- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-13
- Bylos Nr.
- AN2-4-768/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00166-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Pareiškėjas
- A. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Panevėžio rūmų teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio miesto rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu 2025 m. liepos 22 d. nutarimu A. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 3 250, 00 Eur dydžio bauda, nes jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsakingu už darbuotojų įdarbinimą įstatymo nustatyta tvarka, neužtikrino, kad visi darbuotojai dirbtų legaliai, t. y. leido N. N. laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 16 d. iki 2025 m. balandžio 25 d. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai įstatymų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas A. G. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti priimtą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Institucija) nutarimą ir nuobaudos neskirti, kadangi jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Skunde nurodė, jog nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, nes jame nurodytos neteisingos aplinkybės dėl nelegalaus N. N. darbo laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 16 d. iki 2025 m. balandžio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad byloje yra neginčytinai nustatyta, jog nusižengimas yra teisingai kvalifikuotas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, nuobauda paskirta tinkamai. Nagrinėjamu atveju pažeidimų atliekant administracinio nusižengimo teiseną ir paskiriant nuobaudą nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjo A. G. įgaliotas atstovas Giedrius Abromavičius pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo nutarties administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2025 m. liepos 22 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą nesant administracinio nusižengimo sudėties:
4.1 Atstovo teigimu, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino Institucijos nutarimą, netinkamai nustatė administracinio nusižengimo sudėtį ir neteisingai nustatė administracinės atsakomybės sąlygas. Atstovas teigia, jog Institucijos nutarimas yra nepagrįstas, nes jis buvo surašytas remiantis melagingais N. N. paaiškinimais, šio nutarimo nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį perrašė ir priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą. Taip pat Institucija turi pareigą įrodyti nutarime nurodytų aplinkybių pagrįstumą, tačiau šios pareigos neįvykdė.
4.2 Atstovas pažymi, jog pareiškėjas niekada nebendravo ir nėra matęs N. N., niekada nesitarė dėl darbo pareigų, darbo užmokesčio, nedavė nurodymo atlikti kokį nors darbą, nemokėjo jokio atlyginimo, neišdavė darbo priemonių ar darbo drabužių. Teismas šių aplinkybių nepagrįstai netyrė ir nevertino priimdamas sprendimą, todėl teismas netinkamai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo sudėtį ir sąlygas.
4.3 Neegzistuoja pareiškėjo neteisėti veiksmai (objektyvioji pusė). Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų davęs N. N. atlikti kokias nors darbo pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kadangi su šiuo asmeniu niekada nėra bendravęs. Todėl teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokiose bylose. Pažymėtina, kad nei teismas, nei Institucija nenustatė, kad pareiškėjas būtų davęs kokius nors nurodymus N. N. dėl darbo atlikimo, kad būtų taręsis dėl darbovietės ar kitų sąlygų.
4.4 Nėra pareiškėjo kaltės kaip būtinos administracinės atsakomybės sąlygos. Kadangi pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, nebuvo informuotas dėl N. N. įdarbinimo, įdarbinimo proceso nederino. Šiuos procesus ir pagal N. N. koordinavo R. S. R. S. dėl šių veiksmų pareiškėjo neinformavo, todėl negalėjo žinoti apie vykstantį procesą. Todėl nėra veiksmuose kaltės, būtino administracinio nusižengimo sudėties požymio.
4.5 Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino liudytojų parodymus, nepašalino prieštaravimų tarp parodymų ir nepagrįstai vadovavosi tik N. N. parodymais, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi. R. S. teisme nurodė, jog N. N. atvyko į įmonės patalpas tik apsižiūrėti, jokie darbai nebuvo skiriami. Darbo drabužiai nebuvo suteikti, nes tokių rūbų įmonė neturi ir juos perka kiekvienam darbuotojui individualiai. Asmens dokumentas iš N. N. nebuvo paimtas, darbais darbuotojai pasiskirstydavo patys, kadangi įmonė turėjo didelių projektų ir pavaduotojas R. S. buvo tėvystės atostogose. Taip pat darbo inspektoriai darė spaudimą teikiant parodymus ir bandė įrašyti balso įrašus. Teismo posėdžio metu V. A. nurodė, jog N. N. yra matęs porą kartų ceche (duomenys neskelbtini) g., tačiau pačiam su juo (N. N.) dirbti neteko. Važiavo kartu į (duomenys neskelbtini), bet ten nedirbo, o žiūrėjo, kaip dirba kiti. Nežino, kas liepė N. N. važiuoti į (duomenys neskelbtini), kartu sujunginėjo kraną, darbas buvo ant žemės ir liemenes davė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Darbus organizuodavo ir priemones darbui suteikdavo R. S. Sutartį sudarė V. A. su R. S. Todėl N. N. melavo, jog buvo išduoti darbo rūbai, kad buvo paimtas asmens dokumentas, taip pat, kad jis dirbo R. S. nurodymu.
4.6 Nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog ne visas darbo sutartis įmonėje sudarinėdavo pareiškėjas. Teismas priimdamas nutartį neatsižvelgė į tai, jog apklaustų darbuotojų N. N. ir pareiškėjo parodymai teisme dėl tam tikrų klausimų nesutapo, tačiau teismas vis tiek vadovavosi N. N. parodymais. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino liudytojų parodymų dėl darbo sutarčių sudarymo (ne visi darbuotojai sudarė darbo sutartis su įmonės direktoriumi), taip pat nevertino skirtingai nurodytas liudytojų aplinkybes dėl kelionės į (duomenys neskelbtini), kuomet vienas darbuotojas nurodė, jog darbai vykdomi ant žemės, kitas nurodė, jog darbai buvo vykdomi maždaug 10 m. aukštyje.
4.7 Buvo pareikšti pareiškėjo rašytiniai įrodymai, kuriuose darbuotojai teigė, jog jiems inspektorių buvo nurodoma ką rašyti teikiant parodymus dėl nelegalaus N. N. darbo. Institucijos darbuotojai, diktuodami liudytojams ką užrašyti paaiškinimuose, piktnaudžiavo savo įgaliojimais ir pažeidė esminius viešojo administravimo principus – skaidrumo, objektyvumo, draudimo piktnaudžiauti turimais įgaliojimais. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kurie buvo surinkti neteisėtai – neatitinkantys įrodymams keliamo teisėtumo reikalavimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo A. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
5.1 Institucija pažymi, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais bei mano, jog teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei priėmė motyvuotą ir teisingą nutartį pareiškėjo atžvilgiu. Todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
5.2 N. N. parodymai tiek rašytiniai, tiek žodiniai teisme buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys. Liudytojai V. A., A. R. ir S. Š. nekeitė savo žodinių ir rašytinių liudijimų Institucijoje bei teisme patvirtino tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir nelegaliai dirbęs N. N..
5.3 Institucija nesutinka su pareiškėjo atstovo nurodytais argumentais, jog Institucijos inspektoriai įmonės darbuotojams nurodė ką rašyti pasiaiškinimuose. Inspektorių daryti vaizdo įrašai patvirtina, jog paaiškinimus darbuotojai davė laisva valia. Liudytojas V. A. žodžiu ir raštu inspektoriams paaiškinime nurodė, kad dirbo su individualia veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat matė, kaip dirbo N. N. bei kartu važiavo dirbti į (duomenys neskelbtini), surinkinėti kraną. Važiavo su įmonės automobiliu, kurį vairavo V. A.. Liudytojas A. R. Institucijos inspektoriams nurodė, jog su N. N. dirbo 7 darbo dienas, šveitė rūdis bei dirbo kartu komandiruotėje (duomenys neskelbtini). Nurodymus duodavo R. S.
5.4 Pirmame rašytiniame paaiškinime R. S. Institucijos skyriui nurodė, jog žino N. N., nes jis kreipėsi dėl darbo. R. S. aprodė darbo vietą, kalbėjo apie darbo pozicijas ir pamatė, jog yra tinkamas dirbti mechaniku. Buvo susitarta jog N. N. ateis pasibandyti pasižiūrėti kaip atliekamas darbas ir tuomet N. N. buvo priimtas į dvi „Viber“ programėlės grupes „(duomenys neskelbtini)“ ir kitoje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje vyko susirašinėjimai dėl darbo. Paaiškino N. N., jog darbo sutartis sudarinėja direktorius ir, kai yra sudaroma sutartis, jos sudarymo metu yra kviečiamas darbuotojas į paskutinį pokalbį su darbuotoju darbo sutartį sudaryti, todėl tik direktorius sprendžia dėl darbuotojų priėmimo. R. S. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju. Už darbo sutarčių sudarymą nebuvo atsakingas, jei būdavo darbuotojų atranka, jis žmones sutikdavo, aprodydavo darbo vietą ir jei tikdavo darbuotojas, pranešdavo direktoriui. Direktorius pats atvykdavo į (duomenys neskelbtini) ir pasirašydavo darbo sutartis. Skelbimus dėl darbuotojų paieškos dėdavo direktorius. N. N. paskambino R. S. dėl darbo ir susitarė, jog atvyks apsižiūrėti. R. S. negali nurodyti, kiek kartų N. N. buvo darbe, nes jis tuo metu buvo tėvystės atostogose ir darbo vietoje būdavo retai. Taip pat N. N. nebuvo išduotos darbo priemonės, jis tik apsižiūrėjo kokie darbai. Taip pat pridėjo jį į uždarą pokalbių grupę, tačiau asmens dokumento nebuvo paėmęs, nedavė jokių nurodymų ir nesitarė dėl darbo užmokesčio. Liudytojo R. S. liudijimai tiek Institucijoje, tiek teisme nepaneigė N. N. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai fakto, o tik patvirtino Institucijos nustatytas aplinkybes, kad sutartis sudarinėja ir pasirašo įmonės direktorius.
5.5 Apelianto išdėstyti argumentai, jog teismas neišsamiai nagrinėjo administracinę bylą, turėtų būti atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teismas išsamiai, visapusiškai ir nuosekliai įvertino liudytojų pirminius parodymus ir papildomus paaiškinimus, teiktus teismo posėdžio metu, kurie sutapo su Institucijos teiktais paaiškinimais.
5.6 Institucija nesutinka su apelianto skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino liudytojų parodymų dėl sutarčių sudarymo, t. y. jog ne visi darbuotojai darbo sutartis sudarė su įmonės direktoriumi. Institucijos bylos nagrinėjimo metu bei teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog liudytojas V. A. nedirbo įmonėje pagal darbo sutartį. V. A. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo civiliniai santykiai, kadangi V. A. vykdė individualią veiklą. Taigi ši civilinė sutartis sudaryta tarp šalių, kuri nebuvo pateikta nei Institucijos nagrinėjimo metu, nei teismo posėdžio metu, niekaip nėra susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaromomis darbo sutartimis.
5.7 Apeliantas neteikė papildomų įrodymų, kad kitas įmonės darbuotojas turėjo teisę ar buvo įgaliotas darbdavio atstovas pagal įgaliojimą, pasirašyti darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais. Iš R. S. darbo sutarties ir pareiginių nuostatų nustatyta, kad jam nebuvo suteiktos teisės atstovauti darbdavį ir sudarinėti darbo sutartis su darbuotojais, taip pat pats R. S. nurodė, jog nepasirašinėjo darbo sutarčių ir jų nesudarinėjo, nes neturėjo tokių įgaliojimų. R. S. buvo atsakingas už darbuotojų atrankų vykdymą, o darbo skelbimus dėdavo, darbo sutartis sudarydavo ir jas pasirašydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G.. Apklaustieji liudytojai M. L., S. Š., E. K. nurodė, kad darbo sutartis pasirašė su direktoriumi A. G.. Todėl šis apelianto teiginys, jog ne visas darbo sutarti pasirašydavo tik direktorius, turi būti vertinamas kritiškai, kaip gynybinė pozicija patvirtinanti desperatišką siekį išvengti atsakomybės, kadangi nebuvo pateikta tai įrodančių dokumentų.
5.8 Tam, kad būtų konstatuotas nelegalus darbas, kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietės nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Iš bylos medžiagos matyti, kad darbo santykių tarp N. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvimą apibrėžia tokios nustatytos faktinės aplinkybės: N. N. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju R. S., kuris kaip pats nurodė, kad nėra atsakingas už darbuotojų priėmimą į darbą, tarėsi dėl mechaniko (taip nurodė R. S.) darbo funkcijų ir N. N. nuo 2025 m. balandžio 16 d. iki 2025 m. balandžio 25 d dirbo įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir vieną dieną komandiruotėje (duomenys neskelbtini), darbdavys vienvaldiškai reguliavo N. N. darbo atlikimo procesą; dirbo darbdavio nustatytu darbo laiko nuo 8:00 val. iki 17:00 val., su pietų pertrauka nuo 12:00 val. iki 13:00 val.; N. N. buvo išduotos darbo priemonės. Apie N. N. darbą nebuvo tinkamai laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir nebuvo su juo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Apelianto pateikti argumentai nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų apie nelegalaus darbo faktą. Byloje esanti medžiaga: N. N. pateikti paaiškinimai ir parodymai, liudytojų paaiškinimai ir parodymai, pateikto vaizdo medžiagos, aplinkybės, kad N. N. buvo įtrauktas į uždarą darbo grupę dėl darbo funkcijų atlikimo, neabejotinai patvirtina, kad N. N. dirbo minėtoje įmonėje nustatytu laikotarpiu, šveitė rūdis, dažė, dirbo prie krano montavimo. Taip pat ir įmonės darbuotojai patvirtino, kad N. N. dirbo septynias dienas šaltkalviu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad N. N. ne tik atvyko dėl darbo pokalbio, bet ir vykdė jam pavestas darbo funkcijas bei buvo susitarta dėl darbo užmokesčio, darbo pobūdžio bei dirbo kiekvieną dieną. Darbo sutartis nebuvo sudaryta įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra nustatyti nelegalaus darbo požymiai.
5.9 Institucijos nuomone, teismas pagrįstai nustatė, kad A. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas darbdaviu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad būtų laikomasi Darbo kodekso 42 str. 2 d. ir 43 str. 1 d. nustatytų sąlygų. Tai reiškia, kad būdamas atsakingas už darbo sutarčių sudarymą, A. G. neturėjo teisinio pagrindo nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui nuo 2025 m. balandžio 16 d. leisti N. N. dirbti įmonės naudai.
Atsiliepimas
5.10 Nepriklausomai nuo to, jog N. N. dėl darbo tarėsi su direktoriaus pavaduotoju R. S., A. G. būdamas įmonės direktoriumi, privalėjo sudaryti su darbuotoju rašytinę darbo sutartį prieš jam pradedant dirbti ir užtikrinti, kad kol nepasirašyta darbo sutartis, darbuotojas nepradėtų vykdyti darbo funkcijų. Todėl teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino A. G. kaltu, todėl naikinti pirmosios instancijos nutartį nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Panevėžio apygardos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Nagrinėjamu atveju A. G. atstovas ginčija administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymą ir prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jos keisti ar naikinti.
8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Nagrinėjamu atveju A. G. nubaustas dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuris numato, jog nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ar mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą. ANK 95 straipsnio normos taikymą nuosekliai patvirtina teismų praktika, kurioje akcentuojama, kad nelegalaus darbo faktui konstatuoti pakanka nustatyti faktinį darbo santykių egzistavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. nutartyje administracinėje byloje Nr. 2AT-33-976/2024 pažymėjo, jog sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo lemiamą reikšmę turi darbo santykių turinys, o ne formalus jų įforminimas ar pateiktų dokumentų pavadinimai.
9. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šie veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-27-942/2020; 2AT-16-489/2023).
10. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime taip pat ir apylinkės teismo nutarime, nustatyti visi nelegalaus darbo objektyvieji požymiai ir jais nėra jokio pagrindo abejoti: N. N. dirbo šaltkalvio pareigose nuo 2025 m. balandžio 16 d. iki 2025 m. balandžio 26 d. nuo 8:00 val. iki 17:00 val. N. N. dirbo komandiruotėje kartu su keturiais darbuotojais, taip pat susitarė dėl mėnesinio 1000 Eur darbo užmokesčio bei dėl kitų darbo sąlygų su meistru R. S., kuris išdavė darbo priemones, persirengimo spintelės raktelį, taip pat pridėjo į telefonines skambinimo susirašinėjimo programėlės „Viber“ uždaras grupes pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Šiose susirašinėjimo grupėse įmonės darbuotojai susirašinėjo apie einamus darbus. Iš esmės aukštesnysis teismas sutinka su visomis faktinėmis aplinkybės, kuriuos plačiai aprašė ir analizavo apylinkės teismas, todėl jų nebekartoja.
11. A. G. neigia aplinkybę, kad jis žinojo apie N. N. darbą įmonėje. Tačiau remiantis teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, ir kt. Taigi, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį akcinės bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Tokiu atveju šio administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudaro darbdavio veiksmai, atlikti per atstovą – akcinės bendrovės vadovą (direktorių), kuris yra šio administracinio nusižengimo subjektas, jei darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, nustatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti. Tam tikrus veiksmus darbdavys gali pavesti atlikti ir įgaliotam asmeniui, kuris gali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, jei jis neatlieka pavestų su darbuotojo įdarbinimu susijusių pareigų ar jas atlieka netinkamai ir dėl to konstatuojami nelegalaus darbo požymiai (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023). Nagrinėjamu atveju, jokio konkretaus asmens, kuriam A. G. būtų delegavęs kontroliuoti įdarbinimo klausimus, darbo santykių teisėtumą, apeliantas nenurodo ir į bylą jokių funkcijų delegavimą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Iš darbo sutarčių matyti, kad R. S. nebuvo įgaliotas sudarinėti darbo sutarčių su darbuotojais. Taip pat ir liudytojų parodymai patvirtina, jog darbo sutartis su darbuotojais sudarinėdavo pats direktorius A. G.. Todėl A. G. yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, darbuotojų priėmimą į darbą ir kitas privalomas darbdavio pareigas.
12. Taigi nustačius įmonėje nelegalaus darbo faktą, įmonei nenurodžius konkretaus atsakingo asmens bei pavedimą patvirtinančių duomenų, atsakomybėn pagrįstai šiuo atveju traukiamas jos vadovas, todėl A. G. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu yra tinkamas šio administracinio nusižengimo subjektas, o skundo argumentai, kad jis nieko nežinojo apie N. N. darbą įmonėje, nešalina jo atsakomybės.
13. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis yra teisėta, o pareiškėjo A. G. atstovo advokato G. Abromavičiaus apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą ir A. G. atstovo advokato G. Abromavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.