Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-140-360/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-11-09
Bylos Nr.: 1A-140-360/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-04-6-00026-2018-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

Teisėjai: Savinijus Katauskas (pirm.), Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis: E. B., ir uždara akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
Civilinis ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
Kaltinamasis: "Plumingas"

Kategorijos

1.2.18.8.1Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-140-360/2023Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00026-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.1.; (S) 1.2.18.10.; 2.1.15.1.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Navickui,nuteistajam E. B., jo gynėjai advokatei Mirandai Kunickienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 8 723,59 Eur turtinei žalai atlyginti, o nesant galimybės priteisto civilinio ieškinio išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, priteistas civilinis ieškinys subsidiariai išieškotinas iš E. B..

Iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 3 888,34 Eur turtinei žalai atlyginti, o nesant galimybės priteisto civilinio ieškinio išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, priteistas civilinis ieškinys subsidiariai išieškotinas iš E. B..

Šiuo nuosprendžiu nuteista ir uždara akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuosprendis dėl jos neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. nuteistas už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini) , bendrovės akcininkas, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. balandžio 22 d., formaliai būnant bendrovės direktoriui R. S., nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. vasario 15 d. formaliai būnant direktorei I. K., nesupratusiems E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, ir nuo 2016 m. vasario 15 d. būnant E. B. bendrovės direktoriumi, faktiškai minėtu laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. vadovaudamas įmonės ūkinei, komercinei veiklai ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad iš dalies nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“, Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. B. (dirbusiai nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 24 d.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei L. S. (dirbusiai nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. balandžio 7 d.) bei UAB „Apskaita visiems“ buhalterei I. D. (apskaitos paslaugų sutartis sudaryta 2015 m. gegužės 13 d.), nesuvokusioms jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, 45 atvejais neužregistravo jų apskaitos registruose, iš viso 45 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė 5 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 21 811,39 Eur priskaityto ir 16 040,88 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio ir nepateikė joms duomenų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas. Dėl šios priežasties, buhalterės A. B., L. S. ir I. D., būdamos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 21 811,39 Eur priskaityto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 16 040,88 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, o būtent:

1.1. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 2 atvejais nepagrindė darbuotojui R. S. iš viso 359,32 Eur priskaityto ir 225 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais:

1.1.1. už 2017 m. lapkričio mėnesį priskaityto 140,34 Eur ir išmokėto 75 Eur darbo užmokesčio;

1.1.2. už 2018 m. sausio mėnesį priskaityto 218,98 Eur ir išmokėjo 150 Eur darbo užmokesčio;

1.2. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 12 atvejų nepagrindė darbuotojui V. D. iš viso 6 698,15 Eur priskaityto ir 4 875,59 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais:

1.2.1. už 2015 m. vasario mėnesį 528,95 Eur priskaityto ir 385,29 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.2. už 2015 m. birželio mėnesį 576,03 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.3. už 2015 m. liepos mėnesį 583,94 Eur priskaityto ir 425,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.4. už 2015 m. rugpjūčio mėnesį 576,03 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.5. už 2015 m. rugsėjo mėnesį 583,94 Eur priskaityto ir 425,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.6. už 2015 m. lapkričio mėnesį 576,03 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.7. už 2015 m. gruodžio mėnesį 540,39 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.8. už 2016 m. sausio mėnesį 556,25 Eur priskaityto ir 399 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.9. už 2016 m. vasario mėnesį 577,40 Eur priskaityto ir 414 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.10. už 2016 m. kovo mėnesį 585,43 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.11. už 2016 m. birželio mėnesį 605,61 Eur priskaityto ir 434 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.12. už 2016 m. liepos mėnesį 408,15 Eur priskaityto ir 294 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2018 metų sausio mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 12 atvejų nepagrindė darbuotojui G. P. iš viso 9 813,46 Eur priskaityto ir 7 245,79 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais:

1.3.1. už 2015 m. vasario mėnesį 798,02 Eur priskaityto ir 589,79 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.2. už 2015 m. birželio mėnesį 839,50 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.3. už 2015 m. liepos mėnesį 847,40 Eur priskaityto ir 625,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.4. už 2015 m. rugpjūčio mėnesį 839,50 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.5. už 2015 m. rugsėjo mėnesį 847,40 Eur priskaityto ir 625,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.6. už 2015 m. lapkričio mėnesį 839,50 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.7. už 2015 m. gruodžio mėnesį 797,62 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.8. už 2016 m. sausio mėnesį 820,26 Eur priskaityto ir 599 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.9. už 2016 m. vasario mėnesį 841,41 Eur priskaityto ir 614 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.10. už 2016 m. kovo mėnesį 849,46 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.11. už 2016 m. birželio mėnesį 877,65 Eur priskaityto ir 639,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.12. už 2016 m. liepos mėnesį 615,74 Eur priskaityti ir 454 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4. laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 13 atvejų nepagrindė darbuotojui V. A. iš viso 3 596,77 Eur priskaityto ir 2 744,50 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais:

1.4.1. už 2015 m. liepos mėnesį 90,17 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.2. už 2015 m. rugpjūčio mėnesį 208,05 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.3. už 2015 m. rugsėjo mėnesį 312,62 Eur priskaityto ir 225,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.4. už 2015 m. spalio mėnesį 312,62 Eur priskaityto ir 225,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.5. už 2015 m. lapkričio mėnesį 336,94 Eur priskaityto ir 250 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.6. už 2015 m. gruodžio mėnesį 269,07 Eur priskaityto ir 219,70 išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.7. už 2016 m. sausio mėnesį 352,62 Eur priskaityto ir 250 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.8. už 2016 m. vasario mėnesį 342,99 Eur priskaityto ir 250 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.9. už 2016 m. kovo mėnesį 394,92 Eur priskaityto ir 280 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.10. už 2016 m. birželio mėnesį 355,43 Eur priskaityto ir 252 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.11. už 2016 m. liepos mėnesį 159,38 Eur priskaityto ir 113 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.12. už 2016 m. rugpjūčio mėnesį 370,75 Eur priskaityto ir 296 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.13. už 2016 m. rugsėjo mėnesį 91,21 Eur priskaityto ir 83 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.5. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 6 atvejais nepagrindė darbuotojui L. P. iš viso 1 343,69 Eur priskaityto ir 950 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynais:

1.5.1. už 2017 m. rugsėjo mėnesį 208,86 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.5.2. už 2017 m. spalio mėnesį 213,99 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.5.3. už 2017 m. lapkričio mėnesį 213,16 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.5.4. už 2017 m. gruodžio mėnesį 197,36 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.5.5. už 2018 m. sausio mėnesį 218,98 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.5.6. už 2018 m. kovo mėnesį 291,34 Eur priskaityto ir 200 Eur išmokėto darbo užmokesčio.

1.6. Šiems darbuotojams laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. buvo išmokėtas darbo užmokestis 45 atvejais. Taip E. B. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. E. B. nuteistas ir už tai, kad siekdamas išvengti 12 611,93 Eur mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) , bendrovės akcininku, kuris laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. balandžio 22 d., formaliai būnant bendrovės direktoriui R. S., nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. vasario 15 d. formaliai būnant direktorei I. K., nesupratusiems E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir nuo 2016 m. vasario 15 d. būnant E. B. bendrovės direktoriumi, faktiškai minėtu laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. vadovaudamas įmonės ūkinei, komercinei veiklai, būdamas atsakingas už ataskaitų pateikimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu – „Mokesčių mokėtojo pareigos” – privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad mokesčio mokėtojas privalo „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007: 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 3 848,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę L. S. bei per UAB „Apskaita visiems“ buhalterę I. D., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterėms duomenų apie laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. įvykusias ūkines, finansines operacijas penkiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 45 atvejais išmokėtą darbo užmokestį, iš viso 16 040,88 Eur grynaisiais pinigais, dėl to buhalterės, būdamos suklaidintos, darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso priskaičiuoto 21 811,39 Eur bei apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 16 040,88 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio ir mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (forma FR0572) ir mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (forma GPM313), pateiktose elektroniniu būdu, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto naudojimą: 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSDĮ suma“ – deklaravo 21 082,09 Eur mažiau bei 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų“ – deklaravo 3 684,46 Eur mažiau, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (forma GPM313) 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM,VSDĮ ir PSD suma” – deklaravo 729,30 Eur mažiau bei 6 ir 7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų“ – deklaravo 163,66 Eur mažiau ir iš jų:

2.1. 2015 m. vasario mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 326,97 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 232,46 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.1. 2015 m. birželio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 415,53 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 248,74 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.2. 2015 m. liepos mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 521,51 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 288,78 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.3. 2015 m. rugpjūčio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 623,58 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 288,06 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.4. 2015 m. rugsėjo mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 743,96 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 310,82 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.5. 2015 m. spalio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 312,62 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 59,09 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.6. 2015 m. lapkričio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 752,47 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 306,82 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.7. 2015 m. gruodžio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 607,08 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 203,36 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.8. 2016 m. sausio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 729,13 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 325,49 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.9. 2016 m. vasario mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 761,80 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 325,23 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.10. 2016 m. kovo mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 829,81 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 345,72 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.11. 2016 m. birželio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 838,69 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 347,50 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.12. 2016 m. liepos mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 183,27 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 215,76 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.13. 2016 m. rugpjūčio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 370,75 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 41,38 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.14. 2016 m. rugsėjo mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 91,21 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų;

2.1.15. 2017 m. rugsėjo mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 208,86 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 40,06 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.16. 2017 m. spalio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 213,99 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 44,73 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.17. 2017 m. lapkričio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 353,50 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 60,86 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.18. 2017 m. gruodžio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 197,36 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 29,60 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.19. 2018 m. sausio mėnesio deklaracijoje 5 laukelyje deklaravo mažiau 437,96 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, GPM,VSDĮ ir PSDĮ, sumų, 6 ir 7 laukelyje deklaravo mažiau 98,54 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.20. 2018 m. kovo mėnesio deklaracijoje 5 laukelyje deklaravo mažiau 291,34 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, GPM,VSDĮ ir PSDĮ, sumų, 6 ir 7 laukelyje deklaravo mažiau 65,12 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų.

2.2. Be to, E. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) , bendrovės akcininkas, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. formaliai būnant bendrovės direktoriui R. S., nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. vasario 15 d. formaliai būnant direktorei I. K., nesupratusiems E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, ir nuo 2016 m. vasario 15 d. būnant E. B. bendrovės direktoriumi, faktiškai minėtu laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. vadovaudamas įmonės ūkinei, komercinei veiklai, būdamas atsakingas už ataskaitų pateikimą, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. tyčia, pažeisdamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, reikalavimus, turėdamas tikslą išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, iš viso 8 723,59 Eur, pateikė 21 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 21 811,39 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11), ir iš viso 8 723,59 Eur įmokų (eilutėje S5 ir A12), iš jų:

2.2.1. 2015 m. kovo mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 415,53 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 530,52 Eur įmokų;

2.2.2. 2015 m. liepos mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 326,97 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 565,93 Eur įmokų;

2.2.3. 2015 m. rugpjūčio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 521,51 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 608,30 Eur įmokų;

2.2.4. 2015 m. rugsėjo mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 623,58 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 649,11 Eur įmokų;

2.2.5. 2015 m. spalio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 743,96 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 697,23 Eur įmokų;

2.2.6. 2015 m. lapkričio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 312,62 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 124,98 Eur įmokų;

2.2.7. 2015 m. gruodžio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 752,47 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 700,64 Eur įmokų;

2.2.8. 2016 m. sausio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 607,08 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 642,51 Eur įmokų;

2.2.9. 2016 m. vasario mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 729,13 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 691,31 Eur įmokų;

2.2.10. 2016 m. kovo mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 761,80 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 704,37 Eur įmokų;

2.2.11. 2016 m. balandžio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 829,81 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 731,55 Eur įmokų;

2.2.12. 2016 m. liepos mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 838,69 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 735,11 Eur įmokų;

2.2.13. 2016 rugpjūčio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 183,27 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 473,07 Eur įmokų;

2.2.14. 2016 m. rugsėjo mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 370,75 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 148,23 Eur įmokų;

2.2.15. 2016 m. spalio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 91,21 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 36,47 Eur įmokų;

2.2.16. 2017 m. spalio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 208,86 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 83,91 Eur įmokų;

2.2.17. 2017 m. lapkričio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 213,99 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 85,98 Eur įmokų;

2.2.18. 2017 m. gruodžio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 353,50 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 142,04 Eur įmokų;

2.2.19. 2018 m. sausio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 197,36 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 79,30 Eur įmokų;

2.2.20. 2018 m. vasario mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 437,96 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 175,97 Eur įmokų;

2.2.21. 2018 m. balandžio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 291,34 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 17,06 Eur įmokų.

2.3. E. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia, siekdamas išvengti įmokų sumokėjimo į garantinį fondą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos)“ – laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. 3 darbuotojams nuo 20 108,38 Eur priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 40,22 Eur (20 108,38 x 0,2%) įmokų, iš jų: 2015 m. – 22,61 Eur, 2016 m. – 17,61 Eur.

2.3.1. Taip E. B. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – E. B., kaltinamą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių; spręsti klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės; tuo atveju, jeigu aukštesnysis teismas laikys, kad E. B. veikoje yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, tada skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria patenkinti civiliniai ieškiniai, panaikinti, ir civilinius ieškinius perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka; pripažinus E. B. nekaltu, išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisių apribojimo į turtą.

3.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atskleidžiant pagrindinius nusikaltimų sudėties požymius. Todėl šiuo klausimu apeliantas ginčo nekelia ir negali kelti. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, jų visumą, tarpusavio sąryšį, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir padarė išvadas, didžiąja dalimi neatitinkančias bylos aplinkybių.

3.2. Apeliantas pažymi, kad jis savo kaltę pripažino iš dalies, tos pozicijos laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant iš esmės teisiamajame posėdyje. Nors jis ir galėjosi padaręs nusikalstamas veikas, tačiau teismas nepripažino švelninančia atsakomybę aplinkybe.

Dėl 2018 m. balandžio 16 d. tarnybinio pranešimo

3.3. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jo kaltę pagrindžia 2018 m. balandžio 16 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 1). Teigia, kad pareigūno tarnybinis pranešimas yra procesinis dokumentas, juo pradedamas ikiteisminis tyrimas, kai nustatomi galbūt nusikalstamos veikos požymiai (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantas sutinka, kad pagal pranešime užfiksuotus duomenis ikiteisminis tyrimas galėjo būti pradėtas, pareigūnas turėjo duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams. Tačiau jeigu pareigūnas savo tarnybiniame pranešime tvirtina, kad surinktų žvalgybinių duomenų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams moka oficialų 500 Eur atlyginimą ir papildomai 300 Eur „vokelyje“, tai šis tarnybinis pranešimas prieštarauja jau byloje apklaustų liudytojų parodymams. Pareigūno tvirtinimu, E. B. vedamuose užrašuose pasirašinėdavo ir darbuotojai, dirbę konkrečiame objekte ir gavę dalį darbo užmokesčio „vokelyje“, tačiau ši aplinkybė byloje nebuvo nustatyta, tokių duomenų nėra. Byloje esančiuose E. B. užrašų knygutėse nėra dirbusių darbuotojų parašų, yra tik pažymėta, kad atskirais laikotarpiais buvo skaičiuojamos tam tikros sumos, kurios galėjo būti mokamos darbuotojams. Byloje apklausus darbuotojus, didžioji dalis paaiškino, kad tokių sumų, nurodytų užrašų knygutėse, nėra gavę. Pareigūno tvirtinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialiai dirbo ir kiti asmenys, tačiau ši aplinkybė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta. Todėl apeliantas daro išvadą, kad teismas neteisėtai pripažino pareigūno R. K. 2018 m. balandžio 16 d. tarnybinį pranešimą įrodymu, kai į tarnybinį pranešimą įrašyti duomenys, kurie neatitinka realios tikrovės, tai reiškia, kad teismas šiuo klausimu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Dėl specialisto išvados

3.4. Apeliantas nesutinka ir su teismo padaryta išvada, kad jo kaltę pagrindžia FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. vasario 22 d. specialisto išvada Nr. 04/12-2-4-1990 (t. 4, b. l. 129–140, 141–193, t. 5, b. l. 1–54). Nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas. Tačiau, priimdamas sprendimą, jis remiasi specialisto išvada, ją vertina visų bylos duomenų kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-696-2017). Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-4-1990 konstatuojama, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, tvirtinama, kad 45 atvejais 5 darbuotojams buvo išmokėta iš viso 16 040,88 Eur darbo užmokesčio, jis neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje. Specialisto išvada iš esmės parengta vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. parodymų pagrindu, kurie aktualiu buhalterinės apskaitos tiriamu laikotarpiu, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Specialistui nebuvo pateikti jo daryti rankraštiniai įrašai knygutėse. Nuteistasis nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą tiesiogiai nagrinėjant teisme, jis tvirtino, kad tikrai mokėjo paminėtiems liudytojams neapskaitytą darbo užmokestį, tačiau tai nebuvo 45 atvejai, o iš viso buvo 26 atvejai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjančiam teismui jis sudarė ir pateikė 2020 m. rugpjūčio 11 d. suvestinę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėto atlyginimo darbuotojams grynaisiais pinigais ir dėl nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą. Apeliantas šias suvestines sudarė išimtinai vadovaudamasis savo ankščiau vestais užrašais, dėl kurių specialisto išvadoje neatliktas joks vertinimas. Pagal sudarytą suvestinę, jis darbuotojams iš viso sumokėjo 6 193 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengiant sumokėti 928,95 Eur dydžio gyventojų pajamų mokestį ir 2 477,52 Eur dydžio socialinio draudimo mokestį. Iš viso nesumokėtų mokesčių dydis 3 406,47 Eur.

3.5. Apeliantas nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nesutiko su jam pateikta susipažinti specialisto išvada, ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio ir organizuojančio prokuroro prašė suvesti į akistatą su apklaustais liudytojais V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S., kad išsiaiškintų tiksliai, kokios sumos buvo sumokamos darbuotojams, po to atlikti papildomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tyrimą, tačiau prokuroras 2019 m. liepos 11 d. nutarimu prašymus atmetė kaip nepagrįstus. Bylą nagrinėjusiam teismui buvo pateikti motyvuoti argumentai dėl atlikto buhalterinės apskaitos tyrimo ir specialisto išvados, prašyta paskirti buhalterinės apskaitos ekspertizę, tačiau teismas protokoline nutartimi šį prašymą atmetė. Nagrinėjamu atveju tiek prokuroras ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjantis teismas pažeidė rungtyniškumo principą, pažeidė jo teisę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis gintis nuo pareikšto įtarimo, vėliau ir jam pareikšto kaltinimo, tai įtakojo neteisėto skundžiamo nuosprendžio priėmimą.

3.6. Apelianto tvirtinimu, jeigu ikiteisminio tyrimo metu jis ir apklausti liudytojai V. A., G. P., V. D., L. P. bei R. S. būtų buvę suvesti į akistatą, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp jo ir šių apklaustų liudytojų, o vėliau ir atlikus pakartotinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tyrimą, tikėtina, kad byla būtų buvusi išnagrinėta greičiau ir objektyviau. Parengtos specialisto išvados ydingumas buvo akivaizdus, kai byloje buvo apklausti liudytojai, tvirtinę iš dalies priešingas aplinkybes, nei tai buvo fiksuojama ikiteisminio tyrimo metu. Todėl, apelianto vertinimu, teismas netinkamai įvertino specialisto išvadą Nr. 04/12-2-4-1990, neįvertino šios išvados visų bylos duomenų kontekste (jo sudarytos suvestinės, apklaustų liudytojų parodymų ir kt.), tai reiškia, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo specialisto išvadą pripažinti įrodymu baudžiamajame procese, dėl to padarė pažeidimą, numatytą BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

Dėl liudytojo R. S. duotų parodymų

3.7. Nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 13 d. apklaustas kaip liudytojas R. S. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdavo priimamų darbuotojų instruktavimą, pildė įvairius žurnalus, priimdavo ir atleisdavo darbuotojus, vykdė darbų vadovo pareigas, bendraudavo su užsakovais. E. B. dirbo kaip darbų vadovas, skaičiuodavo ir skirstydavo atlyginimus darbuotojams, abu skaičiavo sąmatas. Be E. B. negalėjo priimti jokių sprendimų. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo minimalų atlyginimą, gaudavo pavedimu, grynaisiais nemokėdavo. Apie neapskaitytą atlyginimą, mokamą darbuotojams, sužinojo pirmą kartą. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad R. S. parodė, jog įmonė pinigų iš šono negalėjo gauti, darbuotojų atlyginimai skyrėsi, atlyginimas priklausys nuo atliktų darbų, pasiūlydavo atlyginimą darbuotojams, kiti darbuotojai nesutikdavo dirbti, mokėdavo apie 1 000 Eur, pats gaudavo nedidelį atlyginimą, nematė, kad kažkam atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais, įmonėje buvo sunki situacija. Iš byloje esančio garso įrašo matyti, kad liudytojas iš esmės pakartojo tuos pačius parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, aiškino, kad skaičiuodavo atlyginimus darbuotojams, darbuotojai norėdavo gauti 1 200 – 1 400 Eur atlyginimą, mano, kad darbuotojams atlyginimas galėjo sudaryti iki 1 000 Eur, tiksliai nežinojo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje liudytojo K. S. parodymus įrašė, kad „darbuotojams mokėdavo apie 1 000 Eur per mėnesį“, t. y. darė kategoriškas išvadas dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo. Tačiau apeliantas su tokia teismo padaryta išvada nesutinka.

3.8. Apeliantas nurodo, kad lyginant liudytojo R. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, liudytojas aiškino, kad skaičiuodavo darbo užmokestį. Tikrai byloje yra darbo užmokesčio žiniaraščiai, kuriuose yra aiškiai matomas, koks darbo užmokestis darbuotojui buvo priskaičiuojamas ir koks išmokamas. Tačiau liudytojo įvardintų sumų, kad darbuotojui neva buvo skaičiuojamas ir išmokamas apie 1 000 Eur darbo užmokestis, buhalterinėje apskaitoje nėra. Hipotetiškai galima būtų vertinti, kad jeigu liudytojas R. S. skaičiuodavo darbuotojui apie 1 000 Eur darbo užmokestį į rankas, o tokių duomenų byloje nėra, tai tokiu atveju galima būtų tvirtinti, kad nusikalstamas veikas galėjo vykdyti ne tik jis (E. B.), tačiau ir R. S.. Nagrinėjamu atveju apeliantas patvirtina, kad tikrai R. S. skaičiuodavo darbo užmokestį darbuotojams, o neapskaitytą darbo užmokestį ir, kokio dydžio jis mokėjo darbuotojams, liudytojui R. S. buvo nežinoma, tai jis ir parodė savo pirminėje apklausoje. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio garso įrašo matyti, kad liudytojas R. S. aiškina apie savo manymą, jog darbo užmokestis darbuotojams galėjo būti apie 1 000 Eur, tai teismas, vadovaudamasis liudytojo „manymu“, šio liudytojo parodymus į nuosprendį įrašė „Darbuotojams mokėdavo apie 1000 Eur per mėnesį“, taip konstatuodamas teisiškai reikšmingą faktą. Tačiau tokia teisinė situacija nėra galima, kai teismas liudytojo manymą kategoriškai patvirtina, kai pats liudytojas faktinės aplinkybės apie neapskaitytą mokamą darbo užmokestį darbuotojams ikiteisminio tyrimo metu nieko nekalbėjo, o teisme išdėstė tik savo manymą. Taip pat, apelianto teigimu, be kita ko, lyginat teisiamojo posėdžio protokole trumpai išdėstytus liudytojo R. S. parodymus su garso įrašu, stebimi esminiai neatitikimai, nes tokio liudytojo pasakyto teiginio „Mes mokėdavome apie 1000 Eur“ nėra.

Dėl liudytojo G. P. duotų parodymų

3.9. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 25 d. apklaustas kaip liudytojas G. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2015–2016 metų laikotarpiu, atlyginimas buvo vedamas į asmeninę banko sąskaitą, su E. B. buvo susitarta, kad gaus ne mažiau, kaip po 1 000 Eur į rankas per mėnesį, 500–600 Eur pervedant į sąskaitą, o likusi dalis iki 1 000 Eur grynaisiais pinigais. Nurodė, kad tikslių išmokėtų sumų nepamena. Būdavo kartai, kai sumokėdavo mažiau, nei priklausydavo, tačiau tuos pinigus gaudavo vėliau, kartu su sekančiais mokėjimais. Konstatavo, kad visų sutartų pinigų nėra išmokėjęs. Kai nebūdavo darbo, E. B. liepdavo eiti nemokamų atostogų. Už gaunamus grynus pinigus niekur nepasirašydavo, žino, kad jis tai pasižymėdavo savo sąsiuvinyje. Skaitė, kad jam E. B. nėra išmokėjęs 1 000 Eur darbo užmokesčio. 2020 m. sausio 30 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad G. P. parodė, jog darbo užmokestį mokėjo per banko kortelę, duodavo dar ir už kurą, gaudavo apie 1 000 Eur per mėnesį, tiek buvo sutarę. 200 Eur gaudavo grynaisiais, jei nesumokėdavo E. B. pinigų, tai nutraukdavo darbus, neišvažiuodavo į darbą dėl nesumokėto atlyginimo, į darbą nevažiuodavo dėl ligos, tada Sodra sumokėdavo pinigus. Iš byloje esančio garso įrašo matyti, kad liudytojas G. P. parodė, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė objektus, kuriuose dirbo, patvirtino, kad mokėjo atlyginimą per banką, mokėjo už kelionę, suprato, kad dalį grynųjų pinigų gaudavo už kelionę. Darbo užmokestis buvo apie 1 000 Eur, kiek gaudavo į sąskaitą neprisiminė, būdavo 600–700–800 Eur, kitus 200 Eur gaudavo grynaisiais, gaudavo ne visą laiką 1 000 Eur, kiti asmenys matydavo, kaip E. B. išmokėdavo grynuosius pinigus, jis nesakydavo, už ką išmokėdavo grynuosius pinigus. Nedirbdavo, jeigu nebuvo mokami pinigai. Gaudavo pinigus už kurą, nes į darbą važiuodavo su savo automobiliu. Koks darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis, neprisiminė, nes sutarties neskaitė. Būdavo atveju, kai neišvažiuodavo į darbą dėl nesumokėto darbo užmokesčio, apie tai pranešdavo E. B., ligos atveju, atostogų metu. Negalėjo įvardinti, bet buvo daug kartų, kai neišvažiuodavo į darbą. Nežinojo, ar į gautą sumą įėjo komandiruotpinigiai. Patvirtino, kad ne visais mėnesiais gaudavo 1 000 Eur, buvo nepriemoka, kuri gali susidaryti virš 1 000 Eur, nors tiksliai nėra suskaičiavęs. Nežinojo, kiek nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio galėjo sudaryti grynųjų pinigų, kuriuos išmokėjo E. B., tačiau negalėjo būti išmokėta grynųjų pinigų 3 000–4 000 Eur, nežinojo, kad neva gavo 7 245,79 Eur grynaisiais pinigais.

3.10. Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje liudytojo G. P. parodymus įrašė taip: „Per mėnesį gaudavo apie 1000 Eur, nes taip buvo sutarę <...>. Dalį pinigų gaudavo į banko sąskaitą, dalį – grynais, t. y. 200 Eur <...> liko neišmokėta apie 1000 Eur, todėl išėjęs iš darbo kreipėsi į darbo inspekciją. <...> neprisiminė, ar minėjo pareigūnui apie pinigus kurui.“ Tačiau teismas į skundžiamą nuosprendį neįrašė G. P. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kiek tai susiję su paneigimu apie bendrą grynųjų pinigų išmokėjimo sumą. Todėl, apelianto nuomone, teismas buvo šališkas, siekė bet kokiomis priemonėmis pagrįsti kaltinimą, pareikštą jam (apeliantui).

3.11. Apeliantas nurodo, kad specialisto išvadoje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2018 metų sausio mėnesio, darbuotojui G. P. nepagrindė 9 813,46 Eur priskaityto ir 7 245,79 Eur išmokėto darbo užmokesčio. Tačiau teisme liudytojas G. P. paneigė, kad gavo iš E. B. 7 245,79 Eur grynaisiais pinigais, parodė, kad gaudavo po 200 Eur degalams, kai reikėdavo vykti į darbą savo automobiliu. Todėl apeliantas daro išvadą, kad liudytojo G. P. duoti parodymai esmingai skiriasi nuo specialisto išvadoje padarytų skaičiavimų, tai reiškia, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu neteisingai darė išvadas, jog G. P. buvo 9 813,46 Eur priskaityto ir 7 245,79 Eur dydžio išmokėtas nepaskaitytas darbo užmokestis, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Be kita ko, liudytojo parodymai nebuvo sulyginti su rankraštiniais įrašais užrašų knygutėse, teismui apsiribojant formaliu vertinimu.

Dėl liudytojo V. D. duotų parodymų

3.12. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 25 d. apklaustas kaip liudytojas V. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2015–2016 metų laikotarpiu, atlyginimas buvo mokamas į asmeninę banko sąskaitą ir dalis atlyginimo buvo išmokama grynaisiais. Grynuosius pinigus gaudavo iš E. B., kiek gaudavo kas mėnesį, neprisiminė, o atlyginimas būdavo ne mažesnis kaip 800 Eur per mėnesį. Nors ir buvo susitarta su E. B., tačiau jis susitarimo nesilaikė ir mokėdavo mažiau, išmokos grynaisiais galėjo siekti nuo 200 iki 300 Eur per mėnesį. Už gaunamus grynuosius pinigus niekur nepasirašinėdavo, nėra net skaičiavęs, kiek E. B. jam yra išmokėjęs grynaisiais pinigais. Iš darbo išėjo dėl to, kad nuolat vėluodavo sumokėti atlyginimą, pažadų nesilaikymo bei dėl darbų trūkumo, nes buvo priversti eiti neapmokamų atostogų. 2020 m. sausio 30 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad V. D. parodė, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas buvo E. B., atlyginimas buvo 500 Eur, pinigus pervesdavo į sąskaitą, kartais nedirbdavo, nes nebūdavo darbų, grynaisiais pinigais jam niekas nemokėjo, kai davė parodymus pareigūnui, geriau prisiminė. Gaudavo už kurą, kai važiuodavo su savo mašina, manė, kad atlyginimas gaudavosi 600 ar 700 Eur. Duotų parodymų pareigūnui neperskaitė, nes nelabai buvo įdomus protokolas. E. B. jokių pretenzijų neturi, neprisiminė, ar 2015 metais gavo grynųjų pinigų, gaudavo pinigus tik už kurą, neprisiminė, kiek gavo 2015 metais grynųjų pinigų. Teismas liudytojo parodymus pagarsino. Iš byloje esančio garso įrašo matyti, kad liudytojas V. D. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. B. buvo vadovas, dirbo santechniku, nurodė objektus, kuriuose dirbo. Darbo užmokestį mokėdavo į sąskaitą, grynaisiais nėra gavęs. Įsidarbindamas kalbėjo su R. S., derėjosi dėl atlyginimo su darbdaviu, neprisiminė, nes praėjo 5 metai. Patvirtino, kad gaus ir gavo 500 Eur. Negalėjo atsakyti, ar duoti parodymai pareigūnui yra teisingi. Patvirtino, kad E. B. mokėdavo 200–300 Eur už kurą, už gautus pinigus niekur nepasirašydavo. Su papildomai išmokėtais pinigais iš viso gaudavosi 600–700 Eur. Kvitų už degalus direktoriui (E. B.) neatiduodavo. Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, spaudimo niekas nedarė, protokole parašai yra jo. (Gynėjas prašė negarsinti protokolo, prašė leisti užduoti klausimus apklausiamam liudytojui. Teismas atkreipė dėmesį, kad liudytojo parodymai skiriasi.). Patvirtino, kad savo apklausos protokolo neskaitė, nes nebuvo įdomu, buvo seni laikai. Pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir E. B. neturi. Ar gavo 2015 metais vasario mėnesį grynųjų pinigų, nežinojo. Ar gavo grynųjų pinigų birželio mėnesį, neprisiminė. Liepos, rugpjūčio mėnesiais taip pat neprisiminė. Ar gavo 2015 metais iš viso kokią sumą, nežinojo, galėjo gauti už kurą. Kiek tai galėjo būti, nežinojo. Neprisiminė, kiek per 2016 metus iš E. B. gavo grynųjų pinigų. Ar gavo per 6 000 Eur grynųjų pinigų, liudytojas atsakė, kad negavo. Sutiko, kad 6 000 Eur yra didelė suma, tačiau tiek pinigų tikrai negavo. Tvirtino, kad gavo „biški“. Į darbą važiuodavo automobiliu kartu su G. P.. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus ir uždavus klausimą, ar parodymai yra teisingai užrašyti, šis atsakė, kad parodymai yra teisingi. Tačiau dar kartą patvirtino, kad kažkiek tai E. B. „dadėdavo“, ir tai būdavo tik už kurą. Negalėjo apsispręsti, kurie jo parodymai yra teisingi. Liudytojas dar kartą į prokuroro užduotus klausimus patvirtino, kad gaudavo 500 Eur, o 200–300 Eur už kurą. Tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu minėjo pareigūnui, kad dalį pinigų gaudavo už kurą.

3.13. Apeliantas nurodo, kad teismas į skundžiamą nuosprendį liudytojo V. D. parodymus įrašė „Jo atlyginimas, kurį jam pervesdavo į sąskaitą, buvo 500 Eur. Grynais pinigais jam nemokėjo. Papildomai iš E. B. gaudavo pinigų už kurą [...j gaudavo 600 Eur ar 700 Eur [...j duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė ir kad jie yra teisingi (t. 5, b. l. 74), tačiau jų prieš pasirašydamas neperskaitė. Manė, kad sakė tyrėjai apie pinigus už kurą.“ Tačiau teismas į skundžiamą nuosprendį neįrašė teisiamajame posėdyje duotų V. D. parodymų, kiek tai susiję su paneigimu apie bendrą grynųjų pinigų išmokėjimo sumą, t. y. kad jis iš E. B. negavo iš viso per 6 000 Eur.

3.14. Apeliantas nurodo, kad specialisto išvadoje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio darbuotojui V. D. nepagrindė 6 698,15 Eur priskaityto ir 4 875,59 Eur išmokėto darbo užmokesčio. Liudytoją V. D. tiesiogiai apklausiant teisme, liudytojas paneigė, kad iš E. B. gavo grynųjų pinigų per 6 000 Eur, patvirtino, kad gaudavo tik po 200 Eur degalams, kai reikėdavo vykti į darbą savo automobiliu. Specialistas savo išvadoje nepasisakė apie E. B. rankraštinius įrašus užrašų knygutėje tiek, kiek tai buvo susiję su šiuo liudytoju.

3.15. Apeliantas daro išvadą, kad liudytojo V. D. duoti parodymai esmingai skiriasi nuo specialisto išvadoje padarytų skaičiavimų, tai reiškia, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu neteisingai darė išvadas, jog V. P. buvo 6 698,15 Eur priskaityto ir 4 875,59 Eur dydžio išmokėtas darbo užmokestis, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas buvo šališkas, siekė bet kokiomis priemonėmis pagrįsti kaltinimą, pareikštą jam (apeliantui).

Dėl liudytojo R. S. duotų parodymų

3.16. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 25 d. apklaustas kaip liudytojas R. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. kovo 22 d., dėl darbo tarėsi su E. B., susitarta, kad bus mokama 50 Eur per dieną, atėmus privalomus mokesčius, per mėnesį gaudavosi nuo 750 iki 790 Eur, galėdavo gauti ir daugiau, tačiau neišdirbdavo viso mėnesio, nes daug būdavo atvejų, kai neatvykdavo į darbą dėl asmeninių priežasčių. Atlyginimo dalis nebuvo mokama grynaisiais pinigais, tvirtino, kad iš E. B. grynaisiais pinigais gavo 150 Eur, už šiuos pinigus jis niekur nepasirašė. 2017 metais lapkričio mėnesį iš E. B. gavo 75 Eur, kai buvo pasiūlyta padirbėti šeštadienį. 2020 m. vasario 13 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad liudytojas R. S. faktiškai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

3.17. Apeliantas sutinka, kad R. S. per du kartus išmokėjo 225 Eur grynaisiais pinigais, jų neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, ginčo dėl to nėra.

Dėl liudytojo L. P. duotų parodymų

3.18. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 8 d. apklaustas kaip liudytojas L. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, sutiko su pasiūlymu dirbti bendrovėje už 50 Eur per dieną, atlyginimas buvo pervedamas į banko asmeninę sąskaitą, jis buvo mokamas per du kartus, dalis – 800 Eur į asmeninę sąskaitą, dalis – 150 Eur grynaisiais pinigais, kartais būdavo ir daugiau, bet tikslių sumų neprisiminė. Liudytojas supažindintas su atlyginimo mokėjimo žiniaraščiais, paaiškino, ką reiškia įrašyti skaičiai ties jo pavarde. Teisiamajame posėdyje liudytojas L. P. apklaustas nebuvo, jo 2018 m. spalio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti. Skundžiamame nuosprendyje teismas citavo liudytojo L. P. duotus parodymus ikiteisminiame tyrime, laikė, kad šie parodymai gali būti byloje kaip įrodymas. Tačiau apeliantas nesutinka su šia teismo padaryta išvada, nes grynųjų pinigų, kurie nebuvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje, L. P. tiek neišmokėjo. Specialisto išvadoje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 metų kovo mėnesio darbuotojui L. P. nepagrindė 1 343,69 Eur priskaityto ir 950 Eur išmokėto darbo užmokesčio. Tačiau iš jo sudarytos suvestinės matyti, kad faktiškai L. P. buvo išmokėta 550 Eur grynaisiais pinigais. Specialistas netyrė rankraštinių jo (E. B.) įrašų užrašų knygutėse, nes šie duomenys jam pateikti nebuvo.

3.19. Apeliantas daro išvadą, kad teismas negalėjo imti už pagrindą L. P. parodymų, jo neapklausus teisme, šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai „tikslių sumų neprisimenu“ negalėjo būti teisinis pagrindas specialisto išvadoje konstatuoti 1 343,69 Eur priskaityto ir 950 Eur išmokėto jam darbo užmokesčio grynaisiais pinigais, todėl teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas buvo šališkas, siekė bet kokiomis priemonėmis pagrįsti kaltinimą, pareikštą jam (apeliantui).

Dėl liudytojo V. A. duotų parodymų

3.20. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 15 d. apklaustas kaip liudytojas V. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2015 metų vasarą santechniko pareigose, atlyginimas buvo aptartas su E. B., sutarė, kad gaus 600 Eur su galimybe uždirbti daugiau. Atlyginimas buvo mokamas dviem dalimis, viena dalis buvo pervedama į banko sąskaitą, o kitą dalį gaudavo grynaisiais pinigais. Grynųjų pinigų dalis buvo įvairi, galėjo siekti iki 200 Eur per mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojui buvo parodytos E. B. pildytos užrašų knygutės, patvirtino, kad prie jo vardo ir pavardės įrašytos sumos atitinka jam išmokėtas į sąskaitą ir grynaisiais pinigais sumas. Tvirtino, kad dalis grynųjų pinigų buvo mokama už kurą. Visi duomenys, užfiksuoti užrašų knygelėse, yra teisingi, išskyrus tas vietas, kur sumos buvo didelės, nes tokių pinigų jis negavo. 2020 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad liudytojas V. A. parodė, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. B. buvo vadovas, gaudavo 400 Eur darbo užmokestį, kitas atlyginimas nebuvo mokamas, viskas buvo mokama į kortelę, tik gaudavo papildomai už kurą, už kelią 50 Eur. Jis neskaitė protokolo, kai pasirašė ikiteisminio tyrimo metu, knygos buvo rodomos pas policijos pareigūną, pinigų sumas matė, tačiau tai buvo direktoriaus planai, kiek mokėti, tačiau tokių sumų jis negaudavo. Pareigūnui sakė, kad negaudavo tokių sumų, grynuosius pinigus gavo tik už kurą, kartą per mėnesį. Teisme parodymus duoda laisva valia, neprisiminė, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesį būtų gavęs 150 Eur, spalio mėnesį pinigų negavo, sumų, kuriuos vardijo gynėjas, nėra gavęs. Į prokuroro klausimą liudytojas atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnas negrasino, nedarė poveikio, nėra iš kaltinamojo gavęs grynųjų pinigų, nėra gavęs iš kaltinamojo grynųjų pinigų. Teismui pagarsinus liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino duotus parodymus. Į užduotus klausimus, kokias sumas E. B. mokėjo grynaisiais pinigais, atsakyti negalėjo, kaip ir nurodyti mokėjimo vietos. Neprisiminė prie kokių aplinkybių jam buvo sumokėti grynieji pinigai.

3.21. Apeliantas nurodo, kad teismas į skundžiamą nuosprendį liudytojo V. A. parodymus įrašė, kad „Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėjo, kad tada geriau prisiminė įvykius. Prieš pasirašydamas apklausos protokolą, jo neperskaitė. Pažymėjo, kad nei tada, nei dabar jam nebuvo daromas poveikis. Taip pat nurodė, kad jis nebuvo gavęs tokių sumų, kurios pažymėtos E. B. knygutėse.“

3.22. Apeliantas taip pat nurodo, kad specialisto išvadoje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 metų rugsėjo mėnesio darbuotojui V. A. nepagrindė 3 596,77 Eur priskaityto ir 2 744,50 Eur išmokėto darbo užmokesčio. Specialistas šioje dalyje netyrė rankraštinių jo (E. B.) įrašų ir apie tai nieko nepasisakė.

3.23. Nagrinėjamu atveju apeliantas pastebi liudytojo V. A. duotų parodymų esminius skirtumus, kai ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino apie gautas sumas grynaisiais pinigais, o bylą nagrinėjant teisme, liudytojas grynųjų pinigų gavimą paneigė. Tik teismui intensyviai priminus apie gręsiančią baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą, liudytojas, neturėdamas kito pasirinkimo, pradėjo aiškinti priešingai, kad ikiteisminio tyrimo metu, nors ir neskaitęs protokolo, parodymus davė teisingus. Tačiau pabandžius detalizuoti grynųjų pinigų perdavimo atvejus, liudytojas nieko negalėjo apie tai paaiškinti. Patvirtino, kad tokių grynųjų piniginių sumų, kurios buvo fiksuojamos E. B. užrašų knygutėse, jis negavo. Teismas, nepašalindamas prieštaravimų kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, laikė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Tačiau su tokiomis išvadomis apeliantas nesutinka, mano, kad duotus parodymus galima vertinti kritiškai, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas buvo šališkas, siekė bet kokiomis priemonėmis pagrįsti kaltinimą, pareikštą jam (apeliantui).

Dėl užrašų knygučių

3.24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė jo (E. B.) užrašų knygutėmis, kuriose įvairiais laikotarpiais prie darbuotojų vardų ir pavardžių buvo fiksuojami jo (E. B.) padaryti paskaičiavimai. Tačiau teismas šių užrašų knygučių neištyrė, knygutėse esančių duomenų nelygino su liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme duotais parodymais, nepašalino prieštaravimų, kurie yra itin akivaizdūs. Pažymi, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir rengiant specialisto išvadą, specialistas taip pat netyrė jo (E. B.) rankraštinių įrašų, esančių jo užrašų knygutėse, nelygino padarytų įrašų su liudytojų parodymais. Todėl, apelianto nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neatsakant į esminius suformuluotus klausimus užduotyje. Teismas, netirdamas užrašų, esančių jo užrašų knygutėse, o tik paviršutiniškai pasisakydamas, kad apelianto kaltė įrodinėjama ir užrašų knygutėmis, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl to skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu.

Dėl kaltinamojo akto

3.25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-42-942/2016 ir kt).

3.26. Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, aiškiai buvo atskleista, kad į kaltinamąjį aktą įrašyti duomenys, kurie neatitinka realios tikrovės, arba į kaltinamąjį aktą įrašyti tie duomenys, kurie yra prieštaringi ir nepatvirtinti kitais objektyviais duomenimis, kurie galėjo turėti reikšmės objektyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimui ir skundžiamo nuosprendžio priėmimui.

3.27. Baudžiamojo proceso įstatymai draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios praktikos laikosi ir teismai (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012). Taip pat in dubio pro reo principas įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis (kasacinė nutartis Nr.2K-177/2009).

Šalies argumentai

3.28. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, apelianto nuomone, galima daryti išvadas, kad kaltinamasis aktas surašytas neteisingai, pažeidžiant esminius BPK 219 straipsnio reikalavimus, tai sutrukdė teismui bylą išnagrinėti teisingai ir objektyviai, dėl to jis turėtų būti išteisintas pagal pareikštą kaltinimą, neįrodžius jo kaltės padarius nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl administracinės atsakomybės atskyrimo nuo baudžiamosios atsakomybės

3.29. Apelianto nuomone, buvo pažeistas ultima ratio (paskutinė priemonė) principas, nes pirmosios instancijos teismas nevertino baudžiamosios atsakomybės atskyrimo nuo administracinės atsakomybės. Apeliantui inkriminuotas buhalterinės apskaitos pažeidimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, pagal kurį būtina kilti baudžiamajai atsakomybei, laipsnio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-409/2011, 2K-161/2012, 2K-63/2014).

3.30. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) bei kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012, pažymi, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis, o atribojant administracinį teisės pažeidimą nuo baudžiamojo nusižengimo, svarbūs yra didesnį ar mažesnį veikos pavojingumą leidžiantys nustatyti kriterijai. Negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-573/2012, 2K-324/2013).

3.31. Nusikaltimai – tai tik tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas yra ypač svarbus, nes ne bet kokia teisinė veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai, tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/20096, 2K-262/2011).

Šalies argumentai

3.32. Pirmosios instancijos teisme buvo aiškinama, kad E. B. padaryti neteisėti veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnį, o ne pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje šios svarbios aplinkybės net neaptarė.

Dėl civilinių ieškinių

3.33. Apelianto teigimu, jeigu laikyti, kad jis yra kaltas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo, tai tuomet pagal BPK taisykles, nuosprendžiu turėjo būti tinkamai išnagrinėti ir civiliniai ieškiniai.

3.34. Apelianto tvirtinimu, teismas civilinius ieškinius tenkino neatsižvelgęs į teisme ištirtus įrodymus, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų, kurie buvo ir egzistavo jau ikiteisminio tyrimo stadijoje. Prieštaravimų byloje dar daugiau paaiškėjo, kai teismas pradėjo bylą nagrinėti iš esmės. Teismas nesivadovavo BPK nurodyta taisykle, kad tais atvejais, kai nėra galimybės civilinio ieškinio išspręsti, ieškiniai perduodami nagrinėti civilinio proceso tvarka. Geriausiu atveju teismas galėjo konstatuoti, kad apeliantas į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 3 406,47 Eur dydžio įmokų, tai ir buvo galima priteisti subsidiariai iš E. B..

3.35. Apeliantas supranta, kad kaltinamasis aktas buvo grindžiamas specialisto išvada, kuri parengta išimtinai vadovaujantis tik ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. parodymais. Apklausti liudytojai teisme arba prieštaravo, kad gavo grynuosius pinigus, nurodytus kaltinime, arba aiškino, kad gavo ne tokias sumas, o daug mažesnes sumas, grynieji pinigai faktiškai didžiąja dalimi buvo mokami už kurą, vykstant į darbą ir atgal. Sumokėtos sumos nebuvo darbo užmokestis, tai faktinės išlaidos už kurą, nuo kurių mokesčiai neskaičiuojami. Teismui nevertinus specialisto išvados, nuosprendis galėjo būti jam (apeliantui) ir išteisinamasis. Apeliantas bet kokiu atveju nesutinka su patenkintais civiliniais ieškiniais, ir jeigu manyti, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir pagal 222 straipsnio 1 dalį, tai tuomet civiliniai ieškiniai turi būti perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kad būtų neginčijamai nustatyta padaryta žala valstybės biudžetui.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. B. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka bei nepritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, savaime nereiškia, kad buvo padaryti BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimai. Atsiliepimu prašoma nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

5. Klaipėdos apygardos teismas 2022-05-19 nutartimi nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmetė.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-03-23 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2022-05-19 nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis E. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo jį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių, nesutinka su įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog jis nuteistas nepagrįstai. Tokie argumentai atmestini.

11. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinį skundą, atlikusi įrodymų tyrimą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. B. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo būtent įrodymų visuma.

13. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. B. nuteistas dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, faktiškai laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. vadovaudamas įmonės ūkinei, komercinei veiklai ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia pažeisdamas atitinkamus teisės aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą; nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėms, nesuvokusioms jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, 45 atvejais neužregistravo jų apskaitos registruose, iš viso 45 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė 5 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams (R. S., V. D., G. P., V. A., L. P.) 21 811,39 Eur priskaityto ir 16 040,88 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio ir nepateikė joms duomenų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas. Dėl šios priežasties, buhalterės, būdamos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 21 811,39 Eur priskaityto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 16 040,88 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Be to, E. B. nuteistas ir dėl to, kad, siekdamas išvengti 12 611,93 Eur mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai (Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai).

14. Nemaža dalis apeliacinio skundo argumentų yra susiję su kaltinime nurodytų liudytojų, kuriems mokėtas neapskaitytas darbo užmokestis, parodymais (G. P., V. D., L. P., V. A.; dėl liudytojo R. S. parodymų teisingumo ginčo nėra), argumentuojant, jog iš esmės šie nenuoseklūs, skiriasi duoti ikiteisminiame tyrime ir teisme, taip pat kritikuojama specialisto išvada kaip paremta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir nesivadovaujant jo, apelianto, darytais rankraštiniais įrašais. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

15. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog E. B. savo kaltę iš dalies pripažino, sutiko, jog darbuotojams buvo mokamas ir neapskaitytas darbo užmokestis, tačiau mažesnėmis sumomis ir mažiau atvejų nei jam buvo inkriminuota. Pagal specialisto 2019-02-22 išvadą Nr. 04/12-2-4-1990 buvo išmokėta iš viso 16 040,88 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, nuo neapskaityto 21 811,39 Eur darbo užmokesčio nebuvo sumokėta 3848,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 8723,59 Eur socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, 40,22 Eur įmokų Garantiniam fondui, iš viso 12 611,93 Eur mokesčių ir įmokų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. B. kaltės, specialisto išvadą pripažino įrodymu, ja vadovavosi ir kolegija neturi pagrindo su tokiu sprendimu nesutikti. Specialistė, atlikdama tyrimą, taikė dokumentų tikrinimo bei dokumentų lyginimo metodus, vertino pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos duomenis, liudytojų parodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius duomenis, nustatė, kad 5 įmonės darbuotojams 45 atvejais buvo išmokėta neapskaityta darbo užmokesčio dalis (iš viso 16 040,88 Eur).

16. Apygardos teismas, iš naujo apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, apklausė specialistę R. B., kuri atstovavo specialisto išvadą surašiusią R. K., esančią vaiko priežiūros atostogose. Specialistė R. B. paaiškino, jog specialistė, atlikdamas tyrimą, rėmėsi visais ikiteisminio tyrimo dokumentais, lygino liudytojų apklausos protokolus su buhalterinės apskaitos dokumentais ir viską įvertino teisingai. Taigi apygardos teisme apklausta specialistė patvirtino byloje esančią specialisto išvadą. Logiška, jog specialisto išvadą surašiusi specialistė, pagal gautą užduotį vertindama, ar įmonės buhalterinėje apskaitoje užregistruotos visos vykusios operacijos apie darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams, rėmėsi ir ikiteisminiame tyrime apklaustais liudytojų parodymais (nagrinėjamu atveju buvo nustatytas neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas 5 darbuotojams: R. S., V. D., G. P., V. A., L. P.). Teismų praktika pripažįsta, specialių žinių pagrindu pateiktų duomenų, kurie grindžiami liudytojų parodymais, įrodomąją reikšmę, tačiau tokie parodymai turi būti patikrinti. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai V. D., G. P., V. A., R. S., L. P. nurodė gaudavę ne tik darbo užmokestį banko pavedimu į sąskaitą, tačiau ir papildomą atitinkamą dalį grynais pinigais, už kuriuos niekur nepasirašinėjo. Netikėti tokiais ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi dar apklausiamas kaip įtariamasis E. B. pripažino, kad kai kuriems darbuotojams mokėjo darbo užmokestį grynais pinigais ir išmokėjimo fakto neįtraukdavo į bendrovės buhalterinę apskaitą, nepateikė duomenų apie išmokėjimą bendrovės buhalterėms. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausė 4 iš 5 kaltinime nurodytus buvusius įmonės darbuotojus (V. D., G. P., V. A., R. S.). Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog teisme apklausti V. D., G. P., V. A. (dėl R. S. ginčo nesama) davė kitokius parodymus nei ikiteisminiam tyrime, nepatvirtindami gavę bendrą grynais išmokėtą pinigų sumą. Iš tikrųjų, kaip matyti iš apylinkės teismo posėdžių protokolų, V. D. teisme nurodė atlyginimą gaudavęs tik į sąskaitą, ar mokėdavo grynais, neprisiminė, nors teigė gaudavęs grynais už kurą, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. G. P. apylinkės teisme nurodė, jog dalį pinigų gaudavo į kortelę, dalį (200 Eur) grynais, suprato, jog už kurą, kiek yra gavęs grynais pinigais, neskaičiavo, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau užsiminė, jog sumos skiriasi. V. A. apylinkės teisme teigė, jog atlyginimas buvo mokamas į kortelę, gaudavo 50 Eur grynais už kurą, o nurodytų pinigų sumų nėra gavęs, kita vertus, pažymėjo ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu įvykius prisiminė geriau, ikiteisminio tyrimo parodymus patvirtino, teigė, jog tada duodant parodymus, jokio pareigūnų spaudimo nebuvo, nebeprisimena, kur ir kokiomis aplinkybėmis E. B. jam išmokėdavo grynus pinigus. L. P. apylinkės teisme nebuvo apklaustas, kadangi gyvena ne Lietuvoje, negalėjo atvykti, tačiau teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu liudytojo parodymai buvo pagarsinti ir iš jų matyti, jog liudytojas kaip ir kiti teigė apie dalies darbo užmokesčio (ne mažiau 150 Eur, kartais ir daugiau) gavimą grynais.

17. Iš tikro V. D., G. P., V. A. parodymuose ikiteisminiame tyrime ir teisme esama neatitikimų, pavyzdžiui teisme kai kurie minėjo, jog gaudavo atlyginimą tik į kortelę, kita vertus nurodydavo ir apie gaunamus grynus pinigus, esą kurui, be to, nors teigė negavę kaltinime inkriminuotų bendrų grynų pinigų sumų, apie ką akcentuojama apeliaciniame skunde, tačiau čia pat visgi užsimindavo, jog ne viską detaliai atsimena, neskaičiavo ir, pagarsinus atitinkamai jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jų esmingai neneigė, pripažino (G. P. nors teigė, jog sumos skiriasi, tačiau pats pripažino, jog pvz. neskaičiavo, kiek mokėta grynais, neatsimena, kiek jam buvo išmokėta 2015 metais). Apygardos teismas pastebi, jog liudytojai apylinkės teismo posėdyje buvo apklausinėjami apie įvykius, vykusius prieš 4-5 metus, kai tuo tarpu ikiteisminiame tyrime laiko tarpas, praėjęs nuo nagrinėjamų situacijų buvo kur kas trumpesnis ir natūralu, jog einant metams, asmuo gali detaliai nebeprisiminti tikslių gautų sumų dėl paprasto žmogiškojo faktoriaus (praėjęs nemažas laiko tarpas po įvykių, jaudinimasis dalyvaujant teismo posėdžiuose, kuriuose yra ir kiti proceso dalyviai). Todėl apygardos teismas nemato objektyvaus pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais R. S., V. D., G. P., V. A., L. P. parodymais (be kita ko, ir teismų praktikoje pripažįstama, jog pirminiai asmenų parodymai paprastai ir būna tiksliausi), kuriuose šie paminėjo, kiek laiko kiekvienas dirbo bendrovėje, kiek gaudavo atlyginimo, iš jo, kiek buvo pervesta į asmeninę sąskaitą banke, kiek išmokėta grynaisiais pinigais, liudytojai paneigė, jog pareigūnai būtų darę jiems kokį poveikį. Todėl teisiamojo posėdžio parodymų neatitikimai duotiesiems ikiteisminio tyrimo vertinami labiau kaip natūralių procesų pasekmė, o ne pirminių parodymų esminis paneigimas. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, kolegija pripažįsta, jog ir specialisto išvada, kurioje remtasi ikiteisminio tyrimo metu duotais minėtų liudytojų parodymais yra patikimas įrodymas.

18. Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde pažymėjo, jog, remdamasis savo vestais užrašais, sudarė ir pateikė suvestinę dėl darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, į kurią specialisto išvadoje neatsižvelgta. Iš esmės atsižvelgdamas į gynybos argumentus, apygardos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, 2021 m. vasario 11 d. nutartimi paskyrė ūkinės finansinės veiklos ekspertizę, o ją atlikus surašytas 2021 m. lapkričio 17 d. ekspertizės aktas Nr. 11-396 (21). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ekspertizės akte pateikti skaičiavimai dėl įmonės darbuotojams išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio ir nuo neapskaityto darbo užmokesčio nesumokėtų mokesčių skiriasi nuo specialisto išvados skaičiavimų. Siekiant išsiaiškinti specialisto išvadoje ir ekspertizės akte pateiktų skaičiavimų skirtumų priežastis, apygardos teismas, iš naujo apeliacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą, teismo posėdyje apklausė specialistę R. B. (dėl specialisto 2019-02-22 išvados Nr. 04/12-2-4-1990) ir ekspertę A. S.. Apklausa iš esmės atskleidė, kodėl skiriasi specialisto išvados ir ekspertizės akto skaičiavimai ir prieštaravimų tarp jų įžvelgti nėra jokio pagrindo. Iš ekspertės A. S. paaiškinimų matyti, jog ji ekspertizės akte pateikdama galutinius skaičiavimus, neatvaizdavo tam tikrų pinigų sumų, jeigu jos neatsispindėjo visuose keturiuose jos tirtuose šaltiniuose (liudytojų parodymuose, dviejuose E. B. pateiktose suvestinėse bei darbo kalendoriuje) pvz. vertino, jog dėl liudytojų R. S. ir L. P. duomenys nepilni, todėl jų į savo galutinius skaičiavimus neįtraukė. Iš specialisto išvados taip pat ir specialistės R. B. paaiškinimų apygardos teisme matyti, jog specialistė R. K., surašiusi išvadą, atlikdama skaičiavimus, be kita ko, atsižvelgė tiek į R. S., tiek į L. P. parodymus apie gautus neapskaityto darbo užmokesčio grynais pinigais dydžius.

19. Spręsdamas dėl E. B. kaltės, apygardos teismas pripažįsta, jog būtent specialisto išvada, o ne ekspertizės aktas, yra patikima, atitinkanti įrodymų visumą. Iš ekspertizės akto matyti, jog atliekant galutinius paskaičiavimus, vertinti ne tik liudytojų parodymai, tačiau ir E. B. pateiktos 2019 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. suvestinės bei darbo kalendoriai. Tačiau ir pačiame ekspertizės akte yra pažymėta, kad paties nuteistojo E. B. 2019 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. sudarytose suvestinėse dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais pinigais ir nesumokėtų mokesčių sumos duomenys iš dalies skyrėsi tarp savęs. Šią aplinkybę tik patvirtina teisiamajame posėdyje duoti paties nuteistojo E. B. parodymai, kad pats nuteistasis negalėjo paaiškinti, ką reiškia užrašuose pažymėti atitinkami duomenys, kuris stulpelis su skaičiais yra kaip grynųjų pinigų išmokėjimas, o kuris – kaip atlyginimas, pervestas į darbuotojų banko sąskaitas ir panašiai, parodė, kad kai ką „atkūrė“ pats. Nuteistasis parodė, jog prieš teisiamąjį posėdį sėdėjo prie popierių ir mąstė iš naujo, pradėjo matyti, kad ne taip atžymėta, todėl tas sumas atmetė. Kai bandė „atkurti iš naujo“, gavosi kitaip (t. 7, b. l. 138–140). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. B. taip pat parodė, kad paskaičiavimus dėl neapskaityto darbo užmokesčio atliko „iš atminties“, neprisiminė, ką pateiktose užrašų knygose užsirašė, ir kokie paskaičiavimai buvo atlikti (t. 6, b. l. 34–40). Be to, pažymėtina, kad nuteistasis suvestines pateikė tik 2020 m. rugpjūčio 11 d. teisiamajame posėdyje, jos buvo sudarytos paties nuteistojo pagal subjektyvų vertinimą ir iš esmės suvokus atsakomybės neišvengiamumą. Taigi akivaizdu, jog E. B. suvestinės nėra patikimas duomenų šaltinis.

20. Be to, iš ekspertizės akto turinio matyti, jog ir rankraštiniai įrašai 2015, 2016 ir 2018 darbo kalendoriuose nėra visiškai aiškūs, pavyzdžiui prie tam tikro vardo ar vardo ir pavardės yra nurodytos kelios sumos, tarp kurių pliuso ženklas, kartais ir lygybės ženklas ir ekspertė darė prielaidą, jog darbo kalendoriuose yra mokėtinos darbo užmokesčio sumos, kurių viena dalis yra apskaityta bendrovės apskaitoje, o kita neapskaityta ir išmokėta darbuotojui grynais pinigais. Darbo kalendorių duomenys neatitinka ir kitų bylos duomenų visumos ir netgi paties E. B. sudarytų suvestinių, kai kuriais atvejais skiriasi suvestinėse ir darbo kalendoriuose nurodytos sumos ar ne visos nurodytos. Iš nuteistojo E. B., liudytojo R. S. parodymų matyti, jog pastarajam liudytojui buvo mokėta ir neapskaityta darbo užmokesčio dalis grynais pinigais, dėl kurios ginčo netgi nėra, be to, E. B. pripažino, jog ir L. P. mokėjo grynais nepaskaitytą darbo užmokesčio dalį, tačiau tokie duomenys darbo kalendoriuose neatsispindi, kas lėmė, jog ekspertė šiems dviems liudytojams (R. S. ir L. P.) mokėtų sumų neįtraukė į savo galutinius skaičiavimus, dėl ko atsirado skirtumai specialisto išvados ir ekspertizės akto paskaičiavimuose. Taigi vertinant rankraštinius įrašus 2015, 2016 ir 2018 darbo kalendoriuose bylos duomenų visumos kontekste, akivaizdu, jog jie taip pat nepatikimi, todėl nėra pagrindo vadovautis nepatikimais ir netgi tarpusavyje besiskiriančiais duomenimis paremta ekspertizės išvada.

21. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. atkreipia dėmesį ir į liudytojo R. S. parodymus, kad pastarasis aiškino apie savo manymą, jog darbo užmokestis darbuotojams galėjo būti apie 1 000 Eur, tačiau teismas, vadovaudamasis liudytojo manymu, šio liudytojo parodymus į nuosprendį įrašė kaip faktą, be to, liudytojas faktinės aplinkybės apie neapskaitytą mokamą darbo užmokestį darbuotojams ikiteisminio tyrimo metu nieko nekalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. buvo apklaustas vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punktu, 82 straipsniu 3 dalimi, todėl liudytojo nesaistė pareiga duoti galbūt sau nenaudingus parodymus. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo R. S. parodymų nustatyta, kad bendrovėje darbuotojams buvo mokamas apie 1 000 Eur atlyginimas, jis patvirtino, jog žinojo, kad atlyginimai buvo mokami grynaisiais. Liudytojas neprisiminė, kad darbuotojams būtų mokama už kurą, jis pats už kurą pinigų negaudavo (t. 7, b. l. 119–120). Liudytojo R. S. parodytą aplinkybę apie tai, kad bendrovėje darbuotojai gaudavo apie 1 000 Eur atlyginimą, parodė ir liudytojai G. P., R. S..

22. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas negalėjo remtis L. P. parodymais, jo neapklausus teisme, kurio teiginiai, jog „tikslių sumų neprisimena“, negalėjo būti ir teisinis pagrindas specialisto išvadai. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo L. P. parodymai, kadangi liudytojas gyvena ne Lietuvoje ir atvykti į teisiamąjį posėdį negalėjo. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo L. P. parodymų matyti, jog jis parodė, kad dalį atlyginimo gaudavo į sąskaitą, o dalį grynais, ne mažiau kaip 150 Eur per mėnesį. Nenustatyta, jog L. P. parodymai būtų gauti neteisėtu būdu, pažeidžiant BPK normas, liudytojo apklausa atlikta laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, liudytojas apklaustas būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Kartu pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje tiek nuteistasis E. B., tiek ir jo gynėjas neprieštaravo tam, kad liudytojo L. P. parodymai būtų perskaityti ir ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi (t. 7, b. l. 138). Iš bylos duomenų visumos matyti, jog L. P. parodymai neprieštarauja pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visumai, iš dalies atitinka net ir paties E. B. parodymus, nes apeliantas pripažįsta, jog L. P., kaip ir kai kuriems kitiems darbuotojams buvo mokėta neapskaityta darbo užmokesčio dalis. Todėl pripažįstama, kad tikrinant ir vertinant L. P. parodymus nagrinėjamu atveju BPK normos nepažeistos.

23. Apeliaciniame skunde užsimenama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodymu pripažino pareigūno R. K. 2018 m. balandžio 16 d. tarnybinį pranešimą, nes jame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 2018 m. balandžio 16 d. tarnybiniu pranešimu, pagal gautus kriminalinės žvalgybos duomenis, be kita ko buvo pranešta dėl galbūt nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių, t. y. dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra E. B., turimais duomenimis, nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio darbuotojams dalis mokamo darbo užmokesčio nėra apskaitoma bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Pažymėtina, kad įvertinus surinktą informaciją, buvo daroma tik prielaida, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ galbūt apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt vykdomos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 1), t. y. šiuo atveju tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys buvo vada pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog įmonėje kai kuriems darbuotojams iš tikrųjų buvo mokama neapskaityta darbo užmokesčio dalis.

24. Taigi palyginusi bei įvertinusi bylos duomenų visumą, jų ryšius, vieni kitų papildymą, kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. B. pagrįstai nuteistas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kaltinimo aplinkybės ir apimtis, ištyrus įrodymus, pasitvirtino.

25. Apeliaciniame skunde užsimenama apie teismo šališkumą, kaltinamojo akto trūkumus, tačiau, kaip matyti, tokie apelianto teiginiai grindžiami nesutikimu su įrodymų vertinimu. Aplinkybė, jog bylos duomenys buvo įvertinti kitaip, nei apeliantas mano esant teisinga, nereiškia teismo šališkumo. Be to, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad į kaltinamąjį aktą buvo įrašyti duomenys, neatitinkantys realios tikrovės, arba duomenys, nepatvirtinti kitais objektyviais duomenimis, kurie galėjo turėti reikšmės objektyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimui ir skundžiamo nuosprendžio priėmimui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas neteisingai, pažeidžiant esminius BPK 219 straipsnio reikalavimus, trukdančius teismui bylą išnagrinėti teisingai ir objektyviai.

26. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. B. nuteistas ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl to, jog, siekdamas išvengti 12 611,93 Eur mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. Nuo 2023-06-01 įsigaliojusi BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija numato, kad tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL (atitinka 20 000 Eur), įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taigi įsigalioję BK pakeitimai padidino mokesčių, kurių siekiama išvengti ribą iki 400 MGL, todėl šioje dalyje E. B. nusikalstama veika dekriminalizuota ir jis pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisintinas. Atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas, net ir nesant dėl to apeliacinio skundo, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinamas ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

27. Kolegija vertina, jog dėl vienos iš nusikalstamų veikų E. B. išteisinus, galimas ir nedidelis bausmės švelninimas nuteistajam. Nors iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės buvo bendrintos apėmimo būdu, tačiau motyvuojant bausmės skyrimą, be kita ko, atsižvelgta, jog buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kadangi, išnagrinėjus nuteistojo apeliacinį skundą, jis lieka nuteistas dėl vieno apysunkio nusikaltimo, taip pat atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje aptartas kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam E. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – bauda, mažinama.

28. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl administracinės atsakomybės taikymo bei civilinių ieškinių išsprendimo, teigiant, jog buhalterinės apskaitos pažeidimas nėra tokio pavojingumo laipsnio ir galėjo būti kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnį, o, jei visgi taikoma baudžiamoji atsakomybė civiliniai ieškiniai turėjo būti perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta, nėra pagrindo abejoti būtent specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-4-1990 padaryta išvada dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, sąlygos, su kurių buvimu šiuo atveju siejamos specialisto išvados, yra patvirtintos. Atitinkamai nėra jokio pagrindo abejoti specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-4-1990 padaryta išvada ir dėl nepriskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių ir įmokų dydžių valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui bei Garantiniam fondui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ekspertizės akte buvo paskaičiuoti kitokie nesumokėtų gyventojų pajamų mokesčio bei valstybinio socialinio draudimo įmokų dydžiai nei specialisto išvadoje. Pagal specialisto išvadą nuo neapskaityto 21 811,39 Eur darbo užmokesčio nebuvo sumokėta 3848,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 8723,59 Eur socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, 40,22 Eur įmokų Garantiniam fondui, iš viso 12 611,93 Eur mokesčių ir įmokų. Ekspertizės akte, vertinant tų pačių liudytojų parodymus, apskaičiuota, jog nuo neapskaityto 21 606,84 Eur darbo užmokesčio nesumokėta 3241,03 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 1944,61 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš viso 5185,64 Eur. Papildomai ekspertizės akte buvo atlikti ir kiti skaičiavimai. Antai pagal nuteistojo E. B. 2019 m. liepos 8 d. suvestinės duomenis apskaičiuota, kad buvo išmokėta iš viso 7089 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, nuo neapskaičiuoto 9327,66 Eur darbo užmokesčio nesumokėta 1399,18 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 839,48 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš viso 2238,66 Eur. Pagal nuteistojo E. B. 2020 m. rugpjūčio 11 d. suvestinę apskaičiuota, kad buvo išmokėta iš viso 6043 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, nuo neapskaičiuoto 7951,34 Eur darbo užmokesčio nesumokėta 1192,73 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 715,61 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš viso 1908,34 Eur. Pagal 2015, 2016 ir 2018 metų darbo kalendorių rankraštinius įrašus apskaičiuota, kad buvo išmokėta iš viso 6564,76 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, nuo neapskaičiuoto 8637,94 Eur darbo užmokesčio nesumokėta 1295,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 777,46 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš viso 2073,18 Eur. O įvertinus skirtinguose šaltiniuose sutampančius duomenis, ekspertizės akto išvada pateikta tik dėl Bendrovės darbuotojams V. A., G. P. ir V. D. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio (iš viso 5111,67 Eur) ir nesumokėtų mokesčių ir įmokų (767,83 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 460,69 Eur ir 1585,76 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 10,22 Eur įmokų į Garantinį fondą, iš viso 2824,50 Eur). Kaip jau aptarta aukščiau, tiek E. B. pateiktos suvestinės, tiek 2015, 2016 ir 2018 metų darbo kalendorių rankraštiniai įrašai pripažinti nepatikimais, neatitinkančiais įrodymų visumos, todėl nėra pagrindo vadovautis pagal juos atliktais nesumokėtų mokesčių ir įmokų paskaičiavimais. Tačiau, kadangi ekspertizės akto nesumokėtų mokesčių ir įmokų paskaičiavimai net ir vadovaujantis liudytojų parodymais, ženkliai skiriasi nuo specialisto išvadoje pateiktų skaičiavimų (pvz. specialisto išvadoje paskaičiuota, jog nesumokėta 8723,59 Eur socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų; ekspertizės akte pagal liudytojų parodymus paskaičiuota, jog nesumokėta tik 1944,61 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y. gerokai mažiau), tokių neatitikimų priežastis apygardos teismas aiškinosi teismo posėdyje apklausdamas specialistę R. B. (dėl specialisto išvados) bei ekspertę A. S. ir paaiškėjo, jog ekspertizės akte, priešingai nei specialisto išvadoje, nebuvo įvertintos darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos, kurias jis būtų turėjęs sumokėti, jei visas darbuotojams mokėtas darbo užmokestis būtų buvęs apskaitytas pagal teisės aktų reikalavimus. Tokį savo pasirinktą skaičiavimą ekspertė apygardos teisme paaiškino tuo, jog įmokas skaičiavo nuo apskaičiuoto, mokėto neoficialaus darbo užmokesčio (tiriamuoju laikotarpiu iš darbo užmokesčio buvo išskaitomas tik 15 proc. pajamų mokestis ir 9 proc. Sodros mokestis), o darbdavio sumokamų socialinio draudimo įmokų sumų (30,98 procentų) ji ekspertizės akte nenurodė, prokurorui tikslinant aplinkybes dėl pateiktų skaičiavimų, ekspertė sutiko, jog specialistės paskaičiavimas yra teisingas, kadangi, jeigu nustatoma, kad mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, įmonė sumoka mažiau mokesčių. Taigi dėl to, jog ekspertė ekspertizės akte nenurodė darbdavio mokėtinų socialinio draudimo įmokų nuo neapskaityto mokėto darbo užmokesčio sumų, todėl atsirado ir toks ženklus skirtumas tarp specialistės ir ekspertės paskaičiavimų. Nėra abejonių, jog, jeigu įmonėje nagrinėjamu atveju darbo užmokestis būtų buvęs mokamas pagal teisės aktų reikalavimus, valstybės bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui būtų buvę sumokėti ne ekspertės, o būtent specialistės paskaičiuoti mokesčiai ir tai tik patvirtina patikimą specialisto išvados įrodomąją reikšmę.

29. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje, kaip ir ekspertizės akte konstatuoti baudžiamąją atsakomybę užtraukiantys padariniai, dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Abejoti tokia išvada nėra pagrindo, kadangi nagrinėjamu atveju į buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukiamas daliai darbuotojų mokamas darbo užmokestis, atitinkamai atsirado nuostolių ir valstybės biudžetui, išvengta bendra mokesčių suma 12 611,93 Eur. Todėl nėra jokio pagrindo E. B. taikyti ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę.

30. BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šio Kodekso 2 dalyje numatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, specialisto išvadoje, kurios patikimumu nėra pagrindo abejoti, yra nustatyti konkretūs dėl nusikalstamų E. B. veiksmų išvengti mokesčių dydžiai, todėl perduoti klausimą dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius pagrįstai, nusikalstamais veiksmais padarytų turtinių žalų dydžiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyti remiantis specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-4-1990 atliktu paskaičiavimu, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 8 723, 59 Eur ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – 3 888,34 Eur pagrįstai ir teisėtai.

31. Apeliaciniame skunde užsimenama, kad nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies ir gailėjosi, tos pozicijos laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant iš esmės teisiamajame posėdyje, tačiau teismas nepripažino šios aplinkybės jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. B. ir pats pripažįsta, kad jis kaltę pripažino tik iš dalies, ginčijo darbuotojams išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio sumas, kurios yra reikšmingos baudžiamosios atsakomybės taikymui, nors savo paskaičiavimų objektyviai pagrįsti negalėjo, juos, kaip nurodė, darė „iš atminties“, taigi siekė sušvelninti savo atsakomybę, todėl šiuo atveju nuteistojo prisipažinimą tik iš dalies pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra jokio pagrindo.

32. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma bei prašymas iš nuteistojo E. B. valstybei priteisti 296,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už gynėjos advokatės M. Kunickienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. B. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

33. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

34. Nagrinėjamu atveju prašomos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos. Nuteistasis vyresnio amžiaus, jam skundžiamu nuosprendžiu ir taip skirta finansinio pobūdžio sankcija, priteisti civiliniai ieškiniai, pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistajam atstovavo kitas jo pasirinktas advokatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti.

E. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

E. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki 105 MGL (5 250 Eur), paliekant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendyje nustatytą baudos sumokėjimo terminą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo E. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. B..

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė