Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių S. K. ir I. B. ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė ginčas dėl palikėjo E. M. vardu registruotoje banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų grąžinimo. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis).

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. M.. Ieškovės yra E. M., mirusio (duomenys neskelbtini), dukros, atsakovė – jo mama. 2019-07-10 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės, kaip palikėjo E. M., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinės, paveldėjo po ½ turto, kurį be kita ko sudaro 7 749,92 Eur piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamu atveju palikėjo E. M. įpėdinėmis yra laikomos ieškovės, kurios įgijo paveldėjimo teisę į E. M. nuosavybės teise priklausiusias 7 749,92 Eur pinigines lėšas, kurios buvo jo vardu registruotoje banko sąskaitoje. Ieškovėms teisės aktų nustatyta tvarka priėmus palikėjo E. M. palikimą, atsakovė kaip antros eilės įpėdinė, paveldėjimo teisės neįgijo.

9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), t.y. E. M. mirties dieną, piniginių lėšų likutis jo vardu registruotoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 7 749,92 Eur, 2019-05-19 piniginių lėšų likutis sudarė - 27,67 Eur. Laikotarpiu nuo 2019-03-06 iki 2019-03-08 iš E. M. vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 7 720,00 Eur bei apskaičiuota iš viso 57,56 Eur mokesčių už grynųjų pinigų išmokėjimą. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad jos prašymu šias pinigines lėšas išgrynino jos kaimynė, kuri jas perdavė atsakovei. Atsakovė paaiškino, kad sutinka, jog minėtos piniginės lėšos priklauso ieškovėms, kaip E. M., paveldėtojoms, tačiau pažymi, kad dalis piniginių lėšų buvo panaudotos E. M. kapo tvarkymui, todėl atsakovė neturi prievolės jų grąžinti.

10. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto tik: 1) apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas; 2) išlaikyti fizinius asmenis, kurie buvo palikėjo išlaikomi; 3) užtikrinti normalų įmonės (ūkio) funkcionavimą; 4) patenkinti reikalavimus, kylančius iš darbo santykių; 5) apsaugoti ir tvarkyti paveldimą turtą. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė, pradėjusi valdyti paveldimą turtą – sūnui E. M. priklausiusias pinigines lėšas, esant kitų – pirmos eilės – įpėdinių, kaip antros eilės įpėdinė, turėjo teisę šias pinigines lėšas panaudoti tik sūnaus laidojimui bei kapo sutvarkymui.

12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

13. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

14. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

15. Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes, teismas, visų pirma, pažymi, jos byloje pateiktais mokėjimo pavedimais nustatyta, kad ieškovės patyrė 3 500,61 Eur laidojimo išlaidų. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad E. M. laidojimo išlaidomis pasirūpino ieškovės, kurios atsisakė jos pasiūlymo prisidėti prie šių išlaidų, nurodydamos, kad tuo pasirūpins pačios. Taigi, būtent ieškovės pasirūpino palikėjo laidojimu.

16. Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Piniginės lėšos iš mirusiojo E. M. banko sąskaitos buvo išgrynintos laikotarpiu nuo 2019-03-06 iki 2019-03-08. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog sūnui mirus, ji iš karto susisiekė su ieškovėmis, kurios nurodė, kad jos pačios pasirūpins tėvo laidotuvėmis ir laidojimo išlaidomis. Atsakovė nurodė, kad sūnus buvo palaidotas (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė pinigines lėšas iš mirusiojo E. M. vardu registruotos banko sąskaitos pradėjo išgryninti praėjus kelioms dienoms po E. M. mirties, vykstant sūnaus laidojimo procedūroms, kai jai jau buvo žinoma, jog ieškovės pasirūpins mirusiojo laidojimo išlaidomis ir E. M. piniginių lėšų tam neprireiks. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės teiginiai, jog ji išsigrynino pinigines lėšas, kadangi manė, jog jų prireiks mirusiojo E. M. laidojimo išlaidoms, vertintini kaip nepagrįsti.

17. Trečia, teismo posėdžio metu atsakovė taip pat nurodė, jog piniginės lėšos buvo reikalingos ir jai pačiai, kadangi jai mokama nedidelė pensija, o sūnus buvo nurodęs, kad piniginės lėšos, kurios liks apmokėjus jo laidojimo išlaidas, galės būti skirtos kaip materialinė parama atsakovei. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovės sūnus, mirusiojo E. M. brolis A. M. paaiškino, kad brolis rūpinosi, kad jie turėtų piniginių lėšų atsitikus nelaimei, tam kad atsakovei ir jam netektų patirti papildomų išlaidų, o likusias pinigines lėšas brolis norėjo palikti atsakovei. Vis dėlto, teismas pažymi, kad byloje nėra kitų duomenų patvirtinančių, aplinkybę, jog E. M. savo vardu registruotojo banko sąskaitoje esančią piniginių lėšų dalį norėjo skirti atsakovei. Atkreiptinas dėmesys, jog pačios atsakovės paaiškinimai šiuo klausimu yra prieštaringi. Viena vertus, atsakovė nurodė, kad sūnus negalėjo numatyti savo mirties ir žinoti, jog jam reikia sudaryti testamentą, tačiau, kita vertus, atsakovė teigė, jog sūnui dėl sveikatos būklės buvo būdingi dažni priepuoliai, kuomet jai tekdavo gaivinti sūnų, t.y. jam buvo žinoma apie savo sveikatos būklę. Atsakovė taip pat nurodė, kad sūnus aptarė, ką daryti su piniginėmis lėšomis jo mirties atveju. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog E. M. svarstė klausimus, susijusius su jo palikimu, tačiau testamento nesudarė, taip pat nepaliko ir asmeninio testamento, kurių pagrindų turtą ar jo dalį paveldėtų atsakovė. Be to, net ir esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms, jog E. M. pinigines lėšas norėjo palikti jai, šiuo atveju pastarajam nesudarius testamento, mirusiojo turtą, įskaitant ginčo pinigines lėšas, paveldėjo ieškovės, t.y. šios piniginės lėšos priklauso ieškovėms.

18. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė nurodo, jog į sūnaus E. M. banko sąskaitą buvo pervestos piniginės lėšos, gautos pardavus žemės sklypą, kurį atsakovė buvo padovanojusi sūnui. Minėtas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. M.. Vis dėlto, byloje nėra kitų duomenų patvirtinančių, atsakovės nurodytas aplinkybes. Be to, net ir esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad minėtas turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė E. M., todėl piniginės lėšos, gautos už šio turto pardavimą, yra laikytinos jo asmenine nuosavybe, ir jam mirus buvo paveldėtos ieškovių. Be to, CK 6.465 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Sutartis, pagal kurią dovana pereina apdovanotajam nuosavybės teise po dovanotojo mirties, negalioja. Šiems santykiams taikomos paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.466 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodyta Sprendimo 17 punkte E. M. testamento nesudarė, taip pat nepaliko ir asmeninio testamento, kurių pagrindų turtą ar jo dalį paveldėtų atsakovė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė reikalavimo kaip palikėjo kreditorė nagrinėjamu atveju ieškovėms nereiškia.

19. Vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su kapavietės tvarkymu, teismas pažymi, kad pagal CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktą įpėdinis iš paveldimo turto turi teisę apmokėti ne tik palikėjo laidojimo, tačiau ir kapo sutvarkymo išlaidas. Vis dėlto, minėtos išlaidos turi būti pagrįstos, objektyviai būtinos ir atitikti protingumo principą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2019-09-12 pateikė užsakymą UAB „Travertinas“ 5 600,00 Eur sumai už kapavietės tvarkymą t.y. 800,00 Eur už pamatus, 250,00 Eur už seno kapo sutvarkymą (ardymą), 870,00 Eur už plokščių ir bortelių montavimą, 50,00 Eur už transporto paslaugas, 3 360,00 Eur už paminklą (plokštę), 270,00 Eur už bortelių/tvorelės perdarymą. Kaip nustatyta Sprendimo 15 punkte, ieškovės pasirūpino mirusiojo E. M. laidojimu, kapaviete. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog kapavietė yra sutvarkyta. Taigi, objektyvaus būtinumo papildomai tvarkyti kapavietę praėjus šešiems mėnesiams po E. M. mirties nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė užsakymą kapavietės tvarkymui pateikė 2019-09-12, t.y. kai ji jau buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, jai buvo pateikta ieškovių 2019-08-16 pretenzija. Taigi, minėtą užsakymą atsakovė pateikė, kai jai jau buvo žinoma apie ieškovių reikalavimą grąžinti jos žinioje esančias mirusiojo E. M. pinigines lėšas. Taigi, atsakovė veiksmus, susijusius su kapavietės tvarkymu, atliko tik sužinojusi, jog ieškovės siekia susigrąžinti mirusiojo pinigines lėšas, esančias atsakovės žinioje.

20. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog atsakovė, kaip ir ieškovės, gali rūpintis mirusiojo kapaviete, tačiau esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad kapavietė jau buvo ieškovių sutvarkyta, tai turėjo daryti iš savo piniginių lėšų, o ne ieškovių paveldėto turto. Tokiu būdu pateikdama užsakymą UAB „Travertinas“ 5 600,00 Eur sumai už kapavietės tvarkymą atsakovė nepagrįstai siekė panaudoti E. M. palikimą sudarančias pinigines lėšas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji manė, jog ieškovės kapaviete tinkamai nesirūpins, o kapavietės priežiūra teks jai, todėl nusprendė sutvarkyti kapavietę, uždengti ją granito plokšte, kad nereikėtų rūpintis želdiniais. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad atsakovė užsakymą dėl kapavietės tvarkymo pateikė praėjus šešiems mėnesiams po E. M. mirties, t.y. nesant duomenų, kad ieškovės sistemingai nesirūpina kapaviete. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ieškovės buvo nurodžiusios, kad jos tėvo kapaviete nesirūpins, ją prižiūrėti turi pati atsakovė. Vis dėlto, vien ta aplinkybė, jog paveldėtojai ateityje galimai gali nesirūpinti kapavietės priežiūra, nesudaro pagrindo, nesant duomenų apie tai, jog kapavietė būtų faktiškai apleista, neprižiūrima, netvarkoma, iš anksto panaudoti paveldimo turto kapavietės tvarkymui. Atsakovei nustačius, jog ieškovės, kaip mirusiojo E. M. paveldėtojos nesirūpina jo kapaviete, apleido ją, pastaroji turi teisę reikšti ieškinį dėl išlaidų už kapavietės sutvarkymą atlyginimo ginčo teisenos tvarka.

21. Teismas taip pat pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pagal atsakovės pateiktą užsakymą UAB „Travertinas“ atliekamas ne pirminis, o papildomas kapavietės tvarkymas, t.y. kapavietė perdaroma atsakovės nuožiūra. Pirminiu kapavietės sutvarkymu jau buvo pasirūpinusios ieškovės. Taigi, darytina išvada, kad palikimą sudarančios piniginės lėšos CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu negalėjo būti naudojamos šiam tikslui. Be to, nors atsakovei buvo žinoma, kad ieškovės siekia susigrąžinti paveldėtas mirusiojo pinigines lėšas, tačiau atsakovė šias lėšas kapavietės tvarkymui panaudojo savo nuožiūra, be ieškovių sutikimo, nederinusi šių išlaidų, jų dydžio su ieškovėmis. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad kapavietėje, kurioje palaidotas E. M., taip pat palaidoti dar trys asmenys, t.y. ieškovių senelė, atsakovės sutuoktinis – ieškovių senelis bei atsakovės sesuo. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovės užsakytas kapavietės tvarkymas apima visą kapavietę, ne tik E. M. kapą. Tokiu būdu išlaidos už kapavietės tvarkymą turėtų būti mokamos ne tik iš E. M. turto, tačiau jas turėtų atlyginti ir kitų mirusiųjų įpėdiniai.

22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė paveldimą turtą sudarančias 5 600,00 Eur pinigines lėšas už mirusiojo E. M. kapavietės tvarkymą panaudojo pažeisdama CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 200,00 Eur už raidžių graviravimą. E. M. buvo palaidotas kapavietėje, kurioje jau buvo palaidoti trys artimieji giminaičiai, vienas iš kurių – E. M. tėvas. Pastarojo kapavietės dalyje jau stovėjo antkapinis paminklas, ant kurio šalia tėvo vardo, pavardės, gimimo ir mirties datų buvo išgraviruoti analogiški įrašai apie E. M.. Teismas vertina, jog šios išlaidos už įrašo antkapiniame paminkle graviravimą yra būtinos ir pagrįstos. Tokiu būdu laikytina, kad atsakovė pagrįstai panaudojo palikimą sudarančias lėšas išlaidoms už įrašų apie E. M. graviravimą. Vis dėlto, teismas pažymi, jog teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad minėtas 200,00 Eur išlaidas sudarė ne tik įrašų apie E. M. graviravimas, tačiau ir įrašų apie atsakovės seserį graviravimas ant jos antkapinio paminklo, esančio toje pačioje kapavietėje. Pastarosios išlaidos nėra susijusius su E. M. laidojimu ar kapavietės sutvarkymu, todėl nėra atlygintinos iš jo palikimą sudarančio turto. Įrašai apie atsakovės seserį sudaro iš viso 16 simbolių, įrašai apie E. M. – 19 simbolių. Taigi, atsakovė patyrė 108,57 Eur (200 Eur/35 x 19) už įrašų apie E. M. graviravimą ant antkapinio paminklo, kurioms atlyginti pagrįstai CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, panaudotos palikimą sudarančios piniginės lėšos.

24. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011; 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

25. Nagrinėjamu atveju atsakovė laikotarpiu nuo 2019-03-06 iki 2019-03-08 įgijo iš viso 7 720,00 Eur piniginių lėšų, sudarančių E. M. palikimą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju palikimą po E. M. mirties priėmė ieškovės, 2019-07-10 joms buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Taigi, ieškovėms paveldėjus minėtas pinigines lėšas, atsakovė jas savo žinioje laikė be pagrindo ir turi prievolę šias pinigines lėšas grąžinti ieškovėms. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog kaip nurodyta Sprendimo 23 punkte, 108,57 Eur suma buvo pagrįstai panaudota E. M. kapavietės tvarkymui, todėl ieškovėms iš atsakovės priteistina 7 611,43 Eur (7 720,00 Eur – 108,57 Eur) be pagrindo įgytų piniginių lėšų, t.y. kiekvienai iš ieškovių po 3 805,71 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų.

26. Teismas pažymi, kad 29,92 Eur ieškinio reikalavimo sumą sudaro banko apskaičiuoti mokesčiai už grynųjų pinigų išmokėjimą. Minėta suma laikytina ieškovių nuostoliais. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės dėl atsakovės veiksmų patyrė 29,92 Eur nuostolių, ieškovėms iš atsakovės priteistina po 14,96 Eur nuostolių.

27. Ieškovėms iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. K. patyrė 1 598,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 87,00 Eur žyminis mokestis, 1 500,00 Eur už advokato teisinę pagalbą, 11,45 Eur už banko pažymą. Atsakovė prašo priteisti iš jos ne daugiau nei 499,50 Eur už ieškovų patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai. Nurodo, kad 2019-09-02 sąskaitoje už ieškovių atstovo teisines paslaugas nurodyta, kad suteikta 3,33 val. teisinių paslaugų, 1 val. įkainis – 150,00 Eur, todėl manytina, kad bendra už teisines paslaugas mokėtina suma apskaičiuota klaidingai, kadangi už 3,33 val. teisinių paslaugų turėtų būti mokama 499,50 Eur.

29. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

30. Rekomendacijų 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2. už ieškinį numatytas koeficientas 2,5, todėl laikytina, jog maksimalios išlaidos už atsiliepimo ieškinį parengimą galėtų būti 3 156,75 Eur (1 262,70 Eur x 2,5).

31. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Bendra byloje vykusių posėdžio trukmė yra 1 val. 43 min. Vadovaujantis Rekomendacijomis, laikytina, jog maksimalios išlaidos už atstovavimą teisme galėtų būti 2 val. x 0,1 x 1289,00 Eur, t.y. 257,80 Eur.

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė iš viso 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios apima procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Teismas pažymi, jog nors atsakovė nurodo, kad bylos procesas nebuvo sudėtingas, sprendžiami reikalavimai neturėjo naujumo požymio, nereikalavo specialių žinių, taipogi nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažintinos. Vis dėlto, vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra daugiau nei du kartus mažesnės nei maksimalus Rekomendacijose numatytas dydis, todėl nėra pagrindo jas mažinti.

33. Atsakovė nurodo, jog pagal 2019-09-02 sąskaitą už teisines paslaugas ieškovių patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą turėtų sudaryti 499,50 Eur. Teismas pažymi, jog sutiktina su atsakove, kad pagal 2019-09-02 sąskaitoje pateiktą detalizaciją, bendra suma už teisines paslaugas sudaro 499,50 Eur (3,33 val. x 150,00 Eur), vis dėlto ši aplinkybė vertintina kaip rašymo apsirikimas. Visų pirma, bendra sąskaitoje nurodyta mokėtina suma sudaro 1 500,00 Eur. Antra, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės patyrė 1 500,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, t.y. ieškovė S. K. ieškovių atstovui 2019-09-03 mokėjimo pavedimu sumokėjo 1 500,00 Eur, mokėjimo paskirtis „už teisines paslaugas pagal sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 2019-09-02 ir už pretenzijos, ieškinio parengimą, atstovavimą teisme“. Taigi, ieškovės faktiškai patyrė 1 500,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Be to, kaip minėta šios išlaidos daugiau nei du kartus mažesnės nei maksimalus Rekomendacijose numatytas dydis.

34. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinį patenkinus iš esmės pilna apimtimi (patenkinus 99 proc. ieškinio reikalavimų), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei S. K. iš atsakovės priteistina 1 598,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. Atsižvelgus į Spendimo 34 punkte nurodytas aplinkybes, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. M. 3 805,71 Eur be pagrindo įgytas piniginės lėšas, 14,96 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 820,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 598,45 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės S. K. naudai.

Priteisti iš atsakovės R. M. 3 805,71 Eur be pagrindo įgytas piniginės lėšas, 14,96 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 820,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės I. B. naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.