- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-13
- Bylos Nr.
- AN2-64-334/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vyresniojo patarėjo R. K. pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas) V. J.už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nutarime nurodyta, kad šalia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti kelio dalis aptverta tvora apie 0,01 ha, tuo V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas.
2. Nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu, V. J. pateikė skundą apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartimi buvo tenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos V. J. skundas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena V. J. atžvilgiu nutraukta. Skundžiama nutartis motyvuojama tuo, kad V. J. veiksmuose nenustatytas būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, subjektyvusis požymis.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2023 m. balandžio 25 d. nutarimą.
5. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį. Nurodo, kad V. J. nors ir nepripažįsta, jog atliko įstatymu draudžiamus veiksmus, tačiau ji pažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų įstatymų saugomus interesus, nes turėdama Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir dėl to žinodama savo Žemės sklypo ribas, įrengė tvorą ne sklypo ribose ir iki šiol savo reikmėms naudoja jai svetimą valstybinės žemės plotą. V. J. tvora pastatyta už jai nuosavybės teise priklausančios ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Žemės sklypo ribos. Šios aplinkybės buvo nustatytos Tarnybos Zarasų skyriaus 2023-03-21 atlikto patikrinimo metu, naudojantis tiksliu matavimo prietaisu – GPS imtuvu Spectra precision SP-60 Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruoto V. J. Žemės sklypo ribų koordinates. Realizuodama savininko teises V. J. privalo žinoti savo Žemės sklypo ribas ir jų nepažeisti, o to nepadariusi V. J. pažeidė viešąjį interesą.
5.1. Institucijos teigimu, teismo pateikti pasvarstymai apie Insticijos padarytą analogišką administracinį nusižengimą niekaip nepateisina V. J. padaryto viešo intereso pažeidimo – neteisėto valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo. Nepriklausomai nuo to, kaip yra įrengtos tvoros gretimuose žemės sklypuose, tai nesuteikia absoliučiai jokio teisinio pagrindo V. J. užimti ir naudoti savo reikmėms jai svetimą valstybinę žemę.
5.2. Anot Institucijos, teismas taip pat nepagrįstai iš nuotraukos sprendė, kad riboženklių buvimas įrodo, kad tvora pastatyta V. J. Žemės sklypo teritorijoje pažymėtoje riboženkliais, nes nuotraukose užfiksuoti riboženkliai matomi ne tvoros išorinėje (fasadinėje), bet jos vidinėje (kiemo) pusėje.
5.3. Institucija pažymi, jog V. J. pateiktas tvoros projektas nėra suderintas nei su valstybinės žemės patikėtiniu – tuometine Utenos apskrities viršininko administracija, nei jos struktūriniu padaliniu Zarasų rajone, nei su valstybinės reikšmės rajoninio kelio naudotoju – AB Lietuvos automobilių direkcija, todėl toks tvoros projektas negali būti įrodymu, kad tvora realiai įrengta V. J. priklausančio Žemės sklypo ribose ir jų nepažeidžia, nes tokia faktinė aplinkybė nustatoma ne projektinės dokumentacijos pagalba, o atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurį 2023-03-21 atliko Tarnybos Zarasų skyrius, naudojant tikslų GPS prietaisą.
5.4. Institucijos teigimu, remiantis Tarnybos Zarasų skyriaus 2023-03-21 atlikto patikrinimo metu nustatytomis ir bylos nagrinėjimo metu surinktais duomenis darytina išvada, jog Tarnybos Zarasų skyrius priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais ir argumentais nebuvo teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į Institucijos pateiktą apeliacinį skundą, administracinėn atsakomybėn traukiamos V. J. advokatas P. G. su Institucijos apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvė iki 2009 m. pabaigos buvo paprasčiausia kaimo tipo gyvenvietės gatvė, tačiau 2009 m. pabaigoje buvo įtraukta į kelių registrą ir perkvalifikuota į „valstybinės reikšmės rajoninį kelią“, o jo priežiūra perduota AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (toliau - LAKD). Advokatas pabrėžia, kad nors ir buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini) gatvę perkvalifikuoti į „valstybinės reikšmės rajoninį kelią“, tačiau šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į tai, kad (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų žemės sklypai, įskaitant ir pačios V. J., buvo suformuoti gerokai anksčiau, o tai reiškia, kad iki tuometinės gatvės ribos, be „valstybinės reikšmės rajoniniam keliui“ reikalingų 10 m. apsaugos zonų, juostų ir kt. (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai savo žemės sklypų ribose iki gatvės konversijos į kelią, buvo pasistatę tiek tvoras, tiek šulinius, tiek elektros skydines, tiek ir gyvenamuosius namus, kurie dėl (duomenys neskelbtini) gatvės konversijos į „valstybinės reikšmės rajoninį kelią“ pateko į „valstybinės reikšmės rajoninio kelio“ apsaugos zoną, kuri, kaip teisingai nustatė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, buvo nustatyta ir įregistruota tik 2020 m. pabaigoje. Taigi, tokiu atveju, (duomenys neskelbtini) gatvę pavertus į „valstybinės reikšmės rajoninį kelią“ visi tos gatvės gyventojai (nurodytas faktas nesunkiai patikrinimas iš REGIA žemėlapio duomenų), tame tarpe ir pati V. J., NŽT prašymu, 2020 m. savo lėšomis atlikusi jai nuo 2009 m. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą, automatiškai tapo pažeidėja, nes patikslinus žemės sklypo kadastro duomenis ir perkėlus V. J. žemės sklypo ribą, jos tvora atsidūrė valstybinėje žemėje. Tačiau tokia praktika negalima.
6.2. Advokato teigimu, V. J. apskritai nepadarė nieko, kas galėtų būti laikoma administracinio nusižengimo sudėties dalimi - paprasčiausiai ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Anot advokato, tvora yra inžinerinis statinys, kuris pastatytas 2009 m., gavus atitinkamo statinio statybą leidžianti dokumentą ir nurodytas statinys buvo pastatytas V. J. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribose; kurios buvo nustatytos ir galiojo statinio statybos metu. Tvora pastatyta gavus visus tuo metu privalomus valstybinių institucijų atstovų suderinimus, pritarimus. Tai, kad praėjus 14 (keturiolikai) metų nuo statinio statybos pabaigos yra bandoma keisti (plėsti) šalia esančio kelio sklypo ribas, nėra ir negali būti teisėta priežastis bausti V. J. už tai, kad prieš 14 (keturiolika) metų, ji, laikydamasi visų tuo metu galiojusių teisės aktų, turėjusi įstatymų nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą, pastatė statinį savo žemės sklypo ribose, kurios galiojo statinio statybos metu. Pažymima, kad valstybinio kelio apsaugos zonos nustatytos tik 2020 m., t. y. praėjus daugiau nei 10 metų nuo ginčo statinio statybos pabaigos. Atitinkamai ir V. J. žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimas atliktas tik 2020 m., praėjus daugiau nei 10 metų nuo ginčo statinio statybos pabaigos. Tai, kad V. J. priklausantis statinys po žemės sklypo ribų patikslinimo patenka jau nebe į jos, o į valstybinę žemę, nėra joks įstatyme nustatytas ir įstatymu leidžiamas pagrindas priversti V. J. griauti teisėtai pastatytą statinį, kadangi primintina, kad tokioms situacijoms yra sukurtas ir skirtas tiek valstybinės žemės nuomos, tiek ir panaudos institutai, bet ne ANK.
6.3. Atsiliepime taip pat pažymima, kad Institucijos nutarime net nenurodomas tariamai savavališkai užimtos valstybinės žemės sklypo (kelio žemės sklypo) numeris, nėra pateikta informacija, ar tas žemės sklypas apskritai suformuotas ir turi aiškiai patvirtintas koordinates. Apeliacinio skundo argumentai, kad tvoros statybos nebuvo suderintos su LAKD vertintini kaip logiškai nepaaiškinami, nes tvorai leidimas statyti išduotas ir tvora pastatyta iki (duomenys neskelbtini) gatvės perdavimo LAKD, iki bet kokių „valstybinės reikšmės rajoninio kelio“ apsaugos zonų nustatymo, kas įvyko tik 2020 m.
6.4. Be to, atsiliepime taip pat nurodoma, kad Institucijos veiksmai V. J. atžvilgiu nesuderinami su teisingumo, protingumo, teisėtumo, pagarbos žmogui, nediskriminavimo, teisėtų lūkesčių principais, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamu vienodo požiūrio principu, kadangi V. J. pateikė įrodymus, kad su jos „neteisėta“ tvora ribojasi NŽT žemės sklype stovinti su NŽT sutikimu (leidimu ar kt.) pastatyta tvora, kuri yra dar arčiau „valstybinės reikšmės rajoninio kelio“, nei V. J. tvora, tačiau, NŽT nuomone, čia nėra nei bylos dalykas, nei teismo reikalas, nei apskritai koks nors pažeidimas, nes tai „visiškai kita situacija“. Anot advokato, visos atsiliepime nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina faktą, kad NŽT tyčia klaidiną teismą ir slepia informaciją, kad NŽT, būdama valstybinė institucija, pasinaudodama ir piktnaudžiaudama kaimo žmonių pasitikėjimu valstybe ir jos institucijomis, teisinių žinių stygiumi, bando taikyti dvigubą teisėtumo standartą - paprasto žmogaus pagal visus leidimus ir žmogaus žemės sklypo ribose pastatyta tvora, NŽT nuomone, yra neteisėtas, pavojų eismo saugumui keliantis ir atsakomybę užtraukiantis statinys, o gretima esančiame NŽT sklype pastatyta aukštesnė ir arčiau gatvės esanti tvora - teisėtas ir normalus statinys, dėl kurio NŽT „nemato“ jokių problemų Esant susiklosčius tokiai situacijai, akivaizdu, kad Institucija naudojasi V. J. kompetencijos stoka ir bando sukurti prielaidą siekiant nugriauti V. J. priklausantį inžinierinį statinį – tvorą, visiškai nepaisant, kad tuo metu tvora buvo pastatyta nepažeidžiant įstatymų nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
2. Skundas atmetamas
3. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą teismo nutartį apeliacinio skundo ribose.
4. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022, 2AT-81-594/2022).
5. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Taigi, taikant administracinę atsakomybę pagal šį ANK straipsnį, būtina byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyti vieną ar abu alternatyvius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – savavališką konkretaus objekto (žemės, miško, vandens telkinio) užėmimą ir/arba savavališką tokio objekto (žemės, miško, vandens telkinio) naudojimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to juo negalima naudotis; valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias; valstybinė žemė apsodinama tujomis, įveisiama vynuogių tvorelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022).
6. Pažymėtina ir tai, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023).
7. ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-88-495/2022 ir kt.).
8. Nagrinėjamu atveju, Institucija 2023 m. balandžio 25 d. nutarime nurodė, kad šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 17, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti kelio dalis aptverta tvora apie 0,01 ha. Atitinkamai remdamasi ATP nustatymo priemone „Spectra Prescision“ nustatytu faktu, Institucija konstatavo, kad minėtais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnis ir tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas ir naudojimas) požymius. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad minėtame nutarime nurodytas tik nustatytas valstybinės žemės užėmimo faktas, tačiau nedetalizuota, kokiais veiksmais nustatytas valstybinės žemės užėmimas, taip pat nenurodyta ir pažeisto specialaus įstatymo konkreti straipsnio dalis. Taigi, nutarime apsiribota tik ANK 110 straipsnio dispozicijoje nurodyto – savavališko valstybinės žemės užėmimo fakto nustatymu bei konstatavimu, kad šis faktas objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.
9. Kaip jau minėta, asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl vien objektyviojo administracinio nusižengimo požymio nustatymo nepakanka sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, kadangi būtina nustatyti ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, tarp jų ir būtinąjį subjektyvųjį tokio administracinio nusižengimo požymį – kaltę. Institucija priimtame nutarime V. J.kaltės klausimu nepasisakė, iš esmės sudarydama prielaidas spręsti, kad vien fakto, jog V. J. pastatyta tvora užima ir dalį valstybinės žemės, pakanka spręsti, jog ji kalta dėl šio administracinio nusižengimo padarymo. Šiuo klausimu plačiau pasisakė administracinėn atsakomybėn patrauktos V. J. skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, kuris, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad byloje neįrodyta V. J. kaltė, t. y. tiesioginė tyčia padaryti šį administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada neturi pagrindo nesutikti.
10. Pažymėtina, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atskleidžiant V. J. tyčios turinį būtina nustatyti, kad užimdama nutarime nurodomą valstybinės žemės dalį ji suvokė pavojingą veikos pobūdį, t. y. kad užima ir priskiria sau jai nepriklausančią valstybinę žemę ir norėjo taip veikti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad bylos medžiaga nesudaro pagrindo manyti, kad V. J. užėmė valstybinę žemę veikdama tiesiogine tyčia.
11. Iš byloje esančios valstybinės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo pažymėjimo apie nekilnojamąjį daiktą ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamo turto registre, kuris suformuotas 2009-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad V. J. 2009-03-26 paveldėjimo teisės pagrindu įgijo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Pažymoje nurodoma, kad žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos; gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinė apsaugos taršos poveikio zonos; elektros linijų apsaugos zonos; ryšių linijų apsaugos zonos. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Pati V. J. tiek į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apklausiama proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2009 metais tvora buvo pastatyta gavus atitinkamo statinio statybą leidžianti dokumentą ir ji pastatyta jos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribose, kurios buvo nustatytos ir galiojo statinio statybos metu. Tokius V. J. paaiškinimus patvirtina ir byloje esantis tvoros projektas bei Žemės sklypo planas M1:500, kuris patvirtintas parašais atitinkamų institucijų - Zarasų rajono savivaldybės teritorijų planavimo skyriaus vedėjo, (duomenys neskelbtini) regioninio parko direktoriaus, Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) seniūno, nurodant, kad projektas suderintas ir jam pritarta (galioja 3 metus). Taigi, aukštesnės instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, kad laikotarpis nuo tvoros pastatymo 2009 m. iki atlikto 2023 m. kovo 23 d. patikrinimo yra gana didelis, kad žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, o tvoros projektas tuo metu suderintas su įgaliotomis institucijomis, kad bėgant laikui keičiasi matavimus atliekančių asmenų naudojamos technikos kokybė ir tikslumas, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad V. J. tikrai suvokė, kad jai priklausanti tvora užima svetimą žemės sklypą ir norėjo tokio rezultato, t. y. kad ji veikė tiesiogine tyčia.
12. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria Institucijos teiginiams, kad nuotraukose užfiksuoti riboženkliai nepatvirtina fakto, jog tvora yra pastatyta V. J. žemės sklypo teritorijoje. Tačiau šios aplinkybės niekaip ir nepaneigia, kad 2009 m. tvora buvo pastatyta ne V. J. priklausančiose žemės sklypo ribose ir ji savavališkai užėmė valstybinę žemę. Kaip jau minėta, 2009 metais tvora buvo pastatyta gavus atitinkamo statinio statybą leidžianti dokumentą ir ji pastatyta jos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribose, kurios buvo nustatytos ir galiojo statinio statybos metu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuotraukose užfiksuoti riboženkliai yra skirtingose tvoros pusėse – vienas riboženklis tvoros išorinėje (fasadinėje), kitas - vidinėje (kiemo) pusėje, kas leidžia manyti, kad tokie nukrypimai galimai atsirado būtent po 2020 m. atliktų kadastro duomenų patikslinimo.
13. Nors iš tiesų apylinkės teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė motyvuojant tuo, kad gretimuose žemės sklypuose įrengtos tvoros yra lygiagrečios V. J. pastatytai tvorai, tačiau šie argumentai taip pat nepaneigia teismo padarytos išvados, kad V. J. veikoje nėra tiesioginės tyčios. Remiantis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. J.veikoje nėra būtinojo ANK straipsnio 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymio – tyčios ir atitinkamai administracinio nusižengimo bylą V. J. atžvilgiu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukė.
14. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teismų praktika įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vyresniojo patarėjo R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.