Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. R. ir R. N. ieškinį atsakovei V. L. U., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Vilkaviškio skyriui dėl žemės sklypo dalių nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. R. N. paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas į penkiasdešimt tūkstančių vieną šimtą devyniolika (50119) kv. metrų ploto žemės sklypo, L. R. paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas į penkiasdešimt tūkstančių vieną šimtą devyniolika (50119) kv. metrų ploto žemės sklypo iš dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt septynių (286357) kv. metrų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). teritorijoje. Abi ieškovės paveldėjimo teisės liudijimus užregistravo Valstybės įmonėje registrų centre.

4. Atsakovei V. L. U. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas dar neišduotas, kadangi ji nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo.

6. Abi ieškovės nori joms priklausančias sklypo dalis parduoti, todėl yra būtina nustatyti kiekvienai priklausančias dalis žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atidalinti jas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nustačius nuosavybės dalis ir jas atidalijus, ieškovių teigimu, bus rengiamas žemės sklypo projektą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė iki šiol palikimo nepriėmė, su ieškovėmis nebendrauja.

7. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškovės parengė žemės sklypo naudojimosi nustatymo planą, pagal kurį L. R. priklausanti sklypo dalis pažymėta plane - A mėlyna spalva 11 8119 ha; R. N. priklausanti dalis pažymėta plane - B raudona spalva 11 8119 ha; atsakovės V. L. U. nepaveldėta dalis – įregistruota kaip M. S. priklausanti dalis, pažymėta plane - C geltona spalva 5.0119 ha.

8. Atsakovės V. L. U. atstovė, teismo 2019-11-08 nutartimi (b.l. 24) paskirta atsakovės kuratore, advokatė V. K. su ieškiniu sutiko, pastabų dėl reikalavimų neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

10. Nustatyta, kad 2008 m. sausio 1 d. mirus ieškovių L. R. ir R. N., mamai M. S., testamento pagrindu 2008 m. liepos 22 d. Marijampolės 5-ojo notaro biuro notarė išdavė ieškovėms paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, notarinio registro Nr. BRM-4297 ir Nr. BRM-4295.

11. Ieškovei R. N. paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas į penkiasdešimt tūkstančių vieną šimtą devyniolika (50119) kv. metrų ploto žemės sklypo, ieškovei L. R. paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas į penkiasdešimt tūkstančių vieną šimtą devyniolika (50119) kv. metrų ploto žemės sklypo iš dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt septynių (286357) kv. metrų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Abi ieškovės paveldėjimo teisės liudijimus užregistravo Valstybės įmonėje registrų centre (b.l. 5-9).

12. Atsakovei V. L. U. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas dar neišduotas, kadangi ji nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo.

13. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). CK yra išskirtos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys – bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir bendroji jungtinė nuosavybės teisė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisei būdingas tas ypatumas, kad yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Valstybės (per teisminę valdžią) įsikišimas į bendraturčių teisinius santykius yra galimas tik tais atvejais, jeigu bendraturčiai nesutaria, t. y. kyla jų ginčas, dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, be kitų specifinių teisių, būdingų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, turi teisę reikalauti atidalyti jo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ši bendraturčio subjektinė teisė yra apibrėžta CK 4.80 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).

14. Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi esant bendraturčių nesutarimams, ginčas sprendžiamas teismine tvarka.

15. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

16. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo taisyklė – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).

17. LR Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalį žemės sklypų atidalijimas - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės (statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai.

18. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinas, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tam, jog kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).

19. Nagrinėjamoje byloje, nustatyta, kad pateiktas atidalijimo variantas procedūriškai ir techniškai priimtinas, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių, atitinka kiekvieno iš bendraturčių interesus bei proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018).

20. Dėl aukščiau teismo nustatytų aplinkybių bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CK 4.80 str.).

21. Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausanti sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), priklausanti dalis pažymėta plane - A mėlyna spalva, 118119 ha ir atidalinti šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Nustatyti, kad R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausanti sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), priklausanti dalis pažymėta plane - B raudona spalva, 11 8119 ha ir atidalinti šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Nustatyti, kad M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausanti sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) priklausanti dalis pažymėta plane - C geltona spalva, 5.0119 ha ir atidalinti šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.