Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam V. O..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. O.

, gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį dviejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė iš dalies subendrinta su 2021 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta dviejų metų laisvės apribojimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Taikant BK 75 straipsnio 3 ir 5 dalis, iš dalies atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti laisvės atėmimo bausmės šešių mėnesių dalį, o likusios neatliktos dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę žalą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartimi buvo peržiūrėtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendis ir paskirta galutinė dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taikant BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę žalą. Probacijos termino pabaiga – 2024 m. lapkričio 10 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. kovo 13 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam V. O. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Teikime nurodyta, kad Probacijos tarnyba V. O. priežiūrą vykdo nuo 2023 m. sausio 11 d. Probuojamasis buvo supažindintas su probacijos sąlygomis, išaiškintos teisės ir pareigos bei atsakomybė už įpareigojimų nevykdymą. Sodros duomenimis nuteistasis dirba individualios veiklos pagrindu. Naujų ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu nepradėta. Probacijos laikotarpiu neužfiksuota teismo skirto įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pažeidimų. Probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema (35 balai iš 168). Dėl priežiūros metu daromų administracinių pažeidimų Vilniaus skyrius 2023 m. birželio 1 d. su teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl papildomų pareigų paskyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi teikimas netenkintas. T. V. O. ir toliau nevykdo probacijos sąlygų. ANR duomenimis 2024 m. sausio 31 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalį, 460 straipsnio 1 dalį, paskirta bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Asmuo pateikė paaiškinimą, pateisinamų priežasčių nenurodė. Taip pat V. O. nevykdo teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – atlyginti nukentėjusiems turtinę žalą. Asmuo buvo nukreiptas dalyvauti mediacijos procese, tačiau susitarimas dėl žalos atlyginimo nepasiektas, probuojamajam suteikti nukentėjusiųjų sąskaitų numeriai, tačiau iki šios dienos žala nepradėta atlyginti.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė palaikė teikimą, nurodė teikime išdėstytas aplinkybes ir siūlė jį tenkinti.

Nuteistasis V. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas darbo metu. Jis nežinojo, jog yra įstatymas, kuris nustato, kad sklype reikia ne prie pat kelio sandėliuoti medieną. Pažeidimas buvo pašalintas. Prašo teismo teikimo netenkinti, nes jis tikrai dirba ir stengsis šiais metais padengti įsiskolinimą nukentėjusiems. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas sutrukdytų jo darbui ir veiklai, nepavyktų atsiskaityti su nukentėjusiais. Praeitais metais jis negalėjo mokėti įsiskolinimo, nes buvo atimti daiktai ir įrankiai, todėl uždirbtus pinigus investavo į techniką. Šiuo metu turi užsakovų, todėl pajudėjo darbai. Jo darbai yra susiję su statybomis. Mano, kad pagal gautus užsakymus galės neblogai uždirbti. Gegužės mėnesį pradės atlyginti nukentėjusiems žalą, galės sumokėti jiems kelis tūkstančius eurų. Prašo teikimo netenkinti.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti, nes čia viskas formaliai. Pažeidimas nėra piktybinis, baudą už administracinį nusižengimą nuteistasis sumokėjo. Nuteistasis įsipareigojo atsakingiau žiūrėti į baudžiamojo poveikio priemonę ir atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 2 straipsnio 5 punkte pateikiama Probacijos sąvoka – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. To pačio straipsnio 7 punkte pateikta Probuojamojo sąvoka - asmuo, kuriam paskirta probacija.

R. P. įstatymo 14 straipsniu, probuojamieji turi pareigas: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad probuojamajam be pateisinamų priežasčių nevykdant probacijos sąlygų arba tuo atveju, jeigu jis ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais.

Vertinant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad juo įgyvendinamas valstybės humanizmo principas valstybės baudžiamojoje politikoje ir šis principas yra paremtas valstybės baudžiamosios politikos suinteresuotumu ir siekiu, kad nusikaltęs asmuo savo veiksmais ir atsakingu elgesiu siektų visiškai pasitaisyti.

Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. O. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracine tvarka jis baustas (paskutinė bauda sumokėta 2024 m. kovo 21 d.), neužfiksuota teismo skirto įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be leidimo pažeidimų. Nors šiuo metu dar neatlygino turtinės žalos nukentėjusiems, tačiau iš nuteistojo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad jis dirba (tai patvirtina ir SODRA duomenys) ir žada šių metų gegužės mėnesį pradėti atlyginti nukentėjusiems žalą, sumokėdamas jiems kelis tūkstančius eurų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo elgesys dėl anksčiau padarytų probacijos sąlygų pažeidimų jau buvo įvertintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartimi, kurioje buvo išsamiai aptarti ir išanalizuoti ir šioje byloje nagrinėjamame Probacijos tarnybos teikime nurodyti bei iki minėtos teismo nutarties priėmimo nuteistojo padaryti probacijos sąlygų pažeidimai. Teismas, aptardamas nuteistojo padarytus pažeidimus, juos išsamiai išanalizavo, tačiau šių pažeidimų padarymo fakto nepripažino pakankamu pagrindu paskirti papildomą priemonę ar panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad nėra pagrindo kartotinai analizuoti ankstesne teismo nutartimi konstatuotų nuteistojo probacijos pažeidimų, tačiau konstatuotas nuteistojo padarytų pažeidimų faktas teismo pripažįstamas svarbia, nuteistąjį charakterizuojančia aplinkybe. Kita vertus, ši aplinkybė nelaikytina absoliučiu – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą nuteistajam sąlygojančiu kriterijumi. Priešingai, ji vertintina teikimo nagrinėjimo metu surinktų duomenų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog V. O. ir po 2023 m. birželio 16 d. nutarties priėmimo ne itin atsakingai laikėsi visų probacijos sąlygų – padarė administracinį nusižengimą, nevykdo baudžiamojo poveikio priemonės – nepradėjo atlyginti žalos. Tai sudaro formalų pagrindą kreiptis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Tačiau teismas, išnagrinėjęs teikimą, įvertinęs asmens byloje esančią medžiagą, išklausęs teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad nors nuteistojo V. O. elgesys probacijos laikotarpiu nėra pavyzdingas, tačiau vien tai, jog asmuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalį, 460 straipsnio 1 dalį, kurie nėra šiurkštūs pažeidimai, nuteistojo teigimu šiuos administracinius nusižengimus jis padarė dėl įstatymo nežinojimo, ir šiuo metu neatlygino turtinės žalos nukentėjusiems, tačiau tai nereiškia, kad neatlygins mintos žalos iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos, kadangi nuteistasis dirba ir turi realią galimybę pradėti atlyginti nukentėjusiems turtinę žalą, teismo vertinimu, negali būti pagrindas naikinti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų nesilaikė piktybiškai. Nagrinėjamu atveju Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, būtų neproporcinga valstybės reakcija į nuteistojo elgesį. V. O. vykdė kitus teismo paskirtus įpareigojimus – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų bei leidimo. Šio teismo įpareigojimo pažeidimų visos probacijos laikotarpiu nebuvo užfiksuota.

Be to, teismo nuomone, teikime nurodyti pažeidimai nelaikytini ypač įžūliu ir piktybišku probacijos sąlygų nevykdymu. Pabrėžtina, kad sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, valstybinio kaltintojo poziciją, kuris prašo teikimo netenkinti, pripažintina, kad Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas sudarytų formalų pagrindą taikyti Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina, kad nuteistojo paaiškinimai teismo posėdyje dėl padarytų pažeidimų, nors ir nepateisina jo netinkamo elgesio, tačiau, teismo nuomone, nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės šiuo metu nėra būtinas, priešingai, jis tik apribotų jo resocializacijos ir perauklėjimo procesą, nuteistasis nebegalėtų integruotis į visuomenę, negalėtų dirbti, gauti pajamas ir atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Tebėra pagrindas išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, po jam išreikšto pasitikėjimo ir suteiktos galimybės, tikėtina, laikysis įstatymų ir vykdys jam skirtas pareigas. Dėl minėtų priežasčių visumos teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir vykdymas realios laisvės atėmimo bausmės, šiuo atveju būtų neproporcingas, kadangi, kaip minėta, duomenų apie šiurkščius, tyčinius ir piktybinius probacijos sąlygų pažeidimus nėra, nuteistasis dirba, žada atlyginti turtinę žalą nukentėjusiems.

Taip pat teismas dar kartą atkreipia nuteistojo dėmesį, į tai, kad likusiu probacijos laikotarpiu jis turėtų elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, vykdyti skirtus įpareigojimus, nedaryti jokių administracinių nusižengimų, bendradarbiauti su bausmės atlikimą prižiūrinčia probacijos tarnyba, pradėti ir vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti nukentėjusiems turtinę žalą, priešingu atveju Probacijos tarnyba turi teisę ir pareigą pakartotinai kreiptis į teismą dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,

nutarė:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam V. O. panaikinimo.

Asmens bylą nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.