Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti jos teisę į būsimą žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą ir priteisti pareiškėjai solidariai iš atsakovų 447 148,60 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja paaiškino, kad ji 2003 m. balandžio 17 d. įsigijo 1,6 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) regioniniame parke. Pareiškėja nurodė, kad ji žinojo, jog žemės sklype ankščiau buvo sodyba, nes sklype buvo atrasta išlikusių sodybos pamatų liekanų. Zarasų rajono savivaldybė sudarė komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2003 m. gegužės 12 d. vietos apžiūrėjimo aktu nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype yra išlikę buvusių pastatų pamatai ir tarpusavyje vietomis surištų iš dalies aptašytų pamatų bei rūsio liekanos. Remdamasi šiuo Komisijos 2003 m. gegužės 12 d. vietos apžiūrėjimo aktu, Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė 2003 m. gegužės 22 d. išdavė pareiškėjai Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 34 dėl sodybos buvusioje sodybvietėje atstatymo. Zarasų rajono nuolatinės statybos komisijos 2003 m. gegužės 30 d. posėdžio protokolu Nr. 39 nutarta ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) kaime statymo projektą derinti be pastabų. Pareiškėja atstatė buvusią sodybą – pareiškėjai priklausančiame sklype pagal parengtą ir patvirtintą projektą buvo pastatytas ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kanalizacijos šulnys ir lieptas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Utenos apskrities viršininko pavaduotojo įsakymu sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos 2005 m. sausio 27 d. ir Utenos apskrities viršininko pavaduotojo įsakymu sudarytos komisijos 2009 m. kovo 30 d. aktais šie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti.

Pareiškėja teigė, kad ji atstatinėjo senąją sodybą laikydamasi galiojančių įstatymų, turėdama visus statyboms reikalingus dokumentus, kuriuos pareiškėjai išdavė atsakingi pareigūnai pagal savo kompetenciją. Po to, kai statybos buvo baigtos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą dėl neteisėtų administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo. Zarasų rajono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas pripažino aktus, kuriais remdamasi pareiškėja statėsi statinius, negaliojančiais ir įpareigojo pareiškėją nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. 2014 m. rugsėjo 16 d. pareiškėja gavo 2014 m. rugsėjo 4 d. antstolio S. O. G. patvarkymą Nr. R2-797 „Dėl neteisėtai pastatytų statinių griovimo“, kuriame nurodyta, kad ūkinio pastato su pirtimi ir poilsio kambariais, kiemo rūsio, kiemo statinio malkinės, kanalizacijos šulinio ir liepto, esančių (duomenys neskelbtini), Zarasų r., griovimo ir statybvietės sutvarkymo kaina yra 182 148,60 Lt. Pareiškėjos nuomone, jai priklausantys statiniai turės būti nugriauti dėl valstybės institucijų, Zarasų rajono savivaldybės kaltės, nes būtent dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos, Utenos apskrities viršininko pavaduotojo priimtų aktų, kurie vėliau teismo sprendimu buvo panaikinti kaip neteisėti, pareiškėja įgijo teisę statyti statinius. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad ji praras nuosavybės teise priklausantį turtą ir patirs tiesiogines išlaidas dėl teismo įpareigojimo nugriauti visus pagal neteisėtais pripažintus administracinius aktus pastatytus statinius vykdymo. Nugriovus statinius pareiškėjai bus padaryta 447 148,60 Lt turtinė žala. Pareiškėja prašė teismo priteisti žalos atlyginimą avansu, nes negalės apmokėti už statinių nugriovimą bei sumokėti už statybvietės sutvarkymą dėl sudėtingos savo finansinės situacijos.