- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-09
- Bylos Nr.
- e2-2224-866/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00594-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- Nyderlandų Karalystės individualios įmonės „Fideco International Europe Tax Consultancy“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Revolut Bank“
- Advokatai
- Paulius Vinkleris, Renata Jankutė Timofejenkas
dalyvaujant ieškovės Nyderlandų Karalystės individualios įmonės „Fideco International Europe Tax Consultancy“ atstovams: vadovui J. D. ir advokatui Pauliui Vinkleriui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Revolut Bank“ atstovėms advokatėms Renatai Jankutei Timofejenko ir Simonai Vosylienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nyderlandų Karalystės įmonės „Fideco International Europe Tax Consultancy“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Revolut Bank“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. birželio 19 d. priimtu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 657 988 Eur žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovei priklausančioje sąskaitoje Nr. LT453250099134005467, UAB „Revolut Bank“, 2024 m. kovo 31 d. teisėtai buvo gauta 3 657 988 Eur. Atsakovė be jokio teisinio pagrindo šią sumą tą pačią dieną grąžinta lėšų siuntėjui – Belgijos Karalystės Federalinei Vyriausybei.
3. Anot ieškovės, atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas pagal banko sutartį, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.913 straipsnio 3 dalyje, 6.917 straipsnio 1 dalyje, taip pažeisdama CK 6.922 straipsnio, 6.926 straipsnio 1 dalies nuostatas.
4. Taip pat, ieškovės nuomone, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau MĮ) 46 straipsnio 4 dalies, 49 straipsnio, 51 straipsnio 8 dalies nuostatos. Ieškovė pažymi, kad sąskaitoms nebuvo taikomi jokie ribojimai, o lėšų pervedimo subjektas buvo aiškiai atpažįstamas mokėjimų sistemoje.
5. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo (toliau PPTFPĮ) 2 straipsnio 9 dalyje pateikiamas įtartinos piniginės operacijos ar sandorio apibrėžimas, tačiau ši įstatymo norma tiesiogiai nenurodo nei sumos, kuriai esant operacija gali būti vertinama kaip įtartina, nei operacijos pobūdžio, kuris lemtų jos kaip įtartinos vertinimą. Vien įstatyme įtvirtinta finansų įstaigos ar kitų įpareigotųjų subjektų pareiga nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, kai atliekamos operacijos suma yra tam tikros įstatyme nurodytos vertės, savaime nesudaro pagrindo tokią operaciją vertinti kaip įtartiną. Pagal Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatę įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisant sumos, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti, išskyrus minėtoje normoje nustatytas išimtis.
6. Ieškovė vadovaudamasi teisiniu reguliavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021, pateiktais išaiškinimais, teigia, kad atsakovė nesilaikė nustatytų principų ir taisyklių, neatliko jokios prevencijos, nepaprašė pavedimo pagrindimo nei iš piniginių lėšų siuntėjo, nei iš jų gavėjo ir tą pačią dieną be jokio pagrindo grąžino pavedimo sumą finansinių lėšų siuntėjui. Ieškovė remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 13 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje 3K-3-1345/2000, pateiktais išaiškinimais teigia, jog atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos bankų įstatyme (toliau BĮ) nustatytų bankų veiklos principų.