- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-2584-656/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45799-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- O. K.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei O. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir atsakovės O. K. priešieškinį ieškovui D. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. G. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą ir nustatyti ieškovo ir nepilnamečio sūnaus D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), maksimalią bendravimo tvarką.
2. Atsakovė O. K. padavė priešieškinį ieškovui D. G., kuriuo prašo nustatyti minimalią tėvo su vaiku bendravimo tvarką bei pakeisti teismo nustatytą išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu nusprendė: ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies; pakeisti tėvo sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėtiną sumą; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-13606-96/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą, kuriuo šalys susitarė, kad D. G. turi teisę abiem tėvams ir sūnui priimtinu laiku ir sąlygomis susitikinėti, nustatant sekančią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:
3.1. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi pirmą ir trečią kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo penktadienio 17 val. ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val.;
3.2. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 - 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) 16 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 20 val.;
3.3. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val.;
3.4. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val. pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;
3.5. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų (sausio 1 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindamas vaiką iki Naujuosius metus (sausio 1 d.) 20 val. į jo gyvenamąją vietą;
3.6. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val.;
3.7. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val.;
3.8. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienius (gegužės 14 d.) poriniais kalendoriniais metais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 10 val., jeigu tai ne darbo diena arba 17 val. jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val., jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba iki sekančios dienos 20 val., jei sekanti diena yra nedarbo diena;
3.9. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienais metais per tėvo gimtadienį (kovo 19 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 10 val., jeigu tai ne darbo diena arba 17 val. jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val., jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba iki sekančios dienos 20 val., jei sekanti diena yra nedarbo diena;
3.10. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val.;
3.11. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tėvo ir vaiko atostogų metu, įspėjęs atsakovę ne mažiau, kaip prieš 2 (dvi) savaites, praleidžiant pusę Ieškovo kasmetinių atostogų su vaiku (ne mažiau 14 kalendorinių dienų) ir pusę vaiko mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros), su teise atostogų metu išvykti su vaiku į užsienį;
3.12. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku jo ligos atveju gydymo įstaigoje ne mažiau kaip 2 valandas per dieną;
3.13. Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) vaikas praleidžia su motina.
3.14. Motinos gimimo dieną kovo 17 d. vaikas praleidžia su savo motina.
3.15. Motina perduoda tėvui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu pastarasis serga ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikui paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas;
3.16. Abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma;
3.17. Kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiu su vaiku klausimais ir/ar su vaiku palaikyti, pasikeitimą;
3.18. Atsakovė įpareigojama visais atvejais ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną informuoti vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimą;
3.19. Tėvas, negalėdamas pasiimti vaiko ir/ar būti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai vaiko motinai pranešti ne vėliau, kaip prieš 24 valandas.
4. Teismo vertinimu, nors atsakovė tvirtino, kad iki santuokos nutraukimo ieškovas turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo bei yra smurtavęs prieš ją, tačiau nustatant bendravimo tvarką vertintina esama situacija, o ne buvusi iki santuokos nutraukimo. Teismas nenustatė, kad ieškovo bendravimas su sūnumi darytų jam žalą.
5. Teismas pažymėjo, kad savo prigimtimi ir esme bendravimas su nepilnamečiu vaiku ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimas yra savarankiški ir nesusiję, užtikrina skirtingų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Teismas nurodė, kad dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta ieškovui pareiga teikti vaikui išlaikymą, nevykdymo ar netinkamo vykdymo suinteresuota šalis gali kreiptis įstatymo nustatyta tvarka. Nenustačius aplinkybių, jog šalių nepilnamečio vaiko bendravimas su ieškovu darytų vaikui žalą, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo riboti maksimalų ieškovo bendravimą su vaiku.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Apeliantė nurod, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba netikrino vaiko gyvenimo sąlygų ieškovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vieta, kurią ieškovas nurodė kaip savo gyvenamąją, priklauso jo draugei, jie nėra susituokę ir jokių teisų į šias patalpas ieškovas neturi. Buities sąlygos tėvo gyvenamojoje vietoje nėra visiškai tinkamos sūnui svečiuotis: buto plotas nedidelis (37 kv.m.), jame gyvena ne tik ieškovo draugė (sugyventinė), bet ir dvi jos mažametės dukros, sūnus svečiavimosi metu miega ant pripučiamo čiužinio.
8. Bendravimo tvarka keistina, nes joje nėra numatytas įpareigojimas ieškovui informuoti apeliantę apie gyvenamosios vietos pasikeitimą bei vaiko buvimo vietą, nors toks įpareigojimas atsakovei yra nustatytas.
9. Bendravimo tvarkos 19 punkte numatyta, jog tėvas, negalėdamas pasiimti vaiko ir/ar būti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai vaiko motinai pranešti ne vėliau, kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas. Apeliantės manymu, toks laiko tarpas yra ženkliai per mažas tam, kad vaiko gyvenimas būtų saugus ir stabilus.
10. Nurodo, jog ji dirba slenkančiu grafiku, todėl nustačius tėvo ir sūnaus maksimalią bendravimo tvarką, ji neturės galimybės bendrauti su sūnumi jos išeiginėmis dienomis.
Šalies argumentai
11. Ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad apeliantė pageidauja tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogi jai, atsižvelgiant į jos darbo grafiką, bei užtikrintų jos, o ne vaiko, emocinę ramybę. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įgyvendinant bendravimo su vaiku tvarką tėvai turi dėti pastangų savo darbo grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka.
12. Apeliantė neįrodė, kad maksimalus tėvo bendravimas kenkia vaiko interesams, nors objektyvių tai pagrindžiančių aplinkybių šiuo metu nėra. Apeliantė nepagrįstai remiasi buvusiu tėvo elgesiu iki skyrybų, nes tėvo elgesys pasikeitęs.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas naujai į bylą pateiktais įrodymais, taip pat posėdžio metu neišsakytais pageidavimais dėl bendravimo tvarkos, t.y. keliami nauji reikalavimai, susiję su bendravimo tvarka, nors įrodymus apeliantė turėjo galimybę pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu.
14. Apeliantė kelia abejones, ar tėvo gyvenamoji vieta yra tinkama vaiko svečiavimuisi. Tarnyba lankėsi faktinėje tėvo gyvenamojoje vietoje, kur vaikas ir būna bendravimo metu. VTAS specialistai neturėjo priekaištų dėl buities sąlygų tėvo gyvenamojoje vietoje. Tikrinti sąlygas deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, jeigu tėvas faktiškai joje negyvena, nėra reikalinga ir tikslinga.
Šalies argumentai
15. Apeliantė nurodo, kad bendravimo tvarka keistina, nes joje nėra numatytas įpareigojimas ieškovui informuoti apeliantę apie gyvenamosios vietos pasikeitimą bei vaiko buvimo vietą. Visų pirma, apeliantė šio pageidavimo neišreiškė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir nėra jokių aplinkybių, dėl ko tokios sąlygos poreikis būtų iškilęs jau teismui priėmus sprendimą. Antra, tokio įpareigojimo nebuvimas niekaip netrukdo vykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos.
16. Apeliaciniame skunde kritiškai pasisakoma dėl bendravimo tvarkos 19 punkto, kuriame numatyta, jog tėvas, negalėdamas pasiimti vaiko ir/ar būti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai vaiko motinai pranešti ne vėliau, kaip prieš 24 valandas. Apeliantės manymu, toks laiko tarpas yra ženkliai per mažas tam, kad vaiko gyvenimas būtų saugus ir stabilus. Visų pirma, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu apeliantė šio argumento nereiškė, nenurodė (kaip nenurodo ir apeliaciniame skunde), koks laiko tarpas, jos manymu, būtų protingas. Antra, šis punktas yra skirtas labiau išimtiniams atvejams, o tėvų pareiga bendradarbiauti lemia, kad, esant galimybei, mama būtų įspėta ir anksčiau.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ieškovės apeliaciniame skunde nustatytose ribose.
18. Bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo (tėvo) prašymą dėl maksimalaus bendravimo su vaiku nustatymo. Motina ginčija šią bendravimo tvarką ir apeliaciniu skundu siekia, kad būtų nustatyta tėvo minimalaus bendravimo su vaiku tvarka.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
19. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2018-08-01 VĮ registrų centro Gyventojų registro pažymą apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą; ieškovės darbdavio 2018-07-30 pažymą ir ieškovės darbo grafiką liepos, rugpjūčio mėnesiais; 2018-08-01 VšĮ futbolo mokyklos „Ateitis“ pažymą.
20. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Kadangi šioje byloje, be kita ko, sprendžiamas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku klausimas, o pateikti duomenys yra susiję su ginčo dalyku, be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo išsiųsta apeliacinio skundo kopija ir jis galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, pateikti poziciją dėl jų, teisėjų kolegija, siekdama, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, papildomai pateiktus įrodymus priima.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
22. Vadovaujantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
23. Atsakovė tvirtina, kad maksimalus vaiko bendravimas su tėvu kenkia vaiko interesams. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė argumentus: butas, kuriame gyvena tėvas, priklauso jo draugei, buities sąlygos tėvo gyvenamojoje vietoje nėra visiškai tinkamos sūnui svečiuotis (buto plotas nedidelis (37 kv.m.), jame gyvena ne tik ieškovo draugė (sugyventinė), bet ir dvi jos mažametės dukros, sūnus svečiavimosi metu miega ant pripučiamo čiužinio); nėra tirtos gyvenimo sąlygos tėvo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; tėvas praeityje piktnaudžiavęs alkoholiu, prieš vaiko motiną naudojęs smurtą.
24. Pasisakant dėl atsakovės nurodytų argumentų pažymėtina, kad byloje išvadą teikianti institucija nenustatė, kad vaiko bendravimas su tėvu darytų vaikui žalą. Vaiko teisių apsaugos skyrius patvirtino, kad vaikas noriai bendrauja su tėvu bei norėtų dažnesnių susitikimų. Buities tyrimo akte nurodyta, kad buities sąlygos tėvo gyvenamojoje vietoje yra geros, namuose švaru, tvarkinga, yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Nors apeliantė tvirtina, kad vieta, kurią ieškovas nurodė kaip savo gyvenamąją, priklauso jo draugei, jie nėra susituokę ir jokių teisų į šias patalpas ieškovas neturi, tačiau ji nepagrindė, kad šios aplinkybės turi įtakos vaiko fiziniam ir psichologiniam saugumui. Tarnybos vertinimu, gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui lankytis.
25. Apeliantė tvirtina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba nepagrįstai netikrino vaiko gyvenimo sąlygų ieškovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tačiau apeliantei nepagrindus, kad vaikas lankosi atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikytinas nepagrįstu apeliacinio skundo argumentas dėl šios vietos sąlygų tyrimo reikalingumo.
26. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės nurodyta aplinkybė dėl praeityje ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu, nesant duomenų, kad šiuo metu (ir daugiau kaip metus) ieškovas vartotų alkoholį, negali turėti lemiamos reikšmės nustatant būsimą bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėtina, kad byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią tėvui buvo suteikta teisė bendrauti su sūnumi du mėnesio savaitgalius. Apeliantė nepateikė duomenų, kad šis bendravimas būtų neatitikęs vaiko interesų, kad pas tėvą vaikas būtų neprižiūrėtas, nepavalgęs, ar šis bendravimas būtų daręs žalą vaikui (CPK 178 straipsnis).
27. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas aplinkybe, kad apeliantė dirba UAB „TOPsport“ slenkančiu grafiku, todėl, nustačius tėvo ir sūnaus maksimalią bendravimo tvarką, ji neturės galimybės bendrauti su sūnumi jos išeiginėmis dienomis. Kolegija sutinka, kad bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti nustatoma randant kompromisinį variantą, kuris būtų patogus tiek abiems tėvams, tiek vaikui. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė pripažįsta, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką reikšmingas yra stabilus vaiko gyvenimo ritmas. Tuo tarpu jos priešieškinyje pasiūlyta tėvo su vaiku bendravimo tvarka, kuomet būtų nenustatoma konkreti tvarka, o tėvo susitikimai su vaiku privalėtų būti derintini su vaiko motina, neužtikrintų santykių stabilumo. Esant tėvų santykiams konfliktiškiems, tokia bendravimo tvarka neišvengimai sukeltų ginčus ir nesutarimus. Be to, apeliantės nurodyta aplinkybė nelaikytina turinčia įtakos sprendžiant klausimą dėl minimalios ar maksimalios bendravimo tvarkos nustatymo.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad vaikams yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas, dėl tėvų konfliktiškumo kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos menkos, todėl nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų pastangų savo darbo grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvų bendravimo su vaikais galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
29. Darbo santykius reglamentuojantis įstatymas numato galimybę su darbdaviu derinti darbo ir šeimos reikalus. Darbo kodekso 28 straipsnis nustato, kad darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, įgyvendinant darbo ir šeimos darnos principą. Pažymėtina ir tai, kad pačios apeliantės pateiktoje darbdavio pažymoje nurodyta, kad apeliantė bendrovėje dirba slenkančiu grafiku nuo 2016-03-02. Taigi apeliantės nurodyta aplinkybė egzistavo ir bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Apeliantė šiuo argumentu byloje nesirėmė, o ir nepateikė duomenų, kad darbo pobūdis jai būtų trukdęs bendrauti su sūnumi teismo nustatytos laikinos tėvo su sūnumi bendravimo tvarkos metu, nors ji iš esmės buvo analogiška šioje byloje ginčijamu teismo sprendimu nustatytai bendravimo tvarkai (tėvui bendraujant su sūnumi du savaitgalius per mėnesį). Todėl šis apeliacinio skundo argumentas nelaikytinas sudarančiu pagrindą nustatyti minimalią bendravimo tvarką.
30. Apeliantė nurodo, kad bendravimo tvarka keistina, nes joje nėra numatytas įpareigojimas ieškovui informuoti apeliantę apie gyvenamosios vietos pasikeitimą bei vaiko buvimo vietą. Apeliantė šio pageidavimo neišreiškė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, tokio tvarkoje nustatyto įpareigojimo nebuvimas nereiškia, kad tėvas atleidžiamas nuo pareigos informuoti vaiko motiną apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, nes tėvai neišvengiamai privalo bendradarbiauti.
31. Apeliaciniame skunde nesutinkama su bendravimo tvarkos 19 punkte nustatytu informavimo laiku. Jame nustatyta, kad tėvas, negalėdamas pasiimti vaiko ir/ar būti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai vaiko motinai pranešti ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Apeliantės manymu, nustatytas laiko tarpas per trumpas, kad vaiko gyvenimas būtų saugus ir stabilus. Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu apeliantė šio argumento nereiškė, nenurodė (kaip nenurodo ir apeliaciniame skunde), koks laiko tarpas, jos manymu, būtų protingas. Be to, šis punktas yra skirtas labiau išimtiniams atvejams, o tėvų pareiga bendradarbiauti lemia, kad kitas iš tėvų būtų įspėjamas kaip įmanoma anksčiau.
32. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundo argumentai nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas maksimalus tėvo su vaiku bendravimas kenktų vaiko interesams, vaiko fiziniam ir psichologiniam saugumui (CPK 178 straipsnis). Šalių vaikas yra devynerių metų, byloje išreiškė savo pageidavimą bendrauti su abiem tėvais. Nėra duomenų, kad vaiko nuomonė būtų įtakota, kad jis bijotų ar nenorėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Vaikas patvirtino, kad jo interesus atitinka bendravimas su tėvu du savaitgalius per mėnesį. Byloje nenustatytas netinkamas tėvo valdžios naudojimas sūnaus atžvilgiu, taip pat nenustatyta, kad jo bendravimas su sūnumi darytų sūnui neigiamą įtaką ar keltų pavojų jo fizinei ar psichinei sveikatai.
33. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir nustatė bendravimo tvarką, kuri atitinka vaiko interesus.
34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nevertina, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
35. Dėl nurodyto apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas patyrė 750 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, kurios laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. G. iš atsakovės O. K. 750 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.