- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-09
- Bylos Nr.
- e2-1167-862/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant vertėjai S. M., ieškovui A. B., ieškovo atstovei advokatei J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad butas/patalpa - butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas P. G. vardu, jungtinės veiklos sutarties pagrindu yra A. B. ir P. G. dalinė nuosavybė, pripažįstant A. B. nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto.
Paaiškino, kad ieškovas ir P. G. 17 metų gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį P. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). P. G. staigiai mirė (duomenys neskelbtini) dėl smegenų edemos, smegenų komos, nespėjus sutvarkyti turtinių buto ir paveldėjimo klausimų. Ji giminių neturėjo, visi jau mirę, įstatyminių paveldėtojų nėra. Ieškovas tvarkė visus P. G. laidojimo klausimus, apmokėjo laidojimo išlaidas. Ieškovas ir P. G. susipažino prieš 17 metų, kai ieškovas atvyko pas ją į butą tvarkyti santechnikos. Tarp jų užsimezgė ryšys ir po kurio laiko jie pradėjo gyventi kartu P. G. priklausančiame bute, padėdavo vienas kitam ūkiniais, sveikatos ir kitais asmeniniais klausimais, bendrai gyveno ir vedė bendrą ūkį. Ieškovo ir P. G. gaunamos pajamos buvo nedidelės, kiekvieno apie 400 Eur. Ieškovas mokėjo komunalinius mokesčius už butą, sutvarkė ir atnaujino visą buto santechniką, savo jėgomis ir lėšomis remontavo butą. Ieškovas savo butą perleido, nes gyveno su P. G. ir planavo kartu nugyventi visą gyvenimą.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti valstybinė įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-13 nutarimu Nr. 259 pakeistomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą vykdo valstybinė įmonė „Turto bankas“. Pažymėjo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybinė įmonė „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos P. G. palikimo perėjimą valstybei. Atsižvelgdama į ieškovo ieškinyje nurodytus argumentus dėl jungtinės veiklos su P. G. iki 2023-01-24 įvykusios mirties, pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ir bendrai veikti tam tikram tikslui. Šiai veiklai jungtinės sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu. Proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams. Sugyventinių santykiams jungtinės veiklos sudarymas nėra preziumuojamas, todėl ieškovas privalo pateikti įrodymus, apie tai, kad jis ir palikėja buvo įsipareigoję užsiimti bendra veikla, taip pat įrodyti, kad ji ieškinyje nurodytą butą ar jo dalį buvo skyrusi bendrai veiklai. Be to, šios bylos nagrinėjimo metu, yra būtina nustatyti į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Sugyventinių turtas teisme gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, kai įrodoma, kad toks turtas buvo ne tik bendrai naudojamas, bet ir įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų. Šiam faktui nustatyti į bylą ieškovas nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis palikėjos nuosavybės teise turėtam ir Nekilnojamojo turto registre registruotam turtui buvo padaręs asmeninius turtinius įnašus. Nurodė, kad teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, ir teismui įsitikinus ieškinio pagrįstumu, valstybinė Turto bankas neprieštaraus jo reikalavimų patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje ieškovas papildomai paaiškino, kad su P. G. 17 metų vedė bendrą ūkį: kartu mokėjo mokesčius. Praėjus 3-4 metams nuo susipažinimo, kartu atliko buto remontą: pakeitė tapetus, nupirko šaldytuvą, sutvarkė virtuvę, koridorių. Tapetus pirko bendrai, kurių kaina apie 100 Eur. Bendromis jėgomis prieš 5- 6 metus pakeitė buto langus, sutvarkė balkoną ir tai kainavo apie 1970 Eur. Jis sutvarkė santechniką: keitė stovą, tualetą, kanalizaciją virtuvėje ir vonioje bei tualete ir tai kainavo apie 2000 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovo prašymu išklausyta liudytoja B. O. S. parodė, kad ieškovą pažysta 17 metų. Su ieškovu ir P. G. susitikdavo dažnai, gal 3 – 4 kartus per mėnesį. Matė, kad ieškovas ir P. G. bendrai darė remontą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).
CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtra ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 26 punktas).
Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nėra keliamas reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai) bendrai įgydami turtą visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, o bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019 18 punktą ir jame nurodytą praktiką), todėl kartu gyvenantiems ir bendrą ūkį tvarkantiems asmenims nėra būtina sudaryti atitinkamų rašytinių susitarimų tam, kad jų bendromis pastangomis sukurtas, įgytas ar pagerintas turtas galėtų būti pripažintas jų bendrąja daline nuosavybe.
Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad net ir sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyme nustatytas teisinis režimas, įstatymų nurodytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma, nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).
Kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad šalių gyvenimo drauge, bendro ūkio vedimo faktas, nors yra reikšmingas sprendžiant apie sugyventinių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), savaime nėra pakankamas spręsti buvus šalių susitarimą dėl konkretaus turto objekto bendrosios jungtinės nuosavybės, kitiems byloje surinktiems įrodymams liudijant priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Ieškovo A. B. pateiktas valstybinės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, sudarytas 2023-06-16, patvirtina, kad ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2003-12-01 priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis 2006-10-06 dovanojimo sutartimi Nr. 8-11579 pagrindu perleido A. B.
Ieškovo A. B. pateiktas valstybinės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, sudarytas 2023-06-16, patvirtina, kad P. G. nuo 1993-10-13 asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateiktais duomenimis, buto mokestine vertė, nustatyta 2021-01-01, sudarė 32600 EUR.
Ieškovo paaiškinimai, liudytojos B. O. S. parodymai, ieškovo pateiktas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2018-09-24 aktas, ieškovo pateiktas (duomenys neskelbtini) laidojimo prekių ir paslaugų teikimo užsakymas, Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas dėl išmokos laidojančiam asmeniui mokėjimo mirus P. G., pakankami tam, kad patvirtintų argumentus, jog ieškovas A. B. apie 17 metų, skaičiuojamų nuo P. G. mirties (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. 23-6718302), t. y. nuo 2006 metų, galimai kartu gyveno P. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kad ieškovas organizavo P. G. laidotuves.
Ieškovo paaiškinimai kartu su pateiktomis sąskaitomis ir mokėjimo dokumentais už suteiktas paslaugas, sudaro pagrindą laikyti pagrįstais ieškovo argumentus, kad ieškovas kartu su P. G., gyvendami kartu P. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, bendrai apmokėdavo sąskaitas už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas.
Ieškovo paaiškinimai apie bute atliktus remonto darbus grindžiami ir liudytojos B. O. S. parodymais, nuotraukomis, sudaro pagrindą laikyti pagrįstais ieškovo argumentus, kad ieškovas ir P. G., gyvendami kartu P. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kartu atliko einamuosius buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus ir bendrai patyrė apie 4070 Eur išlaidas. Patirtos bendros 4070 Eur remonto išlaidos sudaro apie 12,5 procentus ieškovo pateiktuose įrodymuose 2021 metais nustatytos, buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokestinės vertės, taigi, remiantis ieškovo paaiškinimais, ieškovo piniginis indėlis į mirusiajai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto pagerinimą, maksimaliai galėjo sudaryti 7 procentus buto vertės. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo piniginis indėlis į buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą nėra reikšmingas tiek, kad pagristų jo reikalavimą, kuriuo siekiama įgyti nuosavybės teisę į ½ buto dalį.
Nurodytos faktinės aplinkybės, jog ieškovas, perleidęs jam nuosavybės teise priklausantį turtą, apsigyveno P. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, jog ieškovas savo lėšomis apmokėdavo dalį komunalinių mokesčių, remontavo butą, kuriame kartu su mirusiąja gyveno, patvirtina, kad ieškovas su mirusiąja buvo sutarę kartu vestu bendrą ūkį, buvo sutarę dalintis išlaidomis, reikalingomis butui išlaikyti, o taip pat gerinti abiejų bute gyvenančių asmenų gyvenimo sąlygas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1993-10-13 asmeninės nuosavybės teise priklausė P. G., ieškovo piniginis indėlis į buto pagerinimus nėra ženklus, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovą ir P. G. siejo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad P. G. dalį jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), ketino perleisti ar perleido ieškovui, todėl, nesant pagrindo konstatuoti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmetamas kaip nepagrįstas.
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai (asmens, medicininiai dokumentai) esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo metu procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nepatirta.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.