Remiantis pirmiau nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 4 punkto pagrindais yra teisėta bei pagrįsta, o teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje paduoti, yra neatitinanti bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl naikintina (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

Kiti atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta atnaujinti terminą D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės UAB „Strategy and managment group“ pareiškimui dėl proceso atnaujinimo civilinėje bylos Nr. 2-386-324/2009 paduoti.

Kitą Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė