Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2023-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-318-1007/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-20
Bylos Nr.
II-318-1007/2023
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00228-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-318-1007/2023
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00228-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant L. P., L. J.,dalyvaujant asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas – A. G.,

nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiajai tyrėjai – atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – A. G. skundą dėl ne teismo tvarka Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus Vyresniosios specialistės N. D. 2023 m. spalio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-246615-2023 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyresniosios specialistės 2023 m. spalio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-246615-2023 (toliau – Skundžiamas nutarimas) A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.) subendrinta 375 Eur bauda už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. 13.03 val., Šiaulių rajono magistraliniame kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė) 64,65 km., vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių bei viršijo vidutinį 90 km/h greitį 48 km/h, važiuodamas 138 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), dėl ko pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 14, 127 punktų reikalavimus (b. l. 2–4).

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu A. G. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą dėl Skundžiamo nutarimo. Teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimą, prašydamas 2023 m. spalio 17 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyresniosios specialistės N. D. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-246615-2023 dalyje, dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, panaikinti, kitoje dalyje – palikti galioti.

2.1. Skunde nurodė, jog prieš 3 metus padarė administracinį nusižengimą, už kurį jam buvo paskirta nuobauda – 3 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones bei paskirta bauda, kurią jis sumokėjo. Tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini). Telefonu susisiekus su tyrėja jam buvo paaiškinta, kad 3 mėnesiams apribota teisė vairuoti transporto priemones, kad po šių 3 mėnesių jam nieko nereikės daryti ir, kad jis tą teisę atgaus. 2022 m. balandžio mėnesį kreipėsi į Norvegijos institucijas su prašymu dėl Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo pakeitimo. 2022 m. birželio mėn. iš Norvegijos institucijos gavo laišką. Laiške buvo parašyta, jog iš Lietuvos gautas pranešimas, kuriame nurodyta, jog su jo teisėmis yra viskas gerai. Tuo pagrindu Norvegijoje jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. 2022 m. vasarą grįžęs į Lietuvą padarė administracinį nusižengimą. 2022 m. spalio mėn. iš Norvegijos institucijų gavo laišką, jog kažkas negerai su Lietuvoje išduotu vairuotojo pažymėjimu. Jis iš karto susisiekė su policija, kuri paaiškino, kad jam apribota teisė vairuoti transporto priemones, kad su asmens dokumentu jis turi nuvykti į „Regitra“. Susisiekus su „Regitra“, išgirdo tą patį atsakymą, t. y. kad jis privalo atvykti į „Regitra“, kurioje viskas bus sutvarkyta. 2022 m. lapkričio mėn. kelioms dienos grįžęs į Lietuvą nuvyko į „Regitra“. Ten nuvykęs sužinojo, kad norint atgauti teisę vairuoti transporto priemones jis vairavimo mokykloje privalo išklausyti kursą. Tai išgirdęs jis suprato, kad telefonu jam buvo suteikta klaidinga informacija. Kursų neišklausė, nes tuo metu turėjo atgal išvykti į Norvegiją. Norvegijos institucijai parašė, kad vairuotojo pažymėjimo negali susitvarkyti dėl to, kad neturi galimybės vykti į Lietuvą. Po kelių mėnesių iš Norvegijos institucijos gavo laišką, kuriame buvo parašyta, kad buvo bendrauta su Lietuvos institucijomis, kad jam nieko nebereikia daryti, kad jo vairuotojo pažymėjimas, išduotas Norvegijoje, galioja. Prideda dokumento kopiją (b. l. 24–28).

Atsiliepimas

3. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Lietuvos kelių policijos tarnyba (toliau – Institucija), teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė su skundu nesutinkanti, prašo teismo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, jog apeliantas skunde tvirtina, jog jam nebuvo žinoma, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. A. G. 2019 m. liepos 20 d. 16.09 val. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams (administracinio nusižengimo byloje ROIK 19103714994). 2019 m. rugsėjo 5 d. asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Nurodymu paskirtą baudą apeliantas sumokėjo 2019 m. rugsėjo 7 d.

3.1. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ (toliau - Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir šiuos dokumentus: galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą ir pažymą, kad pabaigęs papildomą vairuotojų mokymą (kai teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us)). Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Institucija pažymi, kad Aprašas yra viešai prieinamas, yra skelbimas ir VĮ „ Regitra “ internetinėje svetainėje teisės aktų skiltyje.

3.2. Taip pat pažymėjo, kad asmuo yra pateikęs Norvegijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo kopiją. Tačiau apeliantas, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, todėl asmeniui išduotas Norvegijoje vairuotojo pažymėjimas nesuteikia teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje. Apeliantas sąlygų neįvykdė, į VĮ „Regitrą“ nesikreipė ir prašymo susigrąžinti teisės vairuoti transporto priemones nepateikė. Tarnyba mano, kad A. G. administracinio nusižengimo byloje įvertinti visi surinkti įrodymai ir priimtas teisėtas ir pagrįstas nutarimas administracinėn atsakomybėn patraukti asmenį pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį. Apeliantui skirta administracinė nuobauda – 375 Eur individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus (b. l. 31–33).

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu A. G. pateiktą skundą palaikė. Nurodė, jog pripažįsta kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje. Kaltės nepripažįsta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Nurodė, jog baustas buvo 2019 m. Automobilis, kurį vairavo, buvo registruotas ne jo vardu. Pripažįsta, kad padarė pažeidimą, už kurį ir buvo nubaustas. Policijos pareigūnė jam sakė, kad bus skirta bauda ir, kad trims mėnesiams sistemoje bus uždėta varnelė. Jis paklausė, ar po trijų mėnesių jam ką nors reikės daryti, tačiau pareigūnė atsakė, kad nieko daryti nereikės. Tris metus nežinojo, jog Lietuvoje neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Norvegijoje keitėsi vairuotojo pažymėjimą, kadangi nieko apie tai nežinojo. Padavė dokumentus, kuriuos jam užpildė. Be to, išsiuntė užklausas į Lietuvą. Po dviejų mėnesių gavo atsakymą, kad viskas tvarkoje ir 2022 m. birželio mėn. jam buvo išduotas pažymėjimas. Buvo grįžęs į Lietuvą, kurioje padarė nusižengimą. Spalio mėn. pabaigoje iš Norvegijos institucijos gavo pranešimą, jog liepos mėn. iš Lietuvos buvo gautas pranešimas, kad kažkas netvarkoje su jo vairuotojo pažymėjimu, kad jį reikia susitvarkyti, kad jei nesusitvarkys – tai norvegiškas vairuotojo pažymėjimas iš jo bus paimtas. Lapkričio mėn. sužinojo, kad jam reikia kreiptis į įmonę „Regitra“. Pasiskambino, pasiklausė ką turi daryti. Jam buvo atsakyta, kad, tiesiog, reikia atvykti su dokumentu ir, kad sistemoje bus nuimta varnelė. Į VĮ „Regitra“ nuvyko dieną prieš išskrendant į Norvegiją. Jam ten buvo pasakyta, kad taip lengvai nebus, kad reikia kreiptis į mokyklą ir išklausyti specialius kursus. Pasakė, kad pandemijos laikotarpiu mokymai buvo vedami nuotoliu, kad kursus galės lankyti nuotoliniu būdu, tačiau telefonu susisiekęs su mokyklomis sužinojo, kad mokymai nuotoliu nebevyksta. Lietuvoje susigrąžinęs savo vairuotojo pažymėjimo nebuvo, nes Norvegijoje jam pasakė, kad nieko nebereikia daryti, kad jie bendravo su Lietuva ir palieka taip, kaip yra. Jis kalba apie teismui pateiktą iš norvegų kalbos išverstą dokumentą. Su teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos Respublikoje tvarką, kaip susigrąžinama teisė vairuoti transporto priemones, nėra susipažinęs, nes jam to nereikėjo. Kadangi Norvegijoje turi išduotą vairuotojo pažymėjimą, tai ir mano, kad transporto priemones gali vairuoti ir Lietuvoje. Jam nebuvo paaiškinta, kad reikia išklausyti kursus. Įmonės „Regitra“ skelbiamais teisės aktais nesidomėjo. Skundą palaiko, nes jo tinkamai neinformavo apie tai, kad reikia kažkaip susitvarkyti dokumentus. Turėjo būti informuotas, kad negalioja jo vairuotojo pažymėjimas. Nutarimą, kuriuo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, negavo. Apie nutarimą žinojo, nes tyrėja, paskambinusi telefonu, jį informavo apie paskirtą baudą, kurią jis ir sumokėjo. Kokiu būdu jam buvo įteiktas nutarimas, kaip sužinojo kokiu būdu ir kur sumokėti baudą, jis nepamena. Vairuotojo pažymėjimą būtų susitvarkęs, nes tris metus be jo nevairuos. Pažymėjimas Norvegijoje buvo išduotas jam keičiantis dokumentus. Turi net laišką, kuriame parašyta, kad viskas Lietuvoje tvarkoje. Atostogų metu pasikeisdami su žmona vairavo automobilį. Nesigilino, kuris tuo metu vairavo. Jis tik šiemet gavo paskirtą baudą, o sužinojo prieš metus.

Atsiliepimas

5. Teismo posėdžio metu nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Lietuvos kelių policijos tarnybos skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

8. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

9. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog Skundžiamu nutarimu A. G. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 375 Eur. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 375 Eur. Parenkant administracinę nuobaudą nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

10. ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur.

11. ANK 424 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.) numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 eurų.

12. A. G. pripažįsta kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje, padarymo, tačiau kaltės nepripažįsta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Teigia, jog jam pažeidimo metu nebuvo žinoma, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Sutinka, jog žinojo, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. protokolu su administraciniu nurodymu iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėn. (nuo 2019-09-07 iki 2019-12-06), tačiau, 2022-08-03 vairuodamas transporto priemonę, nežinojo, jog jos neturi. Nurodė, kad tyrėja jam sakė, jog po 3 mėn. jam nereikės nieko daryti, manė, kad teisė jam sugrąžinta. Norvegijoje jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, dėl ko jis manė, jog turi teisę vairuoti transporto priemones ir Lietuvoje.

13. Pažymėtina, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą reglamentuoja 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1V-418 su vėlesniais jo pakeitimais. Iš šio Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.) 9 straipsnio nuostatų matyti, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą) arba praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo (sprendimo) atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 ar 8 dalyje nustatytais atvejais), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) (toliau – prašymas) ir nurodytus dokumentus. 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. <...>. 12.3.1 papunktyje nustatyta, jog VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas Administracinių nusižengimų registre patikrina, ar pareiškėjui yra pasibaigęs teisės vairuoti atėmimo terminas ir nėra sustabdyta teisė vairuoti. 20 punkte numatyta, jog VĮ „Regitra“ įgaliotų darbuotojų sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Vertinant šį teisinį reglamentavimą, teismų praktikoje išaiškinta, kad vairuotojas turi atlikti anksčiau nurodytuose teisės aktuose nurodytus veiksmus: baigti papildomą vairuotojų mokymą, pateikti prašymą VĮ „Regitra“ grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir atitinkamus dokumentus: galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, išduotą pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (jei Vairuotojų registre nėra duomenų apie medicininę pažymą), ir gauti sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas yra siejamas su VĮ „Regitra“ įgaliotų darbuotojų priimtu sprendimu grąžinti teisę vairuoti ir jokių išimčių, kada teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nesant tokio sprendimo, Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas nenumato (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-81-380/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-298-497/2022).

14. Bylos nagrinėjimo metu A. G. laikėsi nuomonės, jog Lietuvos Respublikos institucijos jam tinkamai neišaiškino tvarkos, kaip susigrąžinama teisė vairuoti transporto priemones, pats savo iniciatyva viešai nesusipažino su teisės aktais, mano, kad buvo suklaidintas Lietuvos institucijų atstovų.

15. Šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poziciją teismas laiko deklaratyvia. Pažymi, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju A. G. buvo nepakankamai atidus įgyvendindamas savo teisę susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, tokiu elgesiu pats prisiėmė riziką dėl galinčių atsirasti pasekmių. Kaip jau minėta, įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl pareiškėjas, nusprendęs vairuoti transporto priemonę, privalėjo nuodugniai išsiaiškinti teisės vairuoti susigrąžinimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir jų laikytis. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad A. G. neatliko privalomų veiksmų, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtų sugrąžinta, todėl pripažintina, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.

16. Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija, kad pareiškėjui, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, nesusigrąžinus teisės vairuoti transporto priemones, Norvegijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas asmeniui nesuteikia teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje.

17. Savo manymą, jog turi teisę vairuoti transporto priemones ir Lietuvoje, A. G. grindžia su skundu pateiktu Norvegijos viešųjų kelių administracijos 2023 m. kovo 3 d. sprendimu, tačiau jame aiškiai nurodyta, jog jo paraiška pakeisti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą buvo patvirtinta Norvegijos institucijai nežinant, jog Lietuvoje jo statutas negalioja, nes atimtas vairuotojo pažymėjimas. Ir peržiūrėjus tam tikras pažymėjimo grąžinimo sąlygas Lietuvoje, Norvegijos viešųjų kelių administracija padarė išvadą, kad nebūtų protinga taikyti jas A. G., tai yra sąlygas, kurių Norvegijoje nėra. Todėl sprendimas dėl leidimo pasikeisti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą buvo paliktas nepakeistu. Taigi, iš sprendimo turinio matyti, jog Norvegijos viešųjų kelių administracija sprendime nenurodė, jog A. G. turi teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje, kaip tik pažymėjo, jog jis norėdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, turi įvykdyti tam tikras sąlygas (b. l. 3–4).

18. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą į rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

19. Teismo vertinimu tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. G. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 5 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą, todėl keisti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. spalio 17 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-246615-2023 skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Skundo netenkinti ir Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. spalio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-246615-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė