Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis V. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Parodė, kad 2019 m. vasarą į stovyklą, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko pakviestas organizatorės, stovykloje jis nebuvo pašalinis asmuo. Nebuvo tiksliai aptarta, kokios bus jo funkcijos. Žinojo tiksliai tik tai, kad atvykęs turi pravesti aukcioną ir diskoteką. Po aukciono vyko diskoteka. Diskotekos metu priėjęs merginų būrys keletą kartų prašė paleisti mėgstamų dainų. Jis tai daryti atsisakė, kadangi dainos buvo su keiksmažodžiais, tokio pobūdžio dainų jis nenorėjo leisti nepilnamečių diskotekoje. Merginos liko nepatenkintos ir kažkur pasišalino. Po to, kai baigėsi dienos programa, vaikai ruošėsi miegui. Stovykloje buvo leidžiama „naktinėti“ iki 23 valandos. Vėliau turėjo būti ramybės metas. Apie pusę dvylikos, gal dvyliktą valandą, nakties pasigirdo triukšmas iš vieno kambario. Triukšmas buvo tame pačiame pastate, kur vyko ir diskoteka. Antrame aukšte buvo miegamieji kambariai. Šioje stovykloje jis dirbo gal septintus metus. Užlipo į viršų. Ten buvo vadovė, kuri apžiūrėjo, ar visi vaikai vietose. Ji kaltinamajam pirštu parodė į kambarį, kuriame buvo triukšmaujama. Jis užėjo į kambarį, paprašė merginų netriukšmauti. Iš kambario sklido dundėjimas – sienos ten yra plonos, viskas girdisi. Tai buvo paskutinė stovyklos naktis. Būdavo taip, kad paskutinę stovyklos naktį vaikams buvo leidžiama ir ilgiau pabūti, „panaktinėti“, tačiau netrukdant kitiems. Tame pačiame aukšte buvo vaikų, kuriems buvo septyneri–aštuoneri metai. Vyriausių vaikų būdavo labiausiai prašoma laikytis drausmės, nes dažniausiai jie būna nedrausmingiausi. Jis užėjęs griežtu balsu paprašė netriukšmauti ir išėjo iš kambario. Kartu su kita stovyklos vadove apžiūrėjo kitus kambarius, matė, kad yra jaunesnių vaikų. Jie buvo pavargę, kai kurie iš jų jau miegojo. Tačiau tame pačiame kambaryje toliau buvo leidžiama muzika, tęsėsi dundėjimas. Jis užėjo antrą kartą paprašyti, kad merginos nebetriukšmautų, tačiau jos prieštaravo, sakė, kad tai yra jų paskutinė naktis. Nukentėjusioji pareiškė, kad ji darys ką nori, iš jos pusės prasidėjo nemandagus pokalbis. Kaltinamasis prašė elgtis adekvačiai, sakė, kad jau reikia eiti miegoti, kad jau yra vėlus metas. Nukentėjusioji nesutiko, prieštaravo, pradėjo jį užgaulioti. Tuomet jis paprašė nukentėjusiosios išeiti iš kambario. Stovykloje buvo tokia tvarka, su kuria buvo visi supažindinti, t. y. jei triukšmaujama, nesilaikoma tvarkos, toks asmuo turi būti pašalinamas iš stovyklos. Nukentėjusioji buvo įspėta, bet, kadangi ji prieštaravo, jis paprašė jos išeiti iš kambario. Kadangi nukentėjusioji nesutiko išeiti, jis dar kelis kartus jos paprašė, tačiau viskas tęsėsi toliau. Jis pasakė, kad paims nukentėjusiąją už rankos ir išsives kaip mažą vaiką. Kitos išeities nematė. Jis ir kiti stovyklos vadovai buvo pavargę, todėl jis bendravo griežčiau. Norėjosi kuo greičiau tai sustabdyti, greičiau eiti ilsėtis. Nukentėjusioji nesutiko išeiti iš kambario, todėl jis paėmė ją už rankos ir vedėsi. Tuomet jos draugė pradėjo stumdytis. Įvyko taip, kad, galbūt jis neapskaičiavo jėgos, ir grubiau timptelėjo nukentėjusiajai už rankos. Jis nukentėjusiąją vedėsi, ji nenorėjo eiti, apsimetė, kad užkliuvo už lagamino, ir nukrito. Jis pasakė „nejaugi dabar reikės taip tįsti, stokis, einam“. Po to, kai nukentėjusioji sukniubo, jis ją paleido, nebevedė už rankos. Kaip toliau ėjo, tiksliai neprisimena. Kiek tiksliai tuo metu kambaryje dar buvo asmenų, nežino, gal penki–septyni. Dalis merginų irgi norėjo toliau triukšmauti, dalis merginų buvo ramios. Išėjus iš kambario, prie pat laiptų, jis paprašė nukentėjusiosios, kad nukentėjusioji pati nuliptų, kad nenukristų. Nukentėjusioji pati nulipo laiptais. Jis paprašė nukentėjusiosios lape parašyti, kuo ji yra nepatenkinta, kas jai netinka. Geltoname lape ji tai ir parašė. Vėliau, kai nukentėjusioji jau buvo nurimusi, stovyklos organizatoriai pasikvietė kitą vadovę su ja pasikalbėti, išsiaiškinti situaciją. Jis po to dar liko su vadove aptarti tai, kas įvyko. Paryčiais, apie penktą valandą ryto, triukšmaudami atvažiavo tėvai. Pradėjo jį gąsdinti ir, nieko neišklausę, agresyviai vairuodami išvyko iš kiemo. Sunku prisiminti, kaip merginos sureagavo, kai jis išsivedė nukentėjusiąją iš kambario. Tik viena mergina, nukentėjusiosios draugė, kai jis pradėjo ją vesti, puolė, pradėjo jį stumdyti. Į merginų kambarį (jas sudrausminti) užėjo būtent jis, kadangi greičiau nurimstama, kai ateina kažkas griežtesnis. Kai jis užlipo į antrą aukštą, ten jau buvo viena vadovė, kuri jam pirštu nurodė į tą kambarį, iš kurio sklido muzika, todėl jis ten ir užėjo. Vadovė tik nurodė pirštu, žodžiais nieko nesakė. Po įvykio nukentėjusiosios nebuvo sutikęs, jos kontaktų neturi, su ja nekalbėjo. Skausmo nukentėjusiajai sukelti tikrai nenorėjo. Jei tai įvyko dėl jo kaltės – atsiprašo. Jis norėjo tik nuraminti merginas. Ar nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas jo veiksmais, ar tai buvo padaryta stovyklos eigoje, negali atsakyti. Stovykloje yra daug veiklos, vyksta šokių užsiėmimai, komandiniai žaidimai, kur gali pataikyti kamuoliu, ar galima kitaip užgauti. Jei taip įvyko dėl jo veiksmų, jis atsiprašo, bet jis to negali patvirtinti. Negali patvirtinti, kad būtent dėl jo veiksmų atsirado kraujosruvos, jos galėjo atsirasti ir šokių, žaidimų metu. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko parodymus, duotus ikiteisminio turimo metu. Papildomai nurodė, kad, kiek ji prisimena, kai ji išėjo iš kambario, kaltinamasis ją paleido. Kaltinamasis jos paklausė, ar ją nutempti, ar pati nueis. Ji nenorėjo, kad ją temptų, norėjo pati eiti, bet kaltinamasis vis tiek buvo paėmęs už tos pačios rankos ir vedėsi, smarkaus tempimo nebuvo. Ji lipti nuo laiptų nenorėjo, lipo dėl to, kad nekiltų daugiau problemų. Nenorėjo, kad būtų naudojami smurtiniai veiksmai prieš ją, todėl lipo laiptais pati. Kambaryje ją smarkiai tempė už rankos. Neprisimena, ar tėvus informavo apie šį įvykį. Palaiko civilinį ieškinį.

4. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. M. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b. l. 36–39). Nukentėjusioji I. M. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2019 metais liepos mėnesį buvo septynių dienų šokių stovykloje (duomenys neskelbtini). Tai buvo sekmadienį, kažkurią liepos dieną. Negali pasakyti, kurioje konkrečiai (duomenys neskelbtini) vietoje vyko stovykla. Viskas vyko pagrindiniame pastate, kur nakvojo. Tai buvo paskutinę stovyklos dieną, nuo 24 valandos iki 1 valandos nakties. Į stovyklą atvažiavo vyras, jis – vienas iš vadovų, jo nelabai kas pažinojo. Pavardės jo neprisimena, vardą irgi pamiršo. Jis atvažiavo vesti aukcioną ir diskoteką. Diskoteka praėjo nekaip, jis nelabai mokėjo bendrauti su vaikais, neklausė jų norų. Ji ir jos kambario draugės buvo labai nepatenkintos. Po 12 valandos nakties nuėjo į savo kambarį, į antrą aukštą, supykusios. Užpykusios norėjo triukšmauti – įjungė muziką ir pradėjo triukšmauti. Sienos buvo plonos, todėl viskas girdėjosi. Kaltinamasis atėjo jų raminti. Jos pasakė, kad nebetriukšmaus, kaltinamasis išėjo. Jos sėdo ant lovos, pradėjo kalbėtis apie kaltinamąjį – kad atvažiavo, sugadino joms dieną ir panašiai. Kaltinamasis, būdamas koridoriuje, tai išgirdo ir nepasibeldęs užėjo į jų kambarį. Kaltinamasis įėjo, atsirėmė į sieną ir pasakė: „ką merginos, esate nepatenkintos, kas blogai?“. Ji buvo pikta dėl to, kad negalėjo pasilinksminti, ir viską jam išsakė, t. y., kad jis atvažiavo vesti diskoteką, tačiau nepaisė jos norų, todėl jos supyko. Jis atsakė: „na, jau viskas įvyko ir nieko negalima pakeisti“. Jis liepė eiti joms miegoti, jos pasakė „gerai, tik išeikite iš kambario“, tačiau jis pasakė, kad neis. Tada kaltinamasis atsigulė su rūbais į lovą. Kaltinamasis priėjo prie jos, sakė, kad mato, jog ji yra lyderė ir mėgsta „išsišokti“. Jis pasakė, kad eitų pasikalbėti į pirmą aukštą. Ji pasakė, kad neis, kad jam viską išsakė ir nėra apie ką kalbėtis. Kaltinamasis pasakė, kad ne, kad ji eis. Tada ji pasakė kaltinamajam, kad pakviestų dar dvi vadoves. Kaltinamasis pagriebė jai už rankos ir pasakė, arba ji eis, ar ištemps. Ji atitraukė ranką. Tai matydama jos draugė A. G. liepė jam liautis. Tada kaltinamasis griebė jai už dešinės rankos, o A. – už kairės rankos. Taip abu ir tampė. Kai A. stipriau timptelėjo, jis pasviro ant jos. Tada A. paleido jos ranką ir jis pradėjo tempti. Taip betempiant ji užkliuvo už lovos kojelės ir parkrito, o kaltinamasis vis tiek ją tempė, išsitempė ją į koridorių. Koridoriuje kaltinamasis jos paklausė: „ar pati nulips, ar laiptais nutempti“. Ji pasakė, kad lips pati, bet ji vis tiek buvo kaltinamojo tempiama. Betempiant ji kaltinamajam pasakė, kad už tai jis atsakys, kad turės kalbėti su jos tėvais. Pirmame aukšte buvo du vadovai, kaltinamasis jai padavė lapą ir liepė rašyti, dėl ko jis turės aiškintis su jos tėvais. Baigus rašyti, nuėjo į virtuvę, kur buvo du vadovai ir kaltinamasis. Padėjo lapą ir ji turėjo pasiaiškinti kitom dviem vadovėm. Kaltinamasis aiškino vadovėm, kad ji ginčijosi, o ji tam neprieštaravo, tik pasakė „gerai“. Kaltinamasis stovėjo ir žiūrėjo, kaip ji kalbasi su vadovėmis. Po to ji grįžo į kambarį, jos kambario draugės, kurių buvo šešios, buvo išsigandusios, verkė. A. pasakė savo tėvams, kad ją pasiimtų. Tokiu būdu ir jos tėvai sužinojo apie įvykį. Ji buvo apžiūrėta medikų. Jos dešinė ranka buvo sužalota – dešinės rankos žaste buvo mėlynės (labai didelės, buvo matyti pirštų antspaudai), ant jos kairės kojos blauzdos, žemiau kelio, taip pat buvo mėlynė (nuo to, kai ji atsitrenkė į lovos kraštą). Kai A. neleido kaltinamajam jos išsivesti, jis pasakė: „jūs muštis norite?“. Antrą kartą kaltinamasis į jų kambarį atėjo apie pirmą, pusę dviejų nakties. Tuo metu kambaryje buvo ji, A. ir dar keturios mergaitės. Viso jos buvo šešios – A. G., O., Al., E., Au., dar vienos mergaitės vardo neprisimena, jų pavardžių nežino, mergaičių pavardės yra „Facebook“. Iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Viskas tęsėsi apie dvi–tris valandas – nuo konflikto pradžios iki pokalbio su kitomis vadovėmis (baigėsi apie trečią valandą nakties). Kitos vadovės, kurios jai yra pažįstamos, visą tą laiką taip pat buvo. Vadovės gyveno kitame name, tame name jos budėjo, jos visą savaitę buvo stovykloje. Iki stovyklos vadovių nepažinojo, vienos vadovės vardas – M.. Vadovės visiškai ignoravo tą veiksmą, susijusį su ja, apie tai nekalbėjo. Vadovės palaikė kolegos pusę. Pagrindinė vadovė pasakė, kad tai ji „išsišoko“ ir parodė nepagarbą svečiui, atsikalbinėjo. Jos tėvai apie įvykį sužinojo ne iš jos. Ji yra uždara, jai nelabai patinka kelti problemas. Dėl šio įvykio nukentėjo fiziškai, bet psichologiškai nelabai. Kai kaltinamasis ją tampė už rankų ir ji „užsigavo“, ji nejuto fizinio skausmo, nes buvo šoko būsenos, juto adrenaliną. Skausmą dešinės rankos viršutinėje dalyje, kur buvo didžioji mėlynė, pajuto grįžusi į kambarį.

5. Apklausta kaip nukentėjusiosios I. M. J. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė – M. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinime nurodytą naktį, apie 2 val., jos dukra (nukentėjusioji I. M. J.) parašė jai žinutę dėl šio įvykio, ji dukrai neskambino. Ryte su vyru nusprendė iš karto važiuoti į stovyklą. Žinutėje dukra rašė, kad vyko diskoteka, ji paprašė pakeisti muziką, tačiau V. Z. keisti muziką atsisakė ir jos išėjo iš diskotekos, nusprendė kambaryje paklausyti tokią muziką, kuri joms patinka. Tuomet V. Z. atėjo į kambarį (jis į mergaičių kambarį atėjo nepasibeldęs) ir paprašė išjungti muziką. Dukra pasakė, kad sumažino muzikos garsą. V. Z. išėjo, kambario durys buvo atidarytos, jos kalbėjo apie jį. V. Z., greičiausiai išgirdęs pokalbį apie save, atėjo antrą kartą ir pradėjo aiškintis, dėl ko jos yra nepatenkintos. Dukra pasakė, kad tai yra paskutinė jų diena stovykloje, kad jos nepasilinksmino. V. Z. paprašė jos išeiti iš kambario, ji bijojo, todėl išeiti atsisakė. Dukra bijojo, nes tuo metu buvo apie pirma valanda nakties. V. Z. bandė jos dukrą I. tempti, I. draugė I griebė I. už rankos ir neleido V. Z. jos išsitempti, V. Z. užkrito ant dukros. Jam pavyko dukrą nutempti. I. užkliuvo už lovos, jai parkritus, V. Z. vis tiek ją tempė. Ištempus dukrą iš kambario, V. Z. prie laiptų paklausė, ar ji pati eis, ar reikia ją nutempti. Išsigandusi dukra sutiko pati nueiti. Dukra jam pasakė, kad dėl šio įvykio jam reikės pasiaiškinti su jos tėvais. Po šio įvykio ant I. rankos ir kojos buvo kraujosruvos. Dukra sakė, kad rašė pasiaiškinimą. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį, prašo jį tenkinti. Ieškinį grindžia tuo, kad jos dukra (nukentėjusioji) įvykio metu buvo sužalota, patyrė moralinę, psichologinę žalą. Žalą patyrė ir ji pati, reikėjo dukrą vežti atlikti tyrimus, į teismą, atsiprašyti iš darbo. Buvo padaryta neturtinė žala.

6. Liudytoja V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį atpažįsta iš stovyklos „7 šokių dienos“, kuri vyko netoli (duomenys neskelbtini). Stovykla vyko 2019 m. liepos mėn. vieną savaitę. Stovykloje vyko įvairios komandinės veiklos, šokiai. Stovykloje buvo ir mergaitės, ir berniukai. Ten buvo sodyba su nameliais, juose ir gyveno. Buvo vienas didelis pagrindinis namas, jame – vienas didelis kambarys, namo antrame aukšte – trys mergaičių ir berniukų kambariai. Kambaryje gyveno septynios mergaitės. Vadovų kambarys buvo kitame name. Nukentėjusioji gyveno viename kambaryje su ja. Buvo paskutinė stovyklos diena, vyko diskoteka, jos metu visi linksminosi, vėliau visi ėjo miegoti. Apie 23 val. nuėjo į antrą aukštą. Kai kurios mergaitės pasiskundė, kad joms nepatiko diskoteka, todėl nusprendė kambaryje įjungti muziką. Ji ruošėsi eiti miegoti. Kambaryje gyveno – ji, E., O., Al., G., I. ir A.. I., Al.i, O. nepatiko diskotekos metu grojusi muzika, todėl jos telefone įjungė muziką. Atrodo, kad jos nešoko, galbūt tik pavaikščiojo. Muzika grojo minutę ar dvi. Tada į jų kambarį atėjo kaltinamasis, jis turėjo padėti vadovėms vesti aukcioną. Į jų kambarį jis atėjo vienas. Pasakė, kad merginos eitų greičiau miegoti ir išjungtų muziką. Jos taip ir padarė. Tada kaltinamasis į kambarį atėjo antrą kartą ir pasakė, kad bus jame tol, kol jos susiruoš miegoti. I. pasakė, kad jos tuoj eis miegoti ir kad jis negali žiūrėti, kaip jos persirenginėja. Prasidėjo ginčas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, ginčas vyko dėl diskotekos. I. paprieštaravo, sakė, kad paskutinį vakarą galima eiti vėliau miegoti, jie susiginčijo. Kaltinamasis paprašė, kad I. eitų pasikalbėti į apačią. A. paprieštaravo, sakė, kad kalbėtų prie jų. Tada V. Z. pradėjo I. tempti už rankos ir ji nukrito – turbūt užsikabino už lovos. Nepaisant to, kaltinamasis vis tiek išsitempė I. iš kambario. Nematė, kas vyko toliau, nes durys buvo uždarytos. Grįžusi I. papasakojo, kad jie pasikalbėjo ir kad viskas yra gerai. Vėliau ji paskambino tėvams. Vėliau I. pasidalijo nuotrauka, kurioje ant jos rankos matėsi mėlynės. Tą pačią naktį į jų kambarį atėjo vadovė V., ji pati nesuprato situacijos. Šio įvykio metu ji išsigando, kadangi tokia situacija buvo pirmą kartą. Stovykloje yra daug vaikų ir joje buvo panaudotas fizinis smurtas. Apie įvykį pasakojo savo tėvams, kadangi įvykis ją sukrėtė.

7. Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįstą kaip stovyklos vadovą. 2019 m. liepos mėn. ji buvo šokių stovykloje (kažkur (duomenys neskelbtini)), stovykla vyko vieną savaitę. Stovykloje buvo daugiau mergaičių nei berniukų. Gyveno dviaukščiame name, grupelėmis, jos kambaryje buvo septyniose mergaitės – O., I., kitų mergaičių vardų neprisimena. Kai visos mergaitės buvo kambaryje, į kambarį užėjo kaltinamasis. Jos per telefoną klausė muzikos. Buvo vėlu, bet niekas nemiegojo. Muzikos (iki kaltinamojo atėjimo į kambarį) klausė apie pora minučių. Šiuo metu įvykį jau nelabai prisimena. Ką joms atėjęs pasakė kaltinamasis – neprisimena, jis atėjo dėl muzikos. Gali būti, kad muziką girdėjo ir kiti. Jos muziką nutildė. Kaltinamasis griebė I. už rankos, vėliau nusitempė į pirmą aukštą. Iš pradžių laikė už rankos, vėliau – ne. Vyko ginčas dėl diskotekos, nes diskoteka joms nelabai patiko. Vėliau kaltinamasis su I. nuėjo į pirmą aukštą, kitos merginos liko kambaryje. Neprisimena, ką I. pasakė. Vėliau atėjo vadovė V., ji paklausė, kas nutiko. Vadovei pasakė, kad įvyko ginčas tarp jų ir vadovo, kad joms nelabai patiko diskoteka.

8. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b. l. 71–72). Pagarsintus parodymus liudytoja patvirtino. Liudytoja A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji buvo stovykloje (duomenys neskelbtini). Stovykla vyko (duomenys neskelbtini), kur tiksliai – neprisimena, tai buvo 2019 metais, tikslios datos taip pat neprisimena, bet galėjo būti liepos 13 diena. Stovykla vyko savaitę, jos turėjo tris stovyklos vadovus. Priešpaskutinę stovyklos dieną turėjo vykti diskoteka. Jų vadovas kažkur išvyko, todėl vesti diskoteką buvo pakviestas kitas vadovas – V. Z.. Joms jis buvo labai mažai pažįstamas. Jis atvažiavo vakare. V. Z. leidžiama muzika joms nepatiko. Ji su savo drauge O. V. ir dar viena mergaite, jos vardo ir pavardės nežino, nuėjo paprašyti, kad jis įjungtų linksmesnę muziką, bet jis pasakė, kad, jeigu muzika joms nepatinka, jos turėtų eiti miegoti. Dar keletas vaikų jo prašė įjungti linksmesnę muziką, bet jis visiems atsisakė tą padaryti. Tada ji su savo kambario draugėmis, jų buvo septynios, nuėjo į savo kambarį. Tai buvo apie 23 val. Kambaryje per mobilaus ryšio telefoną įjungė muziką, norėjo pašokti. Muzika pagrojo gal apie 30 sekundžių ir į jų kambarį nepasibeldęs užėjo V. Z.. Jis pasakė, kad atėjo dėl triukšmo. Jos pasakė, kad galbūt ir pažeidė tvarką, bet prašė kaltinamojo išeiti iš jų kambario, nes norėjo ruoštis miegoti ir joms reikėjo persirengti. Į tai V. Z. joms atsakė: „tai persirenginėkite“. Jos ilgai prašė kaltinamojo, kad jis išeitų iš kambario, galiausiai jis išėjo. Jos pradėjo persirenginėti. Po kelių minučių kaltinamasis vėl užėjo į jų kambarį. Ką kaltinamasis užėjęs joms sakė, šiuo metu neprisimena, tačiau viena mergaitė – I., jam pasakė, kad joms nepatiko jo leidžiama muzika ir ginčijosi su juo. Kaltinamasis pasakė jai, kad ji leistųsi su juo į apačią pasikalbėti. Ji atsakė, kad niekur neis. Tuomet kaltinamasis priėjo prie jos, paėmė ją už rankos (neprisimena, už kurios rankos ir kuria ranka paėmė) ir pradėjo ją tempti iš kambario. I. eiti nenorėjo, jos irgi sakė, kad kaltinamasis ją paleistų. Kaltinamasis kelioms sekundėms paleido I. ranką, bet vėl ją paėmė ir dar stipriau patraukė, dėl ko I. atsistojo, o po to nukrito ant grindų. Kaltinamasis ją tempė per grindis. Jos šaukė, sakė kaltinamajam, kad jis paleistų I., bet kaltinamasis to nedarė. Vėliau I. atsikėlė ir V. Z. išsivedė ją iš kambario. Jos labai išsigando, pradėjo verkti. Ji labai išsigando dėl I. ir savęs. I. į kambarį atėjo po dvidešimties minučių, ji buvo susijaudinusi, beveik nieko nepasakojo. Kitą dieną ji ant I. rankos, toje vietoje, kur ją už rankos buvo paėmęs V. Z., pamatė didelę mėlynę. Ji mano, kad I. galėjo jausti skausmą. V. Z. jai pasirodė nemalonus – jis nereagavo į jų prašymus pakeisti muziką, negražiai bendravo su jomis.

9. Liudytoja O. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįstą iš stovyklos, kuri vyko prieš metus (liepos mėnesį) (duomenys neskelbtini) (sodyboje). Ji penkias dienas buvo stovykloje (duomenys neskelbtini), mokėsi šokti. Buvo daug vaikų, gyveno kambariuose. Jos kambaryje gyveno septynios mergaitės – V., Al., E., I., A., G.. Priešpaskutinę dieną stovykloje įvyko incidentas. Kaltinamasis į stovyklą buvo pakviestas kaip svečias, jis stovykloje turėjo vesti diskoteką. Mergaitėms diskoteka nepatiko, todėl jos nuėjo į kambarį ir paleido muziką iš telefono, jos šoko, gali būti, kad judėjo grindys. Kadangi jos triukšmavo, į jų kambarį atėjo kaltinamasis. Kaltinamasis pasakė, kad reikia ruoštis miegoti ir išėjo. Po kurio laiko kaltinamasis vėl užėjo į jų kambarį. Ji gerai pokalbio neprisimena, nes kaltinamasis kalbėjo lietuviškai, o ji ne viską supranta. I. ir A. kalbėjo su kaltinamuoju, galbūt jam „atsikirtinėjo“. Kaltinamasis paprašė I. eiti į apačią. Ji nenorėjo eiti ir kažką jam pasakė. Vėliau kaltinamasis pradėjo ją tempti už rankos – kad ištemptų iš kambario. Kaltinamasis išsitempė I. iš kambario. Ji pati buvo šoko būsenoje, kas dar vyko, nelabai prisimena.

10. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos O. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b. l. 76). Pagarsintus parodymus liudytoja patvirtino. Liudytoja O. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2019 metų vasarą, liepos mėnesį, buvo stovykloje „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai negali pasakyti vietos, kurioje vyko stovykla, bet tai buvo prie (duomenys neskelbtini). Kambaryje gyveno šešios mergaitės. Buvo priešpaskutinė stovyklos diena, turėjo vykti diskoteka. Į stovyklą atvyko naujas vadovas, jis turėjo organizuoti diskoteką, jo vardas – V. Nei jai, nei kitoms mergaitėms nepatiko muzika, kurią leido Vk., todėl ji, I., A. K. ir A. nuėjo paprašyti, kad jis pakeistų muziką. Vk. muzikos nepakeitė, todėl jos nuėjo į savo kambarį ir pačios įjungė muziką telefone, pradėjo šokti. Muziką įjungė visu telefone esamu garsu, pakankamai garsiai. Maždaug po minutės, apie 23 val., į jų kambarį jas nuraminti atėjo Vk.. Jos muziką išjungė. Vk. liepė joms ruoštis miegoti ir išėjo. Kai liko kambaryje vienos, jos pradėjo aptarinėti diskoteką. Po kurio laiko į jų kambarį grįžo Vk., paklausė, kodėl jos dar nemiega, kuo jos yra nepatenkintos. I. kaltinamajam paaiškino, kas joms nepatiko. Tada Vk. jai pasakė, kad, jeigu ji yra tokia drąsi, ji turi eiti su juo viena ir, jau be kitų asmenų, jam dar kartą pasakyti, kas nepatiko. I. atsakė, kad niekur neis (kartojo tai kelis kartus). Jie ilgai ginčijosi. I. tuo metu sėdėjo ant lovos, Vk. – stovėjo. Vk. vis sakė eiti su jo, galiausiai pasakė, kad, jei ji neis geruoju, išves bloguoju. Neprisimena, ką jam atsakė I.. Tada jis priėjo prie jos, paėmė ją už rankos, kiek aukščiau jos riešo, ir traukė I., kad ji atsikeltų nuo lovos, ji priešinosi. Nuo Vk. veiksmų I. „nušliuožė“ ant grindų, ar nugriuvo, tiksliai įvykio detalių jau neprisimena. Už kitos rankos į save I. dar traukė jos draugė A.. Vk. nepaleidinėjo I. ir traukė ją į savo pusę, link kambario durų. Ji su kitomis mergaitėmis buvo šoko būsenoje, todėl visų detalių neprisimena. Kai Vk. išvedė I. iš kambario, jos nebuvo apie 15–20 minučių. Kai ji grįžo į kambarį, buvo rami, atrodė, kad ji jaučiasi normaliai, ramiai pasakė, kad rašė kažkokį pasiaiškinimą. Matė, kad ant I. rankos (neprisimena kurios) buvo nedidelės mėlynės, paraudonavimai. Galvoja, kad I. skaudėjo, kai Vk. ją traukė už rankos, nes jis naudojo jėgą. Jos su mergaitėmis buvo šoko būsenoje, žiūrėjo viena į kitą, nekalbėjo. Kitą dieną ji I. nematė. Jai stovykloje patiko, tik šis įvykis buvo nemalonus. Apie Vk. nespėjo susidaryti kokio nors įspūdžio, nes stovykloje jis buvo tik pusę dienos, ji nespėjo jo pažinti, tačiau jis jai nelabai patiko.

11. Liudytoja V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįstą iš darbo. Ji yra šokių trenerė, organizavo stovyklą (duomenys neskelbtini). Stovykla truko apie savaitę, susirinko penkiasdešimt vaikų. Kaime yra sodyba, joje – du pastatai. Nukentėjusioji buvo apgyvendinta pagrindiniame name, kartu su ja kambaryje taip pat gyveno Al., A., tiksliai neprisimena dėl G.s, O., Emilijos. Atsisveikinimo išvakarėse vyko diskoteka. Tuo metu vienas iš vadovų turėjo išvažiuoti, todėl ji kreipėsi į V. Z., kad jis vestų diskoteką (apie 1,5–2 val.). Dauguma vaikų paskutinę dieną būna pavargę, tad būna kambariuose. Diskoteka įvyko, ji baigėsi apie 24 val. Dažniausiai stovykloje einama miegoti 23 val., bet paskutinę dieną leidžiama pabūti ilgiau. Tuo metu ji virtuvėje išrašinėjo sertifikatus. Dar buvo M. ir V. Z., bet jie visi buvo skirtingose vietose. Kas įvyko mergaičių kambaryje, ji negali pasakyti, nes tuo metu pati jame nebuvo ir nematė. Kažkas įvyko su I., jai I. konkrečiai nieko nepasakė. Ji matė, kad Vk. liepė I. parašyti ant lapo, dėl ko ji yra nepatenkinta. Tuomet ji nuėjo į mergaičių kambarį pasikalbėti, bet jos jai nieko nesakė, niekas jai nieko nepasakojo. Ji stovykloje buvo atsakinga už taisyklių laikymąsi. V. Z. stovykloje buvo kaip svečias. Mano, kad V. Z. neturėjo teisės taip elgtis, nes jis buvo ne stovyklos vadovas. Ji klausė Vk., kas atsitiko, jis atsakė, kad I. turi viską paaiškinti lape. Kitą rytą nieko nespėjo paaiškinti tėvams, nes tėvai atvyko anksti ryte, pasiėmė mergaites ir labai greitai išvyko. Jie kalbėjosi su vadovais dėl šio įvykio, bet įvykį vertinti sunku, nes I. charakteris yra „ne iš paprastųjų“. Kaip suprato, ginčas kilo dėl to, kad mergaitėms nepatiko diskotekos metu V. Z. leidžiama muzika. I. išreiškė savo nepasitenkinimą ir dėl to įvyko konfliktas. I. pasakė, kad V. Z. tempė ją už rankos. V. Z. sakė, kad paėmė I. už rankos ir norėjo išsivesti pasikalbėti. I. pati nuėjo, jos niekas netempė iki valgomojo. Iš nukentėjusiosios pusės V. Z. atžvilgiu buvo daug įžeidimų. Jos nuomone, I. pažeidė stovyklos taisykles. Buvo nuspręsta kalbėtis ryte, kai atvažiuos nukentėjusiosios tėvai, tačiau nukentėjusiosios tėvas pradėjo grasinti.

12. Liudytoja M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta dėl darbinių reikalų. Ji dirbo stovykloje (duomenys neskelbtini). Stovykloje buvo apie penkiasdešimt vaikų. Vietoje, kur vyko stovykla, yra du namai. Viename yra mažesni kambariai (nuo dviejų–penkių vietų), kituose – daugiau. Nukentėjusiosios kambaryje gyveno šešios ar septynios mergaitės – Al., A., I., kitų mergaičių vardų neprisimena. Kaltinamasis buvo pakviestas į stovyklą pravesti vakarą. Ji įvykio nematė, tik vėliau girdėjo apie tai, kas įvyko. V. Z. kalbėjo su I. virtuvėlėje. I. buvo labai susinervinusi. Ji bandė paaiškinti situaciją, bet tai darė labai emocingai, ji mėgino ją nuraminti. Atrodo, kad ji rašė kažkokį laišką. Girdėjo ginčą virtuvėlėje. I. sakė, kad V. Z. ištempė ją iš kambario. Kadangi ji su V. Z. dirba jau senai, negalėjo patikėti vienu vaiku. Ji mėgino pasikalbėti su mergaitėmis, jos papasakojo, kad kaltinamasis atėjo, liepė joms patildyti muziką, tačiau I., ar A., norėjo pasiginčyti, pasipriešino. Tuomet V. Z. per jėgą išsitempė I. iš kambario. Ji pati per patį konfliktą buvo kitame pastate ir negirdėjo, ar iš mergaičių kambario sklido muzika. Buvo nuspręsta ryte pasikalbėti su nukentėjusiosios tėvais, bet to padaryti nespėjo.

13. Liudytoja E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš stovyklos. Ji buvo stovykloje (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinamasis buvo vadovas, o nukentėjusioji I. – jos kambario draugė. Stovykloje, kambaryje, įvyko konfliktas tarp I. ir V. Z., konfliktas įvyko paskutinį stovyklos vakarą. Po diskotekos kambaryje kažkas įjungė muziką. Tuomet į kambarį atėjo V. Z., pradėjo jas raminti, sakė, kad eitų miegoti. I. pradėjo kažką V. Z. sakyti, priekaištauti. Kadangi viskas vyko seniai, ji tiksliai nežino, ką I. jam pasakė. Įvyko konfliktas, ginčas vyko tarp jos kambario draugės I. ir Vk.. V. Z. pradėjo tempti I. už rankos iš kambario ir ji tuo metu nukrito, už kurios rankos I. tempė – neprisimena. I. nukrito, tačiau kaltinamasis ją toliau tempė. Kaltinamasis I. išsitempė iš kambario. Kas vyko toliau, ji nematė. Jai buvo baisu, kad kaltinamasis ir su kitomis mergaitėmis taip nepasielgtų. Po konflikto tą pačią naktį matė nukentėjusiąją. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus geriau prisiminė įvykio aplinkybes, patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Po įvykio nukentėjusioji atsiuntė telefonu nuotrauką, joje ant nukentėjusiosios rankos buvo matyti mėlynės. Įvykio metu daug mergaičių verkė, jautė baimę, buvo šokiruotos. Tai suprato iš jų ašarų bei to, ką jos kalbėjo, jos norėjo greičiau važiuoti į namus.

14. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. J. parodė, kad 2019 m. liepos 7–13 dienomis buvo stovykloje „(duomenys neskelbtini), kuri vyko (duomenys neskelbtini). Iš pradžių stovykloje buvo trys vadovai, tačiau vienas iš jų išvažiavo ir paskutinį stovyklos vakarą į stovyklą atvažiavo V. Z., kuris, kaip vėliau buvo paaiškinta, stovykloje buvo tik svečias. V. Z. paskutinį vakarą stovykloje vedė diskoteką, jos metu leido lėtą muziką, kuri daugumai stovyklautojų nepatiko. Ji gyveno pastato antrame aukšte, kambaryje buvo gal septynios mergaitės. Į šią stovyklą ji atvažiavo kartu su drauge V. G., „iš matymo“ taip pat pažinojo A. G. bei I. M. J. – su jomis ji mokosi toje pačioje gimnazijoje. Po diskotekos į kambarį jos nuliūdusios, tačiau kažkuri iš mergaičių telefone įjungė linksmą muziką, kažkas ir pašoko. Tuomet pas jas į kambarį atėjo V. Z.. Jis pamatė, kad jos yra nuliūdusios, paklausė jų, kodėl jos yra tokios nepatenkintos. I. jam pasakė, kad jai nepatiko jo leidžiama muzika. Tuomet jis pasakė I.i, kad eitų pasikalbėti. I. nesutiko ir jis išėjo, tačiau netrukus grįžo ir pasakė I., kad ji eitų į pirmą aukštą su juo pasikalbėti. I. pasakė, kad nenori eiti su juo. Tuomet jis pasakė, kad vis tiek išsitemps ją jėga ir, priėjęs prie sėdinčios ant lovos I., paėmė jai už rankos bei pradėjo tempti. A. paėmė I.i už kitos rankos ir neleido V. Z. išsitempti I.. V. Z. pradėjo šaukti, kad A. paleistų I., A. I. paleido. Tuomet I. nukrito ant grindų. Tiksliai neprisimena, kaip nukrito I., bet atrodo, kad ant šono (ant kurio, taip pat neprisimena). A. iš kambario išėjo greičiausiai. I. atsikėlė nuo grindų ir V. Z., laikydamas I. už rankos, išsivedė ją iš kambario. Dauguma mergaičių pradėjo verkti. Ji pati neverkė, nes nesuprato, kas įvyko. Baisu buvo, kad V. Z. nepradėtų taip lįsti prie kitų mergaičių. Mano, kad V. Z. nepatiko I. išsakyta nuomonė apie jo leistą muziką, dėl to ir kilo konfliktas. Kai I. grįžo į kambarį, ji I. pasiteiravo, kas nutiko pirmame aukšte. Tiksliai jau neprisimena, bet jai atrodo, kad I. pasakė, jog vyko pokalbis. Po kelių dienų per socialinius tinklus I. atsiuntė nuotrauką, joje ant I. rankos, virš alkūnės, buvo matyti mėlynė, taip pat buvo parašytas jos komentaras, kad tai atsirado po konflikto su V. Z.. D. I. apie sužalojimus nerašė ir nuotraukų nesiuntė. Ji konflikto metu nenukentėjo, tik išsigando. Stovyklos metu I. buvo draugiška, su niekuo nekonfliktavo (t. I, b. l. 110–111).

15. Liudytoja G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš stovyklos. Įvykis įvyko paskutinį, ar priešpaskutinį, stovyklos vakarą. Ji diskotekoje nebuvo. Kai grįžo į savo kambarį, mergaitės įjungė muziką telefone. Kaltinamasis tai išgirdo ir nepasibeldęs užėjo į jų kambarį, paklausė, kodėl jos klauso muziką, triukšmauja, ir išėjo. Ji nuėjo į dušą, kadangi jau ruošėsi miegoti. Mergaitės atsigulė į lovas, kalbėjosi. Kaltinamasis antrą kartą įsibrovė į jų kambarį, priėjo prie I. lovos, paėmė ją už rankos ir išsitempė iš lovos. I. draugė A. griebė ją už kitos rankos, kad I. neišsitemptų. Tuo metu vykusio pokalbio tiksliai neprisimena. Kaltinamasis A. nustūmė ir toliau tempė I.. I. kelis kartus pargriuvo, tačiau kaltinamasis ją išsitempė iš kambario. Kas vyko toliau, nematė. Tiksliai visko neprisimena, viskas įvyko greitai. Kai kaltinamasis tempė I., ji nukrito netoli lovos. I. atsistojo ir kaltinamasis toliau ją tempė, I. vėl nukrito. Kaltinamasis I. nelaukė, tiesiog ėjo ir tempė. Ji pati negalėjo ištarti nei žodžio, buvo emociškai susikausčiusi. Kitos mergaitės ir I. kalbėjosi su kaltinamuoju, apie ką kalbėjo – neprisimena. Neprisimena, kokias emocijas rodė kitos mergaitės buvusios kambaryje. Neprisimena tiksliai, už kurios vietos paėmęs kaltinamasis tempė I.. Po įvykio, tą pačią dieną, ji matė I.. Tą naktį sužalojimų ant I. kūno nematė, bet ryte matė kelias mėlynes. Šiuo metu nebeprisimena, kuriose tiksliai vietose jos buvo.

16. Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš stovyklos, nukentėjusioji yra jos draugė. Stovykloje vyko vakarėlis, buvo paskutinis vakaras. Nebuvo net dvidešimt ketvirtos valandos, kai buvo pasakyta eiti į savo kambarius. Visos merginos nuėjo į kambarį, truputį patriukšmavo, nes dar norėjo pasilinksminti. Nepasibeldęs į duris, į kambarį užėjo V. Z., bandė jas raminti. Jos nurimo, bet toliau kalbėjo, aptarinėjo vakarą. Vėliau kaltinamasis (ir vėl nepasibeldęs) užėjo į jų kambarį, bandė jas raminti. Tiksliai neprisimena, kas įvyko, bet kaltinamasis I. pasakė „aš matau, kad tu čia esi visų merginų vadė, gal nori eiti pasikalbėti į apačią“. I. nenorėjo išeiti, tačiau kaltinamasis atsistojo arčiau I. lovos ir norėjo ją nusivesti. I. nenorėjo eiti. Tuomet kaltinamasis paėmė I. už rankos, o ji paėmė ją už kitos rankos – kad kaltinamasis I. neišsivestų. Ji nukentėjusiąją tempė už kairės rankos, o kaltinamasis – už dešinės, už viršutinės rankos dalies. Kaltinamasis tempė nukentėjusiąją link durų, o ji – link savęs. Ji patempė I. ranką stipriau ir ji nukrito ant jos, o kaltinamasis – ant I.. Tuomet ji jautė stresą, pradėjo verkti ir išėjo iš kambario. Matė, kaip kaltinamasis išveda I. iš kambario. Jis pasakė I.: „ar lipsi pati, ar tave reiks per prievartą nusivesti“. Liudytoja tuo metu buvo koridoriuje, prie laiptų, ir girdėjo minėtus žodžius. Ji pasakė I., kad ji geriau pati eitų. I. nulipo laiptais savo noru, kaltinamasis jos netempė. Vėliau I. grįžo, pasakė, kad parašė pasiaiškinimą. Liudytoja parašė žinutę mamai ir nuėjo miegoti. Vėliau nukentėjusioji sakė, kad jai ant rankos liko mėlynės, atsiuntė nuotrauką. Mėlynės buvo viršutinėje rankos dalyje. Kambaryje, įskaitant I., buvo aštuonios mergaitės. Po įvykio kai kurios mergaitė verkė, kai kurios buvo šoko būsenoje. Nukentėjusioji neverkė, ji taip pat jautė stresą, bet elgėsi ramiai, nenorėjo parodyti savo emocijų. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes, patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

17. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. G. parodė, kad ji buvo stovykloje, kurioje vyko diskoteka, jos metu buvo leidžiamos nelinksmos dainos, diskoteką vedė Vk.. Ji, I. ir jų kambario draugės, t. y. Al., G., O., E. ir V., pradėjo klausyti muziką iš savo telefonų. Jos pradėjo linksmintis, pašoko. Jos manymu, pirmame aukšte girdėjosi tik jų trepsėjimas, kai jos šoko, muzika neturėjo girdėtis. Konfliktas su V. Z. kilo apie vidurnaktį. V. Z., atėjęs į kambarį, paprašė jų neleisti muzikos, nešokti ir išėjo iš kambario. Jos nustojo šokti ir pradėjo kalbėti apie nelinksmą vakarėlį. Galbūt jos per garsiai kalbėjo, nes V. Z. sugrįžo atgal į jų kambarį ir paprašė jų nutilti. I., sėdėdama ant savo lovos, pasakė, kad jos nieko nedaro. V. Z. jas tildė, sakydamas – ar jos pačios užtils, ar jam reiks jas užtildyti, prašė jų eiti miegoti. I. sakė V. Z., kad jis išeitų iš kambario, kad jos galėtų persirengti. V. Z. pasakė, kad jis palauks, tada I. pasakė jam, kad jis išeitų iš kambario. Tuomet V. Z. priėjo prie I., kuri sėdėjo ant lovos, paėmė jai už dešinės rankos (tarp plaštakos ir alkūnės) ir pasakė, kad eitų pasikalbėti, jeigu jai kažkas nepatinka. I. atsisakė eiti su V. Z., todėl jis pagriebė I. ir kita savo ranka už jos tos pačios dešinės rankos (tik už kitos vietos – virš alkūnės). Ji tuo metu paėmė I.i už kairės jos rankos ir tempė ją į save, kad V. Z. jos neišsivestų. V. Z. traukė I. į save, o ji – į save. Kai ji su V. Z. traukė I. kiekvienas į savo pusę, I. užgriuvo ant jos, o V. Z. paklausė, ar nori muštis. Galiausiai ji pradėjo verkti ir išėjo iš kambario į koridorių. Kaip vėliau sužinojo iš pačios I., jai išėjus iš kambario, I. kambaryje užkliuvo už lovos ir nukrito ant kelių, bet V. Z. ją vis tiek išsivedė. Kai V. Z. išsivedė I. iš kambario į koridorių, ji buvo koridoriuje, girdėjo, kaip V. Z. pasakė I.i eiti savo noru, arba jis ją nusitemps, nes I. priešinosi jam, nenorėjo eiti. Laiptais I. nulipo pati, nesipriešindama, tačiau V. Z. ją vis tiek laikė už rankos. Po kurio laiko I. grįžo į kambarį, papasakojo, kad apie tai, kas įvyko, rašė laišką (pasiaiškinimą). Kol I. rašė pasiaiškinimą, pas jas atėjo vadovė V., klausinėjo, kas įvyko. V. gynė V. Z., sakė, kad jis yra svečias, o jos su juo negražiai elgiasi. Matė, kad po konflikto su V. Z. I. ranka buvo raudona, I. sakė, kad jai skaudėjo koją, ant jos buvo mėlynė, skaudėjo riešą. Vėliau, išvykus iš stovyklos į namus, I. per „Messenger“ programėlę atsiuntė nuotrauką, kurioje ant rankos buvo matyti mėlynė (t. I, b. l. 125–126).

18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2374/2019(01) duomenimis, I. M. J. poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir kairėje kojoje padarytos kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis ir nukentėjusiosios patikslintomis aplinkybėmis bei laiku (2019 m. liepos 13 d.). Kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. I. M. J. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems žalojant save (t. I, b. l. 51).

19. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

20. Aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Įžūliu elgesiu pagal BK 284 straipsnį laikytini ir tie atvejai, kai prieš kitą(us) asmenį (is) panaudojamas fizinis smurtas. Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (neapibrėžta tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-242/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017).

21. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. Z. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Ištyrus bei įvertinus bylos įrodymų, aptartų šiame nuosprendyje, jo 4–10, 13–18 punktuose, iš dalies 2–3, 11–12 punktuose, visumą – nustatyta, kad V. Z. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje atliko veiksmus, kurie vertintini kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, dėl šių V. Z. veiksmų (įžūlaus elgesio) buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. V. Z. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje atliko smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios I. M. J.s, kuri įvykio metu buvo nepilnametė, atžvilgiu, – tyčia paėmė nukentėjusiajai I. M. J. už dešinės rankos ir pradėjo ją tempti iš kambario, po ko I. M. J. užkliuvo kambaryje už lovos ir nugriuvo ant grindų, dėl ko nukentėjusiajai I. M. J., ne mažiau šešių poveikių pasekoje, buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir kairėje kojoje – nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. M. J.s sveikata; šiuos veiksmus V. Z. atliko tyčia, be priežasties, viešoje vietoje (žr. šio nuosprendžio 22, 26–30 punktus), matant kitiems nepilnamečiams asmenims; V. Z. veiksmai atlikti demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeidžiant visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles, elgiantis ypatingai įžūliai bei pažeidžiant nepilnamečių teisę į saugią aplinką. V. Z. veiksmus, kuriuos jis atliko nukentėjusiosios I. M. J. atžvilgiu – paėmimą už nukentėjusiosios rankos ir tempimą iš kambario, po ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų, patvirtina nukentėjusiosios (žr. šio nuosprendžio 4 punktą, iš dalies 3 punktą), taip pat iš esmės visų liudytojų – V. G. (žr. šio nuosprendžio 6 punktą), A. K. (žr. šio nuosprendžio 8 punktą), O. V. (žr. šio nuosprendžio 10 punktą), E. J. (žr. šio nuosprendžio 13 punktą), G. G. (žr. šio nuosprendžio 15 punktą) parodymai, aplinkybę, kad V. Z. tempė nukentėjusiąją už rankos iš kambario parodė ir liudytoja apklausta A. G. (žr. šio nuosprendžio 16–17 punktus). Tokie V. Z. veiksmai vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams. Priešingai nei teisiamojo posėdžio metu nurodė V. Z., byloje pateiktame nukentėjusiosios iš karto po įvykio parašytame raštelyje – laiške (t. II, b. l. 9) iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, susijusios su V. Z. jos atžvilgiu atliktais veiksmais, kurias nukentėjusioji parodė ir duodama parodymus byloje. Nors V. Z. savo kaltės nepripažino, jis parodė (pripažino), kad, atėjęs į kambarį, kuriame buvo nukentėjusioji bei kitos nepilnametės mergaitės, su nukelnėjusiąja bendravo griežčiau, taip pat pripažino, kad jis paėmė nukentėjusiąją už rankos ir ją vedėsi, parodė, kad galbūt jis neapskaičiavo jėgos ir grubiau timptelėjo nukentėjusiajai už rankos, nukentėjusioji nenorėjo eiti, apsimetė, kad užkliuvo už lagamino, ir nukrito (žr. šio nuosprendžio 2 punktą). Taigi, nors V. Z. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jis iš esmės pripažino nukentėjusios atžvilgiu, matant kitoms nepilnametėms mergaitėms, atlikęs atitinkamus teismo nustatytus veiksmus, kuriuos teismas vertina kaip įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, o būtent – kad nukentėjusiajai buvo paėmęs už rankos, nukentėjusiąją iš kambario vedėsi (tempė) prieš jos valią (nukentėjusioji nenorėjo eiti), kad galėjo nukentėjusiąją tempti už rankos ir grubiau, kad, jam nukentėjusiąją tempiant iš kambario, ji buvo nukritusi. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad iš V. Z. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis savo kaltės šioje byloje nepripažino iš esmės dėl kitokio jo atliktų veiksmų vertinimo, bet ne dėl to, kad neigė nukentėjusiosios atžvilgiu atlikęs atitinkamus veiksmus, kuriuos, kaip minėta, jis iš esmės pripažino atlikęs.

22. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Teismų praktikoje analizuojant analogiško pobūdžio baudžiamąsias bylas viešoji vieta apibrėžiama kaip erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant, ar patalpos yra viešoji vieta, neturi reikšmės, ar jos buvo išsinuomotos, ar valdomos kitokiais teisėtais pagrindais, ir nesvarbu, kam jos nuosavybės teisėmis priklausė (žr. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-511/2015). Šiuo atveju svarbu tai, kad ir pats kaltinamasis, ir kiti asmenys įvykio metu turėjo galimybę netrukdomi patekti į konflikto vietą – vieną iš pastato, kuriame vyko stovykla, kambarių, jame tuo metu buvo septynios nepilnametės mergaitės, į šį kambarį galėjo užeiti ir kiti stovykloje buvę asmenys (liudytoja apklausta stovyklą organizavusi V. T. parodė, kad stovykloje buvo penkiasdešimt vaikų). Teismui nekyla abejonių, kad V. Z. nepagarbą aplinkiniams demonstravo viešoje vietoje.