Kauno apygardos teismo nutartis

2022-03-10 · Civilinė byla Nr. e2S-467-886/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-10
Bylos Nr.
e2S-467-886/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14902-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas
T. K.
Atsakovas
J. E. K.
Trečiasis asmuo
AB „NEO Finance“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-467-886/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14902-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. K. ieškinį bei atsakovo J. E. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, iki santuokos ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo AB „NEO Finance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė T. K. (toliau – ir ieškovė, apeliantė) 2021 m. rugsėjo 22 d. ieškiniu (CBP-19054), pareikštu atsakovui J. E. K. (toliau – ir atsakovas) prašė nutraukti šalių santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu ir turto padalinimu susijusius klausimus.

1. Atsakovas 2021 m. spalio 28 d. priešieškiniu (DOK-137646), pareikštu ieškovei, prašė nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu ir turto padalinimu susijusius klausimus.

2. Ieškovė 2021 m. gruodžio 31 d. prašymu (DOK-168232) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovo vardu registruotų trijų žemės sklypų (toliau – ir ginčo turtas), kurių unikalūs numeriai yra Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

3. Nurodė, kad žemės sklypai (unikalūs numeriai yra Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurių prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įgyti iki šalių santuokos sudarymo ir įregistruoti atsakovo vardu, tačiau jie įgyti iš bendrų lėšų, šalims kartu gyvenant ir vedant bendrą ūkį. Ieškovė šiuos žemės sklypus laiko abiejų šalių bendru turtu ir ieškiniu juos prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe bei priteisti ieškovei po vieną antrąją dalį šių trijų žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė nurodo, kad atsakovas siekdamas išvengti iki santuokos sutuoktinių įgyto turto padalijimo, ėmėsi aktyvių veiksmų - 2021 m. spalio 26 d. kreipėsi į VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ ir išregistravo ūkininko ūkį. Šioje civilinėje byloje yra nagrinėjimas ginčas ir dėl žemės sklypų, įgytų atsakovo vardu iki santuokos su ieškove sudarymo dienos, todėl kyla pagrįsta rizika, jog iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ginčo objektai bus parduoti, padovanoti arba kitais būdais apribotas disponavimas ginčo objektais, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nurodo nebevykdantis ūkininko veiklos, dėl ko ginčo žemės sklypai, kaip ir ūkininko ūkis, iš esmės atsakovui nėra reikalingi, dėl ko, jeigu teismas tenkins ieškovės reikalavimus, teismo procesinio sprendimo nebus galimybės įvykdyti.

Atsiliepimas

4. Atsakovas 2022 m. sausio 13 d. atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (DOK-5568) prašė atmesti ieškovės prašymą. Ieškovė nenurodė pagrįstų argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę esminiams jos interesams, kuri galėtų kilti nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas. Ieškovės pozicija dėl atsakovo ūkio išregistravimo yra nepagrįsta ir neteisinga. Ūkio išregistravimas – tai veiksmas, kuriuo siekiama išviešinti senai egzistavusį faktą, kad atsakovas ūkininko ūkio nebeturi ir jis faktiškai neegzistuoja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.

4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pateikto ieškinio pagrįstumą sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus atsakovo atžvilgiu.

5. Teismo vertinimu pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas tik viešajame registre išviešino faktą, kad jis nebevykdo ūkininko veiklos, jokių įrodymų, kad jis perleido, ar siekia kam nors perleisti ūkį, ieškovė nepateikė. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jo ketinimus perleisti jam priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, t. y. neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliantė 2022 m. sausio 25 d. atskiruoju skundu (DOK-11005) prašo panaikinti 2022 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1 Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į ieškovės nurodytus argumentus bei nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos tokio pobūdžio ginčuose.

7.2 Nepagrįsti teismo argumentai, kad pripažinus, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų taikymo būtinybę grindžia siekiu, kad atsakovas neturėtų galimybės iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos perleisti nuosavybės teisių į ginčo turtą tretiesiems asmenims, kadangi nurodyti žemės sklypai, nors yra registruoti atsakovo vardu, tačiau įgyti šalims vedant bendrą ūkį iš bendrų piniginių lėšų.

7.3 Grėsmę apeliantės interesams bei priimto palankaus jai sprendimo vykdymui patvirtina aplinkybė, kad atsakovas jau yra pradėjęs jam nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo veiksmus - kreipėsi į VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“, kuris 2021 m. spalio 26 d. išregistravo ūkininko ūkį. Nurodytus veiksmus atsakovas atliko po to, kai susipažino su ieškinio reikalavimu dėl ūkininko ūkio padalijimo. Ūkininko ūkis, taip pat kaip ir ginčo žemės sklypai, yra ieškinio dalykas, t. y. turtas, kurį ieškovė prašo dalinti santuokos nutraukimo byloje. Kitaip, nei nurodo teismas, atsakovas ne paviešino faktą, jog nebevykdo ūkininko veiklos, tačiau išregistravo ūkininko ūkį kaip vienetą, t. y. turtas, kurį prašoma dalinti santuokos nutraukimo byloje, šiuo metu nebeegzistuoja.

7.4 Esant didelei ieškinio sumai ir esant bent tikėtinai pagrįstam ieškinio dalykui, teismai įprastai taiko laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko nepagrįstas teismo argumentas, neva taikius laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamame ginče, tai pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus. Įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas netrukdo atsakovui įgyvendinti jo turimas ginčo turto naudojimo, valdymo teises. Be to, vien aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovei sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, turintį teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą.

Atsiliepimas

8. Atsakovas 2022 m. vasario 11 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-19412) prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad:

8.1 Apeliantė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovas būtų siekęs nuslėpti savo turtą, jį perleisti, įkeisti ar apsunkinti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šiame ginče neegzistuoja visos tam būtinos sąlygos.

8.2 Teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas tik viešajame registre išviešino faktą, kad jis nebevykdo ūkininko veiklos, o jokių įrodymų, kad jis perleido, ar siekia kam nors perleisti ūkį, apeliantė nepateikė. Ūkininko ūkio išregistravimas nereiškia ir jokiu būdu nėra ir negali būti laikomas ūkio perleidimu. Ūkininko ūkio išregistravimas – tai veiksmas, kuriuo siekiama išviešinti senai egzistavusį faktą, jog atsakovas ūkininko ūkio nebeturi ir jis faktiškai neegzistuoja; kaip matyti iš pačios apeliantės kartu su ieškiniu pateiktos ūkinių gyvūnų registro pažymos, nuo 2012 metų, kuomet ginčo šalys pradėjo gyventi skyrium ir pašlijo atsakovo sveikata, atsakovas objektyviai nebegalėjo užsiimti ūkininko veikla, todėl ūkio darbų ir gyvulių skaičių mažino, kol galiausiai nuo 2019 metų nebeturi nei vieno gyvulio ir jokios kitos ūkininko veiklos nevykdo. Jokiuose registruose neregistruotas ir nesudarytas joks sandoris, kuris patvirtintų ūkio perleidimą ar atsakovo siekį jį perleisti.

8.3 Atsakovas turi pakankamai kito jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, todėl net jeigu ir būtų perleistas apeliantės nurodytas turtas, jos interesai nenukentėtų, nes jai būtų priteista atitinkama kompensacija arba lygiavertis žemės sklypas, priklausantis atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ieškiniu be kitų reikalavimų prašė pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėti žemės sklypai asmeninės nuosavybės teise įregistruoti atsakovo vardu.

12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

13. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

14. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantė neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.

15. Apeliantė teigia, kad grėsmę apeliantės interesams bei priimto palankaus jai sprendimo vykdymui patvirtina aplinkybė, kad atsakovas jau yra pradėjęs jam nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo veiksmus - kreipėsi į VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“, kuris 2021 m. spalio 26 d. išregistravo ūkininko ūkį. Nurodytus veiksmus atsakovas atliko po to, kai susipažino su ieškinio reikalavimu dėl ūkininko ūkio padalijimo. Ūkininko ūkis, taip pat kaip ir ginčo žemės sklypai, yra ieškinio dalykas, t. y. turtas, kurį ieškovė prašo dalinti santuokos nutraukimo byloje. Kitaip, nei nurodo teismas, atsakovas ne paviešino faktą, jog nebevykdo ūkininko veiklos, tačiau išregistravo ūkininko ūkį kaip vienetą, t. y. turtas, kurį prašoma dalinti santuokos nutraukimo byloje, šiuo metu nebeegzistuoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019). Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą.

17. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

18. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018).

19. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ūkininko ūkis – tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu. Tais atvejais, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, santuokos nutraukimo byloje privalo būti išspręstas šio turto teisinės priklausomybės klausimas, t. y. ar jis priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise.

20. Ūkininkų ūkio registro išrašo duomenimis 2000 m. kovo 17 d. atsakovo vardu įregistruotas mišrusis žemės ūkis. Ūkyje naudojamas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 26 d. ūkis išregistruotas (DOK-137646 priedas Nr.7). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ūkio išregistravimo fakto išviešinimas nelaikytinas atsakovo nesąžiningumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas tik viešajame registre išviešino faktą, kad jis nebevykdo ūkininko veiklos, jokių įrodymų, kad jis perleido, ar siekia kam nors perleisti ūkį, ieškovė nepateikė. Ūkio priklausomybės klausimas bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme.

21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme daugiau nepateikė jokių duomenų apie galimus atsakovo ketinimus ginčo žemės sklypus paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip juos apsunkinti, siekiant išvengti būsimo galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantė taip pat daugiau nenurodė jokių atsakovo atliktų, atliekamų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip nesąžiningi apeliantės atžvilgiu. Byloje nesant atsakovo nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pripažinus, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė