Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui N. G., dėl 2020 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimo (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš 2020 m. vasario 3d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad N. G. 2020 m. sausio 3 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl neišmokėto galutinio atsiskaitymo - 816,99 Eur bei netesybų priteisimo ir nurodė, kad darbo sutartis nutraukta 2019 m. lapkričio 18 d., tačiau darbdavys su juo atleidimo dieną neatsiskaitė. UAB (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijai pateikė atsiliepimą bei pripažino, kad UAB(duomenys neskelbtini) N. G. yra skolinga 816,99 Eur galutinio atsiskaitymo, susidedančio iš darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. UAB(duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 20 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su priešieškiniu ieškovui N. G. dėl 1184 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsakovė prašė atnaujinti praleistą terminą priešieškiniui pateikti. DGK Sprendimu ieškovo prašymą tenkintino, atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovui N. G. dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė nagrinėti atsakovei praleidus Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašo netenkinti atsakovo N. G. prašymo ieškovei UAB(duomenys neskelbtini) dėl neišmokėto 816,99 Eur galutinio atsiskaitymo ir 1652,40 Eur netesybų priteisimo; priteisti ieškovei UAB(duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. G. 1184 Eur turtinės žalos atlyginimo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio

IŠ 2018 m. rugsėjo 11 d. darbo sutarties matyti, kad ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį, pagal kurią, atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir jam nustatyta suminė darbo laiko apskaita. Ieškovė įsipareigojo mokėti ieškovui darbo užmokestį – mėnesinį atlygį, lygų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam minimaliam valandiniui atlygiui (MVA), padaugintam iš 1,3 (vieno ir trijų dešimtųjų). Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2019 m. lapkričio 18 d. darbo kodekso (toliau – DK ) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Iš darbo užmokesčio žiniaraščio matyti, kad atsakovui atleidimo dieną buvo paskaičiuota išmokėti 816,99 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio su kompensacija už nepanaudotas kasmetines mokamas atostogas. Tačiau minėta suma atsakovui nebuvo išmokėta.

Iš ieškovės pateikto avansinės apyskaitos ir banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovui darbo santykių metu buvo priskaičiuota išmokėti debetas: 1081,51 Eur kompensacija už komandiruotėse patirtas išlaidas, 7301,57 Eur darbo užmokesčio ir 15058 Eur dienpinigių, viso 23441,08 Eur, o faktiškai išmokėta kreditas 26388,61 Eur.

Tačiau, kaip matyti iš ieškovo ieškinio, ieškovas, prašydamas susidariusią permoką dengti iš atsakovui priskaičiuotos darbo užmokesčio ir atostoginių kompensacijos – 816,99 Eur sumos ir ją įskaičius, pagal ieškovo pateiktus paskaičiavimus; iš 2947,53 Eur permokos atskaičius 816,99 Eur, atsakovas vis tiek lieka skolingas ieškovei 2130,54 Eur. Šio skirtumo ieškovė priteisti iš atsakovo neprašo. Iš ankščiau nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog ieškovės pateiktos sąskaitos ir toks jos reikalavimas dengti išeitinę kompensaciją permoka, laikytina ieškovo noru atsakovo sąskaita padengti įmonės reikmėms būtinas sumas, ar kitoms ieškovės išlaidoms padengti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktos avansinės apyskaitos sąskaitos ir banko sąskaitos išrašai nėra atsakingo asmens (šiuo atveju buhalterio) pasirašyti ir patvirtinti. CPK 114 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.

Šiuo atveju teismas, susipažinęs su teismų praktika laiko, kad prašoma priteisti nepagrįstai išmokėta suma nėra prilyginama ieškovės prašymui taikyti išskaitą (kadangi atsakovo atveju išskaitas darbdavys turėjo teisę atlikti iki atleidimo iš darbo dienos ir atsiskaitant su atleidžiamu darbuotoju). Darbuotoją atleidus iš darbo, ginčas turėtų būti sprendžiamas pagal nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas ir draudimą išreikalauti. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra išaiškinęs, jog CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Viena iš jų – atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kito) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015). Taip pat šio instituto taikymui būtina nustatyti atsakovo nesąžiningumą, jis turi būti praturtėjęs nesąžiningai. Šiuo atveju, susipažinus su šalių paaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovo nesąžiningumas byloje nenustatytas. Nesąžiningumo neįrodinėja ir ieškovė. Priešingai, ieškovė įvardija atsakovą kaip sąžiningą, gerai dirbantį darbuotoją, atsiskaitymo dieną jam jokių pretenzijų nereiškiąs.

Pagal CK 6.241 straipsnį darbo užmokesčiui prilygintos išmokos turi būti įgytos be pagrindo arba jų įgijimo pagrindas turi būti išnykęs po jų įgijimo. Įstatymų leidėjas nustatė dvi alternatyvias draudimo išreikalauti be pagrindo įgytą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas išimtis: be pagrindo įgytų lėšų gavėjo nesąžiningumą ir sąskaitybos klaidą. Teismas nenustatė jokių atsakovo nesąžiningų veiksmų, todėl alternatyva dėl atsakovo nesąžiningumo netaikoma ir papildomai nemotyvuojama.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovas permokos neįrodinėja ir kaip sąskaitybos klaida. Atsakovas, nesutikdama su ieškiniu, mano, jog sąskaitybos klaidos nėra. Iš byloje esančių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas neįrodė, kad išmokant atsakovui priklausančią darbo užmokesčio dalį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, buvo padaryta skaičiavimo klaida. Priešingai, iš ieškovės pateiktos avansinės ataskaitos matyti, kad buvo priskaičiuota ir per daug išmokėta už kompensaciją už komandiruotėse patirtas išlaidas, darbo užmokesčio, dienpinigių. Tačiau, iš kurių sumų konkrečiai permoka atsirado, ieškovė nedetalizuoja. Akivaizdu, jog sumos, susijusios su darbo santykiais ir atostoginiai, paskaičiuoti atsakovui esant teisiniam pagrindui. Todėl laikytina, jog ieškovės nurodyta permoka už atsakovo atliktą darbą, t.y. komandiruotėse praleistą laiką, ir tokį skaičiavimą taikius visą atsakovo dirbtą pagal darbo sutartį laikotarpį (nuo 2018-09-12 iki 2019-09-11) ir/ar neteisingai pritaikius teisės aktus, ir/ar neteisingai paskaičiavus, ieškovė pati prisiėmė tokių veiksmų pasekmių riziką.

Dėl šios priežasties darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovė neįrodė be pagrindo įgytų lėšų gavėjo nesąžiningumą ir/ ar esant sąskaitybos klaidą, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013). Kadangi aukščiau byloje įrodyta, jog atsakovė neatliko savo pareigos, neatsiskaitė su ieškovu atleidimo iš darbo dieną, nėra nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, byloje nenustatyta darbuotojo kaltė, kuriai esant darbdavys neturėjo galimybės atsiskaityti, nutraukiant darbo sutartį, todėl teismas sprendžia ieškovo naudai išieškoti netesybas už uždelstą laiką atsiskaityti. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos K. D. ginčų komisijos 2020 m. vasario 3 d. sprendime Nr. DGKS-2787 išdėstytus motyvus dėl netesybų N. G. dydžio nustatymo, laiko juos pagrįstais, jų neatkartodamas jiems pritaria, ir daro išvadą, jog 1652,40 Eur netesybos N. G. iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) buvo priteistos pagrįstai. Netesybos skaičiuojamos nuo darbo santykių pasibaigimo dienos 2019 m. lapkričio 18 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos 2020 m. vasario 3 d., už kiekvieną darbo dieną, esant 5 darbo dienų savaitei, t. y. 51 d. d. po 32,40 Eur (ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis, nustatytas VSDFV duomenimis), iš viso - 1652,40 Eur. Teismas atsižvelgęs į atsakovui neišmokėtos sumos dydį, į neatsiskaitymo su juo laikotarpį ir darbdavio poziciją dėl reikalavimo, laiko, kad tokios netesybos už visą uždelstą atsiskaityti laiką yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam pažeidimui. Todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas.

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas N. G. 2018 m. rugsėjo 11 d. sudarė darbo sutartį su ieškove UAB(duomenys neskelbtini) dirbti ,,Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju‘‘ ir jam nustatyta suminė darbo laiko apskaita. Darbo sutartis nutraukta 2019 m. lapkričio 18 d. Darbo sutartyje nėra aptarta darbuotojo visiška materialinė atsakomybė už perduotas saugoti, išduoti, gabenti materialines vertybes, taip pat priemones, perduotas jam naudotis darbe ir įsipareigojimus atlyginti darbdaviui visą su jomis susijusią žalą pagal visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygas. Tokio susitarimo ieškovė teismui nepateikė. Be to, ieškovė nepateikė teismui ir įmonės Darbo tvarkos taisyklių, todėl nėra aišku, kokia tvarka atsakovui (darbuotojui) yra privalomas pranešti apie krovinio gabenimo pažeidimus, kuriuos nustato krovinio gavėjas ir apie tai atžymėti į CMR važtaraštį. Nors ieškovo atstovas nurodo, kad vairuotojams yra pravedamas trumpas instruktažas kaip pildyti CMR, tačiau mokymų instruktažo žurnalo nepateikė. Dėl žalos su atsakovu prieš komandiruote kalbėta nebuvo. Nurodo, kad prisiimant krovinį, vairuotojas pastebėjęs krovinio (automobilių) apgadinimus tai pažymi važtaraštyje. Tačiau nėra pateikta tvarkos, kokia apimtimi pastebėti krovinio apgadinimai yra nurodomi ir parašomi važtaraštyje. Kaip matyti iš pateikto važtaraščio, jo 18 punkto, bei atsakovo paaiškinimų, minėtoje grafoje įrašyta tik pastaba ,,automobiliai subraižyti‘‘; be to, atsakovas nurodė, kad jam nebuvo žinoma kaip aprašyti krovinio sugadinimus, nes automobiliai dėvėti, visi apibraižyti. Iškraunant automobilius nebuvo surašomas krovinio priėmimo - perdavimo aktas, nėra vairuotojo parašo. Kaip ir nurodo vairuotojas, jam jokių pretenzijų gavėjas neišreiškė. Defektinis krovinio lapas išduotas nebuvo. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobiliai dėvėti, apgadinti, tačiau nėra aišku, kada minėtos nuotraukos darytos. Žalai nustatyti būtini palyginamieji įrodymai – nuotraukos iki krovinio išdavimo ir nuotraukos po krovinio pristatymo gavėjui. Tokių įrodymų nėra. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad atsakovas buvo supažindintas, jog yra atsakingas už automobilių pakrovimą ir jų tvirtinimą pagal automobilių tvirtinimo schemas, taip pat nėra įrodymų, kad buvo supažindintas jog yra materialiai atsakingas CMR draudimo frančizės ribose iki 2500 Eur. Ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas žodžiu buvo supažindintas su aukščiau paminėta tvarka.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 8 d. buvo komandiruotėje tikslu – pervežti krovinius įvairiais maršrutais.

2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovas iš „A. H. a.s.“. gavo pranešimą dėl žalos su priedais. Iš pranešimo ir jo priedų matyti, kad atsakovas 2019 m. rugsėjo 4 ir 5 dienomis automovežiu, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), iš Amsterdam, Nyderlanduose, į Prahą, Čekijos Respublikoje, pervežė krovinį (8 transporto priemones). Nusikrovimo vietoje apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) - apgadintas priekinis bamperis, radiatorius ir t. t. Iš 2020 m. sausio 9 d. bankinio pavedimo matyti, kad ieškovė atlygino įmonei ,,A. H. a.s.“ 1184 Eur žalos už transporto priemonės apgadinimą.

Nustatyta, kad ieškovė žalos padarymo metu buvo apsidraudusi krovinių atsakomybės draudimu. Draudimo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2019 m. spalio 18 d. galiojusios draudimo sutarties 3 skyrius numatė, kad draudiko mokėtinai draudimo išmokai draudiminio įvykio atveju taikoma 2500 Eur (Frančizė), tai patvirtina 2018 m. spalio 19 d. draudimo liudijimas 82567. Šios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu buvo apgadintas krovinys (transporto priemonė (VIN Nr. TMBJG9NP6G7056200) - padarytos žalos suma – 1184 Eur, t. y. frančizės ribose, todėl draudimo bendrovė nėra atsakinga atlyginti šią žalą ieškovui. Taigi draudimo bendrovė nėra atsakinga atlyginti ieškovui žalą frančizės ribose, todėl ieškovė prašo 1184 Eur sumą (frančizę), priteisti iš atsakovo, t. y. iš buvusio darbuotojo.

Byloje nėra duomenų, apie tai, jog ieškovė būtų atlikusi žalos išskaitą iš atsakovo darbo užmokesčio.

Ieškovas nagrinėjamu atveju preziumuoja atsakovo kaltę vadovaudamasis DK 151 straipsniu - kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad su atsakovu buvo pasirašytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties, nepateikė ir kolektyvinės darbo sutarties, bei įmonės darbo tvarkos taisyklių, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovas pasirašytinai supažindintas su visiškos materialinės atsakomybės sąlygomis. Tik nurodo, kad atsakovas transporto priemonę apgadino vykdydamas jam pavestas darbo funkcijas, t. y. nukraudamas transporto priemonę nuo autovežio. Be to, pažymėtina, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam darbo kodeksui (DK) sutartyje su darbuotoju nebegalima numatyti visiškos materialinės atsakomybės. DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalis numato, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios. Taigi materialinė atsakomybė prilyginama civilinei atsakomybei. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1d.). Ieškovui, kaip darbdaviui, būtina įrodyti materialinės atsakomybės sąlygas: 1) žalos padarymą; 2) žalos padarymą darbuotojo darbo pareigų pažeidimu (neteisėta veika ar neveikimu); 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir žalos atsiradimo; 4) darbuotojo kaltę (nagrinėjamu atveju didelį neatsargumą); 5) aplinkybę, kad darbuotojas ir darbdavys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) aplinkybę, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jeigu pažeidimo padarymo metu nėra bent vienos atsakomybės sąlygos, nėra ir pagrindo taikyti materialinę atsakomybę.

Pagal ieškovės pateiktą draudimo sutartį - už automobilių apgadinimus atsako materialiai frančizės ribose - iki 2500 Eur. Iš pateikto CMR važtaraščio nustatyta, kad atsakovas jo 18 punkte pažymėjo: ,,automobiliai apibraižyti‘‘, daugiau jokių įrodymų ir/ar pretenzijų atsakovui dėl žalos pateikta nebuvo. Atsakovas dar nusikrovimo vietoje ieškovei žodžiu nurodė, kad automobiliai stipriai apgadinti, vadinasi ieškovė buvo informuota apie jų apgadinimą, tačiau ir ji nesisėmė priemonių apgadinimų tinkamai įforminti. Atsakovas nurodė, kad jis jokių tyčinių veiksmų neatliko, kad ieškovas neįrodė, jog jis krovinį pakrovė netinkamai ir nesilaikė pakrovimo – iškrovimo ar gabenimo taisyklių, kad krovinį užsako ieškovas ir pateikia vairuotojui, todėl ieškovas turi prisiimti riziką dėl tokio krovinio saugumo.

Tačiau pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškovas turi įrodyti patirtą žalą, neatleidžia atsakovo nuo pareigos pagrįsti savo atsikirtimus. Atsakovas taip pat šioje situacijoje buvo pasyvus ir nepateikė rašytinių įrodymų, jog jam perduoti pervežti kroviniai – automobiliai turėjo pažeidimų, nepateikė jokio paaiškinimo dėl žalos atsiradimo aplinkybių (nurodydamas, kad tik apibraižyti). Darytina išvada, jog nei ieškovė, nei atsakovas pilnai neįrodė žalos padarymo aplinkybių. CMR važtaraštis patvirtina, jog atsakovas prisiėmė pervežti aštuonis naudotus automobilius, o po iškrovimo buvo rastas vienas apgadintas automobilis. Atsakovas nuo pat pradžių neigia, kad dėl jo neteisėtų veiksmų galimai atsirado žala, tačiau ir nepateikė jokio paaiškinimo dėl galimo automobilio apgadinimo aplinkybių, todėl teismas sprendžia, jog atsakovas iš dalies sutinka, kad dėl jo didelio neatsargumo pervežimo (nukrovimo) (ar jį tvirtinant netinkamai autovežyje) metu buvo apgadintas vienas automobilis. Todėl laikytina, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir nedėjo maksimalių pastangų tam, kad išsaugotų jam patikėtą pervežti krovinį, dėl savo neatsargumo neužtikrino jam patikėtų pervežti krovinių išsaugojimą be didesnių pažeidimų. Vairuotojas, vairuodamas jam patikėtą transporto priemonę, perveždamas jam patikėtus krovinius, nepakankamai atidžiai, kaip to reikalaujama iš vairuotojo, prisiima galinčių kilti padarinių riziką. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina žalos padarymo faktą (važtaraštis (CMR): Nr. 0031067, kuriame yra atžyma apie vežtų automobilių apgadinimą ir atsakovo parašas bei sąskaita, kad sumokėta užsakovui žala. Nustatyta, kad atsakovas yra profesionalus vairuotojas, todėl jis turėjo gerai žinoti kaip atliekami tarptautiniai krovinių pervežimai pagal CMR Konvencijos nuostatas, kaip pildomas CMR važtaraštis, tad priimdamas krovinį, turėjo galimybę CMR važtaraščio 18 laukelyje pažymėti vežėjo sąlygas ir pastabas, t. y. pažymėti vežamo krovinio aiškiai matomus defektus. Atsakovas buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju, nors ieškovė ir nepateikė atsakovo pasirašytų instrukcijų, laikytina, kad atsakovas privalėjo suprasti kaip tinkamai elgtis pildant CMR važtaraštį, suprasti, kad jis prisiėmė atsakomybę, jog kroviniai (automobiliai) būtų tinkamai pakrauti, saugiai nugabenti gavėjui ir tinkamai iškrauti. Atsakovo darbas pas ieškovą buvo būtent susijęs su perduotų materialinių vertybių gabenimu, o transporto priemonė (autovežis) perduota kaip darbo priemonė toms vertybėms gabenti. Atsakovas, būdamas profesionaliu vairuotoju ir būdamas atsakingas už tinkamą krovinio pakrovimą, nugabenimą gavėjui ir tinkamą iškrovimą, privalėjo iš anksto numatyti ir įvertinti visas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio sugadinimo rizikos laipsniui sumažinti, elgtis maksimaliai atsakingai ir rūpestingai, atsižvelgti į tai, kad transportuoja didelės vertės krovinį (naujus automobilius).

Teismas sprendžia, jog ieškovė iš dalies įrodė atsakovo atsakomybei kilti būtinas materialinės atsakomybės sąlygas. Laikytina, kad atsakovo kaltė pasireiškia neatsargumu. Padarytos žalos dydis neviršija atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Žalos padarymo metu atsakovą ir ieškovą siejo darbo teisiniai santykiai, o žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbine veikla.

Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. DK 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, natūralų sumažėjimą, ir turėtas išlaidas, 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

Byloje įrodyta, kad žala ieškovui (darbdaviui) padaryta atsakovui (darbuotojui) atliekant darbo funkciją, t. y. veikiant ieškovo (darbdavio) naudai, valdant jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę (autovežį). Kadangi ieškovas užsiima padidintos rizikos verslu, kurio metu naudojami padidinto pavojaus šaltiniai, todėl žalos atsiradimas yra neatsiejamas nuo vykdomos veiklos, dėl ko ieškovas turėjo imtis visų būtinų priemonių, kuriomis užtikrintų transportuojamo turto (automobilių) apsaugą. Kad kiltų kuo mažiau rizikos ieškovas, būdamas atsakovo darbdaviu, galėjo apdrausti atsakovo kaip vairuotojo civilinę atsakomybę tiek prieš darbdavį, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, tokia galimybė numatyta ir darbo kodekse (DK 155 str. 1d.).

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti savo darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018). Atsižvelgiant į tai, kad žalą darbuotojas (atsakovas) padarė neatsargiai elgdamasis, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisiamos žalos dydį mažinti iki 50 procentų, t. y. iki 592 Eur. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovė turėjo 82 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už ieškinį teismui). Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (50 procentų), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 50 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų - 41 Eur žyminio mokesčio ( CPK 93 str. 1 d., 2d., 98 str. 1d., 2d.).

Darytina išvada, jog pagal bylos pobūdį ir sudėtingumą atsakovo patirta 550 Eur dydžio išlaidų suma už advokato padėjėjo pagalbą byloje yra pagrįsta ir neperžengia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (50 procentų), todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 275 Eur atsakovo patirtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

UAB(duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Išieškoti atsakovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 816,99 Eur (aštuonis šimtus šešiolika eurų 99 ct) galutinio atsiskaitymo ir 1652,40 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 40 ct) netesybų.

Priteisti iš N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai 592 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt du eurus) turtinės žalos atlyginimą ir 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) atsakovui N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už suteiktas teisines paslaugas už advokato padėjėjo pagalbą.

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, 2020 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimas (duomenys neskelbtini) netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.