Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (kreditorės) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Oil Trade“ skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 30 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Voltlita“ kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovės „UNIS Steel Baltija“, valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja (kreditorė) BUAB „Oil Trade“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 30 d. BUAB „Voltlita“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta patvirtinti BUAB „Voltlita“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą apie bankroto bylos eigą.

2. Skundas grindžiamas tuo, kad bankroto administratorius nesilaikė visų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte numatytų imperatyvių įpareigojimų, t. y. pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti ataskaitoje administratorius nepateikė privalomos nurodyti informacijos apie: 1) turto areštus (vien pareiškėjos reikalavimui užtikrinti Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4865-553/2017 areštavo UAB „Voltlita“ turtą 243 856,48 Eur sumai); 2) ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus (informacijos apie ginčijamą pareiškėjos reikalavimą); 3) debetinius įsiskolinimus; 4) ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą (iš byloje pateikto 2017 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 79 050 Eur vertės ilgalaikio turto, o jau 2017 m. gruodžio 30 d. jo nebeliko); 5) sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį (nuo 2017 m. liepos mėnesio UAB „Voltlita“ negalėjo sudaryti jokių sandorių mažinant savo turtą, nes jai buvo taikomi areštai, tačiau iš byloje esančio 2018 m. kovo 31 d. balanso matyti, kad įmonės turtas nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. kovo 31 d. sumažėjo nuo 320 215 Eur iki 98 517 Eur, t. y. 221 698 Eur suma, be to, iš byloje pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimo matyti, kad didžioji jo dalis, t. y. 108 742,51 Eur, kilo iš mokestiniu laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo iki 2017 m. lapkričio mėnesio sudarytų įmonės sandorių, t. y. iš sandorių sudarytų galiojant įmonės turto areštams); 6) pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjos nuomone, neišsamios bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos pateikimas ne tik užkerta kelią kreditoriams tinkamai išanalizuoti ir įvertinti bendrovės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytą veiklą, bet kartu ir suteikia prielaidas manyti, kad bankroto administratorius, galimai pažeisdamas fiduciarinį atstovavimo kreditoriams santykių pobūdį, nuo kreditorių siekia nuslėpti tam tikrą informaciją apie bendrovės neteisėtus sandorius (sudarytus galiojant viso turto areštams).

3. BUAB „Voltlita“ bankroto administratorius atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Administratoriaus teigimu, visa reikalinga medžiaga kreditoriams buvo pateikta bankroto procese, todėl teisėti kreditorių interesai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Administratorius nurodė, kad informacija apie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4865-553/2017 pritaikytą UAB „Voltlita“ turto areštą ir ginčijamą finansinį reikalavimą buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje dėl UAB „Voltlita“ bankroto bylos iškėlimo, su minėta nutartimi buvo supažindinti visi kreditoriai (visiems kreditoriams buvo išsiųsti pranešimai, kartu prisegant ir šią nutartį). Jokie kiti areštai įmonės atžvilgiu nebuvo taikomi. Priešingai nei teigia pareiškėja, bendra debitorinių reikalavimų suma ataskaitoje buvo nurodyta, o visa informacija apie pačius debitorius ir jų įsiskolinimus buvo pateikta su kitais kreditorių susirinkimų protokolais, kai buvo sprendžiami klausimai dėl jų pardavimo (2018 m. lapkričio 12 d. ir 2019 m. sausio 17 d. susirinkimų protokoluose). Pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginio, kad įmonė 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 79 050 Eur vertės ilgalaikio turto, o jau 2017 m. gruodžio 30 d. jo nebeliko, administratorius nurodė, kad ilgalaikis turtas nebuvo išparduotas, o buvo grąžintas lizingo davėjui, nes dėl pritaikyto arešto įmonė negalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir mokėti įmokų už automobilių lizingą. Administratorius taip pat pažymėjo, kad ataskaitos pateikimo metu (2018 m. rugpjūčio 30 d.) nebuvo nustatyta sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, kurie būtų priešingi įmonės veiklos tikslams (tokie sandoriai buvo nustatyti tik Vilniaus apygardos teismui 2019 m. spalio 7 d. sprendimu pripažinus užskaitymo aktus negaliojančiais, tuo tarpu 2018 m. liepos 4 d. priimtu sprendimu Vilniaus apygardos teismas buvo konstatavęs, kad užskaitos aktai yra teisėti ir nelaikytini pažeidžiančiais kreditorių interesų). Administratoriaus teigimu, UAB „Voltlita“ nuo 2017 metų iki 2018 m. kovo 31 d. dar vykdė veiklą ir bandė ją išsaugoti, nenutraukiant vykdomų sandorių, tačiau dėl valiutų svyravimų ir lėšų darbuotojų atlyginimams sumokėti galiausiai buvo patirtas nuostolis.

4. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

5. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi UAB „Voltlita“ iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratoriumi paskirtas Rimantas Žiemelis. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 14 d.

6. 2018 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas 2018 m. rugsėjo 28 d., 2019 m. birželio 25 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimis.

7. 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo sušauktas pakartotinis BUAB „Voltlita“ kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkės klausimais raštu balsavo kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudarė 40,86 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų (UAB „UNIS Steel Baltija“, VĮ Turto bankas). Antruoju darbotvarkės klausimu vienbalsiai nutarta patvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitai apie bankroto bylos eigą.

8. 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

9. 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi į trečios eilės kreditorių sąrašą buvo įtraukta BUAB „Oil Trade“ su 257 063,26 Eur finansiniu reikalavimu. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 3 d.

Dėl pareiškėjos teisės apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą teismui

10. Byloje nustatyta, kad ginčijamas nutarimas priimtas 2018 m. rugpjūčio 30 d., o skundas dėl jo paduotas 2019 m. gruodžio 6 d.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl vėliau į bankroto bylą įstojusių kreditorių teisės ginčyti anksčiau patvirtintus kitų kreditorių reikalavimus, pasisakyta, kad tokiu atveju iki kreditoriaus tapimo byloje dalyvaujančiu asmeniu kreditorių susirinkime gali būti jau priimti esminiai tolesniam įmonės likimui reikšmingi sprendimai, lemiantys galimybę patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad bankroto proceso nuostatos turi užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principo apsaugą, garantuoti kreditorių lygias galimybes siekti jų reikalavimų patenkinimo, įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumą, ginčyti kitų kreditorių reikalavimus. Dėl to, norint pasiekti bankroto proceso tikslų, turi būti suteikiama teisė kreditoriui, tapus bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu, per septynias dienas skųsti teismo nutartį, kuria patvirtinti ginčijami kreditorių reikalavimai, jei yra ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Kasacinio teismo taip pat pasisakyta, jog ta pati taisyklė taikytina ir sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo nutarimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).

12. Byloje nustačius, kad pareiškėja skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo padavė 2019 m. gruodžio 6 d., t. y. nepraėjus 7 dienoms nuo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria pareiškėja buvo įtraukta į BUAB „Voltlita“ kreditorių sąrašą, įsiteisėjimo dienos (2019 m. gruodžio 3 d.), vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog pareiškėja tinkamai ir laiku įgyvendino teisę ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą.

Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo teisėtumo

13. ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, įtvirtinta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jai priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

14. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

16. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais: 1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba 2) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.

17. Pareiškėja nenurodo aplinkybių ir neginčija kreditorių susirinkimo sušaukimo/nutarimo priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų. Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. pakartotiniame BUAB „Voltlita“ kreditorių susirinkime, dalyvavo du kreditoriai (UAB „UNIS Steel Baltija“, VĮ Turto bankas). Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalį pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Nagrinėjamu atveju pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai balsavo ir ginčijamą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos apie bankroto bylos eigą patvirtinimo priėmė vienbalsiai.

18. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, sušaukiant 2018 m. rugpjūčio 30 d. kreditorių susirinkimą ir (ar) priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų nulėmę galimai neteisėto nutarimo priėmimą.

Dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą iš esmės grindžia tuo, kad bankroto administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti ataskaitoje nenurodė visų ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte nurodytų duomenų, t. y. informacijos apie: 1) turto areštus (pareiškėjos reikalavimui užtikrinti Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4865-553/2017 areštavo UAB „Voltlita“ turtą 243 856,48 Eur sumai); 2) ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus (informacijos apie ginčijamą pareiškėjos reikalavimą); 3) debetinius įsiskolinimus; 4) ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; 5) sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; 6) pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

20. Bankroto administratorius, nesutikdamas su pareiškėjos skundu, teigia, kad visa reikalinga informacija kreditoriams buvo pateikta bankroto proceso metu, todėl teisėti kreditorių interesai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti.

21. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte nustatyta bankroto administratorius pareiga teikti tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.

22. ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte nustatyta atitinkama kreditorių susirinkimo teisė – reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Šioje normoje taip pat nustatyta, kad, jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje nurodyti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. Bankroto administratoriaus pareiga pagrįsti savo ataskaitą neturi būti aiškinama kaip pareiga kartu su tvirtinti teikiama ataskaita teikti kreditoriams visiškai visus įmanomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016). Aptariamu atveju, kaip minėta, visi 2018 m. rugpjūčio 30 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai pritarė bankroto administratoriaus veiklos ataskaitai.

24. Pareiškėja pateiktame skunde nenurodo, kad bankroto administratorius kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti ataskaitoje būtų įrašęs neįvykusius faktus, klaidinga informaciją ar pan., ataskaitos ydingumą siedamas tik su jos nepakankamu išsamumu.

25. Skunde nurodoma, kad ginčo ataskaitoje bankroto administratorius nenurodė informacijos apie įmonei taikomus areštus ir ginčijamus kreditorinius reikalavimus, o būtent apie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4865-553/2017 UAB „Voltlita“ atžvilgiu pritaikytą turto areštą ir nurodytoje byloje ginčijamą pareiškėjos reikalavimą.

26. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Voltlita“ direktorius Domas Savickis, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Voltlita“, pareiškimą iš esmės grindė kitoje byloje ieškovės BUAB „Oil Trade“ atsakovei UAB „Voltlita“ pareikštu ieškiniu dėl piniginių lėšų priteisimo ir joje teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (turto areštu), dėl kurių įmonės veikla buvo paralyžiuota. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje, kuria buvo iškelta UAB „Voltlita“ bankroto byla. Su nurodyta teismo nutartimi buvo supažindinti ir įmonės kreditoriai. Bankroto administratoriaus teigimu, jokie kiti areštai įmonės atžvilgiu nebuvo taikomi. Atsižvelgiant į tai, kad informacija apie UAB „Voltlita“ turtui taikomą areštą ir pareiškėjos kitoje byloje atsakovei pareikštą piniginį reikalavimą įmonės kreditoriams buvo žinoma dar iki kreditorių susirinkimo, vien tai, kad ši informacija papildomai nebuvo nurodyta kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti ataskaitoje, teismo vertinimu, savaime neteikia pagrindo šią aplinkybę laikyti pažeidžiančia įmonės kreditorių, juolab pačios pareiškėjos, kuriai nurodyta informacija buvo žinoma, teises ir teisėtus interesus.

27. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad administratorius kreditorių susirinkimui tvirtinti pateiktoje ataskaitoje nenurodė įmonės debetinių įsiskolinimų.

28. Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės debitorių ir jų skolų bankrutuojančiai įmonei dydžio nustatymas turi būti vykdomas viso bankroto proceso metu. Ši bankroto administratoriaus pareiga nesibaigia išsprendus jo veiklos ataskaitos tvirtinimo klausimą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą bankroto administratorius teisingai pažymi, kad ginčo ataskaitoje buvo nurodyta bendra debetinių įsiskolinimų suma, o visa informacija apie pačius debitorius ir jų įsiskolinimus buvo pateikta vėlesniuose (2018 m. lapkričio 12 d. ir 2019 m. sausio 17 d.) kreditorių susirinkimuose, kuriuose buvo sprendžiami klausimai dėl jų pardavimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bankroto administratorius tinkamai informavo kreditorių susirinkimą apie įmonės debetinius įsiskolinimus.

29. Pareiškėja ataskaitos neteisėtumą taip pat grindžia tuo, kad joje nebuvo nurodyti ilgalaikio turto pirkimai, pardavimai, nurašymai per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandoriai, sudaryti per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamos ir išlaidos po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjos nuomone, nurodytos informacijos nepateikimas ne tik užkerta kelią kreditoriams tinkamai išanalizuoti ir įvertinti bendrovės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytą veiklą, bet kartu ir suteikia prielaidas manyti, kad bankroto administratorius nuo kreditorių siekia nuslėpti tam tikrą informaciją apie bendrovės neteisėtus sandorius.

30. Bankroto administratorius, atsikirsdamas į šiuos pareiškėjos skundo argumentus, nurodė, kad įmonės ilgalaikis turtas nebuvo išparduotas, o buvo grąžintas lizingo davėjui, nes dėl pritaikyto turto arešto įmonė negalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir mokėti įmokų už automobilių lizingą. Taip pat pažymėjo, kad ataskaitos pateikimo metu (2018 m. rugpjūčio 30 d.) nebuvo nustatyta sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, kurie būtų priešingi įmonės veiklos tikslams (toks sandoris buvo nustatytas tik Vilniaus apygardos teismui 2019 m. spalio 7 d. sprendimu SIA „West Oil“, BUAB „Oil trade“ ir UAB „Voltlita“ 2016 m. sausio 5 d. sudarytą trišalį tarpusavio užskaitos aktą pripažinus negaliojančiu). Administratorius taip pat nurodė, kad įmonė iki 2018 m. kovo 31 d. dar vykdė veiklą ir bandė ją išsaugoti, nenutraukiant vykdomų sandorių, tačiau dėl valiutų svyravimų ir lėšų darbuotojų atlyginimams sumokėti galiausiai buvo patirtas nuostolis.

31. Teismas pažymi, kad bendrąja prasme administratoriaus veiklos ataskaita – tai už bankroto procesą atsakingo asmens (administratoriaus) kreditoriams pateikiama informacija apie bankroto proceso eigą ir rezultatus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ĮBĮ nuostatos su administratoriaus ataskaitos patvirtinimu ar nepatvirtinimu tiesiogiai jokių teisinių padarinių nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

32. Pažymėtina, kad pateiktame skunde pareiškėja nenurodė, kokiu būdu tokio turinio ataskaita, kokia buvo pateikta ir patvirtinta 2018 m. rugpjūčio 30 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime, pažeidžia jos, kaip įmonės kreditorės teises, t. y. kokias pasekmes tokios ataskaitos patvirtinimas sukelia pareiškėjai. Nors visa informacija, nurodyta nutarties 29 punkte, ir nebuvo pateikta pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti ataskaitoje, tačiau, įvertinus bylos medžiagą ir bankroto administratoriaus teiktus paaiškinimus, byloje nenustačius, kad ataskaitoje būtų nurodyti neįvykę faktai ar kita klaidinga informacija, teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, jog administratorius, teikdamas ginčo ataskaitą, siekė nuslėpti informaciją apie bendrovės neteisėtus sandorius.

33. Pažymėtina ir tai, kad viena iš įstatyme įtvirtintų kreditorių teisių yra teisė gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Aptariamu atveju pareiškėja nenurodė, kad dėl tam tikros, galimai jos pažeistiems interesams apginti reikalingos informacijos, būtų kreipusis į bankroto administratorių ir tokios informacijos nebūtų gavusi.

34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad ginčijamai bankroto administratoriaus ataskaitai pritarė 100 proc. kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, o pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ginčijama ataskaita pažeidžia jos, kaip bankrutuojančios įmonės trečios eilės kreditorės, teises ir teisėtus interesus, teismas konstatuoja nenustatęs pagrindo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 30 d. įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta patvirtinti BUAB „Voltlita“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą apie bankroto bylos eigą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 21, 24 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjos (kreditorės) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Oil Trade“ skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 30 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Voltlita“ kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.