- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- I-30-764/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03106-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 29.1Paraiškų administravimas
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. Z. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 3R-287(AG-206/05-2015) ir įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėja, pagrįsdama skunde išdėstytus reikalavimus, nurodė, kad nesutinka su Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos sprendimu ir mano, kad jis yra priimtas neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Skunde pareiškėja teigia, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija neišreikalavo iš atsakovės ginčo objekto, t. y. kompiuterinės laikmenos duomenų „Tiesioginių išmokų bei su plotu susijusių kompensacinių išmokų duomenys“ už 2011, 2012, 2013 metus, todėl visapusiškai neištyrė laikmenoje esančių duomenų įtakos pasirašytoms sutartims tarp pareiškėjos ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Varnių seniūnijos.
Pareiškėjos nuomone, Vyriausioji administracinių ginčų komisija neįvertino atsakovės darbuotojų kaltės ir aplaidumo, nes ginčo kompiuterinėje laikmenoje yra įrašyti netikslūs duomenys bei netikslūs vaistažolinių augalų kodai, kurių atsakovė neištaisė, taip pat neįvertino, kad atsakovės darbuotojas priėmė pareiškėjos atžvilgiu sprendimą, kurio pagrindu pareiškėjai pervedė tiesiogines išmokas už žemės plotus, tačiau priimtas sprendimas buvo nevizuotas, nepasirašytas viršininko ir be antspaudo.
Skunde pareiškėja taip pat paaiškina, kad atsakovė tyčiniais veiksmais delsė pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka įteikti 2012 m. kovo 13 d. sprendimą ir jis buvo gautas tik 2015 m. gegužės 4 d., tačiau šios aplinkybės taip pat skundžiamame sprendime neįvertintos, todėl jis naikintinas ir perduotinas nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) su pareiškėjos skundu nesutinka ir pateiktu atsiliepimu prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė paaiškina, kad pareiškėja buvo pateikusi paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Baigus administruoti paraišką ir atlikus pareiškėjos žemės sklypo patikrinimą buvo nustatyti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (toliau – ir GAAB) tyčiniai pažeidimai, todėl buvo pritaikyta 21 proc. sankcija, o pareiškėja apie priimtą sprendimą buvo informuota elektroniniu paštu, nes pateiktoje paraiškoje paramai gauti buvo pasirinkusi būtent tokį informavimo būdą. Sprendimas taip pat buvo siųstas registruotu paštu ir Lietuvos pašto duomenimis pareiškėjai įteiktas, tačiau pareiškėja nepasinaudojo sprendime nurodyta apskundimo tvarka.
Atsakovė teigia, kad pareiškėja buvo įpareigota deklaruojamas pievas nušienauti ir vienam deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį buvo prašoma išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius turėjo sudaryti ne mažiau nei 0,1 SG (sutartinio gyvulio), tačiau pareiškėja, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., turėjo 0 sutartinio gyvulio, o tai buvo įvertinta kaip tyčinis pažeidimas. Atsakovė pažymi, kad dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, informavo pareiškėją elektroniniu paštu ir registruotu paštu 3 kartus, tačiau laiškas grįžo su žyma neatsiėmė pašte.
Atsiliepime atsakovė paaiškina, kad dėl 2012 m. nustatytų pažeidimų, parama pareiškėjai dėl pakartotinių pažeidimų taip pat neturėjo būti skiriama, todėl visa pareiškėjai išmokėta parama už 2013 m dėl Supaprastintų tiesioginių išmokų administravimo informacinės sistemos (toliau – ir STIS) klaidos taip pat turi būti gražinta ir apie tai pareiškėja buvo tinkamai informuota.
Atsakovė mano, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriame atsižvelgė, jog pareiškėja, praleidusi atsakovės priimtų sprendimų apskundimo terminus teismui, teikė skundus pakartotinai atsakovei, kuri Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu, pagrįstai juos atsisakė nagrinėti, todėl pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą nėra.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklausti liudytojai J. Š., R. M. ir S. M..
Liudytoja R. M. paaiškino, kad pats suinteresuotas asmuo savarankiškai pildo paraišką išmokoms gauti ir nurodo visus privalomus duomenis bei patikrinęs jų teisingumą, paraišką patvirtina parašu. Liudytoja pažymėjo, kad ji tik administruoja paraiškas, o priimamų sprendimų nerengia.
Liudytoja S. M., atsakydama į pareiškėjos atstovo klausimus, nurodė, kad neprisimena jos ir pareiškėjos atstovo organizuoto susitikimo, taip pat nedalyvavo pagal paraišką paskirtų pinigų užsakymo procedūroje.
Liudytojas J. Š. paaiškino, kad nebuvo susipažinęs su pareiškėjos dokumentais susijusiais su gyvūnų ir augalų auginimu ir pažymėjo, kad informacinėje sistemoje nepildo duomenų, o išmokų už paraišką skyrimas vyksta automatiniu būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 3R-287(AG-206/05-2015) teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl to, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. gegužės 26 d. raštą „Dėl atsakymo į skundus“ Nr. BR6-8325(1.14), kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 20 d. ir 2015 m. balandžio 27 d. atsakovei pateiktus skundus. Atsižvelgus į tai, teismas faktines aplinkybes ir skundo bei atsiliepimo argumentus vertins tiek, kiek tai susiję su nagrinėjamu ginču.
Pareiškėja 2011 m. gegužės 6 d., 2012 m. gegužės 28 d., 2013 m. gegužės 9 d. pateikė paraiškas dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus skyrimą (VAGK I t. b. l. 96–100; b. l. 162–167; b. l. 168–173). Pareiškėja 2011 m. ir 2012 m. paraiškose nurodė, kad pageidauja visą su paraiška susijusią informaciją gauti elektroniniu paštu (VAGK I t. b. l. 96; 168), o 2013 m. paraiškoje prašė, kad informacija būtų siunčiama paštu (VAGK I t. b. l. 162).
Atsakovei, įvertinus 2011 m. paraišką, pareiškėjai buvo pritaikyta 21 proc. sankcija dėl nustatytų teisės aktų nuostatų pažeidimų. Nacionalinė mokėjimo agentūra, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja 2011 m. paraiškoje nurodė, jog pageidauja būti informuota elektroniniu paštu, 2012 m. kovo 14 d. elektroniniu pranešimu ir papildomai registruotu paštu informavo apie paraiškos administravimo pabaigą. Pareiškėja atsakovei pateikė prašymą, kuriuo patvirtino, jog 2012 m. kovo 14 d. gavo elektroninį pranešimą dėl 2011 m. paraiškos, o atsakovė, atsakydama į pateiktą pranešimą, priėmė 2012 m. balandžio sprendimą Nr. BR6-(11-13)-2858, kuriuo paaiškino apie pritaikytas sankcijas bei padarytus pažeidimus. Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas registruotu paštu 2012 m. balandžio 18 d., pašto siuntos Nr. RN371804239LT (VAGK II t. b. l. 77–78), tačiau pareiškėja minėto sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė ir jis yra įsigaliojęs.
Nacionalinė mokėjimo agentūra, įvertinusi pareiškėjos 2012 m. paraišką, elektroniniu paštu sprendimu Nr. BR6-2088521 informavo pareiškėją apie jai taikomas sankcijas (VAGK I t. b. l. 147–156). Sprendimas taip pat buvo išsiųstas ir registruotu paštu, pašto siuntos Nr. RN572625469LT ir Nr. RN676024808LT (VAGK I t. b. l. 174–175), tačiau pareiškėja siuntų neatsiėmė pašte ir jos grįžo siuntėjui. Atsakovė, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja apie priimtą sprendimą buvo informuota elektroniniu paštu, t. y. tokiu būdu, kuriuo prašė ją informuoti, laikė, kad sprendimas įteiktas tinkamai. Atsakovė pažymi, kad 2015 m. balandžio 29 d. raštu Nr. BR6-7130(11.2.6) pakartotinai įteikė pareiškėjai minėtus sprendimus dėl 2011 m. ir 2012 m. paraiškų (VAGK II t. b. l. 93–95). Pažymėtina, kad pareiškėja buvo pateikusi skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuriame taip pat skundė minėtą 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. BR6-2088521. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015 gegužės 25 d. sprendimu Nr. 3R-212(AG-111/05-2015) (VAGK III t. b. l. 1–6) pareiškėjos skundą dalyje atmetė, o kitoje dalyje nutraukė. Minėtą sprendimą apskundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, administracinėje byloje Nr. I-3442-208/2016 buvo priimtas 2016 m. kovo 24 d. sprendimas, kuriuo skundas atmestas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi pirmos instancijos sprendimą paliko nepakeistą.
Atsakovė, įvertinusi 2013 m. paraišką, išmokėjo pareiškėjai 7 766,08 Eur paramos sumą, tačiau nustatė, kad 2012 m. pareiškėjai padarius pakartotinį pažeidimą, paramos suma buvo išmokėta dėl STIS klaidos, todėl 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. SP1-554(11.2.12E) (VAGK I t. b. l. 206–212), pareiškėja buvo įpareigota grąžinti per klaidą išmokėtą paramos sumą. Sprendimas pareiškėjai įteiktas registruotu paštu, pašto siuntos Nr. RN086786799LT (VAGK II t. b. l. 6). Minėtas sprendimas taip pat buvo apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2015 gegužės 25 d. sprendimu Nr. 3R-212(AG-111/05-2015) pareiškėjos skundą atmetė, o teismas administracinėse bylose Nr. I-3442-208/2016 ir Nr. A-1202-858/2017 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą paliko galioti.
Atsakovei priėmus minėtus sprendimus, pareiškėja papildomai 2015 m. balandžio 20 d. skundu (VAGK II t. b. l. 118–121) ir 2015 m. balandžio 27 d. skundu (VAGK II t. b. l. 122–130) kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Pateiktuose skunduose pareiškėja nurodė, kad atsakovė neišmokėjo jai priklausančių išmokų pagal 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. pateiktas paraiškas, per klaidą nurodyti kodai nebuvo patikslinti, o reikalavimas laikyti ūkinius gyvūnus pareiškėjai nėra taikytinas.
Atsakovė, įvertinusi pareiškėjos skundų argumentus, 2015 m. gegužės 26 d. raštu Nr. BR6-8325(1.14) atsakė į pareiškėjos skundus ir paaiškino, kad 2011 m. ir 2012 m. paraiškos yra baigtos administruoti, o sprendimai dėl jų, pareiškėjai buvo įteikti tinkamai. Nacionalinė mokėjimo agentūra pareiškėjai nurodė, kad į tuos pačius klausimus, kuriuos jinai teikia 2015 m. balandžio 20 d. ir 2015 m. balandžio 27 d. skunduose buvo jau atsakyta 2011 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-7587, 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-9897 (VAGK I t. b. l. 70–72), 2012 m. balandžio 16 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-2858 (VAGK I t. b. l. 49–51), 2012 m. spalio 11 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-7719 (VAGK I t. b. l. 66–69), 2013 m. gegužės 21 d. raštu Nr. BR6-(7.8)-4296 (VAGK I t. b. l. 73–78), ir 2013 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-9089 (VAGK I t. b. l. 52–57).
Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės priimtu 2015 m. gegužės 26 d. raštu Nr. BR6-8325(1.14), pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri ginčijamu 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 3R-287(AG-206/05-2015) pareiškėjos skundą atmetė.
Vadovaujantis viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu (nagrinėjamam ginčui aktuali redakcija), pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs 2011 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. BR6-(11.13)-7587, 2011 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. BR6-(11.13)-9897, 2012 m. balandžio 16 d. raštą Nr. BR6-(11.13)-2858, 2012 m. spalio 11 d. raštą Nr. BR6-(11.13)-7719, 2013 m. gegužės 21 d. raštą Nr. BR6-(7.8)-4296 ir 2013 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-9089, daro išvadą, kad pareiškėja ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę ir jai, buvo pateikti išsamūs atsakymai, kuriuose paaiškinta dėl 2011 – 2013 m. teiktų paraiškų, nustatytų pažeidimų ir pritaikytų sankcijų pagrįstumo, pateiktų paraiškų ir paskirtų sankcijų peržiūrėjimo negalimumo, atsakovė minėtuose raštuose taip pat įvertino, kokioms aplinkybėms esant, neprarandama teisė į išmokas bei nustatė, kad pareiškėja teisės aktų nustatytų išsimčių neatitinka. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad atsakovė ne vieną kartą pareiškėjai jau buvo pateikusi atsakymus, susijusius su tais pačiais argumentais, kuriuos pareiškėja nurodo 2015 m. balandžio 20 d ir 2015 m. balandžio 27 d. skunduose, todėl laikytina, kad atsakovė pagrįstai 2015 m. gegužės 26 d. raštu Nr. BR6-8325(1.14) atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundus, nesant naujų faktinių aplinkybių, galinčių turėti įtakos kitokiam sprendimo priėmimui.
Teismas pažymi, kad administracinėse bylose Nr. I-3442-208/2016 ir Nr. A-1202-858/2017 buvo kilęs ginčas, susijęs su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teismas sprendė atsakovės priimtų raštų, kurie taip pat yra nagrinėjamos byos dalis ir dėl kurių skunde teismui pasisako pareiškėja, pagrįstumą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatyti atvejai, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017 išaiškino, kad pareiškėja savo veiksmais iš esmės siekia, kad būtų pripažinta, jog parama už 2011–2013 metais pateiktas paraiškas neišmokėta nepagrįstai, tačiau teismas konstatavo, jog pareiškėjos argumentai dėl netinkamoų paraiškų administravimo negali būti vertinami dėl to, kad pareiškėja praleido priimtų sprendimų dėl sankcijų paskyrimo teisės aktų nustatytą apskundimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nustatė, kad atsakovė tinkamai buvo informavusi pareiškėją dėl visų sprendimų, susijusių su pateiktų paraiškų administravimu, tačiau pati pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir konstatavo, kad sankcija, grąžinti per klaidą išmokėtą 7 766,08 Eur paramos sumą už 2013 m. paraišką, teisėta ir pagrįsta.
Teismas, atsižvelgęs į pareškėjos skundo turinį, byloje pateiktus dokumentus, atsakovės priimtus sprendimus dėl pareiškėjos skundu bei prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja skundą teismui iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir skunduose, pateiktuose Nacionalinei mokėjimo agentūrai, Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017, todėl laikytina, kad pareiškėja nepateikė jokių naujų duomenų, kurie pagrįstų kitas faktines aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima peržiūrėti pateiktas 2011 – 2013 m. paraiškas ir paneigti atsakovės priimtus ir įsigaliojusius sprendimus.
Pareiškėja buvo pateikusi prašymą, – išreikalauti sprendimus, kurių nebuvo gavusi, t. y. 2012 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. BR6-1803926 ir pranešimą Nr. BR6-2080807. Atsakovė, vykdydama teismo nurodymą, pateikė minėtus sprendimus ir nurodė, kad pareiškėja 2011 m. paraiškoje pažymėjo, jog pageidauja gauti pranešimus elektroniniu paštu. Minimas 2012 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. BR6-1803926 pareiškėjai buvo įteiktas paraiškos administravimo sistemoje elektroniniu pranešimu 2014 m. kovo 14 d. (II t. b. l. 21–22) ir išsiųstas registruotu paštu. Tai, kad pareiškėja minėtą sprendimą dėl 2011 m. paraiškos administravimo pabaigos gavo, patvirtina ir pati pareiškėja 2012 m. kovo 15 d. pateiktu prašymu atsakovei (VAGK I t. b. l. 30), todėl pareiškėjos argumentai dėl minėto sprendimo neįteikimo atmestini. Atsakovė, atsižvelgusi į tai, registruotu paštu išsiuntė pareiškėjai 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-(11.13)-2858, kuris buvo pareiškėjai įteiktas tinkamai ir išdėstė visas aplinkybes, kurių pagrindu buvo pritaikyta sankcija.
Pareiškėjos prašomas išreikalauti pranešimas Nr. BR6-2080807 buvo suformuotas 2013 m. kovo 26 d. informacinėje Nacionalinės mokėjimo agentūros sistemoje, kurioje buvo administruojama 2012 m. paraiška (II t. b. l. 26–29), o 2014 m. sausio 3 d. raštu Nr. BR6-34 pareiškėja buvo informuota apie 2013 m. gruodžio 23 d. priimtą sprendimą Nr. BR6-2088521 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ už 2012 m. paraišką.
Teismas pažymi, kad minėti sprendimai pareiškėjai yra taip pat žinomi iš administracinės bylos Nr. I-3442-208/2016 (proceso Nr. 3-61-3-03106-2015-1), tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017 šiuos raštus įvertino ir laikė juos teisėtais bei tinkamai įteiktais pareiškėjai, todėl skundo argumentai dėl šių sprendimų neįteikimo laikytini nepagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs liudytojų paaiškinimus, pažymi, kad jie nepagrindžia pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, taip pat nebuvo nustatytos jokios naujos aplinkybės, galinčios turėti įtakos kitokiam 2011 – 2013 m. paraiškų administravimui pakartotinai, o pareiškėjos atstovo užduoti klausimai liudytojams nėra susiję su administracinės bylos ginčo dalyku.
Pareiškėja teismui taip pat pateikė 2018 m. sausio 8 d. prašymą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. 3D-327 „Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ neprieštarauja teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam principui bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 5 straipsnyje įtvirtintam principui. Teismas, įvertinęs nagrinėjamo ginčo dalyką ir pareiškėjos pateiktą prašymą, pažymi, kad ginčas vyksta dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos atsisakymo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. gegužės 26 d. raštą „Dėl atsakymo į skundus“ Nr. BR6-8325(1.14), kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 20 d. ir 2015 m. balandžio 27 d. pateiktus skundus. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra susijęs su nagrinėjama administracine byla ir suformuotas prašymas nėra nagrinėjamas bylos faktinių aplinkybių apimtyje, todėl pateiktas prašymas atmestinas.
Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017 priėmė 2017 m. balandžio 25 d. nutartį, kurioje konstatavo, jog sprendimai dėl 2011 – 2013 m. paraiškų administravimo buvo įteikti pareiškėjai tinkamai, tačiau ji nepasinaudojo teisės aktų nustatyta teise juos apskųsti, taip pat nenustatė, kad pateiktose paraiškose buvo įrašytas netinkamas kodas, o atsakovė teisėtai ir pagrįstai prašo išieškoti nepagrįstai pareiškėjai pervestą pinigų sumą, visi sprendime minimi dokumentai pareiškėjai yra įteikti tinkami, ir pareiškėjai ne kartą buvo pateikti atsakymai į užduotus klausimus, tačiau pareiškėja nėra pateikusi naujų duomenų, kurie nebūtų nagrinėti atsakovės, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir teismo administracinėse bylose Nr. I-3442-208/2016 ir Nr. A-1202-858/2017 ir turėtų įtakos kitokio sprendimo priėmimui, laikytina, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir papildomai pasisakyti dėl kitų pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų, kurie nėra susiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, nėra. Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. D. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-261-3555/2011).
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra 2015 m. gegužės 26 d. raštu „Dėl atsakymo į skundus“ Nr. BR6-8325(1.14), pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 20 d. ir 2015 m. balandžio 27 d. skundus ir į minėtų skundų argumentus jau buvo pateikusi atsakymus anksčiau priimtais sprendimais ir raštais. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 3R-287(AG-206/05-2015) teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos V. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.