Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės B. T. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui A. J., suinteresuotas asmuo išieškotojas V. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Argumentuoja, jog skolininkui turi būti paskirtas areštas, o ne piniginė bauda, kuri neturės jokio poveikio, nes skolininkas slapstosi, slepia pajamas, paskyrus baudą dar labiau sumažės galimybė atgauti skolą ir nukentės tik išieškotojas, kuris jokių teisės pažeidimų nepadarė. Teigia, jog teismas, nepaskyręs arešto, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir jam, kaip išieškotojui, padarė paskirtos baudos dydžio – 300 Eur – turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria skolininkui už antstolės reikalavimų nevykdymą paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/16/01456 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojui V. J. Antstolės 2017-08-31 patvarkymu Nr. S-17-5-16285 „Dėl informacijos pateikimo“ skolininkas įpareigotas per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti turimo turto sąrašą, nurodyti jo buvimo vietą, pateikti informaciją apie turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, pateikti informaciją apie gautas pajamas iš darbinės ar kitos veiklos laikotarpiu nuo 2016-08-29 iki informacijos pateikimo dienos (vykdomosios bylos t. 2, b. l. 90–91). Patvarkymas skolininkui įteiktas 2017-09-02, tačiau įvykdytas nebuvo, todėl antstolė kreipėsi į teismą prašydama skolininkui paskirti 500 Eur baudą arba areštą.

13. CPK 585 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-219/2018). Ji nurodo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). CPK 645 straipsnyje įtvirtintos specialiosios normos, nustatančios skolininko pareigą pateikti informaciją apie turimą turtą. Skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 straipsnio 1 dalis). Už CPK 645 straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui taip pat gali skirti baudą arba areštą (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

14. CPK 645 straipsnio 3 dalyje už skolininko pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymą yra numatyta alternatyvių teismo nuobaudų paskyrimo galimybė, iš kurių 30 parų areštas yra pati griežčiausia poveikio priemonė. Tiek pačių teismo nuobaudų alternatyvus nustatymas, tiek teismui palikta dispozicijos teisė nuspręsti, kokio dydžio nuobauda skirtina kiekvienu konkrečiu atveju, sąlygoja tai, jog teismas kiekvieną skolininko pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymo atvejį turi įvertinti individualiai.

15. Apeliantui argumentuojant, kad skolininkui turėjo būti paskirtas areštas, o ne piniginė bauda, pažymėtina, jog areštas yra išimtinė teismo nuobaudos rūšis ir gali būti skiriama tik ypatingais atvejais. Atsižvelgiant į šios sankcijos pobūdį, t. y. į tai, jog areštu apribojama asmens laisvė, areštas laikytinas kraštutine poveikio priemone. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju skolininkui griežčiausios nuobaudos paskyrimas už antstolės įpareigojimo pateikti duomenis apie turtinę padėtį nevykdymą būtų neproporcinga pažeidimo pobūdžiui sankcija. Juo labiau, jog įstatymas antstoliui suteikia plačias teises rinkti duomenis apie skolininką, jo turtinę padėtį, gaunamas išmokas. Šios įstatymu antstoliui suteiktos teisės užtikrina vykdymo tikslų pasiekimą.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 645 straipsnyje numatytų arešto ir baudos tikslas yra susijęs ne tik su siekiu nubausti asmenį už antstolio reikalavimo nevykdymą, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir laiku vykdyti antstolio reikalavimą, t. y. siekti sklandaus vykdymo proceso. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apribojus skolininkui laisvę informacijos antstolei pateikimas nebus operatyvesnis, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, arešto paskyrimas skolininkui neturi didesnės teigiamos įtakos vykdymo proceso operatyvumui nei kitos rūšies nuobaudos (baudos) paskyrimas. Įvertintina ir tai, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, didžioji pagrindinės skolos dalis yra išieškota. Konstatuotina, jog arešto paskyrimas skolininkui būtų neproporcinga ir neadekvati sankcija padarytam pažeidimui, todėl išieškotojo atskirasis skundas netenkintinas.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

18. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jame keliamus argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vykdomąją bylą Nr. 0005/16/01456 grąžinti antstolei B. T.