Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, P-1-525/2018

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-03-13
Bylos Nr.: P-1-525/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03106-2015-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Pareiškėjas: V. Z.
Atsakovas: Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. P-1-525/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03106-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.2; 60.3.10 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Z. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017 pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 3R-212(AG-111/05-2015) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2015 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. SP1-554-(11.2.12E); 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovo Agentūros 1 507,48 Eur tiesioginės išmokos su kompensacinėmis 5 proc. palūkanomis nuo 2012 m. kovo 13 d. ir 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti pareiškėjai iš atsakovo Agentūros 8 104,89 Eur tiesioginės išmokos su kompensacinėmis palūkanomis nuo 2013 m. birželio 30 d. bei 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti pareiškėjai iš atsakovo Agentūros 145,04 Eur tiesioginės išmokos su kompensacinėmis 5 proc. palūkanomis nuo 2014 m. sausio 25 d. ir 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 6) priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad Agentūros 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas priimtas neišnagrinėjus visų byloje pateiktų duomenų bei faktinių aplinkybių. Paaiškino, jog pagal dvišalę sutartį Nr. 12-1011877239-A1-1 jai priklauso tiesioginės išmokos, vadovaujantis 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles bei nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30, p. 16) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. kovo 22 komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 287/2013 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 73/2009) 35 straipsnio 2 dalį, 122 straipsnį ir 124 straipsnio 4 dalį. Pareiškėja tvirtino, kad Agentūra nurodė klaidingą kodą neva pareiškėja augina gyvulius, todėl kompleksinio paramos susiejimo 8 027,12 Eur sankcija, nurodyta 2013 m. gruodžio 23 d. sprendime, yra nepagrįsta.

Pareiškėja nurodė, jog Agentūros 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas jai įteiktas tik 2015 m. gegužės 4 d. Paaiškino, jog 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas buvo nepatvirtintas rezoliucija, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 21.8 punktą, yra privaloma. Pažymėjo, kad 2014 m. sausio 21 d. nesulaukusi Agentūros sprendimo dėl tiesioginės išmokos pagal įvykdytą 2012 m. gegužės 30 d. dvišalį sandorį Nr. 12-10877239-A1-1, kreipėsi į atsakovą, kurio darbuotojai paaiškino, jog yra priimtas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta taikyti pareiškėjai 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankciją už tyčinį reikalavimų pažeidimą. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151, 2011 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 3D-229 3.2.1, 3.2.3, 5.5.4.1 punktais, 2007 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 3D-372 7 punktu, 2009 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 3D-306 „Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika“ (toliau – ir Metodika) 17 ir 18 punktais, pirmo priedo 15 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.188 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Nuostatų 21.8 bei 21.2 punktai, teigė, jog 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas yra neteisėtas.

Pareiškėja paaiškino, jog augina medicininius vaistažolinius augalus, kuriuos visada prižiūrėjo ir kurie 2010 m. ir 2011 m. naminių aktų pagrindu buvo perduoti ūkininkui pašarų papildams, arbatoms, tepalams bei kitai produkcijai. Teigė, jog Varnių seniūnijos Telšių administracijos skyriaus vyresnysis specialistas J. Š., pildydamas standartinę dvišalę sutartį Nr. 12-1011877239-A1-1, žinojo jog pareiškėja perdavė ūkininkui medicininių augalų, surinktų iš visų kontrolinių žemės sklypų. Pareiškėjos vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina jos sąžiningą ir teisėtą elgesį, todėl mano, jog Agentūros duomenų bazėje nepagrįstai pažymėti pasėlio kodai GP-1, DG-1, kurie žymi ganyklas, pievas, daugiametes ganyklas, kadangi ji augino vaistažolinius augalus, kurie žymimi kodu 5AM-1.

Pareiškėja tvirtino, jog atsakovas pažeidė CK 6.193 straipsnio 4 ir 5 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį, gero administravimo principą. Pažymėjo, jog į bendrą apskaitą buvo neįtrauktas jos 2013 m. rugpjūčio 30 d. skundas dėl paramos mokėjimo vėlavimo už 2012 m. gegužės 28 d. paraišką Nr. BR7-154, 2013 m. rugpjūčio 30 d. raštas dėl dokumentų perdavimo Nr. BR5.1-20109, 2014 m. sausio 21 d. pareiškimas dėl tiesioginės išmokos už 2012 m. išmokėjimo Nr. BR5.3-352, 2015 m. kovo 26 d. pretenzija dėl paramos už 2011 m. ir 2012 m. Nr. BR7-64. Teigė, jog skiltyje „Deklaruoti laukai“ pateikta klaidinga informacija, nes pareiškėja juose nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2013 m. gegužės 1 d. augino medicinines vaistažoles. Nurodė, jog 2012 m. gegužės 30 d. ir 2012 m. birželio 8 d. kompiuterinėje duomenų bazėje visuose kontroliniuose laukuose įrašytas netikslus medicininių vaistažolinių augalų kodas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, vadovaujantis Agentūros direktoriaus 2010 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. BR1-1144, medicininių vaistažolių žemės ūkio naudmenų kodo patikslinimas dvišaliame sandoryje Nr. 12-10877239-A1-1 neturi įtakos išmokos dydžiui, todėl Agentūra turi pareigą išmokėti jai paramą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, jog pareiškėja 2011 m. gegužės 6 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (toliau – ir 2011 m. paraiška), pagal kurią pareiškėjai skirta 20 091,17 Lt (5818,80 Eur) dydžio galutinė paramos suma, paskaičiuota pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir MPŪV priemonė).

Pažymėjo, kad 2011 m. rugpjūčio 3 d. atliktos patikros vietoje metu buvo nustatyta, jog pareiškėja nesilaikė nustatytų žemės ūkio naudmenų, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – ir GAAB) reikalavimų, nurodytų Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir GAAB Aprašas), t. y. pareiškėjos valdoje (kontroliniame žemės sklype Nr. 158493-0033, esančiame lauke Nr. 1 (60,56 ha 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.))) buvo nustatyti tyčiniai 1.2 papunktyje nustatyto GAAB reikalavimo ir 1.6 papunktyje nustatyto GAAB reikalavimo pažeidimai.

Atsakovas paaiškino, kad apie 2011 m. patikrų vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota Agentūros 2011 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu Nr. 119 „Apie patikros vietoje / nuotolinės patikros metu nustatytus neatitikimus“, prie kurio buvo pridėta ir patikros vietoje ataskaitos Nr. 11-1011877239-D5-1 kopija. Teigė, kad nustačius minėtus pažeidimus pareiškėjai pritaikyta 21 proc. sankcija, apie kurią ji buvo informuota 2011 m. Paraiškoje pasirinktu būdu – elektroniniu paštu. Agentūra, gavusi pareiškėjos 2012 m. kovo 15 d. prašymą, 2012 m. balandžio 17 d. registruotu paštu išsiuntė 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-(11.13)-2858 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2858), kuriame buvo išdėstytos visos aplinkybės ir paaiškinta, kaip ir kuo vadovaujantis apskaičiuota paramos suma bei taikomos sankcijos, taip pat nurodyta apskundimo tvarka bei terminai, tačiau pareiškėja nepasinaudojo sprendimo apskundimo teise. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai 2013 m. birželio 6 d. pakeitus 2011 m. Paraiškoje pateiktą informaciją ir nurodžius, jog sprendimus pageidauja gauti paprastu paštu, visi dokumentai buvo siunčiami registruotu paštu pareiškėjos nurodytu adresu arba įteikti asmeniškai.

Atsakovas nurodė, jog 2011 m. Paraiška buvo vertinama, vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2011 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 3D-192 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2011 m. taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir 2011 m. Taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir MPŪV taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa, patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216 bei Metodika.

Atsakovas teigė, kad pareiškėja 2012 m. gegužės 28 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (toliau – ir 2012 m. Paraiška). 2012 m. rugpjūčio 28 d. – 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. rugpjūčio 30 d. Agentūros Kontrolės departamento Telšių patikrų vietoje skyrius pareiškėjos valdoje atliko 2012 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikras (toliau – ir 2012 m. Patikros vietoje), kurių metu buvo nustatyta, kad pareiškėja nesilaikė GAAB Aprašo 1.2 papunkčio reikalavimo. Taip pat, GAAB Aprašo 1.3 papunkčio reikalavimų pažeidimas buvo nustatytas KŽS Nr. 181403-3078 esančiame lauke Nr. 1 ir KŽS Nr. 181403-0155 esančiame lauke Nr. 1. Apie 2012 m. Patikrų vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota Agentūros 2012 m. rugsėjo 17 d. pranešimu Nr. 249 „Apie patikros vietoje / nuotolinės patikros metu nustatytus neatitikimus“. 2012 m. Paraiškos vertinimo metu taip pat buvo nustatyta, jog pažeistas GAAB reikalavimas dėl ūkinių gyvūnų laikymo (toliau – ir GAAB7 reikalavimas), nurodytas GAAB Aprašo 7 punkte.

Atsakovas pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo nustatytas GAAB Aprašo 7 punkte nurodyto GAAB7 reikalavimo tyčinis pažeidimas. Pareiškėja 2012 m. Paraiškoje deklaravo 68,11 ha ganyklų (pievų) plotą, o visas išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai plotas sudarė 68,11 ha. Pareiškėjos deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudarė daugiau nei 30 proc. viso 2012 m. Paraiškoje deklaruoto ir tinkamo paramai ploto. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. Paraiškoje pareiškėja deklaravo 68,11 ha pievų ir ganyklų plotą, kuriam taikomas GAAB7 reikalavimas dėl ūkinių gyvūnų, registruotų Ūkinių gyvūnų registre. Vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų (toliau – ir ŽŪIKVC) registro duomenimis, pareiškėja per gyvūnų išlaikymo laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. turėjo 0 sutartinių gyvulių, o jos deklaruoti pievų ir ganyklų plotai, kurių nedengia ūkinių gyvūnų skaičius, sudarė 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto. Nustačius, jog pievų ir ganyklų plotai be ūkinių gyvūnų sudarė 100 proc. viso pievų ir ganyklų ploto, vadovaujantis Metodikos 17.4, 181.2 papunkčiais, GAAB7 reikalavimo pažeidimas buvo įvertintas kaip tyčinis. Galutinis Agentūros sprendimas buvo priimtas 2013 m. gruodžio 23 d., ir kartu su Agentūros 2014 m. sausio 3 d. lydraščiu Nr. BR6-34 (11.2.6) išsiųstas pareiškėjai.

Atsakovas paaiškino, kad apie 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą pareiškėja buvo informuota 2012 m. Paraiškoje pasirinktu būdu – el. paštu ir registruotu laišku, siųstu kartu su 2014 m. sausio 3 d. raštu Nr. BR6-34 (11.2.6) „Dėl sprendimo pateikimo“, tačiau siunta buvo grąžinta siuntėjui su žyma „neatsiėmė“. Vėliau minėti dokumentai pareiškėjai buvo persiųsti pakartotinai, registruotu paštu, su Agentūros 2014 m. kovo 14 d. raštu Nr. BR6-2251(11.2.6) „Dėl atsakymo į pareiškimą“, tačiau siunta taip pat buvo grąžinta siuntėjui su žyma „neatsiėmė“. Atsakovo vertinimu, pareiškėja buvo tinkamai informuota apie priimtus sprendimus, o visus pranešimus ji galėjo matyti Agentūros informaciniame portale. Pažymėjo, kad pareiškėja į Agentūrą per protingą terminą nesikreipė ir nesiėmė jokių veiksmų, siekdama kaip įmanoma greičiau susipažinti su 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu.

Šalies argumentai

Atsakovas tvirtino, kad pareiškėja turėjo galimybę iki duomenų keitimo termino pabaigos, t. y. iki 2011 m. liepos 11 d. ir 2012 m. liepos 10 d., pateikti prašymą (-us) dėl 2011 m. Paraiškos ir 2012 m. Paraiškos duomenų keitimo, kurie kartu su įrodančiais dokumentais turėjo būti pateikiami raštu per 10 dienų terminą. Kadangi dokumentai pateikti praleidus minėtą terminą, Agentūra negalėjo vertinti šių dokumentų ir pakartotinai administruoti 2011 m. ir 2012 m. Paraiškas. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 14 straipsnio 3 dalimi, po atliktos laukų patikros radus pažeidimų, duomenų keisti nebegalima.

Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog 2012 m. Paraiškoje, vadovaujantis GAAB Aprašo 8.2 papunkčiu, buvo nustatytas to paties GAAB standarto „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ pažeidimas, kuris įvertintas kaip pakartotinis tyčinis pažeidimas, vadovaujantis Metodikos 22 punktu ir nuostata, jog, „nustačius pakartotinį tyčinio reikalavimo pažeidimą, taikoma sankcija, už padarytą pakartotinį tyčinį GAAB standarto pažeidimą pagal 2012 m. Paraišką, pritaikyta 100 proc. sankcija. Teigė, kad, vadovaujantis Metodikos 22 punktu, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus, t. y. už 2013 metus, todėl visa dėl Supaprastintų tiesioginių išmokų informacinės sistemos (toliau – ir STIS) klaidos išmokėta parama turėjo būti grąžinta. Atsižvelgdama į tai, Agentūra 2015 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“, apie kurį ir 7 911,12 Eur (27 315,51 Lt) dydžio grąžintinų lėšų sumos susidarymą 2015 m. kovo 23 d. raštu Nr. BRK-4394 (3.144) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ informavo pareiškėją.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2013 m. gegužės 9 d. pateikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, tačiau buvo nustatyta, jog dėl įvykusios STIS klaidos pareiškėjai 2013 m. išmokėta parama, nors parama neturėjo būti iš viso skiriama dėl padaryto pakartotinio tyčinio to paties GAAB standarto pažeidimo 2012 m., dėl ko susidarė 7 911,12 Eur (27 315,51 Lt) dydžio grąžintinų lėšų suma. Apie Agentūros priimtą sprendimą skirti 0 Eur dydžio išmoką pareiškėja buvo informuota 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo išrašu Nr. BR6-2335076 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuris jai įteiktas asmeniškai 2015 m. gegužės 4 d.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Komisija 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 3R-212 (AG-111/05-2015) išnagrinėjo pareiškėjos 2015 m. balandžio 22 d. skundą bei 2015 m. balandžio 29 d., 2015 m. gegužės 6 d. ir 2015 m. gegužės 21 d. patikslintus skundus, kuriuose pareiškėja prašė panaikinti Agentūros 2015 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. SP1-554, 2012 m. kovo 13 d. raštą Nr. BR6-1803926, 2013 m. kovo 16 d. raštą Nr. 2080807, 2013 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 2088521 ir 2014 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. BR6-2335076, ir nusprendė skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Agentūros 2015 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. SP1-554 (11.2.12E), įpareigojant anuliuoti palūkanas, netaikyti sankcijos, fiksuoti pasėlį 5AM-1, išmokėti visą patikslintą tiesioginės išmokos paramą pagal 2013 m. paraišką, atmesti, o likusią bylos dalį pagal pareiškėjos skundą nutraukti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjos V. Z. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apie GAAB reikalavimų pažeidimus pagal 2011 m. Paraišką bei pritaikytą kompleksinės paramos susiejimo 21 proc. sankciją, pareiškėja buvo informuota 2012 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ bei 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. BR6-(11.13)-2858. Šiame sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka bei paaiškinta, kaip ir kuo vadovaujantis apskaičiuota paramos suma bei taikomos sankcijos už GAAB aprašo 1.2 ir 1.6 punktų pažeidimus. Teismas akcentavo, jog šio sprendimo pareiškėja nustatytu terminu neskundė, todėl Komisija pagrįstai sprendimu nenagrinėjo pareiškėjos skundo.

Teismas iš pareiškėjos pateiktos 2011 m. Paraiškos nustatė, jog ji pasirinko pranešimo el. paštu būdą. Toks pranešimas pareiškėjai buvo išsiųstas jos paraiškoje nurodytu el. pašto adresu, o 2012 m. balandžio 16 d. raštas Nr. BR6-(11.13)-2858, kuris jai buvo įteiktas 2012 m. balandžio 18 d., išsiųstas pareiškėjai ir registruota pašto siunta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad skundą Komisijai pareiškėja pateikė tik 2015 m. balandžio 23 d., t. y. ženkliai praleidusi skundo, dėl jai skirtų sankcijų pagal 2011 m. Paraišką, padavimo terminą. Nors pareiškėja teigė, jog pasėlio kodai buvo deklaruoti neteisingai, tačiau nei teismui, nei Komisijai nepateikė jokių įrodymų, jog iki už einamuosius deklaravimo metus mokamų išmokų termino pabaigos, pasėlio plotai buvo deklaruoti klaidingai ne dėl pareiškėjos kaltės. Pirmos instancijos teismo vertinimu, pareiškėja pateikė tik savo subjektyvią ir jokiais duomenimis nepagrįstą nuomonę apie tai, jog Agentūros darbuotojas klaidingai užpildė 2011 m. Paraiškos duomenis, be to, pareiškėja savo parašu pati patvirtino, jog pateikti duomenys teisingi. Teismas pažymėjo, kad nuo paramos pagal 2011 m. Paraišką neišmokėjimo dienos praėjo daugiau kaip treji metai, todėl per visą laikotarpį pareiškėjai buvo žinoma apie tai, jog jai nebuvo skirta parama. Per visą laikotarpį pareiškėja Agentūrai teikė prašymus išmokėti paramą ir pakeisti paraiškos duomenis, tačiau savo teisių įstatymų nustatyta tvarka negynė. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja praleido įstatymų nustatytus terminus ginti savo pažeistas teises ir skųsti 2012 m. balandžio 16 d. raštą Nr. BR6-(11.13)-2858, teismas sprendė, kad Komisija pagrįstai šią bylos dalį nutraukė.

Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir įpareigoti Agentūrą kompiuterinėje duomenų bazėje visuose žemės blokuose (Nr. 142629-3939, Nr. 142629-5040, Nr. 14629-5093, Nr. 142630-3342, Nr. 158493-0033, Nr. 180403-9793, Nr. 181403-0155, Nr. 182404-0402) įrašyti pasėlį kodu 5AM-1, teismas pažymėjo, kad iš faktinių byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog apie 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą pareiškėja žinojo jau 2013 m., tačiau savo galimai pažeistų teisių įstatymų nustatytais terminais ir tvarka negynė. Nei Komisijai, nei teismui nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi, siekdama gauti 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą, o nesutikdama su jai taikomomis sankcijomis, tik susirašinėjo su Agentūra, nurodydama force majore aplinkybes. Teismas sprendė, kad toks aplaidus pareiškėjos elgesys, trukęs daugiau nei dvejus metus, yra nepateisinamai ilgas, 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo terminas praleistas žymiai ir jokio pagrindo jį atnaujinti nėra. Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, kad Komisijos sprendimas nutraukti bylą šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl Komisijos sprendimo dalies, kuria išspręstas klausimas dėl 2013 m. Paraiškos, reikalavimų panaikinti Agentūros 2014 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. BR6-23350760, 2015 m. vasario 12 d. raštą Nr. SP1-554-(11.2.12E), 2015 m. kovo 23 d. raštą Nr. BR6-4394-(3.144), įpareigojant anuliuoti tariamas palūkanas, netaikyti sankcijos, fiksuoti pasėlį 5AM-1, išmokėti pilną patikslintą tiesioginę išmokos paramą pagal 2013 m. Paraišką, teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Metodikos, galiojusios nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., 3 punktu ir 7.2 punktu, skiriant paramą pagal 2013 m. Paraišką pareiškėjai galiojo sankcijos už pakartotinį tyčinį GAAB aprašo reikalavimų pažeidimą, todėl Agentūra pagrįstai jai neskyrė paramos už 2013 metus.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 7.1.1–7.1.3, 7.2 punktais, sprendė, kad Agentūra pagrįstai 2015 m. vasario 12 d. sprendime Nr. SP1-554(11.2.12E) nustatė pareiškėjos grąžintiną 7 911,12 Eur sumą. Teismas pažymėjo, jog Agentūra 2015 m. kovo 23 d. rašte prašė grąžinti ne 7 911,12 Eur, o 7 766,08 Eur sumą, kurią nustatė pritaikiusi moduliaciją, todėl Komisijos sprendimas ir šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas kaip išvestinius atmetė skundo reikalavimus priteisti 5 proc. kompensacines palūkanas bei 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

III.

Pareiškėja V. Z. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodė, kad teismas sprendime neįvertino Agentūros 2011 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. BR6-(11.13)-7587, Agentūros 2011 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. BR-(11.13)-9897, 2011 m. liepos 31 d. žemės sklypo Nr. 158493-0033 naminiame akte Nr. 1/2011-07-31, Telšių rajono Varnių seniūnijos vyresniojo specialisto J. Š. 2013 m. lapkričio 15 d. paaiškinime ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Varnių seniūnijos 2014 m. sausio 3 d. pažymoje Nr. R1-5 pateiktos informacijos. Pareiškėja tvirtino, kad tai aukštesnę galią turintys dokumentai, nei ginčijami byloje. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog šie dokumentai nebuvo pateikti Komisijai. Apeliaciniame skunde pažymėjo, kad Agentūros sprendimai pasirašyti Agentūros darbuotojų, o ne direktoriaus, taip pažeidžiant Agentūros nuostatų 21.8 punktą.

Pareiškėja taip pat teigė, kad teismas neįvertino 2016 m. kovo 24 d. pateikto dokumento „Tiesioginių išmokų bei su plotu susijusių kompensacinių išmokų duomenys“ turinio, kuriame nurodyta, jog pareiškėjos pasirinktas informavimo būdas „Paštu“.

Pareiškėja akcentavo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog skundas paduotas praleidus ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kadangi Komisija, žinodama, jog pareiškėjai nėra įteiktas Agentūros direktoriaus pasirašytas sprendimas, turėjo įpareigoti Agentūros direktorių vykdyti Agentūros nuostatų 21.8 punkte nustatytas pareigas.

Pareiškėjos vertinimu, teisėjų kolegija turėjo išankstinį nusistatymą, nes netenkino prašymo išreikalauti papildomus įrodymus bei apklausti liudytojus, taip sudarydama įspūdį, jog neturi pareigos ginti pareiškėjos teisių ir laisvių, numatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, dėl ko galėjo būti pažeisti Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 5 straipsnio 1–2 punktai, 6 straipsnio 3, 5 punktai, 8 straipsnio 2 punktas.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Atsakovas sutiko su teismo priimtu sprendimu ir nurodė, jog teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja ženkliai praleido terminą pateikti skundus dėl Agentūros sprendimų. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog žinodama, kad už 2011 m. Paraiškoje numatytų reikalavimų nesilaikymą nebus mokama parama, pareiškėja daugiau nei trejus metus delsė skųsti sprendimus, tačiau teikė Agentūrai įvairius prašymus / raštus / skundus, prašydama jai išmokėti paramą. Agentūra akcentavo, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai ne kartą buvo siunčiami Agentūros sprendimai ir raštai, kuriuos pareiškėja vengė atsiimti, todėl teismas pagrįstai sutiko su Komisijos pozicija dėl skundo dalies nenagrinėjimo, nustačius, jog skundų pateikimo terminai buvo praleisti daugiau nei trejus metus.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017 pareiškėjos V. Z. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjos teikiami argumentai bei įrodymai dėl netinkamo jos teiktų paraiškų administravimo, galėtų būti teismo įvertinti tik nustačius, jog pareiškėja tinkamai realizavo savo teisę į gynybą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo argumentus dėl termino apskųsti Agentūros sprendimus, kuriais išspręstas klausimas dėl paramos pagal pareiškėjos 2011 m. bei 2012 m. Paraiškas skyrimo, konstatavo, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjai teisines pasekmes ir teisėtai sprendė, jog pareiškėja šį terminą praleido.

Išanalizavusi byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad aplinkybę, jog pareiškėja 2012 m. kovo 14 d. gavo Agentūros 2012 m. kovo 13 d. sprendimą, patvirtino pareiškėjos 2012 m. kovo 15 d. prašymas „Dėl sprendimo apie išmokas gavimo“, o aplinkybę, kad 2012 m. balandžio 18 d. pareiškėja gavo Agentūros 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą, patvirtino pašto ataskaita apie registruotos pašto siuntos įteikimą. Tuo tarpu į Komisiją su prašymu nurodytus sprendimus panaikinti pareiškėja kreipėsi tik 2015 m. balandžio 23 d. Pažymėjo, kad nei Komisijai, nei teismui pareiškėja neteikė prašymo atnaujinti nurodytų administracinių aktų apskundimo terminą. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendė, kad tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino nurodytų Agentūros sprendimų teisėtumo klausimo, nes pareiškėja teisminės gynybos kreipėsi, nesilaikydama įstatyme nustatyto kreipimosi termino bei nenurodė priežasčių, kodėl šis terminas turėtų būti atnaujintas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai atliko savo pareigas, siekdamas informuoti pareiškėją apie procedūros pagal jos 2012 m. pateiktos paraiškos administravimą rezultatus, siuntė jai sprendimą apie taikomas sankcijas, atsakinėjo į pareiškėjos teikiamus raštus, pakartotinai pateikdamas jai informaciją apie taikomas sankcijas. Pažymėjo, kad jeigu pareiškėjai, kaip ji teigė, 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo turinys nebuvo žinomas iki 2015 m. gegužės 4 d., tai nutiko dėl jos pačios veiksmų – nepakankamo rūpestingumo ir atidumo, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad informacija apie sprendimą dėl 2012 m. paraiškos, pareiškėjai galėjo būti prieinama jau 2014 m. sausio mėnesį.

Teisėjų kolegija sprendė, kad 2015 m. balandžio 23 d. kreipdamasi į Komisiją su reikalavimu panaikinti Agentūros 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą, pareiškėja praleido skundo padavimo terminą, todėl Komisija pagrįstai bylos dalį dėl šio skundo reikalavimo nutraukė, nevertindama nurodyto teisės akto teisėtumo ir pagrįstumo. Šios išvados nekeičia ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad, pareiškėjos nuomone, Agentūra dėl 2011–2012 m. paraiškų nėra priėmusi Agentūros direktoriaus pasirašyto sprendimo, o teikti Agentūros sprendimai tėra tik jos darbuotojų nuomonė. Tai, ar sprendimą dėl pareiškėjai taikomų sankcijų pasirašė tokį sprendimą galintis priimti asmuo, turėtų būti nagrinėjama byla sprendžiant iš esmės.

Teisėjų kolegija sutiko su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimų motyvais, kuriais atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl Agentūros 2015 m. vasario 12 d. sprendimo, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjai nepagrįstai išmokėta 7 766,08 Eur, nes pareiškėjai galiojo Agentūros 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu pritaikyta sankcija – paramos neskyrimas už kitus kalendorinius metus. Teigė, kad Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 973 redakcija) patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 punktu, turėjo teisę priimti sprendimą dėl pareiškėjai išmokėtos sumos susigrąžinimo. Teisėjų kolegija taip pat palaikė Komisijos sprendime išdėstytus motyvus, jog aptariamas Agentūros sprendimas buvo pasirašytas asmens, turinčio įgaliojimus priimti tokio pobūdžio sprendimą.

Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Agentūrą kompiuterinėje duomenų bazėje visuose žemės blokuose (Nr. 142629-3939, Nr. 142629-5040, Nr. 14629-5093, Nr. 142630-3342, Nr. 158493-0033, Nr. 180403-9793, Nr. 181403-0155, Nr. 182404-0402) įrašyti pasėlį kodu 5AM-1, teisėjų kolegija pažymėjo, kad šis skundo reikalavimas pirmosios instancijos teismo bei Komisijos taip pat išnagrinėtas tinkamai.

V.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos V. Z. prašymas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimu jai nepagrįstai buvo paskirta sankcija, kuri prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek tarptautiniams teisės aktams.

Pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos aktas Nr. SP1-554 (11.2.12E) neprieštarauja Reglamento Nr. 73/2009 6 straipsnio 1 dalies ir III priedo nuostatoms. Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar 2009 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“ Nr. 3D-306 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 punktai neprieštarauja teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo ir priverstinio darbo draudimo principams.

Pareiškėja teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo visapusiškai ištirtos bylos faktinės aplinkybės, neatskleista bylos esmė. Teigia, kad atsakovo priimti sprendimai, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, nebuvo pareiškėjai tinkamai įteikti, o nustatytais pareiškėjos pažeidimais nebuvo padaryta žala aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvūnų gerovei, dėl ko bauda paskirta nepagrįstai.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinei mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nesutiko su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas teigia, kad pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktais, tačiau nenurodo objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu procesas turėtų būti atnaujintas. Pažymi, kad pareiškėja prašymą iš esmės grindžia samprotavimais ir subjektyviu situacijos bei teismo priimto sprendimo vertinimu. Akcentuoja, kad pareiškėja nuolat teikia atsakovui skundus, kuriuose savaip interpretuoja tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja V. Z. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose įtvirtintus pagrindus.

Nagrinėdama ir vertindama prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis.

Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-84-520/2016).

Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą turinio, pareiškėja neteisingai supranta proceso atnaujinimo instituto paskirtį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja abstrakčiu prašymu prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017. Proceso atnaujinimo pagrindų buvimo nepatvirtina pareiškėjos pateikta argumentacija – prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka jokio ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą.

Pareiškėja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte esančio proceso atnaujinimo pagrindo (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) buvimą grindžia, kaip teisingai nurodo atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, savo asmeniniu situacijos vertinimu bei teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties supratimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą, nei prie jo pridėtuose dokumentuose nėra nurodyta jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Juose iš esmės yra pateikiami tik tam tikri vertinimai, paaiškinimai dėl pareiškėjos keliamo klausimo, o tai, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų prasme, nėra reikšminga. Kaip paminėta, proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, todėl ji negali būti naudojama kaip priemonė pratęsti bylinėjimąsi. Taigi prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra nepagrįstas.

Kaip buvo nurodyta, pareiškėja prašo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu, pagal kurį procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

Pareiškėja nenurodė jokių materialinės teisės normų, kurias taikydamas pažeidė teismas, kas savo ruožtu lėmė, kad buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad prašymas nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, atsisakytina atnaujinti procesą aptariamoje byloje (ABTĮ 162 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017 pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GagysDalia Višinskienė