- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2-1038-512/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02572-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“
- Trečiasis asmuo
- If P
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis, Emilis Perminas
- Kategorijos
- 2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ atstovui advokato padėjėjui Emiliui Perminui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemenčinės komunalininkas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys If P&C Insurance AS Lietuvos filialas, mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 414,83 Eur žalos atlyginimo, 22,71 Eur palūkanų, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2023 m. balandžio 5 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl nesandaraus stogo. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino žalą bei įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 414,83 Eur (416,88 Eur – 2,05 Eur nusidėvėjimas). Pastato, esančio (duomenys neskelbtini) administratore paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamų pastatų bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus. Atsakovė, būdama administratore atsakinga už pastatų, remontą/priežiūrą, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastatų bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai kaip administratorei priskiriamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ nuostatas. Taip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjo turtą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 2022 m. buvo atliktas daugiabučio stogo kapitalinis remontas - naujai pakeista daugiabučio stogo ruloninė danga. 2023 m. sausio 2 d. kreipėsi buto savininkė ir pateikė buto lubų nuotraukas, teigdama, kad po daugiabučio stogo remonto darbų neva bute pradėjo pratekėti vanduo ir kauptis drėgmė. Apžiūrėjus daugiabučio stogą defektų nebuvo nustatyta, o apžiūrėjus buto patalpas akivaizdžių pratekėjimo žymių nebuvo užfiksuota. Atsakovė pažymėjo, kad drėgmės susikaupimo (kondensato) priežastimi gali būti netinkamas buto patalpų vėdinimas. Atsakovė, kaip daugiabučio administratorė, atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus, susijusius su daugiabučio bendrojo naudojimo objektų, įskaitant daugiabučio stogo, priežiūra. Atsakovė, vykdydama daugiabučio priežiūrą, 2021 m. rugpjūčio 11 d. statinio apžiūros aktu Nr. 01 informavo daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkus apie tai, kad daugiabučio stogo danga yra nusidėvėjusi. Rekomendavo nusidėvėjusią daugiabučio stogo dangą keisti nauja, ėmėsi aktyvių veiksmų organizuojant daugiabučio stogo remonto darbų atlikimą. 2022 m. spalio 31 d. daugiabučio stogo remonto darbai buvo atlikti. 2022 m. lapkričio mėn. visų daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai atsakovei raštu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) individuali įmonė daugiabučio ruloninės stogo dangos remonto darbus atliko kokybiškai ir pilnumoje, t. y. visiškai ir, atitinkamai, daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai (duomenys neskelbtini) individualiai įmonei pretenzijų dėl atliktų daugiabučio stogo remonto darbų neturi. Atsakovė tiek iki daugiabučio stogo remonto darbų atlikimo (2022 m. spalio mėn.), tiek ir po to, vykdydama daugiabučio bendrojo naudojimo objektų apžiūrą ir fiksuodama apžiūrų metu gautus rezultatus, tinkamai vykdė Reglamente ir Nuostatuose numatytus reikalavimus dėl daugiabučio administravimo. Atsakovė elgėsi rūpestingai, atsakingai ir profesionaliai bei užtikrino daugiabučio ir jo bendrojo naudojimo objekto – stogo būklės priežiūrą bei neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo ar neteisėto veikimo), kurie galėtų objektyviai sąlygoti, jog atsakovės atžvilgiu yra taikytina civilinė atsakomybė dėl butui atsiradusios žalos.
Trečiasis asmuo mažoji bendrija (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašo ieškinio netenkinti.
Nurodė, kad atlikdama daugiabučio gyvenamojo namo ruloninės stogo dangos remonto darbus, adresu (duomenys neskelbtini) atliko visus sutartinius įsipareigojimus, susijusius su pasirašytos sutarties įvykdymu. Darbai atlikti už bendrą 7 435,17 Eur sumą, užsakovo priimti. Daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkai pretenzijų dėl atliktų daugiabučio stogo remonto darbų neturėjo. UAB „Nemenčinės komunalininkas“ į MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl drėkstančių sienų ir lubų penktame bute elektroniniu paštu kreipėsi 2023 m. sausio 2 d.. Sausio 3 dieną su UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atstovu MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai apžiūrėję atliktus stogo remonto darbus, nenustatė jokių atliktų stogo remonto darbų defektų. MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atsakymą, kuriame padarė prielaidą, kad namo lauko siena yra iš silikatinių plytų, kuri neturi reikiamos šiluminės varžos. Lauko sienos ir lubos iš vidinės pusės aptaisytos gipso kartono plokštėmis, apšildant tarpą izoliacine medžiaga, nepaliekant jokių tarpų drėgmės pasišalinimui. Esant lauke neigiamai temperatūrai, peršąla lauko siena ir lubos, drėgmė prasiskverbia į vidų iki įrengto termoizoliacinio sluoksnio - susidaro rasos taškas ir dėl to kaupiasi drėgmės kondensatas, kuriam pasišalinti iš sienos konstrukcijos nėra galimybių, tik įsiveržti į patalpos vidų. Dažniausiai taip atsitinka esant staigiems oro temperatūros svyravimams. Taip gali atsitikti dėl netinkamo pakabinamų lubų ir sienų apdailos montavimo darbų atlikimo ar prasto vėdinimo. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad buto savininkės pateiktose nuotraukose aiškiai matomos ne lubų ar sienų apliejimo, o besikaupiančio kondensato dėmės, taigi nebuvo akivaizdžių vandens pratekėjimo pro naujai suremontuotą stogą požymių. Trečiasis asmuo mano, kad remonto darbus atliko kokybiškai, bute atsiradusi žala atsirado ne dėl stogo remonto darbų.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti, iš esmės paaiškino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad nėra kondensatas susidaręs, o apliejimas nuo stogo, dėl netinkamos hermetizacijos, tą turėjo užtikrinti atsakovė. Patalpos buvo šildomos, nuo drėgmės ar atlikto bute remonto sudrėkti negalėjo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš esmės paaiškino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad (2023 m.) sausio 3 d. atsakovės atstovai ir MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai užlipo ant stogo, apžiūrėjo ir detaliai įvertino, nematė jokių stogo pažeidimų. Buvo atliktas maksimalus stogo remontas, užkertant galimybę bet kokioms insinuacijom, kad gali tekėti per stogą. Remontas atliktas tinkamai, nėra jokių atsakovės neteisėtų veiksmų.
Tretieji asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys netenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2024 m. sausio 24 d. (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2023 m. balandžio 5 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butui padaryta žala užfiksuota turto apžiūros akte, žalos įvertinime ir fotonuotraukose. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą, įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjui 416,88 Eur dydžio draudimo išmoką.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo daugiabučio namo administratorei, kuri, ieškovės vertinimu, yra atsakinga už padarytą žalą, reikalavimą atsakovei grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246 straipsniu, 6.263 straipsniu, 6.1015 straipsnio 1 dalimi.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).
CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl būtinumo nustatyti, ar pagrįstai draudikas pripažino įvykį draudžiamuoju, sprendžiant dėl draudiko subrogacinio reikalavimo atlyginti žalą iš šią padariusio asmens, yra nurodęs, kad kasacinio teismo praktika suponuoja, jog aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pastarasis asmuo tokiu atveju nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovą būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023, 32 punktas).
Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
Ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia iš esmės aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo stogo, priežiūrą, todėl įvyko draudžiamasis įvykis. Tuo tarpu atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), teigia, jog ji, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, tinkamai vykdo priskirtas funkcijas.
Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorė.
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). CK 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831), reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas) Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai keliami reikalavimai taip pat nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius); periodines (sezonines) gyvenamojo namo, jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1, 87.2, 87.3 punktai). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. atliko gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kasmetinę apžiūrą; statinio apžiūros aktuose nurodyta, kad stogo ruloninė danga nusidėvėjusi, rekomenduojama remontuoti, keisti nauja. 2022 m. spalio 12 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ (anksčiau (duomenys neskelbtini) individuali įmonė) sudaryta statybos rangos sutartis dėl daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) stogo remonto. 2022 m. spalio 31 d. surašytas atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas Nr. 1, darbai priimti be pastabų. Taip pat į bylą pateiktas namo komendanto raštas, kuriame nurodyta, jog pretenzijų rangovui neturi. 2023 m. liepos 20 d. ir 2024 m. rugpjūčio 12 d. statinio apžiūros aktuose nurodyta, kad stogo ruloninė danga pakeista naujai, pastabų nėra.
Iš teismui pateiktų gyvenamojo namo apžiūros aktų matyti, jog atsakovė stebėjo ginčo daugiabučio namo techninę būklę, ja domėjosi, rekomendavo atlikti stogo remonto darbus, keisti nusidėvėjusią stogo ruloninę dangą. Dėl to ėmėsi aktyvių veiksmų, sušaukė daugiabučio namo savininkų susirinkimą, kuriame buvo sprendžiami klausimai dėl stogo remonto darbų, finansinės paramos gavimo galimybės stogo remonto darbams. 2022 m. spalio mėn. atliktas stogo kapitalinis remontas. 2022 m. spalio 31 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas Nr. 1 patvirtina, jog buvo nuvalyta stogo danga nuo šiukšlių, atliktas stogo remontas bitumo pasta, lietaus rinktuvo sandarinimas, ventiliacijos kaminėlio įrengimas ir sandarinimas, parapetų aptaisymas skardos lenktais profiliais, ritininės stogo dangos klijavimas, ventiliacijos kaminų atskirų vietų remontas. Duomenų, kad iki remonto būtų buvę gauta gyventojų nusiskundimų dėl nesandaraus stogo ir/ar buvo būtina nedelsiant likviduoti avariją, nėra. Iš 2023 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės rašto matyti, kad 2022 m. žiemą (atsiliepime nurodoma 2023 m. sausio 2 d.), t.y. jau po stogo remonto, ginčo buto savininkė kreipėsi į atsakovę dėl galimo stogo pratekėjimo ir drėgmės kambaryje ant lubų; apžiūrėjus stogą defektų nebuvo nustatyta; apžiūrėjus buto patalpas akivaizdžių pratekėjimo žymių neužfiksuota. Iš kitų daugiabučio namo butų gyventojų nusiskundimų negauta. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad stogas, po 2022 m. spalio mėn. atlikto remonto, nenustačius trūkumų ir pažeidimų, pakartotinai nebuvo remontuotas. Liudytoja apklausta ginčo buto savininkė D. E. B. paaiškino, kad vanduo pradėjo bėgti po stogo remonto; jos vyras virš buto sutvarkė stogą, todėl vanduo dabar nebeteka. Tačiau byloje jokių kitų įrodymų, patvirtinančių liudytojos nurodytas aplinkybes, nėra pateikta. Pati liudytoja negalėjo apibūdinti, kokius stogo remonto darbus jos vyras galimai atliko. Tuo tarpu, kaip minėta, 2023 m. liepos mėn. ir 2024 m. rugpjūčio mėn. atlikus statinio apžiūrą stogo defektų nenustatyta; 2024 m. rugpjūčio 12 d. statinio apžiūros akte nurodyta, kad ruloninė stogo danga pakeista naujai 2022 m. spalio mėn.. Be to, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo (rangovas) savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad reaguojant į gautą ginčo buto savininkės pranešimą, 2023 m. sausio 3 d. buvo patikrintas stogas ir jokių trūkumų nebuvo nustatyta. Aplinkybės, kad atsakovės ir trečiojo asmens (rangovo) atstovai buvo atvykę ir užlipę ant namo stogo, neneigė ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ginčo buto savininkė. Byloje esančiose fotonuotraukose, turto apžiūros akte užfiksuotos dėmės, drėgmės prasiskverbimas, tačiau nėra užfiksuotas bute tekantis, varvantis vanduo ar stogo defektai. Atsakovė teigia, kad buto sienų ir lubų pažeidimai galėjo atsirasti dėl netinkamo buto patalpų vėdinimo, drėgmės, susikaupusio kondensato. Vertinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju žalos šaltinis nėra aiškus. Byloje patikimų įrodymų, kurie leistų pripažinti, jog žala kilo dėl vandens pratekėjimo nuo stogo, nėra.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).
Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog atsakovė, kaip namo administratorė, būtų netinkamai atlikusi jai priskirtas funkcijas.
Nenustačius ir neįrodžius žalos atsiradimo priežasties, neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) netinkamai administruojant daugiabutį pastatą, nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti civilinės atsakomybės. Kadangi nenustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Nesant įrodytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio bei palūkanų priteisimo klausimas teisiškai neaktualus, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje yra pateikti įrodymai, jog atsakovė patyrė 1 936 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistinos 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemenčinės komunalininkas“.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.