- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-505-1121/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25718-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Mindaugas Povilanskas, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- S. B.
- Advokatai
- Stanislovas Nalivaika
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mindaugo Povilansko, Giedrės Telksnienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausme.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš S. B. išieškoti (konfiskuoti) automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 020 Eur (du tūkstančius dvidešimt eurų), įpareigojant ją sumokėti ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
S. B. paskirtos kardomosios priemonės: 1) rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus; 2) teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintinas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. B. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatyta 2.61 promilių neblaivumas ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Nusikaltimas padarytas tokiomis aplinkybėmis: S. B. 2023 m. liepos 11 d., nuo tiksliai nesustatyto laiko ir vietos iki 12.30 val., (duomenys neskelbtini) esančios „M.“ parduotuvės, vairavo motorinę transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam 13.57 val. nustatytas 2.61 promilių neblaivumas ir nuo 12.40 val. iki 14.30 val., nevykdė teisėtų jį sulaikiusių pareigūnų reikalavimų išpūsti orą į alkotesterį, tikslu nustatyti jo neblaivumą Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 (2022 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – Vyriausybės nutarimas) nustatyta tvarka. Tokiais veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Nuteistasis S. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurias padaryti vienu metu yra fiziškai neįmanoma, t. y. dėl tariamo transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, nustačius tariamą 2,61 promilės neblaivumą ir dėl neblaivumo patikrinimo vengimo. Pažymima, kad skundžiamas nuosprendis prieštarauja protingumo kriterijams, kadangi neįmanoma nustačius asmens neblaivumą, konstatuoti ir kitą padarytą nusikalstamą veiką – neblaivumo patikrinimo vengimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi minėtas straipsnis nenumato galimybės laikyti asmenį kaltu padarius dvi skirtingas nusikalstamas veikas vienu metu.
2.2. Teigiama, kad vengimas pasitikrinti neblaivumą negali būti inkriminuotas, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 452 nenurodoma, kad nustačius neblaivumą, ankstesni tikrinamo asmens veiksmai būtų laikytini kaip vengimas tikrintis neblaivumą; minėtame nutarime nenurodoma, kad nenustačius antrojo (pakartotinio) tikrinimo rezultatų – pirmojo tikrinimo rezultatai nebūtų laikomi nustatytais; minėtame nutarime taip pat nenurodoma, kad negavus pakartotinio tyrimo rezultatų – tai būtų laikoma vengimu pasitikrinti neblaivumą. Dėl to, apelianto manymu, šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 suteikiama tikrinamam asmeniui papildoma galimybė – kuo tiksliau nustatyti neblaivumo galimus rezultatus, išvengti atsitiktinės paklaidos ir pan. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju netenka prasmės kvestionuoti apelianto paskesnius veiksmus po neblaivumo nustatymo, nes minėtame nutarime tokie veiksmai nėra išskiriami kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, kai faktiškai jau yra nustatytas neblaivumas. Kraštutiniu atveju, tokie veiksmai galėtų būti vertinami ne kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, o kaip nesutikimas tikrintis pakartotinai, t. y. tokie veiksmai, kurie neturi nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apeliantas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog „Nutarime nenurodoma, kad nenustačius neblaivumo antrą kartą, pirmojo neblaivumo patikrinimo rodmenys yra niekiniai“, tačiau mano, kad tokiais skundžiamo nuosprendžio motyvais yra paneigiamas pats vengimo tikrintis neblaivumą faktas.
2.3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi prielaidomis dėl neblaivumo fakto nustatymo, t. y. alkotesteriu tariamai nustatytas 2,61 promilės neblaivumas turėjo būti gretinamas su specialisto išvada Nr. T-A3666/2023(01), kurioje nurodyta, kad apelianto kraujyje etilo alkoholio nenustatyta. Skundžiamame nuosprendyje nebuvo suabejota ar kritiškai įvertinta minėta specialisto išvada. Apylinkės teismas darė tik prielaidas apie apelianto galimas organizmo savybes (pavyzdžiui, apie alkoholio šalinimo greitį). Skundžiamame nuosprendyje remiamasi, tačiau nenurodoma jokia konkreti specialioji literatūra, todėl apeliantui kyla klausimas, kokiais byloje nustatytais faktiniais duomenimis (kriterijais) ir jo asmeninėmis organizmo savybėmis (amžius, ūgis, kūno sudėjimas ir pan.), buvo nustatytas didesnis, nei įprasta, alkoholio šalinimo greitis. Šiuo atveju apylinkės teismas jokių aplinkybių dėl alkoholio šalinimo greičio nesiaiškino ir teisminio nagrinėjimo metu, o Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-307-843/2022, kuria remtasi skundžiamame nuosprendyje nėra tapati nagrinėjamam atvejui.
2.4. Apelianto įsitikinimu, nepagrįsti yra apylinkės teismo motyvai dėl neblaivumo fakto nustatymo vadovaujantis liudytojų parodymais. Pažymėta, kad alkoholio kvapo jautimas yra ne objektyvus, o daugiau subjektyvus faktorius (asmeniui gali sklisti nemalonus ar aitrus kvapas), ir tai negali būti objektyvus kriterijus. Be to, nemalonus ar aitrus kvapas gali sklisti ir sunegalavus (kaip nurodyta, liudytojų D. Ž. ir R. V. parodymuose – pastarieji matė apelianto vėmimo faktą), dėl to R. V. (nurodoma, kad šios liudytojos parodymai turėjo būti vertinti itin kritiškai) ir policijos pareigūnai galėjo jausti nemalonų ar aitrų kvapą. Kiti liudytojai (D. B. ir D. Ž.) negalėjo patvirtinti aplinkybės dėl alkoholio kvapo. Be kita ko, apelianto „keistas“ elgesys taip pat yra vertinamas subjektyviai, kadangi įvykio dieną jis buvo negaluojančios būsenos (pykinimas ir pan.) ir ši aplinkybė buvo nurodyta 2024 m. liepos 30 d. teisiamojo posėdžio metu. Taip pat apeliantas nurodo, kad minėto teisiamojo posėdžio metu buvo paaiškinęs, kas sukėlė jo didelį susierzinimą ir neadekvatų elgesį, t. y. R. V. ir jos draugo veiksmai.
2.5. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai bandė iškreipti faktinę situaciją provokaciniais veiksmais, kad būtų formaliai fiksuotas vengimas pasitikrinti neblaivumą, t. y. išgalvotas nusikaltimas. Tai yra esminė bylos aplinkybė, parodanti pareigūnų siekį atlikti neteisėtus veiksmus, todėl vadovautis (pasitikėti) tokių pareigūnų parodymais, nėra objektyvaus pagrindo (apylinkės teismas šios esminės aplinkybės visiškai neįvertino). Be kita ko, neblaivumo nustatymo aktas buvo pildomas kaip nesant jokio vengimo tikrintis neblaivumą, tačiau vėlesniais parodymais tvirtinta, kad buvo vengimo tikrintis faktas. Apelianto manymu, tokios pozicijos keitimu pareigūnai parodė savo veiksmų nenuoseklumą, kas negali būti pagrindu neabejoti ir kitais pareigūnų veiksmais (apylinkės teismas šios esminės aplinkybės taip pat visiškai neįvertino). Be to, pažymėta, kad pareigūnai neblaivumo nustatymo akte formaliai pažymėjo antrą punktą, kuriame turėjo būti įvertinta bendra asmens būklė, t. y. kad negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos (2.1 punktas). Vis dėlto, iš anksčiau minėtų vaizdo įrašų matyti, kad tokio faktinio patikrinimo net nebuvo siekta atlikti (apylinkės teismas šios aplinkybės taip pat neįvertino).
2.6. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi dviem vaizdo įrašais („export-z4yo6.mp4“ 03.00 min ir „PSS-20230711-134229UTC+0300.mp4“ nuo 00.24 min iki 02.48 min) dėl aplinkybių, susijusių su policijos pareigūnais, apelianto buvimu teisininku ir pinigų neturėjimu įvykio metu. Pažymima, kad remiantis minėtais vaizdo įrašais tuo metu dar nebuvo iškviestas antrasis policijos ekipažas (pareigūno (liudytojo) M. K. ekipažas), todėl pareigūnas M. K. negalėjo žinoti apie betarpiškus pokalbius tarp apelianto ir pareigūno P. B. Atkreiptas dėmesys, kad pareigūnas M. K. duotais parodymais tvirtina minėtų vaizdų įrašų faktines aplinkybes kaip betarpiškai girdėjęs, tačiau bylos duomenimis, pareigūnas M. K. ne tik iškraipo pokalbio turinį, tačiau ir sąmoningai teikia melagingus parodymus, kadangi vaizdo įrašuose apie tai net nėra užsiminta (po pareigūno M. K., kaip antrojo ekipažo, atvykimo momento). Dėl to, teiginiai apie „teisininką“ ir apie „pinigų nebuvimą“ buvo išimtinai pasakyti tik pareigūno P. B. akivaizdoje (kol dar nebuvo iškviestas antrasis policijos pareigūnų ekipažas su pareigūno M. K. betarpišku dalyvavimu). Pirmosios instancijos teismas šiuos faktus ignoravo, iškraipė, juos laikė tinkamais inkriminuojant apeliantui padarytą nusikalstamą veiką.
2.7. Apeliantas papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Apylinkės teismas sąmoningai, selektyviai ir neobjektyviai atrinko tik tokias aplinkybes, kurios galimai rodytų apelianto atliktas tariamas nusikalstamas ir kartu nesuderinamas veikas. Teisminio nagrinėjimo metu bylą nagrinėjančiam teisėjui buvo reikštas nušalinimas, tačiau teisėjas nenusišalino. Teigiama, kad BPK nenumato apskundimo galimybės ir tvarkos dėl teisėjo nušalinimo, todėl apeliantas susitaikė su pirmosios instancijos teismo teisėjo nenusišalinimu, kadangi pakartotinai teikti nušalinimą nebuvo pagrindo. Vis dėlto, rašytiniuose nušalinimo motyvuose buvo pateikti konkretūs teisėjo nušalinimo teisiniai bei faktiniai pagrindai, o bylos aplinkybės rodo, kad teisėjas nuo pat pradžių neobjektyviai nagrinėjo bylą (pavyzdžiui, be apelianto dalyvavimo teismo posėdyje, prijungė abejotinos kilmės dokumentą, kurio prijungimą slėpė beveik du mėnesius, ir kuriam iki šiol nėra jokių objektyvių patvirtinančių duomenų ir šios bylos „naujų“ duomenų).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų – pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais bylos įrodymais ir duomenimis.
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl apelianto nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai, vėliau sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).
7. Laikantis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, byla patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Vadovaujantis teismų praktika, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-1073/2022).
Dėl apeliaciniame skunde keliamo pirmosios instancijos teismo šališkumo
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi sąmoningai, selektyviai ir neobjektyviai atrinktos tik tos aplinkybės, kurios galimai rodytų jo atliktas tariamas nusikalstamas veikas, be to, prijungė abejotinos kilmės dokumentą, kurio prijungimą „slėpė“ beveik du mėnesius. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).
9. Įvertinus pateiktus argumentus, sugretinus juos su faktine medžiaga, teisėjų kolegija vertina, kad atitinkamas gynėjo apeliacinio skundo motyvas nėra pagrįstas. Proceso organizavimo ir (ar) procesinių veiksmų atlikimo specifika priklauso nuo individualios bylos ir teisės taikytojo teisinio sąmoningumo; o objektyvių duomenų, kad būtų pažeistas rungtyniškumas ar vienai proceso šaliai rodytas išankstinis palankumas ar priešiškumas, nėra nustatyta. Šiame kontekste akcentuotina, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų rinkimo ir tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais procesiniais pažeidimais (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.). Be to, nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pavyzdžiui, 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fernandez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01).
10. Nagrinėjamu atveju S. B. apeliaciniame skunde nenurodo naujų esminių faktinių aplinkybių, kurios aukštesnįjį teismą priverstų suabejoti skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumu. Priešingai, apeliaciniame skunde yra pateikiama savita nustatytų bylos faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų interpretacija. Byloje nėra duomenų, rodančių bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą, o teismo proceso organizavimas, proceso veiksmų atlikimas, bendravimas su proceso dalyviais, nekelia abejonių dėl galimo išankstinio priešiškumo ar palankumo konkrečiai proceso šaliai. Aplinkybė, kad žemesnysis teismas S. B. atžvilgiu priėmė jam nepalankų sprendimą, savaime nesudaro pagrindo teiginiui, jog teismas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas, pastebi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. B. 2024 m. birželio 19 d. pateikė nušalinimą teisėjui Pavelui Kujaliui, motyvus išdėstęs rašytine forma. Teisėjas Pavelas Kujalis, padaręs teisiamojo posėdžio pertrauką priėmė sprendimą nenusišalinti, dėl prie bylos pridėtos kvito kopijos, argumentuodamas, kad „byla yra taip pat elektroniniame variante, atitinkamai LITEKO sistemoje ir šitas dokumento kvitas yra atspausdintas iš elektroninio bylos originalo“. Susipažinus tiek su pateikto nušalinimo motyvais, tiek bylą pirmąja instancija nagrinėjusiojo teisėjo nenusišalinimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti teisėjo šališkumu ir (ar) jo atlikto procesinio veiksmo teisėtumu bei pagrįstumu.
Dėl nustatytų neblaivumo požymių faktinių aplinkybių vertinimo
11. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, būtina nustatyti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų (past. – vairavo, mokė praktinio vairavimo, vengė patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio).
Žemesnės instancijos teismas
12. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi (toliau – SEAKĮ) taip pat Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nurodoma, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Be to, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (SEAKĮ 13 straipsnio 10 punktas; KET 17 punktas).
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje dėl neblaivumo fakto nustatymo nepagrįstai buvo vadovaujamasi liudytojų parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja D. B. parodė, kad nuteistojo kalba buvo nerišli, o elgesys degalinėje keistas, todėl jai kilo įtarimų, be to, šalia nuteistojo stovėjusi klientė nurodė, kad nuteistasis yra neblaivus (2 t., b. l. 54–61); liudytoja V. Č. parodė, kad operatorė D. B. jai pranešė, jog kasoje atsiskaitė galimai neblaivus klientas, kadangi šalia nuteistojo stovėjusi klientė jautė alkoholio kvapą, o siekiant patikrinti šią informaciją paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“ ir pranešė apie galimai neblaivų klientą degalinėje (2 t., b. l. 106–111); liudytoja R. V. parodė, kad už jos automobilio stovėjo kitas automobilis, o šalia jo pamatė vemiantį asmenį, taip pat, kad nuo S. B. sklido alkoholio kvapas (2 t., b. l. 106–111); liudytojas D. Ž. parodė, kad automobilyje išgirdo, kad kažkas vemia, tuomet atsisuko ir pamatė nuteistąjį (2 t., b. l. 106–111). Į įvykio vietą atvykęs pirmojo policijos ekipažo pareigūnas liudytojas P. B., parodė, kad įvykio dieną (past. – tikslios datos neprisimena) buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) prie „M.“ parduotuvės yra neblaivus vairuotojas, kuris galimai įvažiavo į automobilį ir šiuo metu yra aikštelėje. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pareigūnas taip pat nurodė, kad S. B. nuolat nutraukdavo pūtimus ir vėl pradėdavo pūsti arba traukė orą į save ir tai suprasdavo pagal garsinį signalą ir alkotesterio nurodomą informaciją ekrane, be to, alkotesteris visada nurodo, dėl ko neįvyko patikra (2 t., b. l. 144–148); liudytojas pareigūnas M. K. parodė, kad gavęs prašymą, į įvykio vietą atvežė alkotesterį, S. B. buvo išaiškinta naudojimosi alkotesteriu tvarka ir iš pirmo ar antro pūtimo buvo nustatytas jo neblaivumas (2 t., b. l. 106–111). Liudytojų parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys – kūno kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad bandant patikrinti S. B. neblaivumą, policijos pareigūnas sako, kad S. B. iš burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, tačiau jis nesugeba išpūsti oro į alkotesterį (vaizdo įrašas „PSS-20230711-125331UTC+0300 (1)“ 12.12 min); policijos pareigūnams nepavyksta nustatyti S. B. neblaivumo, kadangi S. B. imituoja pūtimą į alkotesterį, t. y. alkotesteris rodo pūtimo trikdį, asmuo išpučia nepakankamai oro į alkotesterį (nepučia 5 s, kaip tai buvo paaiškinta policijos pareigūnų) (vaizdo įrašai „PSS-20230711-125331UTC+0300 (1)“, „PSS-20230711-131727UTC+0300 (1)“); į įvykio vietą atvykus antrajam policijos pareigūnų ekipažui, pareigūno M. K. alkotesteriu iš antro bandymo S. B. nustatomas 2,61 promilių neblaivumas (vaizdo įrašas „PSS-20230711-135554UTC+0300 (1)“ 00.27–02.40 min).
14. Nuteistojo S. B. pozicija tyrimo eigoje nebuvo nuosekli ir kito, gynybos versiją derinant prie nustatytų bylos duomenų. Pavyzdžiui, nors proceso metu nuteistasis S. B. laikėsi pozicijos, jog 2023 m. liepos 11 d. alkoholio nevartojo, iš kūno kamerų vaizdo įrašo matyti, kad į įvykio vietą atvykus pirmajam policijos ekipažui, S. B. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 3 - 5 minutes, teigdamas, kad tuščias butelis yra „M.“ šiukšliadėžėje (vaizdo įrašas „export-z4yo6.mp4“ 01.28–02.15 min). Be to, nors duodamas parodymus S. B. neneigė fakto, kad 2023 m. liepos 11 d. vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistojo teigimu, 2023 m. liepos 11 d. susitarė su savo draugu V. S. susitikti prie „M.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tam, kad perduotų pastarajam minėtą automobilį paruošti techninei apžiūrai (past. – tokias pačias aplinkybes teisiamajame posėdyje nurodė ir V. S. (2 t., b. l. 165–171)), iš kūno kamerų vaizdo įrašo matyti, kad į įvykio vietą atvykus pirmajam policijos ekipažui, S. B. paaiškino, kad jį atvežė žmogus ir paliko automobilį (vaizdo įrašai „export-om2as (1)“ 02.19–02.24 min, „PSS-20230711-131727UTC+0300 (1)“ 01.07–01.16 min).
15. Aplinkybę, kad S. B. buvo nustatyti neblaivumo požymiai patvirtina ir byloje esantis 2023 m. liepos 11 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad S. B. yra nustatyti tokie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali (1 t., b. l. 22–24). Be to, pirmojo neblaivumo patikrinimo metu alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0428 apeliantui buvo nustatytas 2,61 promilių neblaivumas.
16. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija alkotesterio parodymus, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad alkotesterio duomenys šioje byloje yra nepatikimi. Pagal veikos padarymo metu galiojusių Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2022 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – Taisyklės) 2.3 punktą neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Atsižvelgiant į tai, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-289-895/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad nei Taisyklėse, nei BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatos neįtvirtina reikalavimo įrodinėti asmens neblaivumo išimtinai laboratoriniu kraujo tyrimu. Baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, suformuota teismų praktika, kurioje patvirtinti įvairūs įrodinėjimo būdai nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-289-895/2018, 2K-342-689/2018, 2K-60-495/2021). Pagal formuojamą praktiką teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos tų teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos. Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1937245 patvirtina, kad alkotesteris „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0428, kuriuo buvo tikrintas S. B. neblaivumas, buvo metrologiškai patvirtintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato išdavimo data – 2023 m. gegužės 18 d., sertifikato galiojimo laikas nurodytas iki 2023 m. lapkričio 15 d. (1 t., b. l. 22–24). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju policijos pareigūnas P. B. parodė, kad neblaivumo patikrinimo kvite ir alkotesterio sertifikate yra nurodytas alkotesterio numeris, todėl jeigu numeriai sutampa, reiškia, kad neblaivumo patikrinimas buvo atliktas būtent tuo alkotesteriu, kurio sertifikatas yra byloje (2 t., b. l. 144–148). Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas M. K. parodė, kad jo ir kolegų alkotesteriai buvo vienodi, papildomai jis turėjo spausdintuvą, kuriuo galima atspausdinti neblaivumo patikrinimo alkotesterio kvitus (2 t., b. l. 106–111). Kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad į įvykio vietą atvykęs antrojo ekipažo policijos pareigūnas M. K. rankose laiko lagaminą ant kurio užrašyta „Drager 0428“ ir būtent šiuo alkotesteriu S. B. buvo nustatytas 2,61 promilių neblaivumas. Neblaivumą patvirtinantis alkotesterio išrašas buvo atspausdintas iš karto po alkotesterių rodmenų, matant S. B. Aplinkybę, kad byloje esantis sertifikatas ir alkotesterio rodmenys yra patikimi parodo ir tai, kad vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas M. K. pareigūnui P. B. perduoda tiek alkotesterio patikros sertifikatą, tiek ir alkotesterio rodmenis (vaizdo įrašas „PSS-20230711-135554UTC+0300“, 00.09–00.33 min, 03.00–03.06 min, 03.39–03.54 min). Spręstina, kad S. B. argumentai dėl alkotesterio duomenų nepatikimumo, taip pat teisiamojo posėdžio metu V. S. parodymai, kad jis matė, kaip neblaivumo patikrinimo kvitas buvo atspausdintas kitu alkotesteriu, laikytini prieštaraujančiais surinktai ir anksčiau minėtai bylos medžiagai. Konstatuotina, kad abejoti alkotesterio rodmenimis nėra teisinio pagrindo, alkotesterio sertifikatas patvirtina, jog alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas S. B. neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudojimui.
17. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad byloje esantys alkotesterio parodymai turi būti gretinami su specialisto išvada Nr. T-A3666/2023(01), kurioje nurodyta, kad S. B. kraujyje etilo alkoholio nenustatyta, tačiau minėtos specialisto išvados pirmosios instancijos teismas kritiškai nevertino. Byloje yra nustatyta, kad alkoholio koncentracijos S. B. iškvėptame ore tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas ir užfiksuotas 2023 m. liepos 11 d. 13.57 val. Vadovaujantis specialisto išvados Nr. T-A3666/2023(01) duomenimis, S. B. kraujas VšĮ „Vilniaus universitetinėje ligoninėje“ buvo paimtas tos pačios dienos 22.26 val. (1 t., b. l. 88), t. y. praėjus net aštuonioms su puse valandos. Šiame kontekste pabrėžtina, kad vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo atliktos policijos pareigūnų, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Konstatuotina, kad atitinkamas laikas buvo viršytas daugiau nei aštuonis kartus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo vadovautis minėtais duomenimis kaip įrodymu šioje byloje. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad apelianto papildomi argumentai dėl galimai apsunkinto eismo Vilniaus mieste dėl NATO viršūnių susitikimo metu ar neturėjimo pinigų išsikviesti taksi laikytini deklaratyvaus ir išskirtinai gynybinio pobūdžio bei atmestini kaip nepagrįsti.
18. Apeliaciniame skunde S. B. nurodo, kad teiginiai apie teisininką ir pinigų neturėjimą įvykio metu buvo išimtinai pasakyti tik prie policijos pareigūno P. B., kai dar nebuvo iškviestas antrasis policijos pareigūnų ekipažas, todėl policijos pareigūnas M. K. betarpiškai negalėjo girdėti šių teiginių. Iš kūno vaizdo kameros įrašo „export-z4yo6.mp4“ (02.23–03.00 min) matyti, kad tuo metu, kai S. B. pakeltu balsu teigia, kad trisdešimt metų dirba teisininku, policijos pareigūnas P. B. buvo nuėjęs prie jaunuolių, į kurių automobilį buvo atsirėmęs S. B. automobilis; iš kūno vaizdo kameros įrašo „export-om2as (1)“ 03.40 min matyti, kad policijos pareigūnui P. B. bekalbant su minėtais jaunuoliais, girdimi S. B. šūkavimai dėl to, kad jis yra teisininkas; kūno kameros vaizdo įraše „PSS-20230711-134229UTC+0300 (1)“ 00.24–02.48 min, kurį nurodo apeliantas, nematyti, kad S. B. būtų teigęs, kad neturi pinigų (nurodytame vaizdo įrašo laiko intervale apeliantui leidžiama pasiimti iš automobilio jam reikalingus daiktus); iš kūno kameros vaizdo įrašo „ „PSS-20230711-135554UTC+0300 (1)“ 00.09–00.12 min matyti, kad policijos pareigūnas P. B. pasako policijos pareigūnui M. K., kad asmuo, kuris sėdi policijos automobilyje yra teisininkas. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju policijos pareigūnas M. K. parodė, kad pats S. B. jam pasakė, jog yra teisininkas (2 t., b. l. 106–111). Įvertinus paminėtas aplinkybes, atitinkamas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neblaivumo patikrinimo vengimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai, ir bylos faktinių aplinkybių patikslinimo
19. Apeliaciniame skunde S. B. taip pat akcentuoja, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi minėtas straipsnis nenumato galimybės laikyti asmenį kaltu padarius dvi skirtingas nusikalstamas veikas vienu metu, t. y. neįmanoma nustačius asmens neblaivumo faktą, kartu konstatuoti ir kitą veiką – neblaivumo patikrinimo vengimą, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
20. Teismų praktikoje pripažįstama, jog neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo, o konstatuojant, kad asmens veika yra kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią nesitikrinti blaivumo, nors visos galimybės tokį patikrinimą atlikti buvo. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo, kuriam nustatyti neblaivumo požymiai, tokių veiksmų neatlieka.
21. Pagal veikos padarymo metu galiojusių Taisyklių 4 punktą, policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Pastebėtina, kad taisyklėse nėra reglamentuota, kiek kartų turi būti tikrinamas asmens neblaivumas, kai asmuo sutinka pasitikrinti neblaivumą ir neišreiškia aiškaus atsisakymo.
22. Nagrinėjamu atveju, S. B. privalėjo vykdyti policijos pareigūnų 2023 m. liepos 11 d. žodžiu pateiktą teisėtą reikalavimą po pirmojo neblaivumo tikrinimo, pakartotinai (antrą kartą) pasitikrinti neblaivumą, t. y. iš vaizdo įrašo „PSS-20230711-135554UTC+0300 (1)“ 02.38–03.20 min matyti, kad S. B. nesutikus su nustatytu 2,61 promilių neblaivumu (pirmojo patikrinimo metu – 13.57 val.), policijos pareigūnai informavo S. B., kad jis po 15 min, t. y. 14.15 val. galės pakartotinai pasitikrinti neblaivumą. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnai S. B. ne kartą išaiškino, kaip taisyklingai reikia išpūsti orą į alkotesterį, tačiau S. B. sąmoningai netaisyklingai pūtė į alkotesterį, taip sudarydamas kliūtis policijos pareigūnams pakartotinai patikrinti jo neblaivumą; apeliantas ne kartą policijos pareigūnų buvo įspėtas, kad sąmoningai netaisyklingai pūsdamas į alkotesterį vengia neblaivumo patikrinimo (vaizdo įrašai „PSS-20230711-141554UTC+0300 (1)“, „PSS-20230711-142234UTC+0300 (1)“). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukciją, jeigu mėginio tūris yra nepakankamas, ekrane rodoma „nepakankamas kiekis“, pasigirsta trumpas garsinis signalas ir mirksi raudona lemputė; kai iškvepiama neteisingai, pavyzdžiui, staigiai nutraukiant iškvėpimą arba įtraukiant orą mėginio ėmimo pabaigoje, ekranas rodo „pūtimo trikdis“, pasigirsta trumpas garsinis signalas ir mirksi raudona lemputė (2 t., b. l. 64–97).
23. Pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas antrojo policijos ekipažo pareigūnas M. K. parodė, kad S. B. buvo paaiškinta, jog po 15 min reikės pakartotinai išpūsti orą į alkotesterį, be to, S. B. ne kartą buvo paaiškinta naudojimosi alkotesteriu tvarka, tačiau jis nepūtė į alkotesterį nurodytą laiką (5 s), pūtė per stipriai arba įkvėpdavo orą į save, kas reiškia, kad asmuo vengė neblaivumo patikrinimo. Minėtas policijos pareigūnas pažymėjo ir tai, kad nuo S. B. sklido stiprus alkoholio kvapas (2 t., b. l. 106–111). Pirmojo policijos ekipažo pareigūnas P. B., teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju, nurodė tokias pačias aplinkybes, t. y. kad S. B. nuolat nutraukdavo oro išpūtimus į alkotesterį, vėl pradėdavo pūsti arba traukė orą į save, todėl tokie S. B. veiksmai buvo traktuoti kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą (2 t., b. l. 144–148). Atitinkami liudytojų parodymai, gretinat juos su kūno kamerų įrašais, teisėjų kolegijos vertintini kaip pagrįsti ir pasitvirtinę.
24. Vertinant apelianto argumentą, kad policijos pareigūnai bandė iškreipti faktinę situaciją provokaciniais veiksmais, kad būtų formaliai fiksuotas vengimas pasitikrinti neblaivumą, pažymėtina, kad byloje esančiuose kūno kamerų įrašuose aiškiai matyti, kad policijos pareigūnai ne kartą apeliantui kantriai aiškino, kaip taisyklingai reikia išpūsti orą į alkotesterį. Netgi tam, kad S. B. būtų aiškiau, kaip tiksliai išpučiamas oras į alkotesterį, policijos pareigūnai nurodydavo vaizdingus palyginimus (pavyzdžiui, kad reikia pūsti taip, kaip yra pučiamos žvakutės per gimimo dieną), taip pat ne kartą S. B. akcentuodavo ir aplinkybę, kad jis netaisyklingai išpučia orą į alkotesterį bei pakartotinai aiškindavo kaip taisyklingai tai padaryti. Pastebėtina ir tai, kad ne kartą paties S. B. sutikimu, jo akivaizdoje, iš permatomo plastikinio maišelio buvo išpakuojami vienkartiniai alkotesterio vamzdeliai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad policijos pareigūnai provokavo ar klaidino S. B., jam išpučiant orą į alkotesterį, taip pat nenustatyta ir tai, kad patikrą atlikę policijos pareigūnai nesivadovavo Taisyklėmis.
25. Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, kad neblaivumo nustatymo akte (1 t., b. l. 22) policijos pareigūnai nepagrįstai pažymėjo, kad S. B. negali eiti tiesia linija – pėda pėdos (2.1 punktas). Tokie apelianto teiginiai taip pat laikytini kaip jo gynybinė versija, kadangi neblaivumo nustatymo akte policijos pareigūnai vadovaudamiesi Taisyklėmis, įvertina bendrą asmens būklę, atitinkamai tai pažymi neblaivumo nustatymo akte. Be to, atitinkamas kriterijus tėra vienas iš pastarajam nustatytų neblaivumo požymių viseto.
26. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2023 m. liepos 11 d. 13.57 val. pirmojo tikrinimo metu nustačius 2,61 promilių alkoholio koncentraciją, S. B. imituodamas pūtimą ir jį nutraukdamas anksčiau laiko, sąmoningai nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pakartotinai pasitikrinti neblaivumą, nors, kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, pagal savo būklę objektyviai tai galėjo padaryti ir įvykdyti atitinkamą pareigūnų reikalavimą.
27. Šiame kontekste pastebėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, dėl S. B. sąmoningų ir tyčinių veiksmų nebuvo įgyvendinta pakartotinio asmens blaivumo patikrinimo sąlyga, dėl to atitinkami S. B. veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal vieną iš alternatyviųjų sudėties požymių – kaip vengimas neblaivumo patikrinimo. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės tikslintinos, kaltinime paliekant tik vieną iš alternatyvių BK 281¹ straipsnio objektyvios pusės požymių bei iš jo pašalinant alternatyvųjį transporto priemonės vairavimo, kai kaltinamajam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, požymį.
28. Be to, šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad BK 281¹ straipsnio dispozicija yra blanketinė, dėl to inkriminuojant atitinkamą straipsnį, būtina kartu nurodyti ir konkretų KET punktą, kurio reikalavimai yra pažeisti. Nors atitinkamas KET reikalavimų pažeidimas (past. – KET 17 punktas) aprašytas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, jis turi būti nurodytas ir prie aprašomosios dalies įrodyta pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių.
29. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad S. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą, numatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, šio reikalavimo nevykdė: 2023 m. liepos 11 d. nuo tiksliai nesustatyto laiko ir vietos iki 12.30 val., (duomenys neskelbtini) esančios „M.“ parduotuvės, vairavo motorinę transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, negalėjimą eiti pėda po pėdos, taip pat 13.57 val. pirmu tikrinimu nustačius, kad jo iškvėptame ore yra 2,61 promilės etilo alkoholio koncentracija, nevykdė teisėtų jį sulaikiusių pareigūnų reikalavimų išpūsti orą į alkotesterį, siekiant patikrinti jo blaivumą antrą kartą, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
30. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai S. B. skyrė bausmę – baudą, o bausmės dydį parinko sankcijos ribose (100 MGL (5 000 Eur)), artimą jos minimaliam dydžiui. S. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas (trejiems metams) yra individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui, nuteistojo asmenybei; be to, visos konfiskuotino automobilio „VW Passat“ vertės (2 020 Eur) išieškojimas yra proporcinga priemonė įstatymo keliamiems tikslams pasiekti ir būtina įstatymo leidėjo siekiamų tikslų įgyvendinimui, visuomenės saugumo kelių eismo srityje užtikrinimui, S. B. atgrasymui nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu, patikslinant nustatytas faktines aplinkybes byloje. Kitoje dalyje nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas.
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį pakeisti:
patikslinti nuosprendžio aprašomosios dalies įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatant, kad S. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą, numatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, šio reikalavimo nevykdė: 2023 m. liepos 11 d. nuo tiksliai nesustatyto laiko ir vietos iki 12.30 val., (duomenys neskelbtini) esančios „M.“ parduotuvės, vairavo motorinę transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, negalėjimą eiti pėda po pėdos, taip pat 13.57 val. pirmu tikrinimu nustačius, kad jo iškvėptame ore yra 2,61 promilės etilo alkoholio koncentracija, nevykdė teisėtų jį sulaikiusių pareigūnų reikalavimų išpūsti orą į alkotesterį, siekiant patikrinti jo blaivumą antrą kartą, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.
Kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio dalies nekeisti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.