Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

2018-06-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d. (2 nusikaltimai), taikytas BK 63 str. 1, 3 d., BK 64¹ str. – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, skirti įpareigojimai, bausmę atlikęs;

2022-03-15 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., LR BK 187 str. 3 d.: bausmės subendrintos 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p. 2 p., bei vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., bei vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta: laisvės apribojimas dešimt (10) mėnesių, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: pradėti dirbti, dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; gydytis nuo alkoholizmo; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio);

2022-07-21 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi 2022-03-15 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta R. Š. bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių pakeista į 90 parų areštą, arešto pradžia 2022-11-11, pabaiga 2023-02-07, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ( 2022-10-09 nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas sugyventinei D. M.), bei BK 140 str. 2 d. (2022-10-10 fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei D. M.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 138 str. 2 d., 3 p. jo kaltė įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu. Teismas netikėti nukentėjusios parodymais neturi pagrindo, jos parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu tiek teisiamojo bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, ji viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jos nurodytos aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino pagarsinti liudytojo parodymai, bei jos nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės atitinka rašytinę bylos medžiagą. Nukentėjusi nėra suinteresuota bylos baigtimi, nebuvo piktuoju su kaltinamuoju, neturi pagrindo jo apkalbėti. Jokių objektyvių duomenų dėl galimo nukentėjusios suinteresuotumo, šališkumo, nepateikė ir pats kaltinamasis. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi buvo kaltinamojo sugyventinė, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, t. y. šeimos narė.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 138 str. 2 d. 3 p.

Fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui LR BK 140 str. 2 d.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39311-22 pradėtas pagal LR BK 140 str. 2 d. papildomai, kvalifikavus nusikalstamą veiką po atliktos nukentėjusiosios D. M. papildomos apklausos, kurios metu gauta duomenų apie tai, kad 2022 m. spalio 10 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), sugyventinis R. Š. smogė vieną kartą kumščiu jai į kairę veido pusę, dėl ko pastaroji juto fizinį skausmą (1 t., b. l. 31-34).

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, t. y. jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. spalio 10 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia smogė vieną kartą kumščiu savo šeimos narei – sugyventinei D. M., į kairę veido pusę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi buvo kaltinamojo sugyventinė, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, t. y. šeimos narė.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir nuoširdžiai galisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (neišnykęs teistumas).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė 1 apysunkį nusikaltimą, ir 1 nesunkų nusikaltimą, nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis teistas 2 kartus, pagrinde už smurtą prieš tą pačią sugyventinę, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 85-88); pagal SODROS duomenis, nedirba (2 t., b. l. 89-91), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini); Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 92); iš pateiktos informacijos matyti, kad kaltinamasis Psichikos ligų registre nėra įrašytas, jis yra nuo 2006-03-02 Priklausomybės ligų įskaitoje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 82);

Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta civ. ieškinius. Kaltinamasis nei nukentėjusiai, nei valstybinei ligonių kasai žalos neatlygino. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama už nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 2 d. arešto bausmė, pagal BK 138 str. 2d. 3 p. - laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti bausmes mažesnes nei sankcijos vidurkis.

Teismas atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė byla 2K-106-511/2017). Teismas atkreipia dėmesį, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė byla 2K-106-511/2017). Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis buvo teistas 2018 m. ir 2022 m. už smurto vartojimą prieš tą pačią nukentėjusią, jam skirtos švelnesnės bausmės tikslų nepasiekė. Kaltinamajam 2022-07-21 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi 2022-03-15 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės apribojimas, pakeista į 90 parų arešto bausmę, nes R. Š. piktybiškai vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų (2 t., b. l. 66-69);

Kaltinamajam vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. 65 str. nuostatomis, paskirtos bausmės šiuo nuosprendžiu subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės laisvės atėmimo paskirtos pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. pridėti (pritaikius BK 65 str. nuostatas )1 mėn. laisvės atėmimo pagal BK 140 str. 2 d. (keista areštas į laisvės atėmimą), nes padaryta veika nėra sunki, sunkių pasekmių nesukėlė.

Kaltinamajam vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 3 d. 65 str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2022-03-15 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, dalinio bausmių sudėjimo būdu, pridedant 9 dienas laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę (prašė prokuroras) netikslinga.

2022-12-15 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro nutarimu (1 t., b. l. 120-123), kaltinamajam R. Š. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į turtą : žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 1216.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: uždraudžiant realizuoti, laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas nustatytas iki 2023 m. birželio 15 d., paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiai D. M. ir turtinės žalos civ. ieškovo, Kauno teritorinei ligonių kasai, atlyginimo įvykdymo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) str.).

Nukentėjusi D. M. pareiškė civ. ieškinį dėl 47,95 Eur turtinės žalos atlyginimo ( už nusikaltimą pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ) ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už 2 nusikaltimus (BK 140 str. 2d. ir BK 138 str. 2d. 3p. , 1 t., b. l. 78-80), kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu.

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad prašoma priteisti turtinė žala nukentėjusiai – 47,95 Eur sumai (už vaistus, 1 t., b. l. 80) dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Ieškinyje nurodyta turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, neprieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kaltinamasis civ. ieškinį pripažįsta ir žalą žada atlyginti. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Pagal susiformavusią teismui praktiką laikoma, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnė ar mažesnė neturtinė žala. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybes ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-118/2013). CK nenustato neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala nukentėjusiai buvo padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t. y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kasacinėje byloje Nr. 2K-68/2008 pažymėta, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė tuo stipriau ji ginama.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad 2022-10-10 nusikaltimu pagal BK 140 str. 2 d. kaltinamasis nukentėjusiai sudavė smūgį kumščiu į veidą, sukėlė fizinį skausmą, Nustatyta, kad nukentėjusi dėl padarytų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, patyrė nepatogumų. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusios gydimosi periodas nebuvo gan ilgas. Byloje nepateikta duomenų dėl liekamųjų reiškinių. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamojo už 2022-10-10 nusikalstamą veiką (BK 140 str. 2 d.) – 200 Eur, šis neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt., tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-100-493/2021). Civ. ieškinį kaltinamasis pripažįsta dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2022-10-09 kaltinamojo nusikalstamais veiksmais (BK 138 str. 2 d. 3 p.), buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiai D. M..

Nustatyta, kad nukentėjusi dėl padarytų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų gydimuisi, patyrė ir kitų nepatogumų. Tačiau byloje nepateikta duomenų dėl liekamųjų reiškinių. Pati nukentėjusi nurodo, kad iki šiol nevaldo 3 pirštų. Nustatyta, kad kaltinamasis dirbo epizodiškai pas ūkininką, turi nekilnojamojo turto. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005,Nr. 3k-3-511/2004). Nukentėjusios civ. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra 47,95 Eur. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamojo - 2800 Eur, šis neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką. Teismas atsižvelgė, kad nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas padaryta nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiai kaltinamasis padarė: tyčia pastūmė savo šeimos narę – sugyventinę D. M., dėl ko ji nugara nukrito ant gėlyne buvusių akmenų, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai kairio žastikaulio galvutės skeveldrinį bei žastikaulio kaklelio įkaltinį, kairio stipinkaulio ir alkūnkaulio distalinių galų lūžius, kraujosruvas kairėje rankoje bei kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Civ. ieškinį kaltinamasis pripažįsta dėl neturtinės žalos atlyginimo. Analizuojant teismų praktiką, nustatyta, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 1 d., priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Civ. ieškinys pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos – dėl 249,99 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 107-108) už nukentėjusios gydymą yra pagrįstas, įrodytas byloje išanalizuotais įrodymais (1 t., b. l. 110,111), kaltinamasis civ. ieškinį pripažįsta, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 249,99 Eur turtinės žalos už nukentėjusiosios gydymą, atlyginti.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos - 6,64 Eur ( pašto išlaidos), valstybės naudai.

Kaltinamąjį gynė adv. R. G. (teikė antrinę teisinę pagalbą 2 t., b. l. 128), t. y. teismo nutartimi jam paskirtas gynėjas pagal BK 51 str. 1 d. 2 p. 7 p. (2 t., b. l. 118-119), pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 206,67 Eur (2 t., b. l. 139-142). Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas byloje kaltinamajam paskirtas teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 2 p. 7 p., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį, nors nurodė kad epizodiškai dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau savo turto neturi, atlieka arešto bausmę, be to skirtas gynėjas ir pagal BPK 51 str. 2 p. todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nubausti jį:

pagal BK 140 str. 2 d. – 40 (keturiasdešimt) parų arešto;

pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. 65 str. nuostatomis, paskirtas bausmės šiuo nuosprendžiu subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės laisvės atėmimo pridėti švelnesnės bausmės dalį 1 mėnesį laisvės atėmimo ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturis) mėnesius.

Kaltinamajam vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 3 d. 65 str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2022-03-15 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, dalinio bausmių sudėjimo būdu, pridedant 9 dienas laisvės atėmimo ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (keturis) mėnesius devynias (9) dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2023 m. sausio 23 d. (atlieka bausmę), bausmę atliekant laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Kardomąsias priemones šioje byloje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios, pakeisti į suėmimą ir šią kardomąją priemonę palikti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios. Suėmimo terminą nuo 2023-01-23, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti į bausmės laiką.

Civ. ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos – dėl 249,99 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistojo R. Š. 249,99 (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 99 ct), žalos atlyginimo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Civ. ieškinį nukentėjusios D. M. dėl 47,95 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistojo R. Š., nukentėjusios naudai.

Civ. ieškinį nukentėjusios D. M. dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (už du nusikaltimus ), tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistojo R. Š., nukentėjusios naudai.

2022-12-15 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro nutarimu (1 t., b. l. 120-123), kaltinamajam R. Š. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į turtą : žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 1216.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: uždraudžiant realizuoti, laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas nustatytas iki 2023 m. birželio 15 d., palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiai D. M. ir turtinės žalos civ. ieškovo, Kauno teritorinei ligonių kasai, atlyginimo įvykdymo.

Priteisti iš nuteistojo R. Š. proceso išlaidas (pašto) -6,64 Eur valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.