Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis V. O., nuo 2019-03-27 būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad sutartinių įsipareigojimų neįvykdys, 2019 m. kovo 29 d. dienos metu kavinės ,,Čili pica“ patalpose adresu: Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, įmonės (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė su J. L. 2019-03-29 preliminarią namo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2019-03-29, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. lapkričio 30 d. įsipareigojo pastatyti 80 kvadratinių metrų ploto namą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors šis žemės sklypas nuosavybes teise nepriklausė nei (duomenys neskelbtini), nei V. O., bei sudaryti pagrindinę notarinę pastatyto namo ir namui priklausančio 1/2 minėto žemės sklypo dalies, kurios preliminarus plotas 6,75 a, pirkimo-pardavimo sutartį, po ko J. L., vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, numatytus sutarties 8.1. punkte, kad įnašą, kuris sudaro 20 000 eurų, pirkėjas įsipareigoja sumokėti iki 2019 m. balandžio 2 d., pervesdamas pinigus į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, 2019 m. balandžio 1 d. pervedė 20 000 eurų įnašą namo statybai pagal sudarytą preliminarią namo pirkimo-pardavimo sutartį į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, tačiau iki sutartyje nurodyto termino V. O. savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino, šių piniginių lėšų – 20 000 eurų, neįtraukė į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei įgijo galimybę neteisėtai disponuoti minėta pinigų suma, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą J. L. priklausantį turtą - 20 000 Eur.

3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. O., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad sutartinių įsipareigojimų neįvykdys, 2019 m. balandžio 17 d. apie 10 val. kavinės ,,Etno dvaras“ patalpose, esančiose prekybos centre ,,BIG“ adresu Ukmergės g. 369, Vilniuje, įmonės (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė su G. K. ir D. K. 2019-04-01 preliminarią namo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2019-04-, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo pastatyti 79 kvadratinių metrų ploto namą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors šis žemės sklypas nuosavybes teise nepriklauso nei (duomenys neskelbtini) nei V. O., bei sudaryti pagrindinę notarinę pastatyto namo ir namui priklausančio 1/2 minėto žemės sklypo dalies, kurios preliminarus plotas 6,75 a, pirkimo-pardavimo sutartį, po ko D. K., vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, numatytus sutarties 8.1. punkte, kad įnašą, kuris sudaro 10 000 eurų, pirkėjas įsipareigoja sumokėti iki 2019 m. balandžio 8 d. pervesdamas pinigus į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, 2019 m. balandžio 17 d. pervedė 10 000 eurų ir 2019 m. birželio 10 d. pervedė 5 000 eurų, iš viso 15 000 eurų įnašą pagal sudarytą preliminarią namo pirkimo-pardavimo sutartį į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, tačiau iki sutartyje nurodyto termino V. O. savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino, šių piniginių lėšų – 15 000 eurų, neįtraukė į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei įgijo galimybę neteisėtai disponuoti minėta pinigų suma, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą G. K. ir D. K. priklausantį turtą - 15 000 Eur, tokiu būdu bendrai įgijo 35 000 Eur vertės svetimą turtą.

4. Kaltinamasis V. O., nuo 2019-03-27 būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 p. nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal to paties įstatymo 4 str. „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“ būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas organizuoti ir kontroliuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatą, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 str. 1 d. nuostatą, kad ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 str. nuostatas, kad ,,1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal poreikius.<...> 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrus pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, t. y. neorganizavo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pats jos netvarkė bei neužtikrino, kad būtų surašyti ir pats nesurašė ūkines operacijas patvirtinančių apskaitos dokumentų, visų buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų, tai yra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinio, dėl to iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 metus ir paskesnį 2020-01-01 – 2020-02-19 laikotarpį.

5. Kaltinamasis V. O. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad dėl sukčiavimo kaltės nepripažįsta. Dirbo nemažai metų užsienyje, sukaupė savo kapitalo, turėjo savo sunkvežimį, daug įrankių, įgijo daug statybinės patirties, grįžęs į Lietuvą, nusprendė statyti namus. Su tėvais susitarė, kad jų žemės sklypuose pradės statyti gyvenamuosius namus. Pradėjus statybas, sekėsi gan gerai, pradėjo pardavinėti namukus dar nepastatytus, sudarė sutartis su keliais žmonėmis, kad statybos prasidės pavasarį, sudarė sutartis, statybos prasidėjo pavasarį, viskas buvo gerai, finansinis stabilumas buvo, visi projektai vyko gerai. Rudenį jam pasiūlė Kaune įsigyti devynbutį, įsigijo jį įmonės vardu, galvojo, kad projektą užbaigs ir užsidirbs. Kad jį įsigyti reikėjo užstatyti esamas savo statybas, užstatė statybas (duomenys neskelbtini), taip įsigijo tą devynbutį. Jam nepavyko parduoti šio namo laiku. 2019 m. apie birželio mėnesį prasidėjo problemos, prieš tai viskas buvo lyg ir gerai. Brokerės pagalba rado dar sklypus, ta pati brokerė rado dar kelis klientus, kuriems galima būtų namus pastatyti, viską aptarė, pasirašė sutartis, pradėjo statybas vykdyti. Vieną namą dvibutį pastatė, kitų ne, nes prasidėjo finansinės problemos dėl to devynbučio, prasidėjo išieškojimai ir visi kiti dalykai. D. K. ir J. L. namui tik paruošė statybvietę ir kelius padarė, daugiau nieko, nes pritrūko finansų. Ieškojo įmanomų finansavimų kad pabaigti statybas, tačiau neišėjo, teko sutartis su visais nutraukti, pasakė kad kol kas pinigų atiduoti negali, nes pinigų neturi, kad tam reikia laiko, visas turtas buvo areštuotas. Finansinė padėtis buvo labai bloga, bandė susitvarkyti, ieškojo darbo, buvo daug visokių finansinių problemų, streso ir nervų. Visas turtas buvo atimtas, parduotas iš varžytinių, liko skolingas įstaigoms, iš kurių buvo pasiskolinti pinigai, iš varžytinių buvo parduotas jo namas (duomenys neskelbtini), tėvų žemės sklypai taip pat buvo parduoti iš varžytinių. Kiek galėjo D. K. kažkiek sumokėjo pinigų, suma buvo nedidelė, kitiems pinigų negalėjo atiduoti, apgauti ar sukčiauti minties nebuvo tikrai. Gailisi, kad tokia situacija susidarė, negalvojo kad taip viskas apsisuks, kad žmonės liks be pinigų. Neišėjo pastatyti jiems namų, matyt blogai įvertino visas rizikas, kurias prisiėmė, nieko nenorėjo apgauti. Dabar dirba, nori uždirbti pinigų ir grąžinti, nesislapsto, maksimaliai su nukentėjusiaisiais stengiasi bendrauti. Bendrovę (duomenys neskelbtini) įsteigė 2019 m. vasario mėnesį. Jis vienintelis akcininkas, direktorius ir darbuotojas. Įstatyminis bendrovės kapitalas 2,5 tūkst. eurų. Tuo metu lėšų bendrovė neturėjo, jis turėjo nuosavų lėšų, paėmė apie 100 tūkstančių paskolą lapkričio mėnesį, nemažai pinigų buvo investuota į (duomenys neskelbtini) namus, kiek nuosavų lėšų buvo neprisimena. Prieš sudarant sutartis su nukentėjusiaisiais buvo pastatęs (duomenys neskelbtini) keturis namus, kuriuos pradėjo statyti 2018 m. pradžioje, buvo pastatytos namų dėžutės, pats pradėjo juos statyti bei samdė brigadas, kaip fizinis asmuo samdė darbuotojus. Brokerę A. K. pažinojo iš seniau, jos paprašė surasti sklypų žmonių, kad galima toliau būtų įgyvendinti projektus, statyti nedidelius namukus po 80 kvadratų, visi jie tipiniai, vienodo dydžio, tik išplanavimai skyrėsi ir buvo gana populiarūs. Paprašė, kad surastų kelis klientus statyboms tęsti, nes (duomenys neskelbtini) neblogai sekėsi. Su R. J. buvo sudaryta sutartis kaip su fiziniu asmeniu 2018 m. Jo namas buvo statomas ant jo tėvų sklypo. Per „Aruodą“ buvo įdėtas skelbimas. R. paskambino, susitiko, papasakojo jam planą kaip viskas vyks, kokie namai bus. R. viskas tiko, pasirašė sutartį, pavasarį prasidėjo namų statybos. Iš pradžių viskas buvo gerai, po to J. pervedė dar pinigų, kad greičiau vyktų jo namo statyba. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklausė jo tėvams, buvo žodžiu sutarta kad po namų pardavimo su jais bus atsiskaityta. Namas buvo pastatytas, dėžutė, langai, trūko uždėti skardą, fasadą, grindys turėjo būti įrengtos. Iš savo pinigų finansavo statybą, turėjo santaupų. Projektas buvo užstatytas kad įsigyti devynbutį, kurį pardavinėjo įmonė „Aganos“, o finansavo UAB „Profitas“. Galvojo užsidirbs iš to projekto, nes nedidelė kaina buvo, pagalvojo, kad galima bus jį dabaigti ir parduoti pavasarį, tačiau neišėjo. Tą namą įsigijo spalio mėnesį 2018 m. Sumokėjo savo pinigų ir buvo finansuojama iš UAB „Profitas“, paėmė 210 tūkstančių paskolą, kad nupirkti tą namą. Tuo metu buvo atsiskaityta iš skolintų pinigų ir savo, tas namas dar ne visai buvo baigtas, reikėjo įrengti laiptinę, fasadą padaryti, visa dėžutė jau stovėjo. Kai tą namą įgijo jis buvo registruotas (duomenys neskelbtini), tai jo įmonė, ją turėjo nuo 2018 m. 2019 m. įgyjo (duomenys neskelbtini), kad vykdyti projektus (duomenys neskelbtini) ir kad gauti finansavimą, nes (duomenys neskelbtini) jau turėjo paskolą, o (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę finansuoti statybas. Poreikis steigti naują bendrovę buvo dėl finansavimo. Nupirkto namo išėjo sutvarkyti tik dalį, 2019 m. pavasarį norėjo parduoti, tačiau neišėjo, reikėjo atsiskaityti su kreditoriais, mokėti palūkanas, neturėjo pinigų palūkanas mokėti. Kreditoriai per antstolius areštavo namą ir visas statybas, kurios buvo. Buvo varžytinės 2019 m. pabaigoje ar 2020 m. pradžioje. Pinigų iš varžytinių nepakako atsiskaityti su kreditoriais. Namas buvo parduotas už 120 tūkst. ir visos statybos buvo pradavinėjamos iš varžytinių už labai mažą kainą, po 10 tūkst. namas su sklypu, gan greitai išpardavė ir neišėjo su niekuo atsiskaityti, dar „Profitas“ liko skolingas apie 300 tūkstančių. Apart to namo iš varžytinių buvo parduotas asmeninis jo turtas – (duomenys neskelbtini) sklypas 6 arų ir namas pastatytas, iš varžytinių taip pat buvo parduoti keturi tėvų sklypai (duomenys neskelbtini) su 4 namais. Sutartis su L. sudaryta 2019 m. kovo 29 d. Iš jų gavo 20 tūkstančių. Sutartis buvo sudaryta įmonės (duomenys neskelbtini) vardu. Pinigai buvo pervesti į įmonės sąskaitą, bet nebuvo apskaityti, nes prasidėjo problemos, nebuvo sutvarkyta buhalterija, nes 2019 m. buvo bloga finansinė padėtis, negalėjo pasamdyti buhalterės kad viską sutvarkytų. Pagal sutartį L. namo nepradėjo statyti, tas sklypas buvo A. kolegos, vardo neprisimena, buvo susitikę vieną ar du kartus, jis nedraudė sklypą palyginti, kelius padaryti. Pradėjo ant jo sklypo statyti namą, buvo paruošta aikštelė, kelias padarytas ir t.t. Dėl šio sklypo sutartis su savininku iki galo nebuvo sudaryta, jis pageidavo kad sklypas būtų išpirktas, pradėjo ieškoti finansavimo. Kai sudarė sutartį su L. ar jiems sakė kieno žemės sklypas neprisimena, atrodo minėjo kad ne jo sklypai. Po to sudarė sutartį su D. ir G. K.. Viskas buvo analogiška kaip su J.. A. surado klientus ant to pačio sklypo, tas sklypas turėjo būti padalintas į du. Susitikę daugmaž aptarė kaip sklypai pasidalins. Tą sklypą jis turėjo iš karto įsigyti, savininkas niekur nenorėjo dalyvauti, tik gauti pinigus už sklypą. Kad leisti padalinti sklypą niekur nesikreipė, bet pagal plotus turėjo būti leista. L. ir K. kad tas sklypas bus padalintas žinojo, žinojo kad bus du namai. Nesugebėjo įvykdyti tų projektų nes turėjo nuostolių dėl kitos įmonės veiklos.

6. Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo kaltę pripažįsta, nes dėl streso ir visų tų problemų fiziškai nespėjo tvarkyti buhalterijos, kad pasamdyti buhalterę metų pabaigoje ataskaitą padaryti pinigų neturėjo, todėl buhalterija liko nesutvarkyta.

7. Nukentėjusysis R. J. teismui parodė, kad su V. O. buvo vieną ar du kartus susitikęs. Žmona surado skelbimą, kad jis stato namus, susiskambino ir susitiko netoli (duomenys neskelbtini). V. O. parodė žemės sklypus, nuvažiavo prie vieno jau pastatyto namo, namas patiko, 2018 sausio mėn. susitiko kavinėje Naugarduko g.-Vytenio g. sankirtoje, pasirašė sutartį, ar preliminarią, ar rezervavimo, nepamena. Po mėnesio vėl susitiko, sutartį preliminarią pasirašė, po to buvo padaryti pavedimai 1,5 ir 3,5 tūkst. eurų. Laukė kada prasidės darbai. Sutartyje buvo parašyta, kad bus baigti iki 2018 m pabaigos. Matė, kad darbai labai lėtai eina. 2019 m. nusprendė 10 tūkst. jam pervesti ir laukė statybos darbų. Statybos darbai ėjosi labai lėtai, jautėsi nepasitikėjimas tuo žmogumi, nusprendė atsisakyti namo ir pasirašė su notaru vekselį kad žmogus sutinka grąžinti pinigus. Praėjo terminas, pinigų negrąžino, kreipėsi į antstolius dėl išieškojimo, po to buvo iškviestas pas tyrėją. Pagal skelbimą susirado portale ar „Aruodas“, ar „Skelbiu“. Iš pradžių su juo susitiko kaip su fiziniu asmeniu, pavedimas buvo į jo asmeninę sąskaitą, o 10 tūkst. pavedimas jau vėliau į (duomenys neskelbtini), mokėti į tą sąskaitą buvo nurodyta sutartyje. Prieš sudarant sutartį sklypą apžiūrėjo, kam tas sklypas priklauso neatkreipė dėmesio, galvojo kad viskas gerai, yra parašai ir kad bus normaliai, pasitikėjo. Atsisakė namo, nes jis nesilaikė sąlygų, atsirado nepasitikėjimas, vėliau suprato, kad tas žemės sklypas ne jo, tada kreipėsi pas notarą kad grąžintų pinigus. Kai pasirašė sutartį toje vietovėje darbai vyko, tačiau ne tas tempas, už tuos 5 tūkst. eurų turėjo pastatyti namą, ypač kai pervedė 10 tūkst. galvojo greičiau darbai eis, bet nevyko darbai, pastoliai buvo pastatyti, buvo pastatyta tik dėžutė, sienos, stogas be skardos, langų nebuvo, gal tik buvo užsakyti, stogo plėvelė buvo suplėšyta, putplasčiu buvo apklijuotas namas, taip tas namas ir stovėjo. Antstolis pranešė, kad vyksta išieškojimas, kad žmogus savo vardu nieko neturi ir neturi iš ko išieškoti. 15 tūkst. suma negrąžinta, tik tiek ir nori kad grąžintų. Pareiškimo policijai nerašė.

8. Nukentėjusysis J. L. teismui parodė, kad 2019 m. kovo mėn. su žmona nusprendė būsto ieškoti, skelbimus „Aruode“ žiūrėjo, rado skelbimą, kad įmonės (duomenys neskelbtini) brokerė A. K., siūlo sklypus su 80 kv. namais, vieta ir kaina patiko. Susiskambino, susitarė susitikti, susitiko su A. K. 2019 m. kovo antroje pusėje (duomenys neskelbtini) ofise. Ji parodė sklypų planus, nuotraukas kompiuterines, planus namų kaip jie atrodys, susitarė kad su įmonės direktoriumi susitiks. Po kelių dienų atvyko vėl, susitiko su V. O., aptarė sąlygas dėl įnašo, kad sutartį pasirašys, paliko savo duomenis. Kovo pabaigoje susitiko kavinėje, jis turėjo sutartį, pasirašė, per kelias dienas turėjo pervesti 15 tūkst. Eur. įnašą, o kad greičiau darbai vyktų įnešė 20 tūkst., nuo tada prasidėjo laukimas kada darbai prasidės. Susitarimas buvo kad bus pastatyta dėžutė, t. y. sienos, langai, durys, fasadas, grindys išlietos, vamzdžiai šildymo, stogas, elektra, žodžiu dėžutė be vidinės apdailos. Galutinis atsiskaitymas būtų kai pasirašytų darbų priėmimo sutartį. Laukė pradžios statybų po pasirašymo nuo balandžio pradžios, tikėjo gal kas prasidės. Viskas labai lėtai vyko. Skambino ir klausė O. kaip sekasi, kaip darbai, ar yra brėžiniai, nes trūko sutarty techninio lapo, klausė kada prasidės statybos, atsakė kad tai susirgo architektas, kad dar kažkas, tempė, atsikalbinėjimai su visokiomis istorijomis ir t.t. Kad turi sunkumų nesakė, sakė kad viskas gerai, kad tuoj prasidės darbai, bet vis atidėliojo. Kai sudarė sutartį kieno žemės sklypas kaip ir žinojo, kad jam nepriklauso, buvo paaiškinta kad su tuo žmogumi sutarta, kad leidimas statyti yra, pažadėjo kad tie klausimai bus sutvarkyti, be to, sutarty buvo nurodyta kaina sklypo, kaina darbų, jam nekilo įtarimų. Į policiją su žmona kreipėsi, nes V. O. vienu metu neatsiliepė į skambučius, rašė žinutes, skambino, užblokavęs jo numerį buvo. Kartą prisiskambino V. O. žmona, susitarė susitikti, pakalbėjo, pasakė kad turi bėdų, tai lapkričio mėnuo buvo. Pamatė, kad sutartyje asmens kodas ne V. O., paprašė dokumentų, sutarty netikslūs duomenys buvo, paprašė jo kad pateiktų grafiką kaip vyksta darbai, kaip atsiskaitys, pasakė kad dabar galima sutartį perrašyti, o dėl darbų, pinigų pasakė, kad po pusės metų pradės mokėti. Kai praėjo 2 metai, iš jo jokių žinių nebuvo, tada parašė pareiškimą į policiją, prasidėjo tyrimas. Pinigai negrąžinti iki šiol, prašo priteisti iš kaltinamojo kaip sutartyje už kiekvieną dieną po 0,2 proc. už pavėluotą dieną, 300 eurų jei sutartis nebus įvykdyta ir 2 tūkst. moralinės žalos, nes daug išgyveno, prireikė daug laiko ir pastangų kad prasidėtų tas procesas, jų santykiai pablogėjo, planai buvo sujaukti, daug išgyvenimų, kito būsto neįsigijo.

9. Nukentėjusioji V. L. teismui parodė, kad 2019 m. kovo mėnesį su vyru ieškojo būsto, dėl to sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl tarpininkavimo, norėjo gauti banko paskolą, buvo susitaupę pinigų dėl pradinio įnašo. Skelbime „Aruodas.Lt“ rado skelbimą apie namus (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas brokerės A. K. numeris, vyras su ja susisiekė. Ji tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose, studijavo, vaikas mažas, todėl į tuos reikalus neįsitraukė, pasitikėjo vyru. Vyras buvo nuvykęs į ofisą, susitarė susitikti su įmonės, kurį statys tą namą, vadovu, jai kartu pasiūlė važiuoti apžiūrėti analogiškų namų (duomenys neskelbtini). Tai buvo 2019 kovo 25 d. Nuvažiavo, tada pirmą kartą O. pamatė. Apžiūrėjo tą namą, kiek prisimena V. O. sakė kad stato sau, dirbo keli darbuotojai. V. atsakė į visus juos dominančius klausimus, tai nesukėlė jiems jokių įtarimų. Po to, gal kelių dienų bėgyje, A. K. atsiuntė elektroniniu paštu vyrui sutartį, kurią jis pasirašė. Po to balandžio 1 d. ji su vyru nuvyko į banką, pinigus pervedė į nurodytą (duomenys neskelbtini) sąskaitą, V. išsiuntė žinutę kad pinigus pervedė. Kelis kartus buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), apžiūrėdavo sklypą. Birželio mėnesį su V. buvo susitikę prie Kalvarijų turgavietės Vilniuje, vyras su juo kalbėdavo. Jie vis nuvažiuodavo į tą vietą, pamatė, kad niekas nevyksta, vyras skambindavo V., tas vis žadėjo, sakydavo tai tas, tai anas, tai susirgo architektas, tai dar kas, tada atsirado įtarimas. Ieškojo internete tos įmonės, keista kad viename tinklapyje vienas direktorius, kitame tinklapyje kitas, norėjo susitikti su O., kad jis paaiškintų, kodėl čia taip. Skambino jam, tačiau jis neatsiliepdavo vyrui, arba atrašydavo, kad perskambins, galiausiai užblokavo numerį, tada ji skambino, jos numerio jis neturėjo, atsiliepė kitas žmogus, pasakė kad O. nepažįsta. Po to paskambinus V., pastarasis atsiliepė, susitarė susitikti, susitiko sekančią dieną. Kai susitiko su O. jis buvo labai pasimetęs, paklausė kodėl telefono numeris užblokuotas vyro, jis atsakė kad neužblokuotas, atblokavo. Prašė jo kad raštu atsakytų į visus jos klausimus: kas sklypo savininkas, kas įmonės vadovas, patikino kad atsiųs žinute ar elektroniniu paštu, bet to nepadarė. Po to jokio bendravimo, jis juos ignoravo, todėl jie nusprendė kreiptis į prokuratūrą, parašė pareiškimą, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, parašė skundą ir prasidėjo tyrimas. Prašo priteisti iš kaltinamojo 20 tūkstančių, 300 eur baudą už sutarties nevykdymą, palūkanas, iš viso 23116 ir 2000 neturtinės žalos.

10. Nukentėjusysis D. K. teismui parodė, kad 2019 m. kovo mėn. su žmona turėjo butą nusipirkę, tačiau norėjo namo. Internete surado „Aruodas.Lt“ ir „Skelbiu.Lt“ skelbimus, kad parduodamas namas (duomenys neskelbtini) už 100 tūkst., pilnai įrengtas, pilna apdaila, jiems tai buvo geras variantas, susidomėjo, įmonė (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, žmona paskambino brokerei A. K., susitarė susitikti apžiūrėti. 2019 m. kovo pabaigoje nuvyko į tuos sklypus (duomenys neskelbtini), su K. susitiko, sklypai dar nebuvo lyginti, be jokių žymių ribų buvo, pasakė kad bus tvarkomi, dėl sklypų savininkų nieko neaiškinta, bet pasakė kad bus sutvarkyti sklypai, kad atvažiuos matininkas ar architektas, išmatuos ribas, kad sklypas 10 arų, bus bendrasavininkai, sklypas bus padalintas per pusę ir bus statomi namai, kad turės kaimyną J., kad eigoje susitiks. Norėjo pamatyti tuos namus vizualiai, A. susiskambino su statytoju O., jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Jie nuvažiavo ten, susipažino su (duomenys neskelbtini) direktoriumi O., jis parodė sau statomą tokį pat namuką, buvo kaip ir pastatytas, su daline apdaila, langai atrodo buvo, sienos, stogas. Jiems patiko, pasakė, kad nori tokio namo už 100 tūkstančių, pilnai įrengto namo, kad ateina ir gyvena, tik baldai jų. V. O. paprašė 15 tūkst. pradinio įnašo, 15 proc. Pinigų neturėjo, planavo parduoti butą, kur gyveno. A. K. pasisiūlė padėti, su ja susitarė, surašė sutartį 2019 m. balandžio 8 d., kad ji pardavinės per įmonę (duomenys neskelbtini) jų gyvenamą butą. Sutartį elektroniniu paštu atsiuntė, kurią jie pasirašė su O. 2019-04-17, nors sutartyje pirkimo-pardavimo data nurodyta balandžio 1 d., tačiau tada to nepastebėjo. Pasirašius preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, buvo pateiktas žemės sklypo planas, sąmata namo, susitarė, kad perves O. įnašą 10 tūkst., o kai bus parduotas jų butas - dar 5 tūkst., iš viso 15 tūkstančių. Ieškojo kur išsinuomoti butą nes planavo kol pastatys namą nuomos butą, iki 2020 m turėjo pastatyti. A. surado greitai pirkėją buto, pardavė butą. Pamatę, kad sklype darbai nevyksta, dar kartą susiskambino su A., po savaitės suformuotas buvo sklypas, kuoliukus sustatė, lyg ir gerai viskas, dar kartą su A. susitiko, parodė kur kas bus. 2019 m. birželio pradžioje susitiko su O. prekybos centre, aptarė kur bus įvažiavimas, jis sakė kuo daugiau pinigėlių tuo greičiau namo statyba vyks, todėl birželio 10 d. į (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė dar 5 tūkstančius eurų ir laukė statybų proceso. Jų butas netoli to sklypo, kiekvieną dieną pravažiuodavo ir matė, kad darbai nevyko, kilo įtarimas kad kažkas ne taip, pinigai sumokėti o niekas nevyksta. Skambino O., jis vis kartojo, kad architektas, matininkas „tarmozina“, kad bus sutvarkyta, kad viskas bus gerai. Praėjus kažkiek laiko pradėjo nerimauti, sugalvojo dar kartą susitikti su O., kad surašyti darbų eigą. Susitiko kavinėje liepos mėnesį 2019 m. ir sudarė darbų grafiką, V. O. pasakė, kad fasado darbai bus padaryti iki 2019-09-23, pasirašė, kad jei darbai nebus padaryti, V. O. grąžins 15 tūkstančių. Darbai nevyko, prasidėjo skambinėjimai jam, jis ignoravo skambučius ir t. t. Suprato, kad darbai nevyksta, sutarė nutraukti preliminarią sutartį, surašė sutarties nutraukimo sutartį 2019-08-02. V. O. vengė susitikimo, todėl nusiuntė el. paštu į jo nurodytą paštą tą sutartį, tada pasirašė, kopiją atgal atsiuntė. Pasirašę nutraukimo sutartį, V. O. iki 2019-08-16 į sąskaitą įsipareigojo grąžinti 15 tūkst. pradinį įnašą. Praėjo terminas, tačiau pinigai į sąskaitą neįplaukė, suprato, kad kažkas negerai, kreipėsi į skolų išieškojimo kompaniją, sudarė sutartį su jais, sumokėjo 500 eurų, perdavė jiems dokumentus. 2019-08-29 atvažiavo prie namo (duomenys neskelbtini), V. O. ten dirbo, pasakė, kad nori susitikti UAB „Teisės sprendimai“ biure aptarti situaciją, jis sutiko, susitiko. O. sutiko, kad yra skolingas, pasirašė vekselius, O. savaitės bėgyje atnešė UAB „Teisės sprendimai“ 2000 eurų grynais, po to buvo parašyti keturi vekseliai po 3 tūkstančius, viso 18 tūkst. suma, O. grąžino 2 tūkstančius ir po to pradėjo nebegrąžinti ir vengti. Susiskambinti nepavyko, nusprendė patys veikti, pas O. važinėjo į (duomenys neskelbtini), jis ten jau gyveno, atiduodavo jiems po 50, 100, 1400, iš viso yra atidavęs 5000 eurų, dar 2 tūkstančiai UAB „Teisės sprendimai“. Į skambučius neatsakydavo, jei ir atsiliepdavo sakydavo, kad pinigų neturi ir t.t. Paskambino jam kaimynas J., pasakė kad pareiškimą parašė policijai, nurodė jo numerį tyrėjai, paskambino iš policijos tyrėja, pasikvietė į apklausą. Nuvažiavo, parašė pareiškimą ir pateikė visus duomenis. Prašo priteisti iš kaltinamojo 13 tūkstančių eurų. Vekseliai yra pas jį, su jais nesikreipė niekur.

11. Nukentėjusioji G. K. teismui parodė, kad A. K. dažnai skambino, bendravo, susitiko sklype, kai jie bendravo ir A. K. vis sakydavo kad V. O. kažkas atsitiko. Jie buvo nuvažiavę pas O. į (duomenys neskelbtini), jis pasikvietė į savo namą, aprodė, jie pasirašė sutartį kavinėje, pervedė pinigus 10 tūkst., kitus 5 tūkst. sutarė, kad duos kai parduos būstą. Kai 5 tūkst. norėjo duoti darbai jau nevyko, agentė teigė kad viskas gerai, O. sakė viskas bus padaryta, pastatyta. Kai susitiko jis pasakė, jei 5 tūkst. pervesime, tai greičiau viskas vyks, todėl jie pervedė dar 5 tūkst., tačiau niekas nevyko. Savo butą jau buvo pardavę, nuomojo butą, turi du mažus vaikus, slaugė močiutę. Nutarė nutraukti sutartį, bet V. O. pinigų negrąžino. Įsigijo kitą būstą, bet buvo labai sunku. Pas V. O. namuose buvo, aiškinosi padėtį, jis grąžindavo kažkiek pinigų, bet reikėjo prašyti. Po to jis pasirašė vekselius, davė kažkokią sumą pinigų.

12. Liudytoja A. K. teismui parodė, kad V. O. pažįsta iš anksčiau, jis kaip šeimos draugas, jos sesės vyras su juo ilgus metus dirbo užsienyje, santykiai geri, darbiniai. Kadangi ji pati dirba nekilnojamojo turto agentūroje (duomenys neskelbtini) brokere, V. pradėjus vystyti vienbučių namukų projektą, jis jai pasiūlė bendradarbiavimą, kurį ji pristatė ir kompanijos vadovams, jie matė tokią įdomią viziją, todėl ir buvo priimtas sprendimas imtis padėti tų namukų pardavimą. Jos darbas buvo ieškoti klientų šių namų statybai. Visuomet yra sudaromos sutartys, trišalės, kurias pasirašo įmonė, ji kaip įmonės atstovė, ir klientas. Šiuo atveju sutartis buvo paruošta, tačiau gal dėl V. užimtumo gavosi, kad paleido projektą be V. parašo, jis vis buvo užimtas. Galimai jos asistentė suklydusi neteisingai užrašė V. asmens kodą, tai jie pastebėjo vėliau, kai sutarties kopiją nuvežė teisėjai, tačiau sutartį V. matė, ji buvo siųsta, tik dėl užimtumo liko jo nepasirašyta. Tai buvo gal prieš du, gal tris metus. Pagal sutartį jos įmonės vaidmuo buvo teikti visą turimą medžiagą, planą, vizualizacijas, darė visą reklamą, tuo metu turėjo dvylika portalų. (duomenys neskelbtini) darbas yra marketingas, surasti klientą. Internete skelbė informaciją, daugelyje portalų. Klientų pavyko surasti, jei neklysta gal keturis ar penkis. Viskas vyko taip: paskelbia informaciją, klientas skambina jai, domisi, ji pateikia visą iš V. gautą informaciją, nes tai ir techniniai dalykai, tai yra tam tikra darbo specifika darbo su vystytojais. V. paruoštą sutartį dar pasikoregavo su teisininkais kaip ji turėtų atrodyti, jis turėjo sutarties maketą, tą maketą suderintą iš anksto jei patiko klientams namukas išsiunčia klientui, toliau buvo derybų klausimas. V. tardavosi su kiekvienu klientu kiek avanso jie sutinka sumokėti statybų pradžiai, klientai mokėjo avansą V.. V. buvo kaip fizinis asmuo, jis turėjo verslo planą, pačiai jai teko dalyvauti ne kartą su V. ir susitikimuose su bankais dėl finansavimo galimybių, pati girdėjo tuos variantus. Preliminarią sutartį pasirašo vystytojas ir klientas, jos įmonė preliminarioje sutartyje nedalyvauja, ji tik suranda klientą, paruošia, siunčia susipažinti, ant preliminarios sutarties įmonė nededa parašo niekada. Šiuo atveju preliminarios sutartys buvo sudarytos, pagal jas buvo padaryti mokėjimai, tarp O. ir pirkėjų, jos įmonė paruošė sutartį. Iki notaro nedaėjo. Klientai avansą pervedė, su klientais ir su vystytoju pastoviai vyksta kontaktas, jos interesas kad viskas užsibaigtų ir vyktų kuo sklandžiau. Visad palaiko ryšį su klientais ir su vystytojais vystymo metu. Tik paskui truputį prasidėjo problemos, pristabdė, ji pradėjo gauti iš klientų klausimus kas vyksta, jie jai skambino. Problema buvo įvardinta, kad V. vykdė dar kažkokį projektą, kuris nelabai sklandžiai pavyko, turėjo nuostolių, kažkokie pinigai nuėjo į vieną projektą, kiti į kitą, toks lietuviškas verslas statybose, toks statybų biznis. Kažkuriame projekte kai jis patyrė nuostolių gavosi, kad pinigai buvo nukreipti kažkur kur greičiau atsipirks, greičiau bus pastatyti kiti namai, matyt kažkokia nesėkmė įtakojo kitų projektų vystymą, taip atsitiko, kad iki galo projektai neišsivystė.

13. Liudytojas N. M. teismui parodė, kad vieną kartą teko bendrauti su V. O.. Pardavinėjo tėvų žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), tam tikslui buvo pasamdęs nekilnojamojo turto brokerių įmonę (duomenys neskelbtini). Brokeris A. J. pakvietė susitikti ofise su galimai, kaip jam buvo pristatyta, pirkėju statytoju. Nuvykus į susitikimą ir iš galimo pirkėjo buvo pristatytos sklypo įsigijimo sąlygos, kad atsiskaityti ne iš karto, po tam tikro laiko kai bus pastatyti ir parduoti namai. Jam dar buvo nepatikusi sąlyga, kad norėta tą jo tėvų žemės sklypą su galimai pirkėjo pagalba įkeisti unijai, gauti pinigų, tada statyti namą ant to žemės sklypo. Jam tiesiog netiko tokios sąlygos ir jis atsisakė to sandorio, tuo ir baigėsi, vieną kartą taip buvo. Po to pokalbio su O. nebuvo susisiekęs, atsisakė, kad nesivelti į verslo procesus. Tuose sklypuose tuo metu pastatų nebuvo, dažnai ten nesilankė. Apie V. O. sandorius nieko nežino.

14. Liudytojas N. O., kaltinamojo tėvas, sutiko duoti parodymus ir teismui parodė, kad santykiai su sūnumi normalūs, jis suaugęs ir savarankiškas. Neįsigilino kas ten vyko. Kažkada jie dirbo Norvegijoje, jis turėjo savo statybos įmonę, sugrįžęs į Lietuvą, panoro užsiimti statyba. Jis atidavė sūnui žemės sklypus, padėjo statyti sau namą, ruošėsi ten gyventi. Jis turėjo du 24 ir 25 arų žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Sūnui leido ten statyti gyvenamuosius namus. Pagal įgaliojimą įgaliojo sūnų valdyti sklypus, jis galėjo juos parduoti, pasitikėjo juo. Dovanojimo ar pirkimo-pardavimo neįformino, jo nuosavybėn neperleido, nes negalvojo niekas kad bus problemos, jis pastatytų ir parduotų tuos namus, jokių sunkumų nematė. Apie savo finansines problemas paskutiniais metais jis nieko nepasakodavo, nesigyrė. Kai sūnus paruošė projektą buvo vienas sklypas statybai, kitas žemės ūkio paskirties, jis sutvarkė visus dokumentus ir pradėjo statyti. Šiuo metu ten stovi keturi namai, matyt ne visi iki galo baigti, sūnus viename jų gyvena, dėl kitų nežino. Šiuo metu ar jis yra savininkas tų žemės sklypų net nežino, nes sirgo, metus gulėjo ligoninėje.

Sukčiavimas

20. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

24. Tokiu būdu nustatyta, kad V. O., nuo 2019-03-27 būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 p. nuostatą privalėdamas organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą, neorganizavo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pats jos netvarkė bei neužtikrino, kad būtų surašyti ir pats nesurašė ūkines operacijas patvirtinančių apskaitos dokumentų, visų buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų, tai yra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinio, dėl to iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 metus ir paskesnį 2020-01-01 – 2020-02-19 laikotarpį, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.